Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo J. M. ir atsakovės G. S. įmonės atstovams advokatams Mariui Ramanauskui ir Algimantui Kliunkai,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „UNIGAMES“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovams,

nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovams J. M., G. S. įmonei, AB „Energijos skirstymo operatorius“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „UNIGAMES“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, dėl įpareigojimo atsijungti nuo dujotiekio, išvadą byloje teikianti instituciją – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovus J. M. ir G. S. įmonę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis atsijungti, o atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigoti atjungti savo lėšomis atsakovus J. M. ir G. S. įmonę nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o jei atsakovai J. M. ir G. S. įmonė neatsijungs, o atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neatjungs atsakovų J. M. ir G. S. įmonės nuo ieškovės dujotiekio, nustatyti, kad kiekvienam atsakovui skiriama 100,00 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, ir priteisti lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. atsakovai J. M. ir G. S. įmonė prie ieškovės dujotiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pastatyto 2000 m., prisijungė be ieškovės sutikimo ir žinios, taip pažeisdami ieškovės nuosavybės teises, o ieškovei nebuvo ir šiuo metu nėra pareigos leisti prie dujotiekio prisijungti kitiems asmenims, nes dujotiekis yra ne bendrojo naudojimo dujotiekis, o vartotojo vidaus gamtinių dujų sistema.Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad 2004 m., kai atsakovams J. M. ir G. S. įmonei išdavė projektavimo sąlygas prisijungti prie dujotiekio, ieškovės daiktinės teisės į dujotiekį nebuvo įregistruotos, o kadangi dujotiekis buvo įrengtas ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir sienos, užteko šio pastato bendrasavininko R. S. sutikimo prijungti naujus vartotojus prie dujotiekio. Atsakovės nuomone, ji niekaip nepažeidžia ieškovės nuosavybės teisių, nes savo veikimu ar neveikimu nekliudo ieškovei naudotis nuosavybės teisėmis į dujotiekį.Atsakovai J. M. ir G. S. įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio dujotiekio prisijungė teisėtai. Atsakovų nuomone, dujotiekis vertintinas kaip skirstomieji tinklai, kurie yra skirti visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų poreikių tenkinimui, ir prie kurio gali laisvai jungtis visi asmenys be dujotiekio savininko sutikimo. Atsakovų teigimu, ieškovės, kaip dujotiekio savininkės, teisės nėra pažeidžiamos, nes ieškovė gali naudotis dujotiekiu, nepatiria tiesioginių materialinių nuostolių. Atsakovai taip pat nurodė, kad dujotiekio negalima laikyti nekilnojamuoju turtu ir jo apsaugai taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio nuostatas. Atsakovai taip pat nurodė, kad neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, iš AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas, kurios teisių perėmėja yra atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, gavo projektavimo sąlygas, parengė prisijungimo prie dujotiekio projektą, kuris buvo suderintas, ir įrengė prisijungimą prie dujotiekio.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „UNIGAMES“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos UAB „UNIGAMES“ teisėms ir pareigoms.Ieškovės atstovas advokatas Vygantas Barkauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovės atstovas, pakartodamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nurodė, kad ieškovė nedavė atsakovams J. M. ir G. S. įmonei sutikimo prisijungti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio dujotiekio, o atsakovams sutikimą davęs R. S. tokios teisės neturėjo. Ieškovės atstovas, remdamasis teisės aktų negaliojimo atgal principu, nurodė, kad 2000 m. ir 2004 m. ginčo dujotiekis buvo laikomas vartotojo sistema, todėl prisijungiant prie dujotiekio naujiems vartotojams buvo būtinas dujotiekio savininko, t. y. ieškovės, sutikimas. Atstovo nuomone, ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti atsakovai, nėra praleistas, nes ieškovė reiškia negatorinį ieškinį dėl tęstinio jos nuosavybės teisių pažeidimo, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, o ieškovės teisių pažeidimas tęsėsi iki ieškinio pareiškimo.Ieškovės atstovas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas visiškai. Ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo dujotiekis yra ieškovės nuosavybė, atsakovai J. M. ir G. S. įmonė ieškovės sutikimo prisijungti prie dujotiekio neturi. Atstovas nesutiko su atsakovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovo nuomone, atsakovai veikė neatsakingai, per daug išlaidaudami, nes turėjo net du advokatus. Atstovo nuomone, kritiškai vertintini atsakovų pateikti duomenys dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atstovo vertinimu, neaišku, ar realiai buvo reikalingos ir suteiktos tokios teisinės paslaugos kaip teismų praktikos analizė, konsultacija su atstovaujamais proceso dalyviais, susipažinimas su kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais.Atsakovų J. M. ir G. S. įmonės atstovas advokatas Marius Ramanauskas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad pagrindinė pozicija ir motyvai išsakyti atsiliepime į ieškinį. Atstovas atkreipė dėmesį, kad prie ginčo dujotiekio atsakovai prisijungė neatlikdami jokių neteisėtų veiksmų, nes prieš prisijungiant prie dujotiekio buvo kreiptasi į tuometinį dujų tiekimo monopolistą, kurio teises perėmė atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, ir buvo įvykdytos visos jo keltos sąlygos dėl prisijungimo prie dujotiekio, todėl visa atsakomybė dėl pareigos gauti savininko sutikimą neįvykdymo tenka atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atstovas paaiškino, kad ieškovė prisijungimą prie dujotiekio laikė teisėtu, nes nereiškė jokių pretenzijų, nors apie prisijungimą žinojo. Atstovas nurodė, kad atsakovai negalėjo žinoti, kad dujotiekis priklauso ieškovei, nes ji daiktinių teisių 2004 m. nebuvo išviešinusi. Atstovo nuomone, ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų negatorinio ieškinio sąlygų, nes ieškovė nėra praradusi naudojimosi daiktu galimybės. Be to, atstovo nuomone, negatorinis ieškinys negali būti pareikštas dėl kilnojamųjų daiktų.Atsakovų J. M. ir G. S. įmonės atstovas advokatas Algimantas Kliunka teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nelaikytinas negatoriniu ieškiniu, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido, nes ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2004 m. Atstovo teigimu, prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija maksimalių leistinų dydžių, be to, jos yra pagrįstos.Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas T. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atstovas nurodė, kad ieškovė nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, kuriuos padarė atsakovė 2004 m. išduodama projektavimo sąlygas atsakovams J. M. ir G. S. įmonei prisijungti prie ginčo dujotiekio. Atstovo nuomone, už ieškovės teisių pažeidimą išimtinai atsakingi atsakovai J. M. ir G. S. įmonė. Atstovas paaiškino, kad nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu, nes atsakovė negalėtų atjungti atsakovų J. M. ir G. S. įmonės nuo UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančio dujotiekio, nes nėra šio dujotiekio savininkė. Atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl savininko teisų gynimo

Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad, visų pirma, kai savininkas, siekdamas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį, neturi teisinės reikšmės, kad jis nėra netekęs daikto naudojimosi teisės, nes jis gali ginti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad negatorinis ieškinys yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatytų savininko teisės gynimo būdų, kuris gali būti taikomas nepriklausomai nuo daikto rūšies – nekilnojamasis ar kilnojamasis daiktas. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodė atsakovai, ieškovės pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovus atsijungti ir atjungti nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio dujotiekio, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, ir yra negatorinis ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).Nors atsakovai nurodė, kad abejoja ieškovės nuosavybės teisėmis į ginčo dujotiekį, tačiau nepateikė ieškovės nuosavybės tieses paneigiančių įrodymų, be to, šioje byloje nepareiškė priešieškinio su reikalavimu ginčydami ieškovės nuosavybės teises, todėl ieškovės nuosavybės teisė į ginčo infrastruktūrą nenuginčyta, toks klausimas nebuvo ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat akivaizdu, kad atsakovams naudojantis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu dujotiekiu, pažeidžiama ieškovės teisė tinkamai ir saugiai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo dujotiekiu.Teismo vertinimu, atsakovai J. M. ir G. S. įmonė neįrodė, jog jų elgesys prisijungiant prie ginčo dujotiekio visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Gamtinių dujų sektoriaus dalyvių santykiams, jų teisių ir pareigų apimčiai taikytinos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo nuostatos. Sutiktina su ieškove, kad pagal principą, jog civilinės teisės aktai atgal negalioja (CK 1.7 str. 2 d.), sprendžiant, ar atsakovų prisijungimas prie ginčo dujotiekio buvo teisėtas, turi būti vadovaujamasi teisės aktais, galiojusiais 2004 m. spalio mėn., kai atsakovams buvo išduotos projektavimo sąlygos prisijungti prie ginčo dujotiekio.Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme pareiga vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkui (savininkams) leisti naudotis sistema, prijungti kitų vartotojų sistemas ir užtikrinti saugią bei efektyvią sistemos veiklą įtvirtinta nuo 2007 m. balandžio 19 d. Be to, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2003-02-19 iki 2007-04-19, nebuvo įtvirtinta vietinės bendrojo naudojimo sistemos sąvoka, o buvo nustatyta, kad vartotojo sistema – vamzdynai ir įrenginiai dujoms iš magistralinio dujotiekio ar skirstomojo tinklo priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms. 2000 m. lapkričio 30 d. sutartis tarp ieškovės ir AB „Šiaulių dujotiekio statyba“, AB „Šiaulių lyra“ prekybos centro dujofikavimo genplanas su antžeminiu dujotiekiu bei aksonometrinė schema, 2000 m. lapkričio 30 d. ieškovės ir AB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atliktų darbų aktas už 2000 m. gruodžio mėn., AB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2000 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija GDB Nr. 1483026, 2000 m. gruodžio 28 d. ieškovės mokėjimo pavedimas Nr. 506, ieškovės 2000 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 00/3-95, 2000 m. gruodžio 19 d. dujų tiekimo paleidimo-derinimo darbams vykdyti aktas patvirtina, kad ginčo dujotiekis yra vartotojo gamtinių dujų sistema. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. spalio 31 d. išvadoje Nr. 2R-3202 nurodyta aplinkybė, kad atsakovams 2004 m. prisijungus prie ginčo dujotiekio dujotiekis laikomas ne vartotojo gamtinių dujų sistema, o vietine gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovų prisijungimo prie ginčo dujotiekio teisėtumą. Akivaizdu, kad prijungus bent vieną naują vartotoją prie vartotojo gamtinių dujų sistemos pagal nuo 2007 m. balandžio 19 d. galiojančią Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo redakciją ji tampa vietine gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema, tačiau tai nereiškia, kad prisijungimas visais atvejais yra teisėtas.Prisijungimo prie ginčo dujotiekio metu galiojusio Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo nuostatos nereglamentavo naujų vartotojų prijungimo prie vartotojo gamtinių dujų sistemos tvarkos, todėl ginčo santykiams taikytinos statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Pagal prisijungimo prie ginčo dujotiekio metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-30 iki 2005-01-01) 2 straipsnio 10 dalį inžineriniais tinklais buvo laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. To paties straipsnio 17 dalyje buvo nustatyta, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį (nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas). Prisijungimo prie ginčo dujotiekio metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos tiesiogiai nenumatė sutikimo prisijungti prie vartotojo dujotiekio, tačiau Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (akto redakcija, galiojusi nuo 2004-04-07 iki 2006-01-27), 15 punkte buvo nustatyta, kad, jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis, kurioje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Todėl teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustatė pareigos ieškovei leisti prisijungti prie jos vartotojo gamtinių dujų sistemos, ieškovės sutikimas jungtis prie ginčo dujotiekio buvo būtina sąlyga norint teisėtai prisijungti prie ginčo dujotiekio. Nagrinėjamu atveju R. S., kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio sienos ir stogo buvo įrengtas prisijungimas prie ginčo dujotiekio, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, sutikimas buvo būtinas būtent dėl prisijungimo įrengimo vietos – pastato stogo ir sienos. Tačiau, teismo vertinimu, jis negali būti laikomas sutikimu, kurį buvo būtina gauti iš ginčo dujotiekio savininko. Akivaizdu, kad tai du atskiri sutikimai, kurie abu buvo būtini, norint teisėtai įrengti prisijungimą prie ginčo dujotiekio. Kadangi atsakovai ieškovės sutikimo nepateikė, prisijungimas prie ginčo dujotiekio laikytinas atliktu be teisinio pagrindo.Sutiktina su ieškovės pozicija, kad aplinkybė, jog daiktines teises ieškovė į ginčo dujotiekį įregistravo tik 2012 m., neturi teisinės reikšmės vertinant, ar atsakovai turėjo gauti ieškovės sutikimą prisijungti prie ginčo dujotiekio. Ieškovė teisingai pastebėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją ir kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Be to, atsakovai savo atsiliepime nurodė, kad R. S. ir Š. P., buvę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, jiems patvirtino, kad su ieškove yra susitarta dėl prisijungimo prie ieškovės dujotiekio. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai atlikdami prisijungimo darbus apie ginčo dujotiekio savininką žinojo. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad projektavimo sąlygas išdavusi ir prisijungimo projektą suderinusi institucija nereikalavo ginčo dujotiekio savininko sutikimo, nepranešė atsakovams, kas yra ginčo dujotiekio savininkas, negali būti laikoma pateisinančia ieškovės sutikimo negavimą. Teismo vertinimu, šioje situacijoje atsakovai veikė neapdairiai ir neprotingai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Ginant ieškovės nuosavybės teises, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės bei privačių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008; 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013). Taikant proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimus, ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti, ar ji tokia reikalinga, ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo, reiškia elgtis protingai (CK 1.5 str.). Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui J. