Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria D. N. atstovo advokato Petro Selilionio skundas tenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. birželio 10 d. nutarimas pakeistas, nutariant D. N., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, administracinės nuobaudos neskirti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

4.1. D. N. atstovas advokatas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nurodo, kad apelianto argumentai būtų pagrįsti taikant senąjį ANK, kurio reglamentavimu buvo išreiškiama pagrindinė idėja – visais atvejais būtinai reikia nubausti pažeidėją, tačiau šiuo metu galiojančio ANK esmė – tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas, taikaus valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimas. Toliau advokatas išdėsto nuostatas, atskleidžiančias administracinio nusižengimo sampratą, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos turinį, kt.

4.4. Pastebi, kad D. N. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Užfiksuotas pažeidimas nėra piktybinis, skirtas nuslėpti darbo santykius ir nemokėti mokesčių valstybei (darbuotojas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo įdarbintas, apie tai pranešta Sodrai, sumokėti visi mokesčiai valstybei), todėl žalos ir nuostolių niekas nepatyrė. Pažeidimas padarytas ne turint tikslą gauti kokią nors naudą iš savanaudiškų paskatų, o dėl didelio darbo krūvio (įmonėje dirba beveik 600 darbuotojų) (Skundo priedas Nr. 5), įdarbinimo situacija nebuvo išsamiai analizuota dėl žmogiškosios klaidos. Lietuvoje nuolat reikia krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, todėl kreipimasis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti A. K. buvo tik formalumas. Pasak atstovo, šios aplinkybės suteikia pagrindo teigti, kad D. N. ateityje nepadarys administracinių nusižengimų. Be to, iš esmės tapačios aplinkybės išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-28-1133/2023, kurioje bendrovės vadovei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirta administracinė nuobauda. Toliau D. N. atstovas aptaria konstitucinę doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo.

4.5. Atsiliepime teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad šiuo atveju buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad išnagrinėjus procesinius sprendimus matyti, kad juose nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su šiuo metu nagrinėjamomis. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-306-497/2023 padaryto nusižengimo esmė – ne Užimtumo tarnybos leidimo dirbti neturėjimas, o darbuotojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjimas. Nurodytoje byloje tokio leidimo darbuotojas neturėjo 2,5 metų, nagrinėjamoje byloje trūkstamo leidimo neturėjimas nesiekė net dviejų mėnesių laikotarpio, taip pat nagrinėtas klausimas buvo susijęs su apribojimais viešuosiuose pirkimuose, o šiuo atveju nagrinėjama tai, kad įmonės nebeturėtų galimybės įdarbinti užsieniečių, netektų virš 600 darbuotojų ir bankrutuotų.

4.6. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-351-1072/2024 apeliantas nesiskundė dėl įmonės galimybės įdarbinti užsieniečius praradimo, bylose skiriasi pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir kt., tačiau teismas pažeidėjui skyrė mažesnę baudą (visgi, nagrinėjamoje byloje nesiskundžiama dėl baudos dydžio). Nurodo, kad nusprendus sumažinti baudą D. N., jis patirtų neigiamas pasekmes. Be to, D. N. už advokato paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų paskirta bauda, t. y. 1 500 Eur.

4.8. D. N. atstovas nesutinka su apeliantu ir nesuvokia jo pozicijos, kad būtų lengva iš naujo įdarbinti 600 darbuotojų, bet jau kitose įmonėse, turint tikslą apsaugoti darbuotojus. UAB ,,A“ darbuotojas A. K. dėl nusižengimo niekaip nenukentėjo, todėl nėra pagrindo nei jo, nei kitų darbuotojų apsaugoti. Taip pat perdarbinti tokį kiekį asmenų – 600 yra neįmanoma, tokia apelianto įvardijama apsauga taptų užsieniečių ir lietuvių ilgalaike bedarbyste, jie susidurtų ir su kitais sunkumais. Pažymi, kad apeliantas neteisus teigdamas, jog dėl tokio mažareikšmio pažeidimo įmonės gali būti priverčiamos bankrutuoti.

4.10. Aptardamas trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimą į bylą, D. N. atstovas nurodo, kad nustatyta, jog paskirta administracinė nuobauda darytų įtaką ne tik D. N., bet ir UAB „A“ bei UAB „B“, todėl būtina bendroves įtraukti į bylos nagrinėjimą. Taip pat atstovas pasisako dėl papildomų įrodymų gavimo, liudytojos apklausos atlikimo, išdėsto su tuo susijusius argumentus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. apeliacinis skundas netenkintinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

6. VDI nutarimu D. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., būdamas UAB „A“ direktoriumi, nuo 2022 m. lapkričio 4 d. nelegaliai įdarbino bendrovėje Baltarusijos Respublikos pilietį A. K. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, leido jam nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nelegaliai dirbti įmonės naudai, nors jis neturėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti (toks leidimas privalomas, kadangi jo profesijai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra išnaudotos kvotos).

