- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-17
- Bylos Nr.
- AN2-306-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00729-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Audrius Cininas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sociainės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Laurynas Lukošiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovo advokato Lauryno Lukošiūno (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria iš dalies tenkinus A. Č. skundą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) 2023 m. gegužės 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-374-2023 pakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu A. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 1500 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „A.“ (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotu asmeniu, veikdama 2021 m. gruodžio 30 d. įgaliojimo pagrindu, pažeidė imperatyvius teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reikalavimus, nuo 2022 m. sausio 1 d. nelegaliai Įmonėje įdarbino Rusijos Federacijos pilietį E. Y. brigadininko pareigoms, nors jis neturėjo laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje pasibaigęs 2020 m. sausio 16 d.) ir iki 2022 m. birželio 22 d. leido jam nelegaliai dirbti Įmonės naudai. Tokiais veiksmais (neveikimu) personalo vadovė A. Č. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 2 dalies reikalavimus (suvestinė redakcija 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.), 62 straipsnio 2 dalies reikalavimus (straipsnio redakcija iki 2022 m. liepos 31 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. šio straipsnio 3 dalis) ir padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu A. Č. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama nutarimą panaikinti arba sumažinti paskirtą nuobaudą ir skirti įspėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi A. Č. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. Č. paskirta 500 Eur bauda, likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. Č. atstovas advokatas L. Lukošiūnas prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoju E. Y.; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti atitinkamoje dalyje ir priimti naują sprendimą byloje: administracnio nusižengimo teiseną nutraukti; arba skirti A. Č. tik įspėjimą; arba grąžinti Institucijai bylą nagrinėti iš naujo.
4.1. Institucijos nutarimo teiginiai, kad A. Č. nelegaliai įdarbino E. Y. ir leido jam nelegaliai dirbti Bendrovės naudai paremti išimtinai šio asmens 2023 m. kovo 8 d. paaiškinimu kurio pagrįstumas ir teisėtumas kelia abejonių. Šis paaiškinimas surašytas ant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos formos. Paaiškinimus duodantis asmuo juos surašo laisva forma ir pasirašo kartu su paaiškinimą priėmusiu Institucijos atstovu. Paaiškinimas nėra pasirašytas Institucijos atstovo, todėl de jure yra neegzistuojantis įrodymas ir juo negalima buvo remtis kvalifikuojant veiką ir skiriant baudą. Lieka neaišku kas priėmė E. Y. parodymus ir kas gali paliudyti, kad jie atitinka tikrovę.
4.2. Apelianto teigimu, Institucijos nutarime A. Č. ir Bendrovės atstovų teiginiai, kad įdarbinimas įvyko dėl žmogiškosios klaidos paneigiami aptariamu E. Y. paaiškinimu, remiantis kuriuo personalo darbuotoja matė, kad laikino leidimo gyventi terminas yra pasibaigęs ir žadėjo sutvarkyti dokumentus, tuomet priėmė jį į darbą.
4.3. Skunde tvirtinama, kad 2023 m. kovo 8 d. duoti paaiškinimai neatitinka tikrovės ir gauti grubiai pažeidžiant apklausos atlikimo tvarką, nes joje nedalyvavo vertėjas, asmuo nesuprato ką pasirašinėja, kokias aplinkybes tvirtina, kas ir ką į paaiškinimų protokolą surašo jam nesuprantama kalba. Šios aplinkybės tapo žinomos gavus Institucijos nutarimą, susitikus su E. Y. ir gavus jo atsakymus ir rašytinius 2023 m. gegužės 23 d. paaiškinimus rusų kalba (kurie yra vieninteliu teisėtu paaiškinimu duotu gimtąja rusų kalba ir pateikti su oficialiu vertimu). Šie paaiškinimai kardinaliai skiriasi nuo tų, kuriais remiantis buvo nagrinėjama nelegalaus darbo byla.