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioms dujos teikiamos nuo prijungto ginčo dujotiekio. Akivaizdu, kad nors vartotojas (abonentas) J. M. ir yra fizinis asmuo, tačiau jis dujotiekį nuvedė į jam priklausančias komercines patalpas, todėl yra laikytinas verslininku. Taip pat nustatyta, kad G. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sudarė atsakovė G. S. įmonė. Pastebėtina, kad verslininkams taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl atsakovai turi prisiimti neigiamas pasekmes, kylančias negavus ieškovės sutikimo jungtis prie ginčo dujotiekio. Ieškovės 2010-04-21 raštai Nr. 10/3-97 ir Nr. 10/3-98 ir 2010-06-15 raštas Nr. 10/03-145 patvirtina, kad atsakovai buvo informuoti apie nustatytą neteisėtą prisijungimą prie ginčo dujotiekio ir jiems pasiūlyta suderinti prisijungimo galimybes su ieškove. Ieškovė 2015-11-13 raštais Nr. 15/03-SL-184 ir Nr. 15/03-SL-185 informavo atsakovus apie dujų tiekimo nutraukimą, jei atsakovai nesudarys susitarimo ir neatlygins dujotiekio statybos išlaidų. Tais pačiais raštais ieškovė prašė atsakovus pasirūpinti alternatyviais šildymo būdais. Todėl teismo vertinimu neįpareigojus atsakovų atsijungti nuo dujotiekio būtų neproporcingai suvaržytos ieškovės nuosavybės teisės, o įpareigojimas atsijungti nagrinėjamu atveju yra tinkama priemonė ieškovės pageidaujamam tikslui – tinkamai ir saugiai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo dujotiekiu – pasiekti.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal teisės į tinkamą teismo procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnį savininko teisės ginamos nuo asmens neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kuris pažeidžia savininko teises. Nors atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas, kuri atsakovams J. M. ir G. S. įmonei išdavė projektavimo sąlygas prisijungti prie ginčo dujotiekio, teisių perėmėja, tačiau, sutiktina su atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pozicija, kad atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir ieškovės nesieja materialiniai teisiniai santykiai, o reikalavimas pripažinti negaliojančiomis minėtas projektavimo sąlygas nėra pareikštas. Todėl ieškinys atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu atmestinas tuo pagrindu, kad jos su ieškove nesieja ginčo materialiniai teisiniai santykiai.Ieškovė nagrinėjamu atveju prašo įpareigoti atsakovus atsijungti nuo ginčo dujotiekio per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsitesėjimo dienos, motyvuodama tuo, kad atsijungimas nuo dujotiekio nėra techniškai sudėtingas veiksmas. Teismo vertinimu, dešimties dienų terminas dujotiekio atjungimui yra per trumpas terminas. Be to, pastebėtina, kad šiai dienai atsijungimo darbai būtų vykdomi patalpų šildymo sezonu, todėl atsakovams būtina sudaryti sąlygas pasirūpinti alternatyviu patalpų šildymo būdu. Todėl teismas daro išvadą, kad protingas terminas įpareigojimui atsijungti nuo ginčo dujotiekio yra du mėnesiai nuo teismo sprendimo įsitesėjimo dienos.Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovus J. M. ir G. S. įmonę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis atsijungti nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Kaip minėta, ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas negatoriniu ieškiniu. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Todėl, nustačius, kad ieškovės, kaip ginčo dujotiekio savininkės, teisių pažeidimas tebesitęsia, atsakovų reikalavimas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau visiškai tenkinus atsakovų J. M. ir G. S. įmonės atžvilgiu, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų J. M. ir G. S. įmonės. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, o teismas apskaičiavęs nustatė, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. ir G. S. įmonės priteistina 1 887,60 Eur (CPK 98 str. 2 d.). Be to, ieškovei priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. ir G. S. įmonės ieškovės šioje byloje sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 21,52 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. ir G. S. įmonės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 273 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. S. įmonę, kodas 145862437, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis atsijungti nuo ieškovei UAB „Šiaulių lyra“, kodas 144609363, nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovams J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. S. įmonei, kodas 145862437, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatsijungus nuo ieškovei UAB „Šiaulių lyra“, kodas 144609363, nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienam atsakovui turi būti skaičiuojama 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki atsijungimo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. S. įmonės, kodas 145862437, ieškovei UAB „Šiaulių lyra“, kodas 144609363, 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį ir 1 887,60 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. S. įmonės, kodas 145862437, valstybei 21,52 Eur (dvidešimt vieno euro 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.