- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- 2-102-547/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00919-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- A. S. P.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovei S. P., atsakovui A. S. P. ir jo atstovei advokatei V. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. S. P. ir atsakovo A. S. P. priešieškinį ieškovei S. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti santuoką, įregistruotą 1981-07-10, dėl atsakovo A. S. P. kaltės, butą, esantį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 65000 Lt) ir jame esančius baldus su buitine technika (vertė 6000 Lt) priteisti A. S. P., o ieškovei S. P. priteisti iš A. S. P. 35500 Lt kompensaciją, automobilį VW GOLF (rinkos vertė 3000 Lt) priteisti A. S. P., o ieškovei S. P. priteisti iš A. S. P. 1500 Lt kompensaciją, priteisti iš A. S. P. 2500 Lt bendrų santaupų ir 5000 Lt neturtinės žalos, po santuokos nutraukimo S. P. palikti santuokinę pavardę ,,P.“, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad su atsakovu A. S. P. susituokė 1981 m. liepos 10 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 108). Abiems tai buvo antroji santuoka. Gyvenant santuokoje 1982 m. gimė pilnai neišnešiotas sūnus, kuris antrą dieną mirė, tam turėjo įtakos atsakovo fizinis ir psichologinis smurtas, pastovus girtavimas, namuose nesiliovė muštynės. 1984 m. rugsėjo 3 d. susilaukė antro sūnaus V. P.. Šiuo metu sūnus yra pilnametis, turi savo šeimą ir gyvena atskirai. Su atsakovu santuokoje gyvena trisdešimt vienerius metus. Jų santuoka gerai klostėsi tik keletą mėnesių po jos įregistravimo. Tik susituokus su atsakovu išryškėjo jo neigiami charakterio bruožai. Atsakovas buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Būdamas neblaivus jis ne kartą jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Fizinį smurtą atsakovas naudojo ir jos dukters iš pirmosios santuokos atžvilgiu. Buvo kreiptasi į policijos komisariatą. Tomis dienomis, kai atsakovas būdavo blaivus, jos atžvilgiu naudodavo įvairius necenzūrinius žodžius. Nors santykiai su atsakovu buvo itin blogi, nutraukti santuoką vengė išimtinai dėl tuo metu dar nepilnamečiu buvusio sūnaus. Norėjo, jog sūnus augtų pilnoje šeimoje ir turėtų tiek tėtį, tiek mamą. Atsakovo elgesys tapo nepakenčiamu po to, kai 2010 metais jai buvo diagnozuota onkologinė liga. Sutuoktinis ją pradėjo visaip užgaulioti, sakydamas, kad vis tiek ji jau mirsi. Buvo dienų, jog dėl sveikatos būklės ji negalėjo iš lovos pasikelti. Turi nuolat lankytis pas gydytojus, naudoti atitinkamus medikamentus. Sutuoktinis net ir šiuo metu, jau būdamas brandžiame amžiuje, sugeba ją stumti į sieną, spirti koja į pilvą. Toks sutuoktinio elgesys yra nepakeliamas ir netoleruotinas. Ji yra garbaus amžiaus, sveikata yra silpna, toliau nori gyventi oriai ir ramiai. Dėl atsakovo netinkamo, kaip sutuoktinio, elgesio nusprendė santuoką nutraukti. Su atsakovu jau kuris laikas gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio dėl jo žiauraus elgesio.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad viena iš nurodytų aplinkybių yra žiaurus vieno sutuoktinio elgesys su kitu sutuoktiniu. Sutuoktinio A. S. P. fizinis smurtas jos atžvilgiu yra nepateisinamas ir traktuotinas kaip žiaurus elgesys. Tokiais savo veiksmais atsakovas rodo akivaizdžią nepagarbą jai, žemina. Be to, jis nėra lojalus jai, nesirūpina šeimos interesais, o tik žiūri savęs, savo poreikių, todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Gyvendami santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW Golf, 1994 metų. Buto plotas yra 64,3 m², rinkos vertė 65000 Lt, jame esančių gana naujų už abiejų lėšas pirktų baldų ir buitinės technikos vertė 6000 Lt, o automobilio 2000 Lt. Be to, su vyru turėjo 5000 Lt bendrų santaupų, kurias jis pasiėmė ir paslėpė. Iš viso dalintino turto vertė 78000 Lt. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Ieškovė nurodė, kad dalijant turtą svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas smurtauja prieš ieškovę, buvo kreiptasi net į policiją, jis nesutinka parduoti buto ir įsigyti atskirus būstus, atsižvelgiant į ieškovės sunkią sveikatos būklę, ji negali pati savimi tinkamai pasirūpinti, apsiginti, todėl teismo prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 65000 Lt, atsakovo asmenine nuosavybe ir priteisti ieškovei iš atsakovo 32500 Lt kompensaciją. Tai atitiktų abiejų šalių poreikius, nes atsakovas nenori niekur keltis, jo pajamos daugiau kaip dvigubai didesnės nei ieškovės, todėl jis galės išmokėti kompensaciją, kad ieškovė galėtų įsigyti 1 kambario būstą. Analogiška situacija ir su baldais (vertė 6000 Lt). Jie pritaikyti pagal butą, jais naudojasi atsakovas, todėl ieškovei turėtų būti priteistina 3000 Lt kompensacija. Automobilis taip pat yra pirktas 2011 m. rugsėjo mėn. už abiejų sutuoktinių pinigus, todėl priklauso ieškovei. Kadangi automobilį vairuoja tik atsakovas, ieškovė juo naudotis negali, jai iš atsakovo priteistina 1500 Lt kompensacija. Tuo pačiu ieškovei priteistina 2500 Lt, kuriuos atsakovas slapta turi paslėpęs nuo ieškovės.
Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis ženkliai blogesnė nei atsakovo, nes jos gaunama pensija - 730 Lt, o atsakovo - 1500 Lt, be to, jos sveikata yra labai bloga, serga onkologine liga, tačiau ieškovei nereikia nieko, kas jai nepriklauso ir ji prašo priteisti tik pusę turto, šiuo atveju kompensaciją, nes bendrai turto valdyti nėra galimybės ir valdant kartu grėstų pavojus ieškovės sveikatai. Be to, ieškovė neprašo ir išlaikymo iš atsakovo, nors visi pagrindai yra.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl jis turi išmokėti jai kompensaciją – neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė nurodė, kad ji ilgai kentėjo dėl atsakovo patyčių, smurto, dabar senatvėje susirgusi sunkia liga, priversta ieškoti kur gyventi, neteko šeimos, paramos senatvėje, todėl prašo iš atsakovo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos.
Nutraukiant santuoką su atsakovu, pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę „P.“. Ji jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, o apie atsakovo skolas neturi jokių žinių.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo S. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio katės atmesti, nutraukti dėl sutuoktinės S. P. kaltės, atmesti ieškovės prašymą priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, turtą, kuris šalių įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei automobilį VW GOLF padalinti natūra po 1/2 dalį ieškovei S. P. ir A. S. P., priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas šioje byloje.
Atsakovas nurodo, kad visi ieškovės ieškinyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Ieškovė S. P. savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindžia jo fiziniu bei psichologiniu smurtu prieš ieškovę. Atsakovas tvirtino, kad jis niekuomet nėra naudojęs prieš ieškovę nei fizinio, nei psichologinio smurto, todėl yra sunkiai suprantami tokie, jokiais įrodymais nepagrįsti, tik prielaidomis ir samprotavimais grįsti teiginiai. Tai tik suponuoja ieškovės norą atsakovą parodyti amoraliu asmeniu, kuriam yra ne va svetimi bet kokie elementarūs padorumo pricipai. Atsakovas nurodė, kad jis visą savo gyvenimą nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, niekada nėra pakėlęs rankos nei prieš sutuoktinę, nei prieš jos dukrą iš pirmosios santuokos. Jo pirmajai sutuoktinei buvo atimtos motinystės teisės ir jis vienas augino tuo metu nepilnametę dukrą D., dėjo visas pastangas, kad atstotų jai ir tėvą, ir motiną, o taip pat išlaikytų tiek save, tiek ir dukrą. Jis visą savo darbingą amžių dirbo vienoje įmonėje (nuo 1968 metų iki 2000 metų), t.y. tuo metu Varėnos Valstybinėje autotransporto įmonėje, šiai dienai UAB ,,Varėnos autobusų parkas“ vairuotojo pareigose. Kiekvieną rytą išvykstant į reisą, vairuotojai buvo tikrinami dėl girtumo ir per visą darbo laiką jam nėra pareikšta pastabų ar įspėjimų dėl jo neblaivaus stovio, ar netinkamo elgesio. Per ilgą savo vairavimo ir darbo stažą jis niekada neturėjo administracinių nuobaudų, o visą eilę kartų buvo skatintas ir apdovanotas už gerą ir sąžiningą darbą, buvo darbe gerbiamas ir mylimas tiek darbuotojas, tiek kolega. Atsakovas nurodė, kad jis ieškovei buvo reikalingas, kuomet buvo sveikas ir darbingas, galėjo išlaikyti savo šeimą, namus, padėti ieškovės iš pirmosios santuokos dukrai. Tačiau dabar, kuomet jis 2009 metais persirgo galvos smegenų infarktu ir jam buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija bei teko apsiriboti vien gaunama pensija, S. P. tai tapo nepriimtina. Ieškovė ėmė reikšti nepasitenkinimą ir nenorą prisidėti prie mokesčių apmokėjimo, kuomet jis iškėlė klausimą, kad jam vienam yra sunku apmokėti komunalinius patarnavimus bei apmokėti kitas išlaidas, susijusias su namų ūkio reikmėmis. Būtent tuomet ieškovė ir išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), o jis gavo ieškinį, kurį perskaičius negalėjo patikėti, kad žmogus, su kuriuo yra pragyvenęs 31 metus ir kaip jis manė, laimingus santuokinius metus, galėjo parašyti kokius dalykus, apkaltinti tikrovės neatitinkančiais dalykais - smurtu, žiauriu elgesiu, girtuokliavimu. Atsakovas nurodė, kad nors ieškinyje ieškovė teigia, jog jos santuokinis gyvenimas su atsakovu buvo labai nenusisekęs, tačiau ji nutylėjo, jog dar tik prieš pusantrų metų, kuomet mirė jo pirmoji žmona, S. P. su juo priėmė santuokos sakramentą, kaip įteisinimą jų laimingos ir stabilios santuokos. Todėl nurodė, kad ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra nepagrįsta ir turėtų būti atmestina, kadangi būtent dėl ieškovės kaltės iširo santuoka.
Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. numato, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal LR CK 3.127 str. turtas yra dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu taip galima padalyti. Ieškovė prašo turtą palikti jam, jai išmokant kompensaciją už atsakovui palikto turto dalį. Tačiau ieškovė, reikalaudama priteisti jai kompensaciją, prie ieškinio nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos kompensacijos dydžio, t.y., kuo vadovaujantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įvertintas 65000 Lt, baldai buitinė technika 6000 Lt, automobilis 3000 Lt. Nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir ieškovės teiginys, kad ieškovė su juo turėjo 5000 Lt bendrų santaupų. Su ieškiniu S. P. tokių įrodymų nepateikė, o apsiribojo vien samprotavimu, kad minėtus pinigus atsakovas nuo ieškovės slapta turi paslėpęs. Jis nesutinka su ieškovės reikalavimu jam priteisti turtą natūra, o ieškovei išmokėti kompensaciją už jai priklausančią turto dalį. Butas, kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra 64,30 kv.m. bendro ploto, trijų kambarių, tokiu būdu jis pilnai gali būti dalintinas tarp šalių natūra, išsprendus naudojimosi patalpomis klausimą. Jis, atsakovas, yra nedarbingas, jam yra diagnozuota lėtinė išeminė galvos smegenų liga, jo vienintelės pajamos yra pensija, kurios vos užtenka apmokėti komunalinius patarnavimus, pirkti maisto produktams bei vaistams. Atsakovas nurodė, kad jis realiai negalėtų išmokėti reikalaujamos ieškovės kompensaciją. Jis neturi jokio kito nekilnojamojo turto, o prisiėmęs įsipareigojimus, kurių negali realiai įvykdyti, senatvei gali likti ir be gyvenamosios vietos. Tuo tarpu ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ji gauna pensiją, todėl jis sutiktų, jog turtas būtų priteisiamas natūra ieškovei, išmokant kompensaciją jam.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. P. pateikė priešieškinį, prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinės S. P. kaltės, priteisti iš S. P. jo naudai 5000 Lt neturtinės žalos, turtą, kuris šalių įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei automobilį VW GOLF padalinti natūra po 1/2 dalį kiekvienam, priteisti iš S. P. jo naudai 5000 Lt kompensaciją ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, S. P. palikti iki santuokos turėtą U. pavardę.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jis palaiko savo argumentus išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir iš naujo jų nekartoja. Atsakovas tvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo kalta pati ieškovė, nes būtent ji išėjo iš namų ir paliko jį, neišlaiko jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto buto, nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus ir pan. Ieškovė, jau ir pateikusi ieškinį į teismą, toliau visokiai būdais jį šmeižia ir provokuoja. 2013-04-07 ji kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Varėnos skyrių su pareiškimu, kad ji nuo 2012-balandžio mėnesio negali įeiti į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 jai priklauso. 2013-04-11 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminj tyrimą dėl S. P. įžeidimo, šmeižimo, viešosios tvarkos pažeidimo, vagystės, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Ieškovė, apklausta kaip liudytoja, Varėnos policijos komisariate vėl jį šmeižė ir pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, kad ji ne kartą kreipėsi į policiją, dėl to policijoje buvo priimti sprendimai. Tačiau pateikti į bylą rašytiniai įrodymai teigia priešingai. Ir dar visą eilę užgauliojimų - tokių kaip pasikėsinimas fiziškai susidoroti, agresyvus elgesys. To pasėkoje jis buvo iškviestas į administracinę komisiją prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos, kur Varėnos rajono policijos komisariatas perdavė medžiagą. Jis svetimų žmonių akivaizdoje turėjo klausytis ieškovės priekaištų, užgauliojimų ir šmeižto. Nors byla buvo perduota spręsti dėl spynos pakeitimo jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise bute, kas beje neatitiko tikrovės, iš tiesų S. P. nagrinėjo jų skyrybų bylą ir tarpusavio santykius. Jis administracinės komisijos sprendimu nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir byla prieš jį buvo nutraukta.
LR CK 3.70 str. 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę iš kalto sutuoktinio reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nurodo, kad jis mano, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, dėl to, kad ji paliko šeimą ir daugiau kaip metus ją nesirūpino, jis patirtą neturtinę žalą įvertina 5000 Lt.
Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. numato, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal LR CK 3.127 str. turtas yra dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu taip galima padalyti.
Nesutinka su ieškovės reikalavimu jam priteisti turtą natūra, o ieškovei išmokėti kompensaciją už jai priklausančią turto dalį. Butas, kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esantis (duomenys neskelbtini) yra 64,30 kv.m. bendro ploto, trijų kambarių, tokiu būdu jis pilnai gali būti dalintinas tarp šalių natūra tik išsprendus naudojimosi patalpomis klausimą. Jis yra nedarbingas, diagnozuota lėtinė išeminė galvos smegenų liga, jo vienintelės pajamos yra pensija, kurios vos užtenka apmokėti komunalinius patarnavimus, pirkti maisto produktams bei vaistams. Atsakovas patvirtino, kad jis realiai negalėtų išmokėti reikalaujamą ieškovės kompensaciją.
2013-04-24 teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, tai nurodė liudytoju apklaustas V. P., kad ieškovė S. P. yra įsigijusi butą, esantį Vytauto gatvėje. Liudytoju apklaustas S. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. Šiame name, bute Nr. 2, jis mato P. podukrą ir ieškovę P.. E. R. ten niekada nėra matęs. Šiuo metu bute vyksta remonto darbai. Užsiklausus VĮ ,,Registrų centras“ paaiškėjo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įsigytas 2013-03-18 E. R. vardu, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovę pažįsta nuo jaunystės. Todėl galima daryti išvadą, kad 2013-03-18 pirkimo pardavimo sandoris, pasirašytas Varėnos rajono 1- ame notarų biure, reg. Nr. 1160, yra tariamas, sudarytas dėl akių. LR CK 3.123 str. 4 dalis numato, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. S. P., vykstant skyrybų procesui ir norėdama nuslėpti bendras jų lėšas, kurios užgyventos santuokoje, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) savo draugės E. R. vardu, tuo sumažindama bendro turto dalį. Pagal 2012-03-18 pirkimo pardavimo sutartį butas, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas už 10 000 Lt. Tokiu būdu jam yra priteistina 5000 Lt kompensacija, t.y. pusė nuslėptų nuo šeimos pajamų, kurias S. P. panaudojo buto pirkimui.
