- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-164-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00147-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 21.19.21pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas S. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje A. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, perduota Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. P. (toliau – Institucija) 2019 m. liepos 2 d. A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. birželio 29 d. 5.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovinčio automobilio ir automobiliui pajudėjus, atsitrenkė į jį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta 60 Eur žala.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla, kurioje A. L. įtariamas padaręs ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, perduota iš naujo tirti Institucijai. Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, liudytojų paaiškinimų matyti, kad A. L. administracinius nusižengimus padarė galimai būdamas neblaivus, tačiau pareigūnai šios aplinkybės visiškai netyrė, nesiaiškino. Nustačius, kad A. L. jam inkriminuojamus nusižengimus padarė neblaivus, jis turi būti traukiamas pagal atitinkamą straipsnį administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, t. y., teismui perduotas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, su esminiais trūkumais, kurie negali būti pašalinti teisme, todėl administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, trūkumų šalinimui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai traktavo įstatymo normos taikymą bei netinkamai įvertino įrodymus ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nutartyje pasisakė, kad „A. L. administracinius nusižengimus padarė galimai būdamas neblaivus, tačiau pareigūnai šios aplinkybės visiškai netyrė, o nustačius, kad A. L. jam inkriminuojamus nusižengimus padarė neblaivus, jis turi būti traukiamas pagal atitinkamą straipsnį administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn“. Pažymėtina, kad asmuo laikomas neblaiviu, kai jam yra atitinkama metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone ar medicininės apžiūros metu, nustatomas neblaivumas. A. L. nors ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, tačiau neblaivumas jam nustatytas nebuvo, kadangi iš eismo įvykio vietos jis pasišalino ir surastas nebuvo. Į policiją jis atvyko praėjus dviem dienoms po eismo įvykio, blaivus. Nenustačius asmens neblaivumo fakto, nėra galimybės patraukti jį administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, todėl A. L. nebuvo formuluojamas kaltinimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų būnant neblaiviam.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Atskirasis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį, motyvuodama tuo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, kad A. L., atsižvelgiant į tai, kad galimai vairavo neblaivus, turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal kitus ANK straipsnius arba baudžiamojon atsakomybėn, nepagrįstas, nes nors A. L. ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, tačiau neblaivumas jam nebuvo nustatytas ir nėra jokių įrodymų byloje jo neblaivumui patvirtinti.
6. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
7. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014, 2AT-54-648/2016).
Žemesnės instancijos teismas
8. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys A. L. padaryti KET 9, 14 ir 222 punktų pažeidimai. KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, t. y. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. KET 222 punkte numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, t. y. nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šių tiek bendro pobūdžio, tiek nustatančių pareigas eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai reikalavimų ir pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.
9. Iš A. L. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog 2019 m. birželio 28 d. išgėrinėjo su automobilio savininku G. J.. Išėjęs į lauką atsisėdo į automobilį (keleivio sėdynę), sugalvojo pasiklausyti muzikos. Su kaire sukant raktelį, automobilis staiga išjudėjo į priekį ir trenkėsi į kitą automobilį. Po ko, numetęs automobilio raktus savininkui, išėjo namo. Teisės vairuoti neturi ir nemoka vairuoti (b. l. 19). Liudytojų G. J., O. K. ir R. R. paaiškinimuose nurodyta, kad A. L. pasiėmė G. J. automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 10, 11, 12). Byloje, be paties A. L. paaiškinimo, nėra duomenų, pagrindžiančių apie A. L. nustatytą girtumą. Institucijos atsiliepime pažymėta, kad A. L. girtumas nebuvo nustatytas, kadangi asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino, o jam prisistačius po dviejų dienų, jis buvo blaivus.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, net nenagrinėdamas bylos, neapklausdamas nei paties A. L. nei liudytojų, nei Institucijos atstovų, padarė išvadą, kad protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti. Apygardos teismas su tokiu faktinių bylos duomenų vertinimu ir išvadomis nesutinka. Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, grąžino be pagrindo. Kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo A. L. neblaivumo faktas nebuvo nustatytas, todėl nebuvo ir formuluojamas kaltinimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų būnant neblaiviam, tačiau teismas, net nesiaiškinęs bylos aplinkybių, nusprendė administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Tokios praktikos kontekste apygardos teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos – baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: <...> 3) grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių – visiškai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plėtojamą aktyvaus teismo modelį. Kitaip tariant – teismas grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik išskirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiškai dera su aktyvaus teismo modeliu nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje.
13. Aptarto teisinio reguliavimo ir administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos kontekste, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju grąžinti bylą institucijai dėl apylinkės teismo nutartyje nurodytų motyvų, pagrindo nebuvo. Įvertinti byloje surinktus įrodymus, jų patikimumą, pakankamumą bei padaryti teisines išvadas dėl A. L. kaltės/nekaltumo, jam inkriminuotų administracinių nusižengimų teisėtumo gali ir privalo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kuris administracinių nusižengimų bylų teisenoje negali būti tik „pasyvus“ stebėtojas. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).
14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Priimdamas skundžiamą nutartį, žemesnės instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria nagrinėjama administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, yra neteisėta bei nepagrįsta ir dėl to naikintina. Pažymėtina, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo - grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl A. L. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.