4.4. 2023 m. gegužės 23 d. paaiškinime rusų kalba, E. Y. nurodė, kad 2023 m. kovo mėn. jį pakvietė duoti paaiškinimus į Vilniaus darbo inspekciją, kur jo paprašė parašyti paaiškinimą lietuvių kalba, kurios jis nemoka, vertėjo nebuvo. Patvirtina, kad visi su juo susiję dokumentai buvo perduoti iš UAB „M.“ įmonei UAB „A.“. Jokios kalbos, kad dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs arba kad jie negalioja, nebuvo. Vėliau, kai išaiškėjo, kad dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs, su juo susisiekė iš personalo skyriaus ir jis buvo atleistas.
4.5. E. Y. yra Rusijos Federacijos pilietis, rusakalbis, jis nekalba ir neskaito lietuviškai, lietuvių kalba surašytų dokumentų nesupranta (lietuvių kalbos žinios labai menkos, supranta tik kelis žodžius). Jo apklausos, vykusios 2023 m. kovo 8 d. Inspekcijos patalpose metu, vertėjas nedalyvavo. Inspekcijos inspektorius E. Y. paaiškinimus surašė lietuvių kalba ir davė jam juos (nesuprantant turinio) pasirašyti. E. Y., būdamas stresinėje būsenoje, išsigandęs dėl gręsiančios deportacijos, juos pasirašė, visiškai nesuprasdamas tikrosios dokumento turinio prasmės. Neleidus E. Y. naudotis vertėjo pagalba, neleidus jam susipažinti su savo parodymų protokolu jam suprantama kalba, taip pat neleidus jam pačiam surašyti parodymus Inspekcijoje buvo grubiai pažeistas ANK 583 straipsnis.
4.6. Pažeidus teisę gauti vertėjo pagalbą, buvo gauti realybės neatitinkantys paaiškinimai, kurie turėjo lemiamą reikšmę priimant nutarimą. Atsižvelgiant į minėtą bei tai, kad E. Y. 2023 m. gegužės 23 d. duoti rašytiniai paaiškinimai rusų k. kardinaliai skiriasi nuo jo neva duotų paaiškinimų Inspekcijoje, užfiksuotų nutarime, pats nutarimas vien dėl šios priežasties yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas
4.7. 2023 m. gegužės 23 d. parodymuose rusų k. E. Y. aiškiai patvirtino (skundo priedas Nr. 4), kad visi su juo susiję dokumentai buvo perduoti Įmonei iš bendrovės UAB „M.“, tuo tarpu nutarime nurodoma, kad Bendrovei dokumentus, įskaitant laikiną leidimą gyventi, jis pats perdavė ir net juos aptarė. Akivaizdžiai skiriantis parodymams, būtina per naują ištirti šias aplinkybes, prieš taikant sankcijas Bendrovei ir/ar A. Č..
4.8. Apelianto nuomone, Institucijos surinktų įrodymų visuma neįrodo A. Č. tiesioginės kaltės, neva ji patikrino leidimą gyventi ir ignoruodama jo pasibaigimo terminą, vistiek sąmoningai nusprendė pasirašinėti su juo darbo sutartį. Taip tiesiog nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
4.9. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes leidžiančias apskritai nebausti A. Č.. Ji pripažino savo padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai apgailestauja, savo noru pašalino pažeidimą (darbo santykiai su E. Y. buvo nutraukti iki Institucijai nustatant pažeidimą). Pažeidimas buvo mažareikšmis ir nedidelio pavojingumo (suklydimas dėl vieno asmens įdarbinimo nepadarė jokios žalos valstybei) lyginant su galimomis neigiamomis pasekmėmis Bendrovei (apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose). A. Č. ir Bendrovė charakterizuojamos teigiamai.
