Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms L. V., L. V. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) dėl individualios įmonės likvidavimo akto pripažinimo neteisėtu ir įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovėms ir trečiajam asmeniui (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Iš teismų informacinės sistemos Lieko duomenų (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. L2-9152-794/2009 skolininkė L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) prieštaravimų dėl teismo įsakymo nereiškė, 2009-07-10 kreditoriaus prašymu išduotas vykdomasis dokumentas, kurį pagal ieškovės pateiktus duomenis vykdė antstolis G. J., kuris 2024 m. sausio 12 d. surašė Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-91-1768, kuriuo informavo ieškovę, jog antstolis nustatė, kad atsakovė L. V. IĮ (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buvo likviduota juridinio asmens savininkės sprendimu. Ir tuomet ieškovė 2024 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės L. V. kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 21 222,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur žyminį mokestį (civilinė byla Nr. e2-3503-980/2024). Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė teismui ieškinį (2024 m. vasario 15 d.), kurį teismas priėmė ir civilinė byla išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismui 2024 m. kovo 26 d. priėmus sprendimą už akių, kuriuo priteista iš atsakovės L. V. 21 222,82 Eur skola, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 222,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 478 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, atsakovė L. V. teismo procesu nesidomėjo.

10. Antstolio G. Jonausko 2024 m. sausio 12 d. Išieškojimo negalimumo akte Nr. S-24-91-1768 nurodyta, kad skolininkės L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) skola yra 16443,86 Eur, 123,38 Eur žyminis mokestis ir 14404,86 Eur palūkanos.

11. 2023 m. gruodžio 22 d. L. V. surašė L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) likvidavimo aktą, kuriame nurodyta kad įmonė kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų bei kitų finansinių įsipareigojimų ir prievolių neturi, likvidatorius atliko visus teisės aktais nustatytus veiksmus, susijusius su įmonės likvidavimu.

12. Įmonės likvidatorė savininkė L. V. 2023-12-22 pateikė JAR 2023-12-22 prašymą „Išregistruoti ar išbraukti iš Juridinių asmenų registro" įmonę su tos pačios dienos likvidavimo aktu. 2023-12-22 JAR buvo pateikta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2023-12-21 Teritorinio archyvo pažyma Nr. A10-189, kad likviduojamos įmonės dokumentai toliau saugoti neperduoti. Registrų centras pagal Bendrovės savininkės pateiktus dokumentus 2024-01-02 išregistravo įmonę iš JAR.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.

15. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau - IĮ) 13 straipsnyje reglamentuota individualios įmonės likvidavimas. Pagal šį minėtą straipsnį, individuali įmonė gali būti likviduojama CK nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka. Nuo sprendimo likviduoti individualią įmonę priėmimo dienos individuali įmonė įgyja likviduojamos individualios įmonės statusą. Individualios įmonės likvidatorius įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos, išskyrus CK kodekse nustatytus atvejus. Be kitų šiame IĮ ir CK nustatytų pareigų, individualios įmonės likvidatorius privalo: 1) pranešti JAR apie sprendimą likviduoti individualią įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie save (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą) ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie individualios įmonės likvidavimą dieną; 2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios individualios įmonės balansą; 3) baigti vykdyti individualios įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais; 4) pareikšti reikalavimus individualios įmonės skolininkams; 5) perduoti individualios įmonės savininkui individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais, ir surašyti to turto perdavimo aktą; 6) perduoti individualios įmonės dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka; 7) sudaryti individualios įmonės likvidavimo aktą. Individualios įmonės likvidavimo akte nurodomi kreditoriai ir debitoriai, pateikiama informacija apie atsiskaitymą su kreditoriais ir kitų prievolių įvykdymą, likusį turtą ir jo perdavimą savininkui ir patvirtinama, kad yra atlikti visi su individualios įmonės likvidavimu susiję veiksmai; 8) pateikti juridinių asmenų registrui individualios įmonės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus individualiai įmonei išregistruoti. Jeigu sprendimas likviduoti individualią įmonę atšaukiamas, dokumentas, patvirtinantis likvidavimo atšaukimą, turi būti pateiktas JAR.

16. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų 2003-11-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" (toliau - Nuostatai) 24 skyriuje reglamentuota likviduoto juridinio asmens išregistravimas. Nuostatų 198 punkte nurodyta, kad dokumentų ir duomenų teikėjas, atlikus juridinio asmens, išskyrus tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, religinę bendruomenę ar bendriją, likvidavimo procedūrą, Registro tvarkytojui pateikia šiuos dokumentus: 1. prašymą išregistruoti likviduotą juridinį asmenį; 2. likvidavimo aktą; 3. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatytų subjektų, įgaliotų priimti likviduojamų juridinių asmenų dokumentus saugoti, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad dokumentai perduoti toliau saugoti arba perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra, jeigu Registro tvarkytojas nėra gavęs Nuostatų 38.7.9 papunktyje nurodyto pranešimo; 4. savivaldybių administracijų, administruojančių valstybinės žemės nuomos mokestį, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad juridinis asmuo atsiskaitęs su savivaldybių, kurių teritorijoje buvo nuomojama valstybinė žemė, biudžetais - dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, jeigu Registro tvarkytojas nėra gavęs Nuostatų 38.7.10 papunktyje nurodyto pranešimo. Nuostatų 201 punkte nustatyta, kad Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per penkias dienas išregistruoja juridinį asmenį, kai gauna Nuostatų 198 punkte nurodytus dokumentus ir 38.7.7.1 papunktyje nurodytą pranešimą apie juridinį asmenį ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nebuvo gauta informacijos, kad anksčiau gautame pranešime esantys duomenys pasikeitė. Tokiu atveju juridinis asmuo gali būti išregistruojamas tik gavus naują Nuostatų 38.7.7.1 papunktyje nurodytą pranešimą.

17. Pagal LR individualių įmonių įstatymo 13 straipsnio 4 dalį be kitų šiame įstatyme ir LR CK nustatytų pareigų, individualios įmonės likvidatorius (šiuo atveju L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) likvidatore buvo pati įmonės savininkė - atsakovė L. V.), kuri privalėjo baigti vykdyti individualios įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais, tačiau to nepadarė. Likviduoti įmonę neatsikaičius su kreditoriaus (arba nesudarius su jais susitarimo dėl atsiskaitymo) yra negalima, todėl toks likvidavimas pripažintinas neteisėtu. Darytina išvada, kad likvidatorės sudarytas sandoris - 2023 m. gruodžio 22 d. L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) likvidavimo aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

18. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė L. V., būdama įmonės likvidatore, 2023 m. gruodžio 22 d. surašydama L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) likvidavimo aktą pateikė neteisingą (klaidingą) informaciją JAR, jog įmonė kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų bei kitų finansinių įsipareigojimų ir prievolių neturi. Tuo pagrindu ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir įmonės išregistravimą iš JAR.

19. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodyta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

20. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės, yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 39-403/2022).

21. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).

22. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė formuluoja antrąjį ieškinio reikalavimą net nenurodydama atsakovu VĮ Registrų centras. Byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas nesudaro pagrindo pripažinti, kad trečiasis asmuo VĮ Registrų centras yra materialiojo civilinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas. VĮ Registrų centro nesieja jokie materialieji civiliniai teisiniai santykiai nė su viena iš bylos šalių, nėra kilusio ginčo dėl ieškovės ir VĮ Registrų centro materialiųjų tarpusavio teisių ir pareigų, taigi trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras nekilo jokios pareigos atsakyti pagal byloje reiškiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024).

23. Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, VĮ Registrų centras išregistravo L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis IĮ ir Nuostatų 198, 201 punktais, t. y. laikydamasis nustatytų procedūrų.

24. CK 2.62 straipsnio 2 dalis numato, jog JAR įrašomi juridiniai asmenys, kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Vadovaujantis Nuostatų 2 punktu Registro paskirtis yra registruoti Registro objektus ir registruoti, įrašyti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos.

