Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. 2021 m. birželio 17 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

28. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 220/2014).

31. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. vasario 7 d. su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-775xht7y. Minėta, kad atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų, sutartis buvo pradinės kreditorės vienašališkai nutraukta 2020 m. liepos 9 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

32. Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 6726,60 Eur vartojimo kreditas atsakovui buvo suteikiamas 72 mėn. laikotarpiui už 26 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Dėl šios priežasties, kolegijos vertinimu, atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovei, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjai, priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021). Pažymėtina, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti pradinė kreditorė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pradinė kreditorė (ir ieškovė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 7 d.) galėjo tikėtis gauti 26 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Tačiau ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 26 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos 6726,60 Eur kredito dalies, neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį tuo atveju, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) paprašė priteisti fiksuotą 991,85 Eur sumą. Už šį laikotarpį negautas pajamas (nuostolius) ieškovė apskaičiavo taip: 6726,60 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 207 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos. Tačiau, kaip jau konstatuota nutarties 36 punkte, negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojami ne nuo bendros negrąžintos kredito dalies, bet nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kuris, pagal vartojimo kredito sutarties Nr. REF-775xht7y specialiosiose sąlygose pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. liepos 7 d. – 6562,97 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 6519,82 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. – 6475,74 Eur; nuo 2020 m. spalio 7 d. – 6430,70 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 7 d. – 6384,69 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 7 d. – 6337,68 Eur; nuo 2021 m. sausio 7 d. – 6289,65 Eur, nuo 2021 m. vasario 7 d. – 6240,58 Eur.

37. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 952,76 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.): 135,57 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. (29 d.); 143,93 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. (31 d.); 138,39 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 6 d. (30 d.); 142 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (31 d.); 136,44 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. (30 d.); 139,95 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 6 d. (31 d.); 116,48 už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (26 d.).

38. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), nors ir tinkamai vadovavosi teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, tačiau nepagrįstai apskaičiavo ieškovei nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovo negrąžinto kredito dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

39. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6726,60 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog iki sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 9 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 729,45 Eur, kurios ieškovei iš atsakovo priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 6618,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 9 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2026 m. vasario 7 d.) sudarytų 5889,15 Eur (6618,60 Eur – 729,45 Eur). Minėta, jog sutarties tinkamo vykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui, apskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų nurodytos 5889,15 Eur sumos, todėl vertintina, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

40. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 7 d.) keistina, nusprendžiant priteisti ieškovei iš atsakovo 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos 2021 m. vasario 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 36 punkte, ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2026 m. vasario 7 d.), negali viršyti 4936,39 Eur (5889,15 Eur – 952,76 Eur) sumos.

42. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokius apeliantės argumentus, nes šiuo atveju apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 7- 75- 823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekant nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

44. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 7- 75- 823/2020).

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju apeliantės reikalavimo dėl 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 6726,60 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą.

46. Išdėstytų motyvų pagrindu kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintą kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos negali būti patenkintas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas keistinas ir ieškovės reikalavimas priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6726,60 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. vasario 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau nepagrįstai apskaičiavo nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovo negrąžinto kredito dalies bei netinkamai apskaičiavo sumą, kurios, pasibaigus sutarties terminui, negali viršyti negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nepagrįstai tokį reikalavimą tenkino iš dalies, užuot vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir atmesdamas tokį reikalavimą pilna apimtimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmestinas, tačiau apeliacinės instancijos teismui peržengus skundo ribas, atitinkamai pakeičiama sprendimo už akių rezoliucinė dalis.