Atsiliepimas
Ieškovė S. P. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), teisėtai priklauso E. R., tai įrodo pristatyti notaro dokumentai. Jai gaunant 730 Lt pensiją ir likus be jokių santaupų, nėra jokios galimybės įsigyti nuosavą būstą. Laikinai glaudėsi pas dukrą, bet gyventi ilgiau nėra sąlygų, kadangi butas mažas, o jame gyvena be jos dar trys asmenys. Likus jai be gyvenamos vietos, E. R. leido pagyventi jos įsigytame bute. Atsakovo A. P. noras iš jos prisiteisti 5000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris teisėtai priklauso E. R., yra sveiku protu nesuvokiamas ir niekuo nepagrįstas. Tai dar kartą įrodo jo gobšumą ir norą pasipelnyti.
Nutraukus santuoką su atsakovu A. P., pageidauja pasilikti pavardę „P.“, kadangi turi sūnų V. P..
Šalies argumentai
Ieškovė S. P. posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, atsakovo A. S. P. priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. P. ir jo atstovė advokatė V. Z. posėdžio metu palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, ieškovės S. P. ieškinį atmesti.
Liudytoja E. R. paaiškino, kad ieškovę S. P. pažįsta nuo jaunystės, o atsakovą nuo tuoktuvių. Gali paliudyti, kad 2-3 kartus S. su O. ir V. buvo atėjusi, nes namuose buvo muštynės, kartą išbuvo savaitę, kartą – dvi. Vaikai dar buvo nedideli, gal 5 m. S. pasakojo, kad net šviestuvai buvo išdaužyti. Pati konfliktinės situacijos nėra mačiusi. Į namus pas juos neidavo. Liudytoja nurodė, kad nepamena ar yra kada pati mačiusi ieškovę sužalotą atsakovo, tokių dalykų nepamena. Liudytoja paaiškino , kad ji su ieškove prieš 1 mėn. ar 2 buvo nuėjusi į jų bendrą butą, bet atsakovas jas išvijo. Ieškovė pas ją gyveno (duomenys neskelbtini). Ji patvirtino, kad neseniai nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Mokėjo ir grynais, ir pavedimu iš sąskaitos. Tą butą leido išsinuomoti Stasei, tame bute niekas negyvena. Butą įsigijo ji, o ne ieškovė, yra dokumentai, visi mokesčiai rašomi jos vardu, dabar tas butas remontuojamas.
Liudytoja O. M. paaiškino, kad ji buvo pardavusi savo butą ir nusipirko butą, iš P. nieko negavo, šis žmogus nuolatos girtaudavo, mama visa būdavo sumušta, pyko, kad motina labai kentėjo, kentėjo ir jie. Jis mamos galvą trenkė į stiklą taip, kad stiklas subyrėjo. Pirmą butą įsigijo su vyru. Tuomet gavo lengvatinį kreditą, su vyru vyko dirbti į Ispaniją, užsidirbo pinigų ir juos atidavė. Mama šiuo metu gyvena pas ją. Butą įsigijo pati ir tą butą aprašė ant mamos. Butą įsigijo už 5 tūkst. Lt. Smurtas tęsėsi nuo tada, kai žmogus atsirado. Ji 1997 m. susituokė. Dar prieš ją nėščią šis vyras puolė su kirviu, ji buvo 5 mėn. nėščia. Motina dėl sužalojimų niekada nesikreipė į medikus, nes labai bijojo agresijos, nes jis grasino jai. Tuo metu smurtą patyrė ir jos brolis, kai išvydavo iš namų visi trys išeidavo. Kiek pamena, smurtas, jei ne fizinis, tai psichologinis, tęsdavosi nuolatos, ji net iš siaubo šlapindavosi. Mašinos neturi. Pas savo motiną niekada negalėdavo užeiti, ji negalėdavo puodelio arbatos jai padaryti.
Liudytoja J. R. paaiškino, kad jos sesuo skiriasi dėl sutuoktinio kaltės. Sesuo išgyveno virš 30 m. Nuo pat pradžių santuokos ji atvykdavo į tėviškę, tėvai buvo nepatenkinti žentu, jis buvo agresiją naudojęs prieš jos tėvuką. Su sese palaikė pastovų telefoninį ryšį, ji savo bėdas pasipasakojo, anksčiau jis dažnai išgerdavo. Sesuo klausdavo, kas bus, kai jis grįš namo. Paskutiniu metu pas juos būti jai buvo nemalonu, nuolatinis nesutarimas, priekaištai dėl pinigų. Praeitą vasarą sesuo daug laiko praleido kaime. Buvo įkyrūs skambučiai. Jis seserimi nesirūpino. Vasarą ji kaime pragyveno, sakė bute negyvena ir neduos pinigų, kilo didelis jo nepasitenkinimas. Grįžus į namus jis nedavė jai naudotis dujine, neleido gamintis, praustis. Konfliktai jų vykdavo, kai nebūdavo pašalinių žmonių, smurto tokio ji nematė, sesuo sakydavo, kad buvo labai nuolanki, jis ją pastumdavo, į sienas duodavo, norėdavo išprovokuoti. Sesuo nėra sakiusi, kad ją vyras buvo sumušęs ir smurtavo, smurto ant kūno nesimatydavo. Žemes, miškus, gyvenamąjį namą po tėvų mirties paveldėjo sesuo, jie atsisakė, bet dar negavo atsiskaitymo, naudojasi pilnai, brolis darė apšiltinimą. Liudytoja patvirtino, kad asmeniškai ji nėra mačiusi, kad atsakovas būtų mušęs ieškovę. Liudytoja nurodė, kad dėl 1982 m. gimusio vaiko su ja nelabai atvirai kalbėjo, nieko neaiškino. Jai žinoma, kad vaikelis buvo negyvas, daugiau apie tai jokių kalbų nebuvo.
