- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-178-221/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- A. S. P.
- Advokatai
- Violeta Zabielienė
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. patikslintą apeliacinį skundą ir atsakovo A. S. P., atstovaujamo advokatės Violetos Zabielienės, apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-547/2013 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. S. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo bei atsakovo A. S. P. priešieškinį ieškovei S. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (1 t., b. l. 2-5) prašė: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką, įregistruotą 1981 m. liepos 10 d., dėl atsakovo kaltės; 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 65 000 Lt) ir jame esančius baldus su buitine technika (vertė – 6000 Lt) priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti iš atsakovo 35 500 Lt kompensaciją; 3) automobilį VW GOLF (rinkos vertė – 3000 Lt) priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant iš atsakovo 1500 Lt kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovo 2500 Lt bendras santaupas ir 5000 Lt neturtinę žalą; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę ,,P.“; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1981 m. liepos 10 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Abiems tai buvo antroji santuoka. Tik susituokus su atsakovu išryškėjo jo neigiami charakterio bruožai – atsakovas buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovas nuolat naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, girtavo, namuose nesiliovė muštynės. Dėl atsakovo elgesio buvo kreiptasi į policiją. Tomis dienomis, kai atsakovas būdavo blaivus, jos atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Nors santykiai su atsakovu buvo itin blogi, nutraukti santuoką vengė dėl tuo metu dar nepilnamečiu buvusio sūnaus. Šiuo metu jų sūnus yra pilnametis, gyvena atskirai. Atsakovo elgesys tapo nepakenčiamu po to, kai 2010 metais jai buvo diagnozuota onkologinė liga. Sutuoktinis ją pradėjo dar stipriau užgaulioti. Sutuoktinio elgesys yra nepakeliamas ir netoleruotinas, nes jis ir toliau smurtauja. Ieškovė, būdama garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, toliau nori gyventi oriai ir ramiai. Su atsakovu jau kuris laikas gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio dėl jo žiauraus elgesio. Ieškovė prašo priteisti pusę santuokoje užgyvento turto, šiuo atveju kompensaciją, nes bendrai turto valdyti nėra galimybės ir valdant kartu grėstų pavojus ieškovės sveikatai. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl jis turi išmokėti jai kompensaciją – neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 18-21), kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, atmesti ieškovės prašymą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, turtą, kuris šalių įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilį VW GOLF padalinti natūra po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad visi ieškovės ieškinyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Atsakovas niekuomet nėra naudojęs prieš ieškovę nei fizinio, nei psichologinio smurto. Jis niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, niekada nėra pakėlęs rankos nei prieš sutuoktinę, nei prieš jos dukrą iš pirmosios santuokos. Atsakovas visą savo darbingą amžių dirbo vienoje įmonėje vairuotoju. Per visą darbo laiką jam nėra pareikšta pastabų ar įspėjimų dėl jo neblaivumo ar netinkamo elgesio. Jis ieškovei buvo reikalingas, kuomet buvo sveikas ir darbingas, galėjo išlaikyti šeimą, namus, padėti ieškovės dukrai. Šiuo metu jis gauna pensiją, tačiau tai ieškovei tapo nepriimtina. Ieškovė ėmė reikšti nepasitenkinimą ir nenorą prisidėti prie mokesčių apmokėjimo, kuomet jis pasakė, kad jam vienam yra sunku apmokėti už komunalinius patarnavimus bei apmokėti kitas išlaidas, susijusias su namų ūkio reikmėmis. Būtent tuomet ieškovė ir išėjo iš namų bei kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nurodė, kad nors ieškinyje ieškovė teigia, jog jos santuokinis gyvenimas su atsakovu buvo labai nenusisekęs, tačiau ji nutylėjo, jog dar tik prieš pusantrų metų, kuomet mirė jo pirmoji žmona, ieškovė su juo priėmė santuokos sakramentą, kaip jų laimingos ir stabilios santuokos įteisinimą. Ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra nepagrįsta ir turėtų būti atmesta, kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nesutiko su ieškovės reikalavimu jam priteisti turtą natūra, o ieškovei išmokėti kompensaciją už jai priklausančią turto dalį, prašė turtą padalinti natūra po 1/2 dalį.