- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1375-933/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- I. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4545-534/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ECOHOME LT“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei I. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 17 212,39 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovė I. S. nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2017 m. spalio 1 d. buvo UAB „ECOHOME LT“ vadovė ir akcininkė. UAB „ECOHOME LT“ pervedė UAB „ACTIV-FOREX“ 17 212,39 Eur be galiojančio teisinio pagrindo, t. y. nebuvo galiojančios prievolės pervesti už nurodytą bendrovę ar tiesiogiai UAB „ACTIV-FOREX“ lėšas. 2016 m. rugpjūčio 16 d. tarp UAB „ECOHOME LT“ ir UAB „ACTIV-FOREX“ buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nors sandorio sudarymo metu UAB „ACTIV-FOREX“ neturėjo žemės sklypo nuosavybės teise, o UAB „ECOHOME LT“ pradėjo pervedinėti lėšas už žemės sklypą UAB „ACTIV-FOREX“. UAB „ECOHOME LT“ 2015 m. rugsėjo 4 d. iš UAB Medicinos banko buvo paėmusi 100 000 Eur paskolą. UAB „ACTIV-FOREX“ ir UAB „Prof City“ vadovas yra tas pats asmuo V. U. UAB „Prof City“ paskelbtas bankrotas, bendrovės kreditorė yra UAB „ECOHOME LT“ su 57 687,47 Eur kreditoriniu reikalavimu. UAB „ACTIV-FOREX“ metinė apyvarta 5 000 Eur. Atsakovės I. S. pervedimai Valstybinei mokesčių inspekcijai už UAB „ACTIV-FOREX“, sudaryta preliminari sutartis dėl žemės sklypo pirkimo, kurio UAB „ACTIV-FOREX“ neturėjo, vėlesni pervedimai UAB „ACTIV-FOREX“ už žemės sklypą, kurį UAB „ACTIV-FOREX“, įsigijus, įkeitė hipotekos sutartimi, įrodo atsakovės I. S. veiksmų tikslą – atsakovė I. S. veikė prieš UAB „ECOHOME LT“ interesus, bendrovės kreditorių interesus, todėl privalo atlyginti padarytą žalą – 17 212,39 Eur.
2. Atsakovei I. S. nepateikus atsiliepimo teismo nustatytu terminu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės reikalavimus patenkino visiškai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad veiksmai buvo atlikti remiantis verslo rizika – ruošėsi įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir vystyti statybos verslą. UAB „ACTIV-FOREX“ pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingas, pervesti pinigai buvo išankstinis mokėjimas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „ECOHOME LT“ ieškinį atsakovei I. S. dėl nuostolių atlyginimo ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės BUAB „ECOHOME LT“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės I. S. ieškovės BUAB „ECOHOME LT“ naudai 17 212,39 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 212,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės I. S. valstybės naudai 428,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi UAB ,,ECOHOME LT“ iškelta bankroto byla. UAB ,,ECOHOME LT“ nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2017 m. spalio 1 d. vadove dirbo atsakovė I. S.. 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais ieškovė sumokėjo UAB „ACTIV-FOREX“ arba už UAB „ACTIV-FOREX“ jos kreditoriams be teisinio pagrindo 17 712,39 Eur (6 396,47 Eur mokestinę nepriemoką, 1 215,92 Eur antstoliams R. K., I. B., V. M., 10 100 Eur pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) ir taip ieškovei padarė žalą (17 712,39 Eur - 500 Eur, sumokėti UAB ,,Leovira“).
5.2. Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalis), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse, t. y. jis juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. Bendrovės vadovui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam savo pareigas ir dėl to padarius bendrovei žalą, galimas civilinės atsakomybės taikymas – jis privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
5.3. Atsakovės I. S. neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė tuo, kad ieškovė, vadovaujant atsakovei I. S., 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais UAB „ACTIV-FOREX“ arba už UAB „ACTIV-FOREX“ be pagrindo sumokėjo 17 712,39 Eurų ir taip padarė prašomą priteisti žalą. Atsakovės, einant vadovės pareigas ieškovės įmonėje, atlikti veiksmai, nesuderintini su CK 2.87 straipsnyje bei ABĮ nustatytomis juridinio asmens valdymo organo pareigomis veikti bendrovės naudai. Buvusios bendrovės vadovės, t. y. atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Atsakovė I. S. ieškovės reikalavimus ginčijo, nurodydama, kad yra verslo praktika, ekonominė rizika, teikė įrodymus, kad reikalavo grąžinti lėšas, UAB „ACTIV-FOREX“ vadovas V. U. žadėjo grąžinti lėšas. Teismas sprendė, kad atsakovė I. S. įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, t. y. kaltės prezumpcijos nepateikė (CPK 178 straipsnis).
5.4. Liudytojai M. S., atsakovės sutuoktinis, ir V. U. parodė, kad yra pažįstami, kartu studijavo. Atsakovės I. S., buvusios vadovės paaiškinimas, kad UAB „ECOHOME LT“ buvo ekonomiškai naudinga už UAB „ACTIV-FOREX“ antstoliams, mokesčių inspekcijai sumokėti skolas ir sudaryti 2016-08-18 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kurio UAB „ACTIV-FOREX“ neturėjo, atmestas, nes protingas verslininkas kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą įgyja iš asmens, kuris jį turi, prieš tai patikrinęs įrašus hipotekoje, turto arešto registre. Kaip nustatyta iš 2015-09-04 kredito sutarties su UAB Medicinos banku, 2017-04-18 Vilniaus apygardos teismo nutarties bankroto byloje Nr.eB2-1684-866/2017, 2018-10-17 Vilniaus apygardos teismo nutarties bankroto byloje Nr. eB2-4466-656/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-29 nutarties bankroto byloje Nr.e2-1906-381/2018, UAB „ECOHOME LT“ imitavo verslą į bendrovės balansą įtraukusi automobilius, kurių nėra ar jais eismas draudžiamas, įrašant debitorius, nors galimybė išsiieškoti skolas yra abejotina.