48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negalima tiksliai apskaičiuoti atmestos ieškinio dalies, todėl vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteisė 311 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinį tenkinus 99,54 proc., ieškovei priteistina 309,57 Eur (311 Eur x 99,54 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

51. Apeliantė prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur žyminio mokesčio dydį. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 14,93 Eur (15 Eur x 99,54 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6726,60 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt šešių eurų ir 60 ct) negrąžintą kreditą, 729,45 Eur (septynių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 45 ct) pelno palūkanas, 952,76 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), taip pat 26 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos 2021 m. vasario 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. vasario 7 d. – 6240,58 Eur, 2021 m. kovo 7 d. – 6190,45 Eur, 2021 m. balandžio 7 d. – 6139,23 Eur, 2021 m. gegužės 7 d. – 6086,90 Eur, 2021 m. birželio 7 d. – 6033,44 Eur, 2021 m. liepos 7 d. – 5978,82 Eur, 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 5923,02 Eur, 2021 m. rugsėjo 7 d. – 5866,01 Eur, 2021 m. spalio 7 d. – 5807,76 Eur, 2021 m. lapkričio 7 d. – 5748,25 Eur, 2021 m. gruodžio 7 d. – 5687,45 Eur, 2022 m. sausio 7 d. – 5625,33 Eur, 2022 m. vasario 7 d. – 5561,87 Eur, 2022 m. kovo 7 d. – 5497,03 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. – 5430,79 Eur, 2022 m. gegužės 7 d. – 5363,11 Eur, 2022 m. birželio 7 d. – 5293,97 Eur, 2022 m. liepos 7 d. – 5223,33 Eur, 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 5151,16 Eur, 2022 m. rugsėjo 7 d. – 5077,42 Eur, 2022 m. spalio 7 d. – 5002,09 Eur, 2022 m. lapkričio 7 d. – 4925,12 Eur, 2022 m. gruodžio 7 d. – 4846,49 Eur, 2023 m. sausio 7 d. – 4766,15 Eur, 2023 m. vasario 7 d. – 4684,07 Eur, 2023 m. kovo 7 d. – 4600,21 Eur, 2023 m. balandžio 7 d. – 4514,54 Eur, 2023 m. gegužės 7 d. – 4427,01 Eur, 2023 m. birželio 7 d. – 4337,58 Eur, 2023 m. liepos 7 d. – 4246,22 Eur, 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 4152,88 Eur, 2023 m. rugsėjo 7 d. – 4057,51 Eur, 2023 m. spalio 7 d. – 3960,08 Eur, 2023 m. lapkričio 7 d. – 3860,54 Eur, 2023 m. gruodžio 7 d. – 3758,84 Eur, 2024 m. sausio 7 d. – 3 654,94 Eur, 2024 m. vasario 7 d. – 3548,78 Eur, 2024 m. kovo 7 d. – 3440,32 Eur, 2024 m. balandžio 7 d. – 3329,51 Eur, 2024 m. gegužės 7 d. – 3216,30 Eur, 2024 m. birželio 7 d. – 3100,64 Eur, 2024 m. liepos 7 d. – 2982,48 Eur, 2024 m. rugpjūčio 7 d. – 2861,76 Eur, 2024 m. rugsėjo 7 d. – 2738,42 Eur, 2024 m. spalio 7 d. – 2612,41 Eur, 2024 m. lapkričio 7 d. – 2483,67 Eur, 2024 m. gruodžio 7 d. – 2352,14 Eur, 2025 m. sausio 7 d. – 2217,76 Eur, 2025 m. vasario 7 d. – 2080,47 Eur, 2025 m. kovo 7 d. – 1940,20 Eur, 2025 m. balandžio 7 d. – 1796,89 Eur, 2025 m. gegužės 7 d. – 1650,48 Eur, 2025 m. birželio 7 d. – 1500,89 Eur, 2025 m. liepos 7 d. – 1348,06 Eur, 2025 m. rugpjūčio 7 d. – 1191,92 Eur, 2025 m. rugsėjo 7 d. – 1032,40 Eur, 2025 m. spalio 7 d. – 869,42 Eur, 2025 m. lapkričio 7 d. – 702,91 Eur, 2025 m. gruodžio 7 d. – 532,79 Eur, 2026 m. sausio 7 d. 358,99 Eur, 2026 m. vasario 7 d. 181,42 Eur.) ir neviršijant 4936,39 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8408,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 309,57 Eur (tris šimtus devynis eurus ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,93 Eur (keturiolikos eurų ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.