Liudytoja D. D. paaiškino, kad vaikystėje gyveno iki 6 klasės vieni, tėtis išsiskyrė su motina, kuriai buvo atimtos motinystės teisės. Tėtis ją augino, daug padėjo mokytoja, kuri paglobodavo, padėdavo paruošti pamokas. 6 kl. pabaigoje po stovyklos grįžusi į namus rado žiedą, suprato, kad tėtis vedė. Jai buvo keista, kad jie 2-3 mėn. kartu negyveno. Tėtis gyveno savo 3 kambarių bute, S. - savo 1 kambario bute, vėliau jie pasikeitė butą į 3 kambarių. Įsigytas butas buvo remontuotinas, atvykdavo S. tėtis, keitė grindis, o jie tapetus klijavo. Tėtis visą laiką buvo geras visiems, jį labai mylėjo S. tėvai, jis padėdavo visiems kaimynams. Tėtis visą gyvenimą dirbdamas dar sugebėjo auginti vištas ir kiaules. Jis stengėsi dirbti, nes reikėjo išlaikyti jaunesnį brolį. Už brolio bendrabutį mokėjo ji su vyru. Tėtis išeidamas į pensiją norėjo dar dirbti, jos vyras pasiūlė dirbti komendantu Vilniaus universitete. Kas liečia ją ir šią šeimą – daug ko tėčiui nesakydavo, norėjo, kad jis darniai gyventų. Jis to taip pat norėjo. Tėtis buvo griežtas, reiklus, tikrindavo jos pažymių knygeles. Iš tėčio pusės neteko patirti auklėjimo smurtu niekada gyvenime, tėtis nėra mušęs, yra tik 1 kartą rimtai pasikalbėję. Gyvenant kartu konfliktinių situacijų, kad tėtis pakeltų prieš ką nors ranką – nematė. Tėtis alkoholio vartoti, net jei būtų norėjęs – būtų negalėjęs, jis dirbo vairuotoju. Kai S. laukėsi kūdikio, jie labai gražiai gyveno. Nebuvo jokių nesusipratimų. Tėtis rūpinosi ne tik S., bet ir jos dukra O.. Tėtis visą laiką būdavo (duomenys neskelbtini), viską ten tvarkė, viską darė savo rankomis, jis jai, tikrai dukrai, tiek nepadėjo, kiek padėjo S. ir jos dukrai O.. Tėtis atlyginimą parnešdavo kortelėje, o tą kortelę turėjo S., ji žinojo kodus ir naudojosi visais jo pinigais. Liudytoja patvirtino ,kad dalį baldų susituokę jie nusipirko kartu.
Liudytojas S. B. paaiškino, kad dirbo autotransporto įmonėje eismo saugumo inžinieriumi. A. P. jis charakterizavo kaip dorą, sąžiningą, kultūringą žmogų, puikų vairuotoją, apdovanotą už darbus, dalyvavusį konkursuose. Jis padėdavo vairuotojams, dalyvavo visuomeninėse pareigose, jam patikėjo profsąjungos pirmininko pareigas, P. niekada nebuvo pastebėtas išgėręs. Jis nebuvo konfliktiškas asmuo. Jokių jo šeimos svarstymų kolektyve nebuvo. Jo šeimyninis gyvenimas buvo sunkus. A. P. gyvenimą antroje santuokoje – nežino nieko, dabar kai sužinojo – kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), jo žiniomis (duomenys neskelbtini) mato P. podukrą. P. taip pat matė vakar, ji ten buvo, pastoviai ten nebūna. Liudytojas nurodė, kad tą butą nupirko ir ten vyksta remonto darbai šiuo metu. R. bute (duomenys neskelbtini) nėra matęs, jis gerai pažįsta namo gyventojus, nes 12 metų buvo bendrijos pirmininku.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad A. P. buvo labai doras žmogus, dirbo autobusų vairuotoju, buvo brigadininkas vienos brigados, jis - kitos. A. kantrus, išsilavinęs žmogus, augino mergaitę, tik vėliau susirado gyvenimo draugę. A. buvo išrinktas profsąjungos pirmininku. Darbe nekonfliktavo, susimušęs nebuvo. Jis negėrė, buvo atsakingas, per šventes gal kiek išgerdavo.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad yra neutralus, jam abu tėvai labai geri, abu darbštūs, tačiau jis nurodė, kad tarp jų nebuvo tarpusavio supratimo ir diplomatijos. Tėtis grįždavo išgėręs, jis niekada mamos nemušdavo, psichologiškai ją veikdavo, nors gal jis ją mokė ir gero. Per laisvas dienas jis išgerdavo, motinai pastoviai būdavo neramu, kai žinojo, kad gali grįžti išgėręs. Grįžęs išgėręs tėtis auklėdavo motiną pokalbiais, apie ką pokalbiai vykdavo – pasakyti negali, tėtis lyg ir teisingai tai darydavo, tik ne laiku. Mano, kad ir vienas, ir kitas po truputį negerai darė. Tėtis girtas pareidavo ir ištampydavo nervus, nemušdavo mamos, vaikams irgi nekliuvo, kartais būdavo tik psichologinis spaudimas. Liudytojas paaiškino, kad tėčio indėlis į šeimos išlaikymą yra didesnis, bet motina juos pamaitindavo, kambarius patvarkydavo. Tėtis padėdavo dirbti mamos kaime (duomenys neskelbtini), detalių nežino, kada jis ką padarė, ką mama. Pas kaimynus yra tekę nakvoti, kai jis buvo dar mažas, nelabai atsimena. Liudytojas paaiškino, kad jo mama gyvena pas savo dukrą Dzūkų g. Liudytojas nurodė, kad tėtis davė ieškovės dukrai iš pirmos santuokos virš tūkstančio litų mašinai įsigyti, tas aplinkybes žino. Tėtis mama rūpinosi, kai nebuvo girtas, viskas buvo tvarkoje. Tėtis nebuvo visiškai neigiamas. Per 30 m. gyvenimo metų jam žinoma, kad mama labai jautriai sureaguoja į bet kokius veiksmus, tas jautrumas iš senovės. Kai