5.5. Atsakovė I. S. sąmoningai pablogino UAB „ECOHOME LT“ finansinę padėtį, išvaistydama bendrovės lėšas be galiojančios prievolės ir pagrindo, patrauklaus investicijoms turto neįgijo, tuo pablogindama kreditorių galimybę atgauti skolą. Atsakovė I. S. bendrovės lėšas išvaistė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-29 nutarties bankroto byloje Nr.e2-1906-381/2018 26 punkte nurodyta, kad UAB „ECOHOME LT“ 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pasirašyti asmenų, galinčių tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Nutarties 31 punkte nurodoma UAB „ECOHOME LT“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Prof City“, kuriai vadovavo tas pats asmuo V. U., kaip ir UAB „ACTIV-FOREX“. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovės I. S., kaip vadovės, veiksmus lėmė ne verslo logika ar normali ekonominė rizika, o susitarimas, kuris buvo nenaudingas UAB „ECOHOME LT“, bendrovės kreditoriams, o naudingas faktiškai verslo nevykdančiai UAB „ACTIV-FOREX“, t. y. ji sumokėjo skolą kreditoriams, įgijo žemės sklypą, kurį įkeitė hipotekos sutartimi, o gautas lėšas, kaip nurodo jos vadovas V. U., nesėkmingai investavo.
5.6. UAB „Prof City“ buvusio vadovo V. U. veiksmai įsiskolinant kreditoriams atsispindi 2017-04-18 Vilniaus apygardos teismo nutartyje bankroto byloje Nr. eB2-1684-866/2017. Visuma faktinių aplinkybių rodo, kad atsakovė I. S., kaip bendrovės vadovė ir akcininkė, nesielgė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Atsakovės I. S., įmonės vadovo, elgesio standartai neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. A. I. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 17 712,39 Eur suma (6 396,47 Eur mokestinė nepriemoka, 1 215,92 Eur antstoliams R. K., I. B., V. M., 10 100 Eur pagal 2016-08-18 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais buvo sumokėta UAB „ACTIV-FOREX“ arba už UAB „ACTIV-FOREX“ jos kreditoriams be teisinio pagrindo. Byloje nekilo ginčo, kad 6 396,47 Eur suma buvo sumokėta pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 16/08/04, kurios pagrindu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-12863 Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo buvo patenkintas prašymas perkelti mokesčių mokėtojo UAB „ACTIV-FOREX“ 6 396,47 Eur mokestinę nepriemoką ieškovei. Ši suma šalių sutarimu buvo įskaityta kaip dalis kainos pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąją žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. 1 215,92 Eur antstoliams ieškovės už skolininką UAB „ACTIV-FOREX“ sumokėta suma bei 10 100 Eur tiesiogiai UAB „ACTIV-FOREX“ sumokėta suma buvo įskaitytos kaip dalis kainos pagal Preliminariąją sutartį. Nei 2016 m. rugpjūčio 4 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties, nei Preliminariosios sutarties, nei ieškovės ir UAB „ACTIV-FOREX“ atliktų tarpusavio įskaitymų ieškovė neginčijo, todėl laikytina, kad ginčo mokėjimų teisinis pagrindas egzistavo, o ieškovė, nenuginčijusi sandorių, neturi teisinio pagrindo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimui.
6.2. Ginčijamas sprendimas savo turiniu iš esmės atitinka 2019 m. lapkričio 22 d. byloje buvusį priimtą sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas papildomai netyrė atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, netyrė ir nevertino tarp ieškovės ir UAB „ACTIV-FOREX“ susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, ginčijamame sprendime nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ar Preliminarioji sutartis buvo netinkamas teisinis pagrindas mokėjimams atlikti, šių įrodymų ginčijamame sprendime apskritai nevertindamas, taip pažeisdamas civiliniame procese galiojantį įrodymų lygybės principą, pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus ir motyvuoti teismo procesinį sprendimą. Byloje nustačius aplinkybes, kad ginčo mokėjimai turėjo teisinį pagrindą, negalima sutikti su išvada, kad atsakovė iššvaistė ieškovės lėšas, o ieškovei neįrodžius, kad tokiu būdu buvo nulemtas įmonės nemokumas ir žala kreditoriams, laikytinos neįrodytomis ir sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nei atsakovės tyčios, nei didelio neatsargumo nenustatyta.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad žemės sklypą ieškovės vardu nutarta įsigyti dėl to, kad ieškovė siekė dalyvauti statybos versle ne tik kaip atskirų darbų atlikėja, bet ir kaip vystytoja, o UAB „ACTIV-FOREX“ pasiūlytas žemės sklypas tiko statybų vystymo tikslui, buvo perspektyvus dėl savo dislokacijos (netoli (duomenys neskelbtini) miesto vystomame privačių namų kvartale, turintis reikiamą infrastruktūrą statiniams statyti ir kt.), buvo pasiūlyta patraukli jo pardavimo kaina. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad Preliminariojoje sutartyje nurodytas žemės sklypas buvo parduodamas žemesne nei rinkos kaina (22 000 Eur, šiuo metu VĮ Registrų centro viešai skelbiama žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 31 900 Eur), o sklypo įsigijimas veiklai vystyti per se negali būti laikomas žalingu įmonei veiksmu.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovė, prieš reikšdama ieškinį, nepatikrino Preliminariojoje sutartyje nurodyto žemės sklypo įrašų Nekilnojamojo turto registre istorijos (prie ieškinio pateiktas 2019 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas be istorijos, kuriame nurodyta, kad UAB „ACTIV-FOREX“ žemės sklypą įgijo 2017 m. balandžio 21 d.). Ieškovė melagingai tvirtino, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu joje nurodyto žemės sklypo UAB „ACTIV-FOREX“ neturėjo. Šiais ieškovės argumentais remiamasi ir ginčijamame sprendime. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovė teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, kuris įrodo ieškovės teiginius paneigiančias, o kartu ir atsakovės teiginius pagrindžiančias, aplinkybes: kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu UAB „ACTIV-FOREX“ nuosavybės teise valdė parduodamą žemės sklypą (nuosavybės teisę UAB „ACTIV-FOREX“ įgijo 2009 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), kad jam galiojo areštai tų antstolių, kuriems atliktus mokėjimus ginčija ieškovė, kad šie areštai buvo išregistruoti iš karto ieškovei atlikus mokėjimus, kuriais grindžiama atsakovės bendrovei neva padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą atsisakė priimti, nors jo priėmimas bylos nagrinėjimo nebūtų užvilkinęs, o ir paneigtų tikrovės neatitinkančius ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius. Ieškovė taip pat teigė, kad Preliminarioji sutartis nenumatė ieškovei mokėjimo pareigos, tačiau ši aplinkybė taip pat nedaro mokėjimų neteisėtais. Nors Preliminarioji sutartis nenumatė avanso mokėjimo pareigos, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad, mokėdama pinigus UAB „ACTIV-FOREX“, atsakovė elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
6.5. Ginčijamų mokėjimų metu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, o kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, įstatymų leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Ginčo mokėjimai buvo susiję su ieškovės vykdyta statybų veikla, planuojant ieškovės lėšas atitinkama jų dalis buvo natūraliai atidedama šio konkretaus sklypo pirkimui. Dėl atsakovės veiksmų niekaip negalėjo sumažėti ar nebelikti realių galimybių ieškovei atsiskaityti su kreditoriais, nes ginčo mokėjimai buvo atlikti perkamo žemės sklypo sąskaita – ar jie būtų buvę atlikti iki, ar po pagrindinės žemės sklypo sutarties sudarymo, esant iškeltai bankroto bylai kreditoriai neturėtų galimybės nukreipti reikalavimų į šias ieškovės lėšas (tik į jomis įgytą turtą). Apeliantė nėra susijusi su tuo, kad pagrindinė sutartis Preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu (2017 m. gruodžio 31 d.) nebuvo sudaryta, nes tuo metu jau nebevadovavo bendrovei.
6.6. Apeliantė dirbo ieškovės vadove nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2017 m. spalio 1 d., taigi iki pat vadovavimo pabaigos neturėjo teisės reikšti reikalavimų dėl Preliminariosios sutarties pagrindu sumokėtų sumų grąžinimo. Preliminarioji sutartis sudaryta ir visi ginčo mokėjimai atlikti 2016 metais, todėl, neteisėtų veiksmų nepagrindžia ir su nagrinėjama byla nėra susiję ginčijamo sprendimo motyvai dėl ieškovės bankroto byloje nustatytų aplinkybių (ieškovės mokumo 2017 metais), kaip ir apeliantės, jos sutuoktinio ir UAB „ACTIV-FOREX“ vadovo asmeninių ar kiti anksčiau vykusių verslo santykių. Atsakovė ieškovės vardu iš UAB „ACTIV-FOREX“ siekė įsigyti nuosavybę (žemės sklypą), o ne su šia įmone kartu vykdyti bendrą veiką, todėl aplinkybės, ar UAB „ACTIV-FOREX“ vykdė veiklą, teikė finansinę atskaitomybę, turėjo darbuotojų ar kt. turto įsigijimo sandoriui neturėjo jokios reikšmės.
6.7. Apeliantės pateikiamo Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, UAB „ACTIV-FOREX“ iki šiol (išrašo data 2020 m. sausio 28 d.) nuosavybės teise priklauso Preliminariojoje sutartyje nurodytas žemės sklypas, todėl nėra aišku, kodėl bankroto administratorius nereiškė šiam debitoriui reikalavimų dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine, kai yra sumokėta didžioji dalis kainos (17 712,39 Eur iš 22 000 Eur), nuostolių (įskaitant Preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas), atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. įspėjimu pareikalavo iš UAB „ACTIV-FOREX“ padengti įsiskolinimą, UAB „ACTIV-FOREX“ skolą pripažino, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė ėmęsi tolesnių veiksmų dėl nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
7. Ieškovė BUAB „ECOHOME LT“ atsiliepime į atsakovės I. S. apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Atsakovės nurodytų sandorių neginčijamas nereiškia, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimui. Ieškovės patirta žala akivaizdi, nes ji žemės sklypo taip ir neįsigijo, o sumokėtų lėšų neatgavo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „ACTIV-FOREX“ iškėlė bankroto bylą. 2019 m. balandžio 10 d. rašte apeliantė ieškovės bankroto administratorei nurodė, kad 2017 metais susigrąžinti ieškinio sumos iš UAB „ACTIV-FOREX“ jau buvo neįmanoma, nes ši įmonė nebevykdė veikos ir turto taip pat neturėjo.
7.2. Apeliantė nepaaiškino, kodėl ieškovė dar 2016 m. rugpjūčio 4 d. perėmė vieną darbuotoją turinčios ir per 2014 metais metinės apyvartos 5 000 Eur sumos nesiekiančios UAB „ACTIV-FOREX“ 6 396,47 Eur skolą biudžetui. Tuo metu net Preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kita vertus, jeigu 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė padengė visas UAB „ACTIV-FOREX“ skolas, trukdžiusias sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį, tai kodėl tą dieną buvo sudaryta tik preliminari sutartis, o ne pagrindinė. Apeliantės veiksmų neteisėtumą sąlygojo ieškovės iš banko pasiskolintų pinigų niekuo nepateisinamas išleidimas, padaręs ieškovei ir jos kreditoriams žalą. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties ir Preliminariosios sutarties pasirašymas nepateisina ieškovės pinigų iššvaistymo. Tai buvo tik priedanga ieškovės pinigų išleidimui, todėl teismas sprendime pagrįstai nevertino šių sandorių teisėtumo, nes jie nebuvo ginčo objektas.
