Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą pateikusiai J. G. (toliau ­ir – pareiškėja), jos atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Petro Selilionio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-642-2022 (ROIK: 22178312488), pakeitimo arba panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. J. G. teisme kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad supranta, jog būtent ji yra atsakinga už įdarbinimą, kaip vadovė. Situacija buvo tokia, jog jiems paskambino K. A., kuri su mama ir jaunesniu broliu pabėgo nuo karo iš Ukrainos į Slovakiją. Ji jiems paskambino, nes čia dirbo jos draugė; paklausė, ar jie gali ją įdarbinti bei nurodė, kad atvažiuos viena, nes turi išlaikyti šeimą. Ji dirbo Slovakijoje, bet pasikeitė kažkokios aplinkybės ir ieškojo geresnių gyvenimo sąlygų, didesnio uždarbio, tada atvyko į Lietuvą. K. A. į Lietuvą atvyko porą dienų iki birželio 1 d., o nuo birželio 1 d. ji jau buvo įdarbinta pas juos. Iš jos (J. G.) pusės tai pažeidimas. Ji K. A. klausė, ar ji turi Migracijos tarnybos registracijos kortelę, o ji atsakė, kad neturi. Ji jai nurodė adresą, kur turi nuvažiuoti ir padaryti tai kaip galima greičiau ir skubiau. Kai K. A. nuvyko jos nurodytu adresu, buvo pakeistas tos įstaigos adresas, viskas grįžo į Vytenio g., kur buvo Migracijos tarnyba. Pirmomis dienomis Migracijoje buvo chaosas, buvo didelės eilės. Ji nuvyko vieną kartą, ten buvo didelė eilė, o kai nuvyko antrą kartą, tai jai davė kažkokį talonėlį, užrašė datą, kada turi atvykti. Tada ji nuėjo ir užsiregistravo. Jie K. A. vis klausinėjo, ar ji užsiregistravo ir ji žadėjo užsiregistruoti. Supranta, kad jiems reikėjo laukti, kol K. A. išsiims registracijos kortelę, bet jiems buvo gaila ir norėjo jai padėti išlaikyti šeimą. Prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes jie dabar negali kreiptis į Migracijos tarnybą dėl leidimo užsieniečiams laikinai gyventi darbo pagrindu. Pripažįsta, jog yra kalti, bet ji buvo oficialiai įdarbinta nuo birželio 1 d., mokesčiai sumokėti. Nenorėjo apgauti valstybės ar padaryti jai kokią nors žalą. Pas juos dirba daug užsieniečių, kurie atvykę su šeimomis, su vaikais. Tokiu atveju, šie užsieniečiai bus nubausti, jiems teks ieškotis kitos darbo vietos, o ją rasti nėra taip lengvą. Skubos įdarbinti nelaukiant, kol asmuo užsiregistruos, kaip ir nebuvo, bet ji buvo pabėgėlė, neturėjo pinigų, jie aprūpino ja gyvenamąją vieta, o ji prašė kuo skubiau ją įdarbinti. Ji neprašė jai duoti pinigų, prašė tik padėti jai įsidarbinti. Sutinka, jog 16 dienų yra daug, bet ji dirbo jau pagal nustatytą grafiką. Ji planavo nuvažiuoti į registracijos centrą laisvu laiku ne darbo metu, nes stengėsi laikytis grafiko. Jie pasitikėjo, jog K. A. taip ir padarys kaip galima greičiau. Tikėjosi, kad ji tai padarys birželio 2 d. – birželio 3 d. Supranta, kad padarė pažeidimą, bet mano, kad yra pagrindas, jog apie įdarbinimą pranešta Sodrai, o ir mokesčiai sumokėti. Sutinka, kad prioritetas turėjo būti įdarbinimo dokumentai ir galima buvo darbuotoją išleisti darbo metu, bet jie tiesiog teikė paslaugas kitai įmonei, kurioje nustatytas grafikas, o jie turi jo laikytis. K. A. atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas. Savo įmonėje ji (J. G.) atsakinga už įdarbinimą.