mama pasiėmė daiktus iš bendro tėvų buto, jis dalyvavo. Namuose tėtis nenoriai įleido paimti lėkščių, sakė – kaip teismas nuspręs. Liudytojas patvirtino, kad mamai pasiimant daiktus jokio apsistumdymo nebuvo, nors tėtis prieštaravo, tačiau konflikto nebuvo. Kada paskutinį kartą mačiau tėtį girtą – nepamena. Tėvus lanko 1-2 kartus į mėnesį. Mama gyvena Vytauto gatvėj, kiek žino, tas butas priklauso mamos draugei. Liudytojas paaiškino, kad iš mamos jam žinoma, jog butas priklauso mamos draugei, o ne mamai. Jis pats dokumentų nematė ir nežino. Gal praeito posėdžio metu ne taip suprato klausimą, nemano, kad mama tiek turėjo pinigų, jog būtų galėjusi įsigyti butą. Jo žiniomis santaupas tėvai kaupė bendrai, kiek jų turėjo – nežino, tai tikrai nebuvo penkiaženklė suma, tai nebuvo didelės sumos, kiek konkrečiai nežino ir nežino ar dabar jos yra. Prieš įsikeldama į tą butą Vytauto g. ji sakė, kad pas dukrą jai negerai. Liudytojas patvirtino, kad kai mama paėmė kilimą, televizorių, tai nuvežė į tą butą, kuriame ji dabar gyvena. Liudytojas patvirtino, kad jo nuomone kalti yra abu tėvai ir dalybos turėtų būti perpus.
Liudytoja V. P. paaiškino, kad dėdė per geras žmogus ir jam nesiseka, jis per mažai kietas, per daug pasitiki, per mažai griežtas. Ji paaiškino, kad jie yra trys broliai ir visi trys labai teisingi. Neįsivaizduoja dėdės tuo, kuo jis kaltinamas, neįsivaizduoja, ką reikėtų padaryti, kad jis pastumtų. Kai būdavo D. mama, jie atvykdavo, visi sakydavo, kad jis per geras. Dėdė S. A. P. išgėręs būna labai geras, agresijos nebūna, atvirkščiai eina taikyti, jeigu kas apsižodžiuoja. Jokio smurto protrūkio nėra mačiusi, net pakelto tono neatsimena girdėjusi.
Liudytojas A. D. paaiškino, kad A. geras, doras žmogus, jį pažįsta virš 20 metų. A. šeimą mylintis žmogus, pas jį teko jam VU dirbti 5 metus, iš Varėnos dirbti važinėdavo net į Vilnių. Per 20 metų agresijos protrūkių atsakovo matyti nė karto neteko. Su ieškove teko bendrauti, šiandien mato ją piktą, sunkiai susivokė, kad tokie dalykai gali atsitikti šeimoje. Ieškovės ir atsakovo bendravimas buvo normalus, jų santykiai buvo geri. Atsakovas alkoholio išgerdavo per šventes. Nematė, kad alkoholis iššauktų jam agresiją, dirglumą, nervinimąsi. Nusiskundimų darbe P. nebūdavo, tik pagyrimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 1981 m. liepos 10 d. Varėnos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 108.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Abi ginčo šalys pripažįsta, kad santuoka jų jau yra nutrūkusi, prieštaravo, jog būtų skirtas terminas susitaikymui, tik nesutaria dėl santuokos iširimo priežasčių.
Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinio teisių ir pareigų nevykdymo, žiauraus sutuoktinio elgesio šeimos narių atžvilgiu, alkoholizmo, todėl ateityje bendras jų gyvenimas yra neįmanomas. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, nes ji išėjo namų, nesirūpina daugiau kaip metus šeima ir jų bendru turtu.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Nors ieškovė teigė, kad atsakovas nuolat prieš ją smurtavo, nuolat girtavo, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre informacijos apie A. S. P. padarytus administracinius teisės pažeidimus nėra (b. l. 60). Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė pažymą, jog Varėnos rajono PK S. P. pareiškimo dėl A. S. P. veiksmų nėra (b. l. 61). Byloje taip pat yra Vilniaus arkivyskupijos Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebono 2013-01-20 išduotas santuokos liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad A. S. P. ir S. U. sudarė santuoką Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje 2010-05-20 (b. l. 48).
Byloje 1982-04-13 vaiko gimimo akto įrašas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gimė negyvas berniukas P.. Pastabose nurodoma, kad gimimo liudijimas nebuvo išduotas, nes kūdikis gimė negyvas (b. l. 85). Teismui buvo pateikta ir kopija iš 1982 metų nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių registravimo žurnalo, kuriame pažymėta, kad P. S. (duomenys neskelbtini) 13.25 pagimdė sūnų (gyvas) (b. l. 155-157). Nurodė, kad kitų duomenų pateikti negali, nes gimdymo istorijos ir naujagimio raidos istorijos saugomos 25 metus. Nors ieškovė tvirtino, kad dėl to, jog šis vaikas gimė negyvas yra kaltas atsakovas, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Dėl šio fakto nebuvo pradėtų jokių ikiteisminių tyrimų, nepriimti jokie procesiniai dokumentai, kuriuose būtų pripažinta atsakovo kaltė. Tai, kad joks tyrimas dėl šio fakto nevyko, įrodo priešingai, kad jokių kaltų atsakovo veiksmų nebuvo.