7.3. Apeliantė ieškovės iš banko skolintus pinigus, kurie pagal kredito paskirtį turėjo būti naudojami įrankių, įrengimų ar medžiagų įsigijimui, naudojo didelių finansinių sunkumų turinčios UAB „ACTIV-FOREX“ nepagrįstam finansavimui, kurioje dirbo tik vienas darbuotojas. UAB „ACTIV-FOREX“ buvo skolinga biudžetui, antstoliai vykdė išieškojimus iš šios įmonės turto. Šias skolas už UAB „ACTIV-FOREX“ dengė ieškovė. Be to, su UAB „ACTIV-FOREX“ direktoriumi V. U., kaip nevykdančiu sutartinių įsipareigojimų, ieškovė jau buvo susidūrusi per UAB „Prof City“, kurios vadovas buvo tas pats V. U., ir kurios skolas taip pat dengė.
7.4. Apeliantės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ji privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančias faktines bylos aplinkybes. Kadangi žemės sklypo sandoris išvis nebuvo sudarytas, tai žemės sklypo kaina net nebuvo ginčo objektas. Tuo labiau nesudarytas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris negali būti vertintas žalingu ar naudingu įmonei.
7.5. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad Preliminarioje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą žemės sklypą UAB „ACTIV-FOREX“ įsigijo tik 2017 m. balandžio 21 d. ir iškart jo perleidimą apsunkino hipoteka. UAB „ACTIV-FOREX“ žemės sklypą 2016 m. rugsėjo 12 Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ne ieškovei, o S. D. Ir po žemės sklypo pardavimo, t. y., kai UAB „ACTIV-FOREX“ žemės sklypo neturėjo, ieškovė 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB „ACTIV-FOREX“ pervedė 7 000 Eur, 2016 m. lapkričio 23 d. – 900 Eur, 2016 m. gruodžio 1 d. – 1 000 Eur ir 2016 m. gruodžio 12 d. 1 200 Eur, viso 10 100 Eur, nors 2016 m. rugpjūčio 18 d. Preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis avanso mokėjimo nenumatė, todėl apeliantė elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
7.6. Apeliantė yra ieškovės vienintelė akcininkė ir ieškomų pinigų iššvaistymo metu buvo ieškovės direktore. Tuo metu komercijos direktoriumi buvo jos sutuoktinis M. S., kurį po savęs apeliantė paskyrė ieškovės direktoriumi, todėl visi skundžiamame teismo sprendime išdėstyti motyvai yra susiję su apeliante. Apeliantė neteisėtais kaltais veiksmais padarė ieškovei ir jos kreditoriams 17 212,39 Eur žalą, nors CK 6.263 straipsnis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nustatytos visos sąlygos apeliantės civilinei atsakomybei taikyti.
Atsiliepimas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo priteista iš atsakovės I. S. ieškovės BUAB „ECOHOME LT“ naudai 17 212,39 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (17 212,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteista iš atsakovės I. S. valstybės naudai 428,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-767/ 2014).
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos apeliacinio proceso metu
12. Apeliantė prašo prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį, kaip teigiama, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.
13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Susipažinus su prašomu prijungti įrodymu – Nekilnojamojo turto registro išrašu – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartas dokumentas prijungtinas prie bylos. Apeliaciniame skunde pasisakoma dėl aplinkybių dėl aptariamo žemės sklypo, naujas įrodymas nedidelės apimties, pateiktas su apeliaciniu skundu, dėl to dėl jo galėjo pasisakyti ieškovė, todėl prijungus teikiamą naują įrodymą byloje bus tiksliau nustatytos faktinės aplinkybės.
Dėl teismo nustatytų aplinkybių
15. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4466-656/2018 UAB „ECOHOME LT“ iškelta bankroto byla (e. b. 1 t. 8-12 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1906-381/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Nutartyje nurodyta, kad apeliantė pateikė debitorių sąrašą, į kurį įtraukta 12 debitorių, kurių bendras įsiskolinimas apeliantei sudaro 67 337,13 Eur, apeliante taip pat yra trečios eilės bankrutavusios UAB ,,PROF CITY“ kreditore su 57 681,47 Eur finansiniu reikalavimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliante nepagrindė likusios 2018 m. liepos 13 d. balanse kaip gautinos sumos nurodytos pinigų dalies (204 995 Eur - 67 331,13 Eur - 57 687,47 Eur = 79 970,40 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankrutavusios UAB ,,PROF CITY“ skolos dalies, kurios nenumatyta apeliantei grąžinti pagal civilinėje byloje Nr. 2-3621-864/2018 sudarytą taikos sutartį 67 687,47 Eur (100 proc. skolos) - 11 537,49 Eur (20 proc. skolos pagal bankrutavusios UAB,,PROF CITY“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą) = 46 149,98 Eur (80 proc. skolos)), nevertino kaip realaus apeliantės, kuri yra trečios eiles bankrutavusios UAB ,,PROF CITY“ kreditore, turto, nes nėra objektyvių įrodymų apie galimybes atgauti iš bankrutavusios įmonės šią skolos dalį (e. b. 1 t. 13-23 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-26-656/2019 buvo patvirtinti UAB „ECOHOME LT“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai (e. b. 1 t. 24-25 b. l.).
16. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „ECOHOME LT“ vadove nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. buvo I. S. (e. b. 1 t. 26-27 b. l.), ji taip pat yra UAB „ECOHOME“ akcininkė nuo 2009 m. lapkričio 2 d.; numatytas vienasmenis atstovavimas – Juridinio asmens vardu veikia vadovas (e. b. 26-31, 32, 33-36 b. l.).
17. 2016 m. rugpjūčio 4 d. UAB „ACTIV-FOREX“ ir UAB „ECOHOME LT“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) priėmimo sutartį Nr. 16/08/04. Sutarties objektas yra Vilniaus apskrities valstybines mokesčių inspekcijos 20...... pažymoje Nr. nurodyta ir iki Sutarties 12 punkte nurodytos dienos likusi nesumokėta (neišieškota) Mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka (ar jos dalis) bei su ja susijusios sumos (e. b. 1 t. 49-51 b. l.). Tenkintas mokesčių mokėtojo prašymas ir sutinkama, kad mokesčių mokėtojo 6 396,47 Eur mokestinė nepriemoka bei su ja susijusias sumas perimtų skolos perėmėjas (e. b. 1 t. 52-53 b. l.).
18. 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „ECOHOME“ (pirkėjas) ir UAB „ACTIV-FOREX“ (pardavėjas) sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (e. b. 1 t. 56-58 b. l.). Iš prijungto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš pradžių priklausė UAB „BRUZDELYNAS“; nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. PJ-4237 – UAB „ACTIV-FOREX“; nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. – S. D., ir nuo 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties – UAB „ACTIV-FOREX“ (e. b. 1 t. 184 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
19. UAB „ECOHOME LT“ (pagrindinis partneris) ir UAB „Prof City“ (partneris) sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/06/03-1 pagal kurią partneriai apjungdami ir kooperuodami savo patirtį, profesines žinias, įgūdžius ir dalykinę reputaciją susitaria bendradarbiauti bendrai rengiant ir įgyvendinant Projektą (e. b. 1 t. 64-67 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2017-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1684-866/2017 patvirtino UAB „Prof City“ kreditorinius reikalavimus tarp jų ir UAB „ECOHOME“ 57 687,47 Eur kreditorinį reikalavimą (e. b. 1 t. 70-72 b. l.). Teiktas UAB „ECOHOME“ mokėjimą sąrašas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (e. b. 1 t. 73 b. l.), mokėjimai atlikti UAB „ACTIV-FOREX“ (e. b. 1 t. 74-79 b. l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje keliamas buvusios bankrutuojančios įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas, kuris siejamas su jos vadovavimo metu atliktais tam tikrais veiksmais, t. y. sumokėta 6 396,47 Eur mokestinė nepriemoka už UAB „ACTIV-FOREX“, 1 215,92 Eur sumokėtomis sumomis UAB „ACTIV-FOREX“ antstoliams R. K., I. B., V. M. bei sumokėta viso 10 100 Eur suma pagal 2016-08-18 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
21. Vadovo civilinės atsakomybės klausimai yra detaliai aptarti kasacinio teismo praktikoje, taip pat šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas yra pateikęs Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą, kuriai pritarta 2016 m. lapkričio 23 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime.
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis; ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įmonės vadovui deliktinė atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 straipsnio pagrindu prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams) ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu, bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos (Apžvalgos 44 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Apžvalgos 67 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Apžvalgos 68 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009. Teismų praktika, 2009, Nr. 32; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).
23. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Ieškovo įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Fiduciarinės pareigos reikalauja viso elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose įtvirtintų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Tačiau tais atvejais, kai bendrovės valdymo organai priima verslo sprendimus, jie neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato, todėl verslo sprendimo atveju neteisėtumas vertintinas kitaip, nei imperatyvios pareigos pažeidimo atveju. Teismui vertinant vadovo veiksmus verslo sprendimų aspektu ex post reikia nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas ir jis tinkamai ištyrė sprendimui reikšmingą informaciją, kitaip tariant, teisėtu gali būti laikomas ir nuostolingas sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais, todėl šiuo atveju nustatant bendrovės valdymo organų veiksmų neteisėtumą taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė.
24. Fiduciarinės bendrovės valdymo organų pareigos taikomos visiems bendrovės valdymo organams ir jų valdymo organų nariai turi laikytis visą buvimo valdymo organais laikotarpį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas (pvz., administracijos vadovas turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valdyba turi svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kt.), yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Apžvalgos 70 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos (Apžvalgos 71 nuoroda; pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006. Teismų praktika. 2006, Nr. 26; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009. Teismų praktika. 2009, Nr. 32; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35, kt.). Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (Apžvalgos 72 nuoroda). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
25. Mokios bendrovės valdymo organų pareiga – veikti atsižvelgiant į ilgalaikius bendrovės akcininkų interesus. Kol įmonė neturi mokumo problemų, valdymo organai, veikdami akcininkų naudai, kartu tenkina ir kreditorių bei darbuotojų interesus – jei įmonės veikla bus pelninga, jos tęstinumui nekils pavojus ir su kreditoriais bus atsiskaityta laiku. Akcininkų ir kreditorių interesai ima konkuruoti, kai įmonei iškyla mokumo problemų. Suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Apžvalgos 75 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012. Teismų praktika. 2012, Nr. 37). Visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai (Apžvalgos 76 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Apžvalgos 78 nuoroda; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto (Apžvalgos 79 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006), bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, o jo subjektyvios savybės konkrečios bylos aplinkybėmis gali šį standartą padaryti tik aukštesnį (pavyzdžiui, jei vadovas turi specialiųjų žinių, rūpestingumo pareiga reikalauja, kad šios žinios būtų panaudotos priimant verslo sprendimą). Kasacinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią (rūpestingumo) pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Apžvalgos 81 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006. Teismų praktika. 2006, Nr. 26; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41; kt.). Antrasis kasacinio teismo praktikoje aptartas valdymo organų rūpestingumo pareigos aspektas yra tas, kad bendrovės vadovai, tvarkydami įmonės reikalus, turi elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui, ištirti konkrečiam verslo sprendimui priimti reikšmingą informaciją. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija (Apžvalgos 84 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41).
27. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais. Siekdamas suderinti verslo rizikos pozityviuosius aspektus ir susiaurinti bendrovės vadovo atsakomybę už nepasiteisinusius verslo sprendimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2014 metų bylose dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės expressis verbis ėmė taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgment rule). Taisyklė teismų praktikos keliu buvo suformuluota JAV dar XIX amžiuje, XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje perimta ir Europos šalių, o kai kurios iš jų (pvz., Vokietija) perkėlė šį instrumentą į Akcinių bendrovių įstatymą (Apžvalgos 99 nuoroda). Vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimo taisyklė (business judgment rule), pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (a widened scope of business judgment), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. Pirma, verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai: siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Apžvalgos 100 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus: dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Apžvalgos 104 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41). Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu.
28. Taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę pirmiausia būtina nustatyti, ar priimtas sprendimas buvo verslo sprendimas. Verslo sprendimu laikomas toks vadovo (ar valdybos) veiksmas, kurio atlikimas nebuvo susijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose ir įmonės dokumentuose, įvykdymu, t. y. vadovas turėjo diskreciją priimti konkretų sprendimą ir tuo metu nebuvo žinoma, ar šis pasiteisins. Verslo sprendimu galėtų būti pripažintas vadovo sprendimas įmonės vardu sudaryti įvairius sandorius (pirkimo, nuomos, kreditavimo, mainų, kt.), investuoti bendrovei priklausančias lėšas ir pan. Antra, bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų. Jeigu verslo sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, verslo sprendimo vertinimo taisyklės apsauga vadovui nebus taikoma, kadangi jo veiksmai neatitinka rūpestingumo pareigos standarto – sąžiningas ir protingas vadovas nebūtų veikęs pažeisdamas imperatyviąsias normas (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Trečia, verslo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – tiek rūpestingumo, tiek ir lojalumo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos fiduciarinės pareigos, kurių nepažeidus vadovus saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Ketvirta, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad protinga komercinė rizika yra teisėtas ir pozityvus reiškinys, pažymėjo, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslą (Apžvalgos 115 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti (Apžvalgos 116 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41). Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „ECOHOME“ (pirkėjas) ir UAB „ACTIV-FOREX“ (pardavėjas) sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas, sudarydamas sutartį patvirtino savo įsipareigojimą parduoti, o pirkėjas iš pardavėjo ateityje pirkti (sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) žemės sklypą (1.1 p.). Duomenys apie žemes sklypą – žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), Kadastriniai duomenys: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., plotas – 0,2072 ha, paskirtis – kita (1.2 p.). Sutartimi šalys įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudaryti aukščiau aptarto žemės sklypo Notarinę pirkimo-pardavimo sutartį P. J. notarų biure (1.3 p.). Notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žemės sklypas turi atitikti sutarties nuostatas ir būti laisvas nuo bet kokių daiktinių teisių (servitutų, uzufruktų, hipotekų, ir pan.), trečiųjų asmenų teisių (turto patikėjimo, nuomos, panaudos ir pan.), teismo sprendimu ar kitos institucijos nutarimu pritaikyto arešto ar kitų apribojimų (draudimo disponuoti, įsiskolinimo už įsigytą turtą ir pan.), kurie nėra nurodyti sutartyje (1.4 p.). Šalys susitarė, kad žemės sklypo kaina, už kurią pardavėjas parduos, o pirkėjas įsigis žemės sklypą, yra 22 000 Eur (2.1 p.). Pardavėjas garantavo, kad sutarties sudarymo momentu žemės sklypas priklauso jam ir yra be jokių apribojimų, nėra niekam įkeistas, perleistas, išnuomotas. Dėl žemės sklypo nėra jokių įsipareigojimų, jis nėra apsunkintas areštu, nėra jokių disponavimo, valdymo ar naudojimo apribojimų. Dėl Žemės sklypo nevyksta jokie ginčai. Tuo pačiu pardavėjas užtikrino, kad nurodytos aplinkybes nepasikeis iki žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žemes sklypo perdavimo Pirkėjui momento bei pirkėjo nuosavybės teisių įregistravimo momento (3.6 p.) (e. b. 1 t. 56-58 b. l.).
30. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, preliminarios sutarties sudarymo metu (2016 m. rugpjūčio 18 d.) žemės sklypas nuosavybės teise priklausė UAB „ACTIV-FOREX“ tačiau jam buvo pritaikyti areštai: antstolio D. K. (įrašas galiojo nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d.), antstolio R. K. (įrašas galiojo nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d.), antstolės I. B. (įrašas nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d.), antstolės V. M. (įrašas nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d.), sklypui buvo nustatyta hipoteka (įrašas nuo 2016 m. sausio 26 iki 2016 m. rugpjūčio 22 d.).