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį (1 t., b. l. 191-195), kuriuo prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti iš ieškovės 5000 Lt neturtinę žalą; 3) turtą, kuris šalių įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilį VW GOLF padalinti natūra – po 1/2 dalį kiekvienam; 4) priteisti iš ieškovės 5000 Lt kompensaciją ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 5) ieškovei palikti iki santuokos turėtą U. pavardę. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, nes būtent ji išėjo iš namų ir jį paliko, neišlaiko jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto buto, nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus ir pan.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (2 t., b. l. 15-20) su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji gyvena draugei priklausančiame bute, gauna 730 Lt pensiją, santaupų neturi, todėl nėra jokios galimybės įsigyti nuosavą būstą. Atsakovo reikalavimas iš jos prisiteisti 5000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nėra ieškovės nuosavybė, yra sveiku protu nesuvokiamas ir niekuo nepagrįstas, kas dar kartą įrodo atsakovo gobšumą ir norą pasipelnyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (2 t., b. l. 33-45) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1981 m. liepos 10 d. Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 108) tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – P., atsakovui – P.; 70 000 Lt vertės butą, nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. 60/70395, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalino po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui; bute esančius baldus su buitine technika paliko bendram naudojimui; 3000 Lt vertės automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliko asmenine nuosavybe atsakovui; priteisė ieškovei iš atsakovo 1500 Lt (1/2 dalį automobilio vertės) kompensaciją; priteisė valstybei iš atsakovo 965,10 Lt žyminį mokestį ir 19,25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė valstybei iš ieškovės – 1123,90 Lt žyminį mokestį ir 19,25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
2013 m. rugsėjo 5 d. papildomu sprendimu (2 t., b. l. 50-51) teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 2421,76 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas ištirtų įrodymų pagrindu darė išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiejų šalių nepakantumas, nepagarba vienas kitam, nuolatinis konfliktų ieškojimas, skirtingas požiūris į gyvenimą, ieškovės išėjimas iš namų ir ilgą laiką gyvenimas atskirai nuo kito sutuoktinio, abiejų nesirūpinimas bendra buitimi, leido teismui konstatuoti, kad abi ginčo šalys yra kaltos dėl to, kad iširo jų santuoka. Teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino. Teismas šiuo atveju neturtinės žalos šalims nepriteisė, nes santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas laikė, kad konkrečiu atveju nepasitvirtinus byloje aplinkybėms dėl atsakovo S. A. P. agresyvumo, girtavimo, yra galimybė turtą padalinti šalims natūra. Teismo manymu, kompensacijos priteisimas šiuo atveju nėra galimas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pensininkai, kurie pragyvena tik iš gaunamos pensijos, tad jų galimybė mokėti kompensaciją būtų labai ištęsta laike. Toks kompensacijos mokėjimas gali pažeisti ją gaunančios šalies interesus, nes tai apsunkintų galimybę greitai įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, be to, per ilgą laiką piniginės lėšos gali nuvertėti, todėl šalių turimą turtą – 3 kambarių butą padalijo natūra, kiekvienam nuosavybėn priteisiant po 1/2 dalį turto. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai 3000 Lt kompensaciją už baldus ir buitinę techniką, esančią bute, nes ji nepateikė jokių įrodymų apie bute esančius baldus, buitinę techniką ir jų vertę. Teismas laikė, kad automobilio VW GOLF bendras naudojimas nėra įmanomas, automobilio vertė yra nedidelė ir atsakovas turi galimybę išmokėti kompensaciją, todėl automobilį natūra priteisė atsakovui, o 1/2 automobilio vertės dydžio piniginę kompensaciją (1500 Lt) – iš atsakovo ieškovei. Teismas vertino, kad nesant byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog santaupos, kaip bendrasantuokinis turtas realiai egzistavo, toks neegzistuojantis turtas negali būti dalintinas. Kadangi atsakovas neįrodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už paslėptas santuokoje įgytas lėšas, teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl 5000 Lt kompensacijos priteisimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovo atstovė apeliaciniu skundu prašo teismo (2 t., b. l. 61-65) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalių santuoką, įregistruotą 1981 m. liepos 10 d. Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 108) nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti atsakovui iš ieškovės 5000 Lt žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – U., priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neištyrė ir nepasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų.