5. J. G. atstovas advokatas Petras Selilionis teisme prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir apskritai neskirti administracinės nuobaudos bei parodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo paskirta J. G. administracinė nuobauda, nes mano, kad ji paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju neužtenka atitinkamo administracinio pažeidimo padarymo, bet būtina ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Viena reikšminga aplinkybė, į kurią norėtų, kad būtų atsižvelgta, ta, kad asmuo bėgo nuo karo, vykstančio Ukrainoje. Ji Ukrainos pilietė, buvo įdarbinta Lietuvoje, įdarbinimo poreikis buvo skubus, nes asmuo neturėjo gyvenimui lėšų. Apskritai buvo laikomasi reikalavimų ir vienintelis pažeidimas, jog pažeistas įsakymo „Dėl užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, taikomų reikalavimų, sąlygų ir paslaugų teikimo“ pakeitimo 3.3. punktas. Atkreipė dėmesį, jog šis pažeidimas padarytas ne iš blogos valios, bet siekiant kuo greičiau įdarbinti asmenį, kad jis turėtų lėšų pragyvenimui. Minima darbuotoja išlaikė ne tik save, bet ir kitus asmenis. Skubus įdarbinimas šiuo atveju buvo būtinas, bet administracinis aparatas, kai plūstelėjo pabėgėlių banga, neveikė idealiai. Viena vertus, įsakymu buvo reikalaujama griežtai laikytis terminų, bet kita vertus terminų laikymasis buvo praktiškai neįmanomas. Buvo problemų su tuo, kad Migracijos departamentas persikėlė į kitą vietą, o K. A. atvykus registruotis, ji tiesiog gavo numeriuką atvykti vėliau. Žmogui valgyti ir gyventi reikėjo dabar, ji neturėjo galimybių laukti, kol pabėgėlių registracijos eilė pasislinks. Mano, kad šiuo atveju tai, jog buvo teikiama pagalba nuo karo bėgančiam asmeniui, kuriam pragyvenimas buvo būtinas skubiai ir nepriklausomai nuo administracinių valdžios institucijų ir pareigūnų laiko išteklių ir galimybių atlikti tą registraciją skubiai, tai, kad J. G. pripažino padarytą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, pateikė visus paaiškinimus ir bendradarbiavo su darbo inspekcija, anksčiau neteista ar bausta administracine tvarka, būtų pagrindas neskirti jai administracinės nuobaudos, arba skirti lengvesnio pobūdžio nuobaudą, t. y. įspėjimą. Mano, kad minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas neatitinka nubaudimo tikslų ir bylos aplinkybių. Taip pat ir teismų praktikoje nurodyta, jog laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą bei skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad J. G. gailisi dėl padaryto, kad buvo susiklosčiusios neeilinės aplinkybės, kad ji neturėjo savanaudiškų tikslų ir visa tai rodo, kad yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą. Atsižvelgiant į nuobaudos taikymo pasekmes, į tai, kad gavusi šią nuobaudą negalės įdarbinti darbuotojų, mano, kad tos pasekmės nagrinėjamu atveju būtų per griežtos, neproporcingos ir neteisingos J. G. ir jos vadovaujamai įmonei.

6. Institucijos atstovė teisme prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą bei paaiškino, kad nagrinėjamu atveju valstybė numatė supaprastintą tvarką ukrainiečių įdarbinimui – pakanka asmeniui užsiregistruoti Migracijos departamente, leidimo dirbti taip pat nereikia. Pakako tik tiek, jog užsienietė užsiregistruotų Migracijos departamente ir ji būtų gavusi Migracijos departamento kortelę ir būtų galima ją įdarbinti be leidimo gyventi, be leidimo dirbti, neatsižvelgiant į tai, kokia jos profesija. Reikėjo tik tiek padaryti, bet ši nuostata nebuvo įgyvendinta. Kaip nurodyta kortelėje, K. A. pavyko užsiregistruoti birželio 16 d., o įdarbinta buvo birželio 1 d. Kiek susidūrė su užsieniečiais, jiems pavyko įsiregistruoti. Jeigu dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti, įdarbinti negalima buvo. Supranta, kad buvo didelis noras padėti užsienietei bei jos šeimai, tačiau dokumentus reikėjo sutvarkyti. Darbdavys privalo užtikrinti tinkamą dokumentų sutvarkymą iki įdarbinimo. Tačiau tai užtruko, kortelė išimta praėjus 16 dienų nuo darbo pradžios. Įmonė pagrinde įdarbina tik užsieniečius, todėl turėjo būti žinoma įdarbinimo tvarka, tuo labiau, kad patikrinimo metu buvo rastos dvi dirbančios ukrainietės, bet kita turėjo kortelę. Tai rodo, kad įdarbinimo tvarka buvo žinoma. Eilės Migracijos departamente gal ir buvo, bet tikrai ne tokios, kad užsiregistravimas užtruktų 16 dienų. Skirta bauda yra artima minimaliai.