4.10. E. Y. ilgą laiką gyvena Lietuvoje, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas buvo tik laikinai pasibaigęs. Todėl A. Č. nepatikrinusi laikino leidimo gyventi termino paprasčiausiai žmogiškai suklydo, todėl dėl žmogiškos klaidos Bendrovė kentėti neturėtų. Apeliantas akcentuoja, kad visa Bendrovės veikla susijusi su viešaisiais pirkimais. Bendrovės veiklos praktikoje nėra buvę situacijos, kuomet įdarbinamas asmuo pateiktų negaliojantį (pasibaigusį) leidimą gyventi. Instituciją Bendrovė informavo, kad 2021 metų pabaigoje įmonėje vyko sparti plėtra, buvo atidarytas naujas atliekų tvarkymo padalinys. Vos per kelias savaites nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. į darbą įmonėje buvo priimti 196 nauji darbuotojai, per dieną buvo priimama į atranką nuo 20 iki 50 darbuotojų, o tai tikrai didelis darbo krūvis, kuris fiziškai išsekino personalo darbuotojus ir padidino žmogiškos klaidos tikimybę. Laikiname leidime gyventi buvo paprasčiausiai klaidingai nepamatyta data. Minėta, kad šiai dienai šis formalus trūkumas yra ištaisytas, laikinas leidimas gyventi galioja ir asmuo E. Y. dirba įmonėje.
4.11. Neatliktų veiksmų pavojingumą mažina ir tai, jog su E. Y. rašytinė darbo sutartis buvo sudaryta, visi mokesčiai į valstybės biudžetą buvo mokami. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Jei dėl vieno nelegalaus darbo, susijusio tik su laikino leidimo gyventi galiojimo pasibaigimu, atvejo, neigiamos pasekmės Bendrovei reiškia jos dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose reikšmingą apsunkimą ir veiklos apribojimą, tai tokia bauda akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo. Tik įspėjimo skyrimo atveju Bendrovė (kurios vardu veikė A. Č.) galėtų toliau veikti be itin neproporcingų apribojimų (Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnį, Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b) papunktį).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atkreipia dėmesį, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas įvertinus įrodymų visumą. Teikdamas paaiškinimus E. Y. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti darbdavį. A. Č., siekdama išvengti atsakomybės sąmoningai bando suklaidinti teismą, teikdama tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsiliepime pažymima, kad atvykęs į Instituciją, E. Y. bendravo ir paaiškinimą ranka surašė lietuvių kalba, gerai suprato jo turinį ir pasirašė, nurodė, kad Lietuvoje gyvena 25 metus, todėl teigti, kad jis nekalba ir neskaito lietuviškai, o lietuvių kalbos žinios menkos, nėra jokio pagrindo. Su juo bendravusiems inspektoriams nekilo jokių abejonių, jog reikalingas vertėjas, kadangi paaiškinimą jis surašė pats. Paaiškinime nėra inspektoriaus parašo, nes E. Y. pats atvyko ir ranka surašė paaiškinimą, kurį pateikė inspektoriui.
5.2. Naujai pateiktas paaiškinimas vertintinas itin kritiškai, nes buvo surašytas darbuotojo, ekonomiškai priklausančio nuo darbdavio, darbdavio iniciatyva, todėl turėtų būti vertinamas kaip siekis išvengti atsakomybės už nelegalų trečiosios šalies piliečio darbą. Nėra aišku kokiems Bendrovės atstovams ir kokiomis aplinkybėmis E. Y. surašė paaiškinimą, kam jį įteikė, kas perdavė vertimų biurui atlikti paaiškinimo vertimą.
5.3. Vien fakto, kad E. Y. pažeidimo padarymo laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikoje be jo teisėtą buvimą formuojančio dokumento ir tuo metu su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir jam leista dirbti, pakanka, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo įmonei faktas.
5.4. Aplinkybė, kad dėl vieno nelegalaus darbo atvejo, susijusios su leidimo laikinai gyventi termino pasibaigimu Bendrovei kils neigiamos pasekmės dalyvaujanti viešuose konkursuose, negali būti pagrindas netraukti A. Č. atsakomybėn. Papildomų sankcijų taikymas nėra Institucijos kompetencija.
5.5. Atsiliepime pažymima, kad teismas skyrė daug švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, todėl sankcijos pakartotinis mažinimas ar teisenos nutraukimas ne tik iškreiptų teisinės atsakomybės taikymo principus, bet ir formuotų ydingą praktiką, kuri ne tik neturėtų atgrasančio pobūdžio, tačiau ir skatintų kitus darbdavių įgaliotus asmenis pažeisti įstatymus ir tikėtis išvengti atsakomybės.