Administracinė komisija prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2013-05-14 nagrinėjo A. S. P. administracinę bylą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 str., už tai, kad A. S. P. laikotarpiu nuo 2012-04-25 11 val. iki 2013-04-01 13 val. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini)durų spyną, priekaištaudamas, kad butas priklauso tik jam. Taip neleisdamas žmonai S. P., kuriai priklauso ½ buto, gyvenančiai minėtu adresu, patekti į butą, kuriame buvo jos asmeniniai daiktai. Išnagrinėjus bylą, komisija priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 202-209).
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiejų šalių nepakantumas, nepagarba vienas kitam, nuolatinis konfliktų ieškojimas, skirtingas požiūris į gyvenimą, ieškovės išėjimas iš namų ir ilgą laiką gyvenimas atskirai nuo kito sutuoktinio, abiejų nesirūpinimas bendra buitimi, leidžia teismui konstatuoti, kad abi ginčo šalys yra kaltos dėl to , kad iširo jų santuoka. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs ir lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai iš esmės – dėl sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę P., atsakovas prašo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – U.. Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – P., atsakovui – P..
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011).
Šiuo atveju neturtinė žala šalims nepriteistina, nes jų santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė 7 teisėjų kolegija 2008-02-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-149/2008 išaiškino, jog sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo - nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. <...>
Vadovaujantis LR CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių iš esmės ginčas kyla dėl trijų kambarių buto, įregistruoto nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir bendrų santaupų padalijimo.
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, šalys (šiuo atveju turtas įregistruotas S. P. ir A. S. P. vardu) savo vardu yra įgiję trijų kambarių butą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis šalys santuokoje yra įgiję automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (šiuo atveju turtas įregistruotas A. S. P. vardu). Šalys ir siekia šioje byloje turtą pasidalinti. Duomenų dėl šalių turėtų bendrų santaupų, nėra, nors ieškovė ieškiniu prašo padalinti bendras šeimos santaupas 5000 Lt lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė visą turtą palikti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją.
Atsakovas prašė visą turtą padalinti natūra po ½ dalį jam ir ieškovei, kadangi neturi lėšų išmokėti ieškovei kompensaciją.
Tiek įstatyme (CK 3.127str. 3d.), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr.3K-3-108/2004), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turto padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju nepasitvirtinus byloje aplinkybėms dėl atsakovo S. A. P. agresyvumo, girtavimo, yra galimybė turtą padalinti šalims natūra. Kasacinio teismo praktikoje formuojama praktika, jog turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išsigalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Teismas mano, kad kompensacijos priteisimas šiuo atveju nėra galimas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pensininkai, kurie pragyvena tik iš gaunamos pensijos, tad jų galimybė mokėti kompensaciją būtų labai ištęsta laike. Toks kompensacijos mokėjimas gali pažeisti ją gaunančios šalies interesus, nes tai apsunkintų galimybę greitai įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, be to per ilgą laiką piniginės lėšos gali nuvertėti. Šalių turimas turtas – 3 kambarių butas yra dalus, tad šalių interesus geriausiai atitiks šio turto padalijimas natūra, kiekvienam nuosavybėn priteisiant po ½ dalį turto. Santuokos nutraukimo byloje šalys nepareiškė reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turtu, tačiau, jeigu šalys ateityje nesutars dėl naudojimosi tvarkos gera valia, tai tokį ieškinį turės galimybę pateikti teismui. Kadangi pagrindinis turtas – butas padalintinas šalims po ½ dalį, šioje byloje nenustatant konkrečios naudojimosi tvarkos, tad baldai tarp šalių nedalintini, nes reikalavimo padalinti baldus natūra šalys nepateikė, o kompensacija nepriteistina. Kadangi butas paliekamas abiejų šalių naudojimuisi, tad atitinkamais baldais jie taip pat turės galimybę naudotis. Taip pat pažymėtina, kad negalėtų būti patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti jai 3000 Lt kompensaciją už baldus ir buitinę techniką, esančią bute, nes iš esmės ji nepateikė teismui jokių įrodymų apie bute esančius baldus, buitinę techniką ir jų vertę.
Taip pat šalys prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą automobilį WV Golf, pagamintą 1994 metais. Ieškovė nurodė, kad šio turto rinkos vertė yra 3000 Lt. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokią automobilio kainą. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su tokia nurodyta verte, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kuriais įrodytų, jog ginčo turto vertė yra mažesnė. Internetiniame puslapyje Autogidas 1994 metų automobilių WV Golf vertė yra nurodoma nuo 2600 Lt iki 3500 Lt. Todėl teismas mano, kad nurodyta kaina yra pakankamai reali. Atsakovas nesutikdamas su piniginės kompensacijos išmokėjimu, prašė automobilį priteisti po ½ abiems. Teismas laiko, kad tokio turto bendras naudojimas nelabai įmanomas. Be to automobilio vertė yra nedidelė ir atsakovas turi galimybę išmokėti kompensaciją, turtą natūra priteisus jam. Atsakovas turi vairuotojo pažymėjimą, todėl racionalu automobilį priteisti jam, o ½ automobilio vertės dydžio piniginę kompensaciją (1500 Lt) iš atsakovo ieškovei.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėjo nuo jos paslėpęs bendrų santaupų 5000 Lt ir prašo šias santaupas padalinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir At, bylos Nr 3K-3-20 7/2009). Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kada, kokio dydžio, kur buvo laikomos bendros šeimos santaupos. Liudytoju apklaustas V. P. patvirtino, kad tėvas kažkada jam rodė turįs pinigų. Tačiau jis negalėjo patvirtinti, kiek pinigų ten buvo, kada tas santaupas matė, kam jos priklausė ir ar toks turtas išliko iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad santaupos kaip bendrasantuokinis turtas realiai egzistavo, toks neegzistuojantis turtas negali būti dalintinas.
Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam 5000 Lt kompensaciją iš ieškovės, kadangi paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovė šiuo metu nusipirko butą (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad jam šios aplinkybės nebuvo žinomos, tačiau teisme jos tapo žinomos. Atsakovas nurodo, kad vykstant skyrybų procesui S. P. siekė nuslėpti jų bendras lėšas, įsigijo butą, kurį užregistravo savo draugės E. R. vardu. Teisme paaiškėjo , kad butą nupirko už 10 000 Lt. Kadangi šią sumą ji nuslėpė nuo sutuoktinio, tai pusė sumos atsakovas turi teisę reikalauti kaip kompensaciją.
Ieškovė kategoriškai neigė, jog įsigijo butą. Ji tvirtino, kad butą tik nuomojasi pas draugę E. R.. Liudytoja apklausta E. R. nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini) ji įsigijo, manydama, kad ateityje negalės išlaikyti savo didelio buto. Tačiau šiuo metu butas jai asmeniškai nėra reikalingas ir ji, žinodama ieškovės situaciją, geranoriškai leido ieškovei pagyventi bute. Liudytojas S. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini) name nurodė, kad E. R. šitame bute jis niekada nematė. O pastaruoju metu jame lankosi ieškovė ir jos dukra. Liudytojas V. P. pirmame teismo posėdyje nurodė, kad mama įsigijo butą Vytauto gatvėje Varėnoje. Antrame posėdyje jis nurodė, kad buvo susijaudinęs ir gal netiksliai suprato klausimą. Jo žiniomis, mama butą nuomoja, o ne įsigijo jį nuosavybėn. Liudytojas patikslino, kad jokių dokumentų nematė, tad žino tik iš žodžių.
Byloje yra rašytiniai dokumentai buto pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad butą pirko E. R.. Sutartyje nurodoma, kad šia sutartimi NTR įregistruojamos tokios daiktinės teisės , žymos ir juridiniai faktai: įgijėja E. R., butas (duomenys neskelbtini), juridinis faktas – asmeninė nuosavybė (b. l.180-183). Įrašai viešuosiuose registruose laikomi teisėti, kol jie nenuginčyti teismine tvarka. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog abejojant šios sutarties teisingumu, šalis būtų kreipusis į teismą dėl sandorio nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančiu. Todėl nesant teismo sprendimo, jog iš tiesų sandoris tarp J. R. ir E. R. buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant paslėpti kitą tikrąjį turto pirkėją, ir nesant kitokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad E. R. nėra turto savininkė, tai atsakovas neįrodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje buvo pirktas už paslėptas santuokoje įgytas lėšas ir todėl netenkintinas jo reikalavimas dėl 5000 Lt kompensacijos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje ieškovė S. P. sumokėjusi 200 Lt (144 Lt už santuokos nutraukimo reikalavimą ir 56 Lt už turtinius) žyminio mokesčio už ieškinį, atsakovas A. S. P. – 444 Lt ( 144 Lt už santuokos nutraukimo reikalavimą ir 300 Lt už turtinius) žyminio mokesčio už priešieškinį. Kadangi ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys yra tenkinami iš dalies, tai vadovaujantis LR CPK 96 str. 3d. proporcingai iš ieškovo ir iš atsakovo turi būti priteisiama atmestai jų reikalavimų daliai. Iš esmės ieškovės ieškinys buvo atmestas dalyje dėl 2500 Lt kompensacijos priteisimo, o atsakovo priešieškinys dėl 5000 Lt kompensacijos priteisimo. Tad kiekvienas iš jų turi apmokėti tą dalį, kurioje jų reikalavimai nebuvo patenkinti ir dalį, kurioje priešingos pusės reikalavimai buvo patenkinti, vadovaujantis CPK 96 str. 1d. ir 3d. Dėl turtinių reikalavimų ieškinys buvo patenkintas 94 procentais, o priešieškinys – 88 procentais. Žyminis mokestis apskaičiuotinas taip: iš ieškovės priteistina 6 proc. atmestų ieškinio reikalavimų – 71,10 Lt ir 88 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų 1108,80 Lt bei minusuojant jos permokėtą žyminio mokesčio sumą (200-144 56 Lt), t. y. iš viso 1123,90 Lt. Iš atsakovo: 12 proc atmestų priešieškinio reikalavimų – 151,2 Lt ir 94 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų – 1113,90 Lt atimant jo permokėtą žyminio mokesčio dalį (444-144 300 Lt), t. y. iš viso 965,10 Lt. Bei kiekvienas turi lygiomis dalimis apmokėti 19,25 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 376, 385 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1981-07-10 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 108), tarp S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – U.) ir A. S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. P. palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui A. S. P. – P..
70000 Lt vertės butą, nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), padalinti po ½ dalį ieškovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A. S. P., a. k. (duomenys neskelbtini). Bute esančius baldus su buitine technika palikti bendram naudojimui.
3000 Lt vertės automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti asmeninėje nuosavybėje A. S. P,, a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (1/2 dalį automobilio vertės) kompensaciją.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 965,10 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 10 ct) žyminio mokesčio ir 19,25 Lt (devyniolika litų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1123,90 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris litus 90 ct) žyminio mokesčio ir 19,25 Lt (devyniolika litų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.