7. Nelegalaus darbo tyrimo 2022 m. rugpjūčio 22 d. akte Nr. NDA 1006-0401 nurodyta, jog patikrinta UAB „M.“. Tyrimas pradėtas 2022 m. birželio 2 d., o baigtas 2022 m. rugpjūčio 22 d. Nurodyta, jog 2022 m. birželio 8 d. apie 13.30 val. atliekant UAB „V.“ patikrinimą ir nuvykus adresu į (duomenys neskelbtini) esantį restoraną „G.“, rastos dirbančios Ukrainos pilietės – N. K. ir K. A., esančios UAB „M. Sodros sąraše. VSDFV duomenimis K. A. įdarbinta nuo 2022 m. birželio 1 d. pagal 2022 m. birželio 1 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį pagalbinės darbuotojos pareigoms, nustatant 750 Eur darbo užmokestį, darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę. Įmonė pagal teiktą VDI nurodymą nepateikė darbuotojos vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Pateikta 2022 m. birželio 16 d. K. A. registracijos Migracijos departamente kortelė, o LDU pranešimas pateiktas 2022 m. birželio 1 d. 2022 m. birželio mėnesį įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 1 iki 20 dienos žymėtas dirbtas darbo laikas po 8 valandas darbo dienomis (b. l. 14-15).

8. VSDFV informacinės sistemos ­duomenimis, K. A. draudimo laikotarpio pradžia – 2022 m. birželio 1 d. (b. l. 16).

9. J. G. 2022 m. birželio 30 d. pasiaiškinime dėl K. A. įdarbinimo nurodyta, jog K. A. į įmonę kreipėsi su prašymu dėl darbo. Pranešė, kad randasi Slovakijoje su visa šeima, neturi darbo ir lėšų pragyvenimui. Iš savo pusės norėjo jai padėti ir pasiūlė darbą savo įmonėje. Po atvykimo į Lietuvą, suteikė jai gyvenamąjį plotą. K. A. prašė kuo greičiau pradėti dirbti, nes jos šeima liko be pragyvenimo šaltinio. Nukreipė ją užsiregistruoti į Migracijos registravimo skyrių. Įdarbino savo įmonėje. Po kelių dienų paklausė apie rezultatus migracijos skyriuje, o K. A. pranešė, kad nuvyko į registracijos centrą, esantį Vilniuje, Minties g. 3, kuris buvo uždarytas ir persikėlė į Vytenio g. Pažadėjo artimiausiu metu, kai turės laisvadienį, vėl kreiptis į registracijos centrą. Dėl nustatyto darbo grafiko, nuvykimas į migracijos centrą užsitęsė. Toks atvejis vienintelis jų įmonėje. Apgailestauja, kad taip atsitiko. Nepastebėjo paskutinio pasikeitimo, kad negalima įdarbinti užsieniečio, jam neturint migracijos centro kortelės. Mano, kad žalos valstybei nepadarė, visi mokesčiai valstybei bus sumokėti. Ateityje, įdarbinat Ukrainos piliečius atsižvelgs, kad be migracijos centro kortelės negali įdarbinti darbuotojų (b. l. 17).

10. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registracijos 2022 m. birželio 16 d. Migracijos departamento kortelė, kurioje nurodyta, kad K. A. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu įregistruotas 2022 m. birželio 16 d. (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

11. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

12. Teismas išnagrinėjęs teismui pateiktos bylos medžiagą, skundo argumentus, išklausęs pareiškėjos, jos atstovo ir institucijos atstovės paaiškinimus, konstatuoja, kad J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) patraukta pagrįstai, tačiau paskirta nuobauda nėra teisinga.