25. Pažymėtina, kad Registro tvarkytojo veikla registruojant juridinius asmenis, registruojant ar įrašant JAR duomenis ir / ar informaciją yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia Registro tvarkytoją įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas - negalimas (2014-10-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1902/2014).

26. Lietuvos Aukščiausio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024 išaiškinta, kad VĮ Registrų centras yra iš valstybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – teikti administracines, viešąsias paslaugas ir įgyvendinti specialiuosius įpareigojimus tinkamai kuriant, tvarkant, plėtojant valstybės registrus ir valstybės informacines sistemas, kurių tvarkytoja yra įmonė, ir tvarkant juose esančius duomenis (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4-899 patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro įstatų 1, 8 punktai). Pagal JAR nuostatų 2 punktą, Juridinių asmenų registro paskirtis – registruoti šio registro objektus ir registruoti, įrašyti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos. Registrų centras, kaip JAR tvarkytojas, užtikrina, kad būtų įgyvendinamos Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos duomenų tvarkytojo prievolės, atlieka VIIVĮ nustatytas funkcijas, taip pat atlieka kitus nuostatuose nurodytus veiksmus, tarp jų įtraukia į JAR juridinius asmenis, jų filialus ar atstovybes, steigimo dokumentus ar įrašo jų duomenis; išregistruoja juridinius asmenis, užtikrina duomenų, informacijos ir dokumentų saugą, nustato saugos priemones ir jų vykdymo tvarką, teikia JAR duomenis, informaciją ir registre kaupiamų elektroninių dokumentų nuorašus bei dokumentų kopijas; įgyvendina JAR sąveiką su kitais registrais, valstybės informacinėmis sistemomis ir klasifikatoriais, registrų, valstybės informacinių sistemų ir klasifikatorių nuostatų ir susitarimų nustatyta tvarka perduoda jiems ir priima iš jų duomenis; kt. (JAR nuostatų 13 punktas). JAR nuostatų 38 punkte nurodyti subjektai, kurie JAR tvarkytojui teikia duomenis, informaciją ir dokumentus apie JAR objektus, tokie kaip steigiamo juridinio asmens steigėjai, juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, filialų ar atstovybių valdymo organas, kiti duomenų ir informacijos teikėjai, kurie duomenis ir informaciją JAR tvarkytojui teikia pranešimų, prašymų ir (ar) kitų dokumentų, kurie gali būti teikiami ir elektroniniu būdu, pagrindu: institucijos, dokumentų, duomenų teikėjai, Turto arešto aktų registro tvarkytojas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, teismas ir pan.

27. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centras kaip atsakovas byloje gali dalyvauti, jeigu jis nevykdo jo, kaip registro ar sistemos tvarkytojo, veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tokie jo neteisėti veiksmai ar neveikimas skundžiami ABTĮ tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3471-535/2018; 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-852-492/2021; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-90-502/2024). Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose nėra ir teisinio pagrindo VĮ Registrų centrą įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

28. Esant nustatytoms byloje aplinkybėms, bei remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismo sprendime nurodyta teismų praktika antrasis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas sumokėdama 109 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur advokato teisinei pagalbai.

31. Teismas pažymi, kad nors ir atmestas antras ieškinio reikalavimas, tačiau byloje nustatyta, kad JAR neteisingus duomenis pateikė atsakovės, ko pasėkoje L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš JAR, todėl yra teisinis pagrindas priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Teismas, spręsdamas dėl advokato teisinei pagalbai priteistinų bylinėjimosi išlaidų, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, procesinį elgesį, atsižvelgdamas į Rekomendacijas, sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos.

33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pagal teismo pažymą sudaro 7,93 Eur, t. y. išlaidos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, straipsniais

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti likvidatorės atsakovės L. V. 2023 m. gruodžio 22 d. surašytą atsakovės L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) likvidavimo aktą neteisėtu - niekiniu ir negaliojančiu nuo jo surašymo dienos.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. V. ir atsakovės L. V. IĮ (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 236 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.