31. Atsakovė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikė (e. b. 1 t. 99-108 b. l.): UAB „ACTIV-FOREX“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. prašymą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiantį pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 18 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį <...> reikėtų antstoliams padengti šias skolas: R. K. – 171,36 Eur, antstolei I. B. – 109,46 Eur, antstolei V. M. – 935,10 Eur, taip pat reikėtų padengti ir susidariusią mokesčių skolą, kuri prašymo pateikimo dieną yra 6 396,74 Eur. Atsakovė pasirašė rezoliuciją, kuria prašomas sumas sumokėjo, kaip 2016 m. rugpjūčio 18 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimą (e. b. 1 t. 109 b. l.). Taip pat teikti 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymas dėl 7 000 Eur išankstinio apmokėjimo (e. b. 1 t. 110 b. l.), 2016 m. lapkričio 22 d. prašymas dėl 900 Eur išankstinio apmokėjimo (e. b. 1 t. 111 b. l.), 2016 m. lapkričio 29 d. prašymas dėl 1 000 Eur išankstinio apmokėjimo (e. b. 1 t. 112 b. l.), 2016 m. gruodžio 12 d. prašymas dėl 1 200 Eur išankstinio apmokėjimo pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. preliminarią sutartį (e. b. 1 t. 113 b. l.). Nurodytiems prašymas atsakovė pritarė, pažymėdama, jog prašomas sumas sumoka kaip 2016 m. rugpjūčio 18 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Atsakovė taip pat teikė priminimus UAB „ACTIV-FOREX“ dėl įsipareigojimų (2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2017 m. rugsėjo 4 d.) (e. b. 1 t. 114-117 b. l.); 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. raginimus parduoti žemės sklypą pagal sutartį (e. b. 1 t. 118, 120, 121 b. l.). UAB „ACTIV-FOREX“ 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakyme į raginimą nurodė, kad nevengia įsipareigojimo parduoti žemės sklypą pagal 2018 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (e. b. 1 t. 119 b. l.), 2017 m. spalio 4 d. atsakyme į raginimą nurodė, kad įvykdys įsipareigojimą perleisti nuosavybės teisę į sklypą iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasirašius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Likusi neapmokėta suma už sklypą yra 4 287,61 Eur (e. b. 1 t. 122 b. l.). UAB „ECOHOME LT“ teikė 2017 m. gruodžio 6 d. pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo (e. b. 1 t. 123 b. l.). UAB „ACTIV-FOREX“ 2017 m. gruodžio 21 d. atsakyme į raginimą nurodė, kad prašo nesiimti teisinių sankcijų, įsipareigoja artimiausiu metu grąžinti visus sumokėtus pinigus už žemės sklypą (e. b. 1 t. 124 b. l.). UAB „ECOHOME LT“ teikė 2018 m. sausio 3 d. raginimą sumokėti skolą (e. b. 1 t. 125 b. l.), UAB „ACTIV-FOREX“ 2018 m. sausio 10 d. atsakyme nurodė, kad įsipareigoja artimiausiu metu grąžinti skolą (e. b. 1 t. 126 b. l.). UAB „ECOHOME LT“ teikė 2018 m. gegužės 7 d. raginimą sumokėti skolą (e. b. 1 t. 127 b. l.), o UAB „ACTIV-FOREX“ 2018 m. gegužės 14 d. atsakyme nurodė, kad prašo atidėti skolos apmokėjimą, kol vyksta derybos dėl naujų sandorių (e. b. 1 t. 128 b. l.). UAB „ECOHOME LT“ teikė 2018 m. liepos 16 d. raginimą sumokėti skolą (e. b. 1 t. 129 b. l.), o UAB „ACTIV-FOREX“ 2018 m. liepos 23 d. atsakyme nurodė, kad prašo atidėti skolos apmokėjimą, kol vyksta derybos dėl naujų sandorių (e. b. 1 t. 130 b. l.). UAB „ECOHOME LT“ teikė 2018 m. rugsėjo 4 d. raginimą sumokėti skolą (e. b. 1 t. 131 b. l.). Atsakovė 2019 m. balandžio 10 d. rašte išdėstė aplinkybes bankroto administratoriui (e. b. 1 t. 80 b. l.). Į bylą taip pat teiktas UAB „ACTIV-FOREX: 2019 m. balandžio 17 d. prašymas dėl skolos grąžinimo išdėstymo grafiko, adresuotas UAB „ECOHOME LT“ bankroto administratoriui (e. b. 1 t. 82 b. l.).
32. Visų pirma teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sutinka su atsakove, jog skundžiamame sprendime iš esmės nėra pasisakyta dėl atsakovės į bylą teiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytų aplinkybių bei prie šio pareiškimo teiktų įrodymų.
33. Antra, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atlikti mokėjimai buvo atlikti be teisinio pagrindo, yra neteisinga. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad apskritai egzistavo teisinis pagrindas atlikti ieškovės, vadovaujant atsakovei, atliktus mokėjimus: tarp UAB „ECOHOME LT“ ir UAB „ACTIV FOREX“ buvo sudarytas susitarimas dėl mokestinės nepriemokos padengimo, sudaryta 2016 m. rugpjūčio 18 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, o atlikti mokėjimai įskaityti, kaip dalis kainos pagal Preliminariąją sutartį.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu atsakovė, kaip ieškovės vadovė, atitinkamu vadovavimo laikotarpiu pažeidė fiduciarines pareigas prieš įmonę. Pirma, atsakovės vadovavimo laikotarpiu buvo sudaryta aptariama preliminari sutartis, kuria siekiama įsigyti žemės sklypą. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisų ir t. t.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties objektas – turtinė vertybė (daiktas, daiktinės teisės, būsimas daiktas) – visada egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje šalys arba viena iš jų visada turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008). Antra, atsakovės į bylą teikti įrodymai patvirtina, kad atitinkami mokėjimai už UAB „ACTIV-FOREX“ buvo atlikti siejant juos su sudaryta preliminariąja sutartimi. Trečia, įvertintina aplinkybė, kad atsakovė ieškovės vadove buvo nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. (Preliminarioji sutartis numatė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Ketvirta, bylos medžiaga nustatyta, kad aptariamos preliminariosios sutarties sudarymo metu UAB „ACTIV-FOREX“ buvo aptariamo žemės sklypo savininkė (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija), o pagal sutarties 1.4 punktą, t. y. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žemės sklypas turi atitikti sutarties nuostatas ir būti laisvas nuo bet kokių daiktinių teisių (servitutų, uzufruktų, hipotekų, ir pan.), trečiųjų asmenų teisių (turto patikėjimo, nuomos, panaudos ir pan.), teismo sprendimu ar kitos institucijos nutarimu pritaikyto arešto ar kitų apribojimų (draudimo disponuoti, įsiskolinimo už įsigytą turtą ir pan.), kurie nėra nurodyti šioje sutartyje. Penkta, vien tai, kad preliminarioje sutartyje nebuvo numatytas avanso mokėjimas, o atsakovė, kaip ieškovės vadovė, gavusi pardavėjo prašymus atliko tam tikrus mokėjimus, kurie pagal bylos medžiagą yra įskaityti į sutarties kainą, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Šešta, preliminariojoje sutartyje numatyta 22 000 Eur žemės sklypo kaina, o pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 31 900 Eur. Septinta, tiek ieškovės teiginiai, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė be pagrindo sumokėjo 17 712,39 Eur, laikytini nepagrįstais, nes į bylą teikti įrodymai, patvirtinantys atliktų mokėjimų pagrindą, t. y. sudaryta preliminari sutartis, taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė bendrovės lėšas iššvaistė. Aštunta, nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitose bylose priimtomis nutartimis, tačiau jose nėra pasisakyta apie aplinkybes, kurios ieškovės buvo įrodinėtos šioje byloje. Atsakovei negali kilti atsakomybė, kad ji jos vadovavimo laikotarpiu neatgavo sumokėtų lėšų. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
35. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Apžvalgos 145 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ieškovės nurodytos 17 212,39 Eur sumos nėra pagrindo vertinti, kaip bendrovei padarytos žalos.