6. 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teisme gautas apelianto prašymas, kuriame prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prijungti rašytinius įrodymus. Prašyme nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad Institucija atsiliepime neigia E. Y. parodymus, jog šis nemoka lietuvių kalbos, apeliantas dar kartą paprašė E. Y. paaiškinti jam žinomas aplinkybes. Prie prašymo pridedamas E. Y. 2023 m. lapkričio 10 d. rašytinis paaiškinimas rusų kalba ir jo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. Č.
atstovo advokato L. Lukošiūno apeliacinis skundas netenkinamas
7. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. Č. ginčija Institucijos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo teisėtumą ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba skirti įspėjimą arba grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos keisti ar naikinti.
Dėl A. Č. kaltės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį
9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Nagrinėjamu atveju A. Č. nubausta dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, kuris numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tiek Institucijos 2023 m. gegužės 19 d. nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje detaliai nurodytos UTPĮ nuostatos, aptarti nelegalaus darbo požymiai, apeliaciniame skunde ginčo dėl to, kad su E. Y., neturinčiu laikino leidimo gyventi, darbo sutartis negalėjo būti sudaroma, nėra, todėl aukštesnysis teismas dar kartą šių nuostatų neaprašinėja ir nelegalaus darbo požymių nedėsto.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 15 d. tarp Bendrovės personalo vadovės A. Č. ir darbuotojo E. Y. sudaryta neterminuota darbo sutartis, prie kurios pateikta E. Y. Rusijos federacijos paso kopija ir E. Y. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusio nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 16 d. kopija (1t. b. l. 82-85). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos matyti, kad E. Y. dirbo Bendrovėje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 22 d (1 t. b. l. 88). Taigi, A. Č. įdarbino ir leido dirbti trečiosios šalies piliečiui laikotarpiu, kai jo laikino leidimo gyventi terminas buvo pasibaigęs, o nelegalaus darbo faktas nustatytas ne tik ir ne tiek E. Y. 2023 m. kovo 8 d. Institucijoje duotu paaiškinimu, kiek objektyviais rašytiniais bylos duomenimis. Be to, nelegalaus darbo faktą patvirtina ir pačios A. Č. paaiškinimai.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2023 m. kovo 22 d. A. Č. paaiškinime nurodyta, kad ji 2021 m. gruodžio 15 d. su E. Y. sudarė darbo sutartį dėl darbo nuo 2022 m. sausio 1 d. brigadininko pozicijoje UAB „A.“ Vilniaus padalinyje. Per neapdairumą buvo priimtas dirbti darbuotojas su negaliojančiu dokumentu, taip įvyko dėl žmogiškos klaidos (1 t. b. l. 51-52). Iš 2023 m. balandžio 3 d. A. Č. paaiškinimo matyti, kad ji pripažįsta padarytą pažeidimą ir labai gailisi (1 t. b. l. 64).
12. Aptartų duomenų pagrindu aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentą, kad Institucijos nutarimas grindžiamas vien 2023 m. kovo 8 d. E. Y. paaiškinimais. Sulyginus E. Y. 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. gegužės 23 d. surašytus paaiškinimus, akivaizdu, kad esminis prieštaravimas šiuo atveju yra tai ar A. Č. priimdama E. Y. į darbą žinojo, kad šio asmens laikino leidimo gyventi terminas yra pasibaigęs ar ne. Tačiau ši aplinkybė lemiamos reikšmės šiuo atveju neturi.
13. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023). ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi aplinkybė ar A. Č. žinojo apie pasibaigusį leidimo laikinai gyventi terminą (ir tokiu atveju veikė tiesiogine tyčia) reikšmės, sprendžiant dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėties subjektyviųjų požymių neturi.
14. Skunde pagrįstai nurodoma, kad remdamasi 2023 m. kovo 8 d. E. Y. paaiškinimu, Institucija 2023 m. gegužės 19 d. nutarime paneigia A. Č. versiją, kad E. Y. buvo įdarbintas dėl žmogiškosios klaidos, taigi dėl neatsargumo. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sumažinti Institucijos paskirtą nuobaudą tris kartus, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje be kita ko motyvavo ir aplinkybe, kad įdarbinimas šiuo atveju įvyko dėl žmogiškosios klaidos ir neapdairumo (1 t. b. l. 175). Taigi, rėmėsi A. Č. pozicija, jog pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, o ne 2023 m. kovo 8 d. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, suponuojančiomis A. Č. žinojimą apie negaliojantį laikiną leidimą gyventi ir veikimą tyčia.