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo palikti galioti VDI 2024 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, t. y. nutarimą, kuriuo D. N. paskirta administracinė nuobauda - 1 000 Eur bauda. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde aptariamas administracinio nusižengimo subjektyvus požymis – kaltė būtent administracinės nuobaudos taikymo kontekste, apskritai D. N. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, dėl ko skundžiamoje nutartyje aptartas būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimas ir nutarta D. N. neskirti administracinės nuobaudos.

8. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

10. Teismo vertinimu, D. N. nusižengimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, jis neturėjo tikslo nemokėti mokesčių valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. D. N. administracinio nusižengimo esmę sudaro tai, kad jis neįsitikino, ar A. K. turi Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti, t. y. pažeidė UTPĮ nuostatas. UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje; UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį (neatliktas patikrinimas dėl gauto leidimo) trukmę (nepilni du mėnesiai), D. N. asmenybę, galimas neigiamas pasekmes įmonėms, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.

12. Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad D. N. nuo pat pradžių neneigė padaręs administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo gailėjosi, tai VDI pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 2024 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokole D. N. raštiškai nurodė, kad sutinka, jog padarė pažeidimą, gailisi (b. l. 36); VDI 2024 m. birželio 10 d. nutarime nurodyta, kad D. N. pažeidimą padarė dėl aplaidumo, jis prisipažino, gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą. Be to, 2024 m. gegužės 13 d. nelegalaus tyrimo akte nurodyta, kad D. N. paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 4 d. jam paruošė dokumentus apie darbuotojų įdarbinimą, jis pagal galimybes sutikrindavo, ar darbuotojai nepradeda dirbti anksčiau, nei numatyta darbo sutartyse. Kitų klausimų fiziškai sutikrinti negalėjo. Iš VDI sužinojo, kad A. K. dirbo be Užimtumo tarnybos leidimo (b. l. 33–35, 38).

13. Iš rekvizitai.lt išrašo matyti, kad UAB ,,A“ iš tiesų turi 591 darbuotoją (b. l. 21–27), taip pat nustatyta, kad UAB ,,A“ turi patronuojančią įmonę ,,E“. Be šių nustatytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad A. K. UAB „A“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju dirbo nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., t. y. nepilnus du mėnesius. Apygardos teismas pastebi, kad administracinio nusižengimo byloje esančių šių ir kitų duomenų pakanka sprendimo priėmimui.

14. Išdėstyti duomenys atskleidžia, kad D. N. kaltę pripažino viso proceso metu, jis su A. K. sudarė oficialią darbo sutartį, jokiais būdais nesistengė nuslėpti šio fakto, pats D. N. nurodė, kad informaciją dėl negauto leidimo sužinojo iš VDI, jis šio nusižengimo netęsė, nesistengė gauti naudos. Atitinkamai nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad D. N. prioritetą teikė ne įstatymų reikalavimų laikymuisi, o bendrovės verslo poreikių tenkinimui. Be kita ko, įvertinęs administracinių nusižengimų registro išrašą už 5 metus, teismas pažymi, kad nėra duomenų apie tai, jog D. N. anksčiau būtų padaręs administracinius nusižengimus, susijusius su nelegaliu darbu ar įdarbinimo tvarkos pažeidimais.

15. Taip pat, teismo įsitikinimu, būtina atsižvelgti, ar padaryto nusižengimo pobūdis, jo pavojingumas iš tiesų proporcingas asmeniui kilsiančioms pasekmėms. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad įmonėms pasekmės gali kilti tik dėl to, jog Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsieniečio darbdavys baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal UĮ nuostatas, turi priimti sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas), ar panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punktas). Pasak apelianto, šiomis nuostatomis įstatymų leidėjas siekė ne papildomai nubausti darbdavį, o apsaugoti dirbantį užsienietį. Iš šių teiginių matyti, kad pati institucija nurodo, jog įmonėms gali kilti pasekmės ir šios pasekmės susijusios su tuo, jog užsieniečiai neturėtų būtinų leidimų. Atitinkamai atkreiptinas apelianto dėmesys, kad UAB „A“ ir UAB „B“ įdarbina užsieniečius, todėl buvusiam UAB ,,A“ direktoriui D. N., šiuo metu dirbančiam UAB ,,B“, paskyrus administracinę nuobaudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtų sukeliamos griežtos pasekmės tiek jam, tiek įvardintoms įmonėms.

16. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertina, kad įmonės įdarbina užsieniečius, o iki nagrinėjamo įvykio nebuvo nustatyti panašaus pobūdžio pažeidimai. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį D. N. ir pasiekė administracinei nuobaudai keliamus tikslus, jog jis ateityje nenusikalstų. Įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nedidelį pavojingumą, ne tik minimalios, ANK 95 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) sankcijoje numatytos nuobaudos (1 000 Eur) paskyrimas, bet ir sankcijoje nenumatyto įspėjimo paskyrimas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei D. N. asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Dėl šių aplinkybių teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sprendžia, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti bei mano, jog nagrinėjamu atveju netikslinga D. N. skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.