36. Civilinėse bylose dėl bendrovės vadovo atsakomybės už žalą sukėlusius sandorius kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad ieškovas, įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį, privalo įrodyti, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą: bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius (Apžvalgos 172 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Nagrinėjamu atveju, ištyrus bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovei, kaip ieškovės vadovei, atlikus nurodytus mokėjimus, iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydama vadovė vis dėlto sudarytų tokius sandorius.
37. UAB Medicinos bankas ir UAB „ECOHOME LT“ 2015-09-04 sudarė kreditavimo sutartį Nr. LOAN_247392 pagal kurią buvo suteiktas 100 000 Eur kreditas, kuris išduodamas ir paimamas iki 2016-01-10. Kredito paskirtis: kredito lėšos pagal išlaidų pagrindimo dokumentus naudojamos Kredito gavėjo plėtrai: įrankių/įrenginių/prietaisų/įrangos (iki 26 000 Eur), naudojamų veikloje, pirkimui ir apyvartiniams lėšoms (iki 74 000 Eur), kurios skirtos medžiagoms, reikalingoms įvykdyti darbus, įsigyti/papildyti ir jų transportavimo išlaidoms apmokėti (e. b. 1 t. 37-39, 40, 41 b. l.). Sutarties užtikrinimui sudaryta sutartinė hipoteka (e. b. 1 t. 42-48 b. l.). Šiuo atveju atsakovės, kaip ieškovės vadovės, mokėjimai, su kuriais siejami byloje pareikšti reikalavimai atlyginti žalą, buvo atlikti 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais.
38. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Apžvalgos 175 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma. Kasacinio teismo išaiškinta, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Apžvalgos 176 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/ 2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Apžvalgos 177 nuoroda). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina duotomis aplinkybėmis (Apžvalgos 178 nuoroda). Tam, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Apžvalgos 179 nuoroda; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų, be to, atsakovės į bylą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė paneigė kaltės prezumpciją.
39. Kiti (likę) atsakovės apeliaciniame skunde bei ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais ir teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
40. Atsakovė pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai, susipažįstant su bylos medžiaga ir atstovaujant teismo posėdyje. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas arba iš dalies patenkintas, atsakovė prašo šias išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų sumai priteisti iš bankroto administratoriaus, kadangi bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lemia bankroto administratoriaus veiksmai, įvertinus savo veiksmų galimas pasekmes ir prisiimamą riziką (e. b. 1 t. 158-160 b. l.).
41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas neįvertino atsakovės į bylą teiktų įrodymų, netinkamai aiškino kasacinio teismo suformuotas vadovo civilinės atsakomybės teisės aiškinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių tenkina atsakovės apeliacinį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį priteisti iš atsakovės 17 212,39 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas atmeta, o atsakovei priteisia 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės BUAB „ECOHOME LT” bankroto administravimo lėšų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu
42. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Į bylą teiktas atsakovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodyta, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, patyrė bylinėjimosi išlaidas 387 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur išlaidas advokato pagalbai rengiant apeliacinį skundą. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovė prašė teismo priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas 387 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme iš BUAB „ECOHOME LT” bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų (e. b. 2 t. 4-6 b. l.). Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teikta sąskaitą už teisines paslaugas 400 Eur sumai (apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 sprendimo civilinėje byloje parengimas) ir mokėjimo nurodymas iš sąskaitos 400 Eur sumai. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 387 Eur žyminį mokestį (e. b. 1 t. 185-186, 189-191 b. l.). Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą yra pagrindas priteisti žyminio mokesčio išlaidas iš ieškovės skirtų administravimo išlaidų.
44. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą yra pagrindas priteisti 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovei skirtų administravimo išlaidų. Nors prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodyta skirtinga advokato išlaidų suma (vienoje vietoje 400 Eur, kitoje 300 Eur), tačiau teikti įrodymai patvirtina, kad už apeliacinio skundo parengimą buvo patirta 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ECOHOME LT“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei I. S. dėl 17 212,39 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ECOHOME LT”, j. a. k. 302453041, bankroto administravimo lėšų.
Priteisti atsakovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 787 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ECOHOME LT”, j. a. k. 302453041, bankroto administravimo lėšų.