15. Aptartų aplinkybių pagrindu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. Č. kaltę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį šioje byloje patvirtina įrodymų visuma, visų pirma rašytiniai įrodymai. Šių parodymų vertinimui E. Y. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta skirtinga pozicija, jokios įtakos neturi. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas skirtą nuobaudą atsižvelgė į tai, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, taigi tirti aplinkybes, susijusias su Institucijoje E. Y. surašytu paaiškinimu, nėra jokios prasmės.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
16. Remiantis ANK 651 straipsnio 2 dalimi, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Iš apeliacinio skundo ir 2023 m. lapkričio 15 d, gauto prašymo matyti, kad žodinio proceso nagrinėjimo prašoma siekiant apsiklausti E. Y.. Atsižvelgus į tai, kad A. Č. kaltė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį grindžiama įrodymų visuma, tai, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota neatsargi kaltės forma, pagrindo aiškintis ar E. Y. kalba lietuviškai ir kurie iš jo pateiktų rašytinių paaiškinimų yra teisingi, nėra, nes tai jokios įtakos tiek sprendžiant dėl kaltės, tiek dėl nuobaudos dydžio, neturi. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliaciniame skunde pateiktas ir vėliau atsiųstas prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinami ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl nuobaudos dydžio
17. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 1000 iki 5000 Eur. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą <...>, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos <.....> neskirti. Skundžiama nutartimi pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas A. Č. skirta bauda sumažinta tris kartus, iki 500 Eur. Pirmosios instancijos šiuo atveju vertino, kad tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą A. Č. padarė pirmą kartą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į tai, jog siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų, Bendrovėje įdiegta programinė sistema padedanti sekti darbuotojų dokumentų terminus, šiuo metu E. Y. irgi dirba Bendrovėje. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įdarbinimas įvyko dėl žmogiškosios klaidos ir neapdairumo. Taigi teigiamai A. Č. apibūdinančios, o taip pat nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės jau buvo įvertintos ir jų pagrindu skirta du kartus mažesnė, nei administracinio nusižengimo sankcijoje numatyta minimali, nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl neapdairumo, E. Y. nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laikotarpį – kiek daugiau nei pusę metų, todėl padarytas pažeidimas nėra tokio mažo pavojingumo, kad skirti įspėjimą arba jokios administracinės nuobaudos apskritai neskirti. Tokiu būdu, būtų pažeistas proporcingumo principas ir nepasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinei nuobaudai keliami tikslai.
18. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prašymas skirti įspėjimą, šiuo atveju grindžiamas aplinkybe, kad tik tokiu atveju, Bendrovei nekiltų neigiamos pasekmės dėl apribojimų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Toks aiškinimas nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – mokesčių administravimo įstatymas) 40¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai. Šiuo kriterijus sudaro sąlygų visuma. Viena iš jų yra tai, kad darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą (mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b) papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi, nurodomi apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose iš tiesų siejami su darbdavio ar atsakingo asmens (šiuo atveju A. Č.) baudimo už nelegalų darbą faktu. Tačiau priešingai nei tvirtina apeliantas, įspėjimo skyrimas, Bendrovės vertinimui pagal aukščiau minėtas nuostatas jokios reikšmės neturėtų.
19. ANK 23 straipsnio 1 dalis numato, kad padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:1) įspėjimas; 2) bauda; 3) viešieji darbai. Taigi, įspėjimas yra viena iš administracinės nuobaudos rūšių. Todėl net ir skyrus vietoje baudos įspėjimą, A. Č. vis vien būtų laikoma bausta už nelegalų darbą, todėl Bendrovės galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, įspėjimo skyrimas, šiuo atveju, nepakeistų.
20. Atsižvelgdamas visa tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. Č. atstovo advokato L. Lukošiūno apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir A. Č. atstovo advokato Lauryno Lukošiūno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.