13. Nors skunde buvo ginčijamas paties administracinio nusižengimo padarymo faktas, tačiau teismo posėdžio metu nustatyta, jog nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta J. G. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tai teisme pripažino ir pati J. G.. Ji neneigė, jog minėta darbuotoja buvo įdarbinta neužsiregistravusi Migracijos departamente ir, kad Ukrainiečių įdarbinimo supaprastinta tvarka jai buvo žinoma. Tačiau byloje ginčas kilo dėl jai paskirtos administracinės nuobaudos.

14. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

15. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

16. Šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.

17. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 20 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1V-145 „Dėl užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, taikomų reikalavimų, sąlygų ir paslaugų teikimo“ pakeitimo Nr. 1V-216 3.3. punkte numatyta, kad užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, arba Migracijos departamente užsiregistravę negalintys grįžti užsieniečiai, kurie pateikė prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹, 8 arba 10 punkte nurodytu pagrindu, turi teisę dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą ir yra atleidžiami nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (ši nuostata taikoma visiems Ukrainos piliečiams).

18. J. G. patraukta administracinėn atsakomybėn, nes ji, kaip vadovė atsakinga už tai, kad darbdavys galimai nesilaiko norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. J. G. veikia kaip darbdavio UAB „M.“ vadovė, o būtent kaip samdoma darbuotoja. Kaip minėta, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. G. yra minėtos įmonės direktorė. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys, tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. O Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, J. G. yra minėtos įmonės direktorė ir atstovauja šiai įmonei. 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu pati J. G. nurodė, jog būtent ji yra atsakinga už darbuotojų įdarbinimą. Taigi nėra abejonių, J. G. būdama įmonės direktore yra atsakinga už įdarbinimą, todėl pažeidus teisės aktus, reglamentuojančius asmenų įdarbinimą, atsakomybė kyla būtent jai.

19. Nors pareiškėjos atstovas savo skunde nurodė, jog UAB „M.“ administracinė atsakomybė už nelegalų darbą nebuvo pritaikyta, o skundžiamame nutarime nubausta J. G., kuri neturi darbo santykių su K. A., tačiau iš institucijos pateikto 2022 m. spalio 21 d. atsiliepimo matyti, jog atsakomybė taikyta taip pat ir juridiniam asmeniui, o būtent 2022 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo protokolą Nr. UĮPPJ1006-0027 UAB „M.“, o 2022 m. rugsėjo 15 d. priimtas nutarimas juridiniam asmeniui UAB „M.“ dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų konstatavimo. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu J. G. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei jai paskirta bauda. Taigi, paneigtinas pareiškėjos atstovo teiginys, kad administracinė atsakomybė nebuvo pritaikyta minėtai įmonei.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime konstatuota, kad juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia ir tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai rodo, kad teisinės atsakomybės prasme, fizinis (nagrinėjamu atveju J. G.) ir juridinis (UAB „M.“) yra atskiri subjektai ir negali būti tapatinami. Nors nelegalaus darbo pažeidimas nagrinėjamu atveju pasireiškė per J. G. veiksmus, kai ji įdarbino K. A., pastarajai neįsiregistravus Migracijos departamente, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams, kilo ir įmonei.

21. Teisme pareiškėjos atstovas prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje arba jos iš vis neskirti.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018; 2AT-38-895/2019 ir kt.).

24. J. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 000 Eur bauda.

25. Teisme pareiškėjos atstovas nurodė, kad paskyrus J. G. administracinę nuobaudą, tai sukels didesnes pasekmes nei pačios nuobaudos taikymas, nes tokiu atveju ji nebegalės įdarbinti užsieniečių.

26. Teismas sutinka su šiuo pareiškėjos atstovo teiginiu. UAB „M.“ užsiima laikinuoju įdarbinimu ir tam, kad įmonė galėtų įdarbinti darbuotojus, ji privalo atitikti kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72¹ straipsnio 1 dalyje, o būtent sąlygas, kad įmonė turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą (DK 72¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), o darbdavio vadovui (šiuo atveju J. G.) ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą (DK 72¹ straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis). Taigi matyti, jog nuobaudos paskyrimas galėtų stipriai įtakoti įmonės veiklą bei galėtų sukelti didesnes pasekmes nei pačios nuobaudos paskyrimas, kadangi įmonė įdarbina užsieniečius ir iki šio įvykio nei karto nebuvo padaryta analogiška ar panašaus pobūdžio veika.