2. Apelianto nuomone, teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl teismo sprendimo ieškovei palikti santuokinę pavardę bei dėl netenkinimo atsakovo reikalavimo priteisti neturinę žalą yra nepagrįsta, nes šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Būtent ieškovė dar 2012 m. balandžio mėnesį išėjo iš namų, nuo to laiko ji visiškai nesirūpino šeima, neprisidėjo prie jos išlaikymo, neteikė lėšų mokėjimams už komunalinius patarnavimus, o savo veiksmais stengėsi pažeminti ir apšmeižti bei nepagrįstai apkaltinti sutuoktinį amoraliu elgesiu. Ieškovės nurodytų aplinkybių apie atsakovo kaltumą dėl santuokos nutraukimo, nepatvirtina jokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Atsakovas niekada nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nėra pakėlęs rankos nei prieš sutuoktinę, nei prieš jos dukrą iš pirmosios santuokos, jis visą laiką rūpinosi šeimos gerove, visada buvo lojalus šeimai ir sutuoktinei.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 73-75) prašo teismo panaikinti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria priteistas iš ieškovės 1123,90 Lt žyminis mokestis, panaikinti 2013 m. rugsėjo 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo papildomą sprendimą ir atsakovo atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, nepriteisiant iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 1123,90 Lt žyminį mokestį valstybei, kadangi ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Po bylos išnagrinėjimo priteistas žyminis mokestis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas priteisė tą patį žyminį mokestį du kartus, kadangi reikalavimai dėl turto padalijimo buvo reiškiami tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje.
2. Teismas nepagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš apeliantės atsakovui 2421,76 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, toks teismo sprendimas nėra teisėtas ir turi būti panaikintas. Teismas visiškai nevertino fakto, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu, ieškinys buvo patenkintas 94 procentais, o priešieškinis – 88 procentais, t. y. ieškovės reikalavimų patenkinta daugiau, tačiau ji turi atlyginti išlaidas. Toks teismo sprendimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei ieškinį taip pat rengė teisininkai, kad ir ji turėjo išlaidų, tik jų nepateikė. Ieškovės nuomone, šalys pačios turi padengti turėtas išlaidas, nes yra praktiškai vienodai teisios šioje byloje. Esant sunkiai ieškovės materialinei padėčiai, prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės patikslintą apeliacinį skundą (2 t., b. l. 87-89) atsakovo atstovė prašo 2013 m. rugsėjo 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. teismo priimtas papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismui 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu neišsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimo, atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas atsakovo prašymą patenkino ir priteisė iš ieškovės atsakovui 2421,76 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas teisingai įvertino, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos atitinka LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacines normas. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad papildomas teismo sprendimas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, nes kiekvienas asmuo turi teisę į bylinėjimosi metu patirtų išlaidų atlyginimą. Ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jau daugiau kaip pusę metų nemoka už buto, kuris jai priklauso su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, komunalinius patarnavimus.
Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
2013 m. rugpjūčio 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka, įregistruota 1981 m. liepos 10 d. Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 108), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė P. pavardė; padalintas šalių santuokoje įgytas turtas bei iš šalių priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos (2 t., b. l. 33-45), o papildomu sprendimu – iš ieškovės atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (2 t., b. l. 50-51).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti neturtinę žalą bei ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją turi įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas nevykdė sutuoktinio teisių ir pareigų, vartojo alkoholį, žiauriai elgėsi šeimos narių atžvilgiu, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas (apeliantas) tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji išėjo iš namų ir daugiau kaip metus nesirūpina šeima ir jų bendru turtu.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas nuolat girtavo bei prieš ją smurtavo. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atmestini apelianto argumentai, jog santuoka išimtinai iširo tik dėl ieškovės kaltės, nes ji, anot apelianto, 2012 m. balandžio mėnesį išėjo iš namų ir šeima nesirūpino. Apeliantas pateikęs įrodymus, kad buvo pavyzdingas darbuotojas, tačiau tokie įrodymai, kolegijos nuomone, nepatvirtina, jog jis visada tinkamai elgėsi namuose. Kolegija atkreipia dėmesį į šalių sūnaus V. P. parodymus (1 t., b. l. 173-174; 2 t., b. l. 29). Būtent jis, kaip pats nurodo, būdamas neutralus, nes jam abu tėvai geri, pripažino, kad tarp tėvų nebuvo supratimo ir diplomatijos, tėvas per laisvas dienas išgerdavo, motinai būdavo neramu, išgėręs tėvas veikdavo mamą psichologiškai, auklėdavo ją pokalbiais, ištampydavo nervus, teko nakvoti ir pas kaimynus, tačiau visiškai neigiamas, anot sūnaus, tėvas nebuvo, o tėvai ir vienas, ir kitas darė negerai ir kad kaltė yra abiejų. Kad atsakovas naudojo psichologinį smurtą patvirtino liudytoja O. M. (1 t., b. l. 170), kad ieškovė su vaikais buvo atėjusi nakvoti, anot liudytojos, dėl muštynių namuose, parodė liudytoja E. R. (1 t., b. l. 170). Kaip nustatyta byloje, ieškovė išėjusi iš namų ir gyvena kitur, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas (atsakovas) teismo posėdžio metu pripažino, jog grįžus sutuoktinei namo, neleido jai namuose elgtis kaip šeimininkei (1 t., b. l. 169). Apeliantas nurodo, jog jis niekada nėra skundęs sutuoktinės, duodamas paaiškinimus nėra apie ją užsiminęs blogu žodžiu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į 2013 m. balandžio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 159-160). Šis nutarimas priimtas išnagrinėjus būtent A. S. P. pareiškimą.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, pareiškimai policijai įrodo, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių elgesį, kurį apibudina ne vien ieškovės išėjimo gyventi atskirai faktas, bet ir atsakovo veiksmai priešinantys savo asmeninius interesus kito sutuoktinio interesams, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
Apeliantas nesutinka dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „P.“. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes teismas ieškovei santuokinę pavardę paliko remdamasis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Sutinkamai su CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi tam, kad ieškovei galėtų būti uždrausta pasilikti santuokinę pavardę, būtina nustatyti dvi sąlygas: ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo ir neturėjimą bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir sutuoktiniai turi bendrą vaiką, todėl nėra pagrindo ieškovei nepalikti santuokinės pavardės.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui, neparemti jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 1123,90 Lt žyminį mokestį valstybei, kadangi ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, ją atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį (1 t., b. l. 15). Taigi, iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą, iš ieškovės, kuri buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis valstybei priteistas nepagrįstai (CPK 96 straipsnis), todėl sprendimo dalis dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina.
Su kitu apeliantės argumentu dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Kaip matyti iš priimto papildomo sprendimo (2 t., b. l. 50-51), pirmosios instancijos teismas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme priteisė atsižvelgdamas į tai, kad priešieškinis patenkintas 88 procentais. Kolegija sutinka su apeliante, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, kaip pats teismas nurodė 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendime – ieškinys patenkintas 94 procentais. O tai reiškia, jog ieškovės reikalavimų patenkinta šiek tiek daugiau, tačiau ji turi atlyginti beveik visas atsakovo išlaidas. Kolegijos nuomone, įvertinant tai, kad ieškinys ir priešieškinis procentine išraiška patenkinti beveik vienodai, kaip pripažįsta pati apeliantė, šalys praktiškai vienodai teisios šioje byloje, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsakovui priteistina pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ši sprendimo dalis keistina. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas turėjo atsižvelgti ir vertinti tai, jog ieškovei ieškinį taip pat rengė teisininkai, kad ir ji turėjo išlaidų, kadangi, kaip pati apeliantė pripažįsta, ji išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliantės prašymas esant sunkiai materialinei padėčiai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovui, kolegijos nuomone, nepagrįstas, nes įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei naikintina, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui tikslintina iš esmės sprendimo nekeičiant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
atsakovo A. S. P. apeliacinį skundą atmesti; ieškovės S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – panaikinti sprendimo dalį, kuria iš S. P. priteistas 1123,90 Lt žyminis mokestis valstybei bei 2013 m. rugsėjo 5 d. papildomu sprendimu priteistas iš ieškovės S. P. atsakovui A. S. P. 2421,76 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1340 Lt.