27. Byloje nustatyta, jog Ukrainos pilietė K. A. UAB „M.“ įdarbinta 2022 m. birželio 1 d. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Ukrainos piliečių įdarbinimo tvarka buvo supaprastinta, t. y. pakako, jog asmuo būtų užsiregistravęs Migracijos departamente ir turėtų registracijos Migracijos departamente kortelę, tačiau šiuo atveju minėta pilietė buvo įdarbinta neturėdama registracijos kortelės. J. G. tiek teisme, tiek savo 2022 m. birželio 30 d. pasiaiškinime nurodė, jog į ją kreipėsi Ukrainos pilietė K. A. prašydama pagalbos dėl darbo, nurodydama, kad randasi Slovakijoje su visa šeima ir, kad neturi darbo ir lėšų pragyvenimui. Todėl ji labai norėjo padėti bei pasiūlė darbą savo įmonėje. K. A. atvykus į Lietuvą, suteikė jai gyvenamąją vietą, o K. A. prašė kuo greičiau ją įdarbinti, nes jos šeima liko be pragyvenimo šaltinio. Pareiškėja nukreipė darbuotoją užsiregistruoti Migracijos departamente ir tikėjosi, jog darbuotoja tai padarys birželio 2 d., tačiau dėl to, jog Migracijos departamentas persikėlė į kitą vietą ir dėl didelių eilių, darbuotojai nepavyko to padaryti nedelsiant. Iš pareiškėjos teisme duotų paaiškinimų matyti, jog ji teiravosi ir domėjosi dėl registracijos Migracijos departamente. K. A. jai žadėjo, kad artimiausiu metu, kai turės laisvadienį, nuvyks į registracijos centrą. Taip pat, iš teisme gautų duomenų matyti, jog tarp UAB „M.“ ir K. A. 2022 m. birželio 1 d. buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 21), buvo oficialiai įdarbinta, taip pat buvo pranešta Sodrai, mokesčiai taip pat sumokėti. Visa tai rodo, jog pareiškėja nebandė nuslėpti įdarbinimo, priešingai viską įformino ir tikėjosi, jog darbuotoja nedelsdama užsiregistruos Migracijos departamente.

28. Teismas įvertina pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertina ir tai, jog įmonė įdarbina užsieniečius ir iki šio įvykio niekada nebuvo nustatyti panašaus pobūdžio pažeidimai. Be to J. G. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo (tai lengvina jos atsakomybę). Atsižvelgia ir į tai, kad pats pažeidimas nėra piktybiškas, jo tikslas nebuvo nuslėpti darbo santykius, ir nemokėti valstybei mokesčių.

29. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad nors J. G. veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, bet padaryta veika jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė, veika nebuvo nukreipta tenkinti savo (įmonės) interesus, nebuvo piktybiška, nesiekta nuslėpti darbo santykius, kas gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojui ir taip nemokėti mokesčių valstybei (darbuotojai buvo įdarbinta, buvo pranešta Sodrai, mokesčiai valstybei sumokėti). Matyti, jog J. G. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos klaidos, veika padaryta labiau dėl pasitikėjimo (suteikė darbuotojai duomenis apie registraciją Migracijos departamente, tikėjosi, kad darbuotoja nedelsiant ten užsiregistruos). Nenustatyta, kad prieš tai J. G. būtų bausta už tokio pat ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Be to, nustatyta ir tai, kad šiuo atveju nuobaudos paskyrimas ne tik nubaustų asmenį, bet ir galėtų sukelti didesnes pasekmes įmonei, kuri įdarbina daug užsieniečių. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį J. G. ir pasiekė administracinei nuobaudai keliamus tikslus, jog ji ateityje nenusikalstų, o atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, nedidelį pavojingumą, ne tik minimalios, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1 000 Eur) paskyrimas bet ir sankcijoje nenumatyto įspėjimo paskyrimas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei kaltininkės asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Dėl šių aplinkybių teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sprendžia, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti bei mano, jog nagrinėjamu atveju netikslinga J. G. skirti administracinę nuobaudą, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

tenkinti iš dalies pareiškėjos J. G. atstovo advokato Petro Selilionio skundą.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-642-2022 (ROIK: 22178312488).

J. G., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinės nuobaudos.

Nutarties nuorašą proceso dalyviams susipažinti išsiųsti elektroniniu paštu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.