- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-348-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01128-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- M. J., G. S., J. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. J. ir G. S. įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovams J. M., G. S. įmonei, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Unigames“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“, dėl įpareigojimo atsijungti nuo dujotiekio, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ pateikė ieškinį atsakovams M. J., G. S., akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Unigames“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl įpareigojimo atsijungti nuo dujotiekio. Ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovus J. M. ir G. S. įmonę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis atsijungti, o atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigoti atjungti savo lėšomis atsakovus J. M. ir G. S. įmonę nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini) , o jei atsakovai J. M. ir G. S. įmonė neatsijungs, o atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neatjungs atsakovų J. M. ir G. S. įmonės nuo ieškovės dujotiekio, nustatyti, kad kiekvienam atsakovui skiriama 100,00 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, ir priteisti lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. atsakovai J. M. ir G. S. įmonė prie ieškovės dujotiekio, pastatyto 2000 m., prisijungė be ieškovės sutikimo ir žinios, taip pažeisdami ieškovės nuosavybės teises, o ieškovei nebuvo ir šiuo metu nėra pareigos leisti.
Šalies argumentai
2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2004 m., kai atsakovams J. M. ir G. S. įmonei išdavė projektavimo sąlygas prisijungti prie dujotiekio, ieškovės daiktinės teisės į dujotiekį nebuvo įregistruotos, o kadangi dujotiekis buvo įrengtas ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir sienos, užteko šio pastato bendrasavininko R. S. sutikimo prijungti naujus vartotojus prie dujotiekio.
3. Atsakovai J. M. ir G. S. įmonė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio dujotiekio prisijungė teisėtai. Dujotiekis vertintinas kaip skirstomieji tinklai, kurie yra skirti visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų poreikius tenkinti, ir prie kurio gali laisvai jungtis visi asmenys be dujotiekio savininko sutikimo. Atsakovų teigimu, ieškovės, kaip dujotiekio savininkės, teisės nėra pažeidžiamos, nes ieškovė gali naudotis dujotiekiu, nepatiria tiesioginių materialinių nuostolių. Atsakovai teigė, kad neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, iš AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas, kurios teisių perėmėja yra atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, gavo projektavimo sąlygas, parengė prisijungimo prie dujotiekio projektą, kuris buvo suderintas, ir įrengė prisijungimą prie dujotiekio.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „UNIGAMES“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos UAB „UNIGAMES“ teisėms ir pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovus J. M. ir G. S. įmonę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis atsijungti nuo ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini); nustatė, kad atsakovams J. M. ir G. S. įmonei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatsijungus nuo ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienam atsakovui turi būti skaičiuojama 10,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki atsijungimo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. ir G. S. įmonės ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ 41,00 Eur žyminį mokestį ir 1 887,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 21,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas vertino, kad ieškovės pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio prasme.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė ieškovės nuosavybės tieses paneigiančių įrodymų, byloje nepareiškė priešieškinio su reikalavimu ginčydami ieškovės nuosavybės teises, todėl vertino, kad ieškovės nuosavybės teisė į ginčo infrastruktūrą nenuginčyta. Teismas vertino, kad atsakovams naudojantis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu dujotiekiu, pažeidžiama ieškovės teisė tinkamai ir saugiai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo dujotiekiu. Atsakovai J. M. ir G. S. įmonė neįrodė, jog jų elgesys prisijungiant prie ginčo dujotiekio visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad teisės aktai nenustatė pareigos ieškovei leisti prisijungti prie jos vartotojo gamtinių dujų sistemos, ieškovės sutikimas jungtis prie ginčo dujotiekio buvo būtina sąlyga norint teisėtai prisijungti prie ginčo dujotiekio. Teismas vertino, kad neįpareigojus atsakovų atsijungti nuo dujotiekio, būtų neproporcingai suvaržytos ieškovės nuosavybės teisės, o įpareigojimas atsijungti nagrinėjamu atveju yra tinkama priemonė ieškovės pageidaujamam tikslui – tinkamai ir saugiai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo dujotiekiu – pasiekti.
8. Teismas ieškinį atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu atmetė tuo pagrindu, kad jos su ieškove nesieja ginčo materialiniai teisiniai santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu atsakovai M. J. ir G. S. įmonė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį visiškai. Teismui nutarus, kad ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinys negali būti atmestas visiškai, atmesti ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovų J. M. ir G. S. įmonės atžvilgiu, o atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu tenkinti; atmetus ieškovės ieškinį visiškai, priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atsakovų J. M. ir S. įmonės naudai patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme; tenkinus ieškovės ieškinį atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu, priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovų – J. M. ir G. S. įmonės naudai patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo padaryta išvada, kad „atsakovai negavo ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ sutikimo prisijungti prie jų nuosavybės teise valdomo dujotiekio tinklo, todėl prisijungimas laikytinas be pagrindo“ neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovė savo nuosavybės teisę į dujotiekio liniją išviešino tik 2012 metais, tuo tarpu atsakovai pasijunginėjo prie dujotiekio 2004 metais, t. y. 8 metai iki ieškovei išviešinant savo nuosavybės teisę viešame registre. Dėl to atsakovai negalėjo žinoti, kad dujotiekio linija priklauso būtent ieškovei. AB „Energijos skirstymo operatorius“, derindamas atsakovų prašymą prisijungti prie dujotiekio ir pradėti per jį gauti dujas, nepateikė apeliantams jokios informacijos, kad jie privalo gauti būtent ieškovės sutikimą dėl jų prisijungimo prie šio dujotiekio tinklo.
9.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė esminę klaidą, kadangi nutarė, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra tinkama proceso šalis, nėra susijusi su šiuo ginču, todėl ieškovės reikalavimai AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu negali būti tenkinami. LR gamtinių dujų įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“, kaip ,,skirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kurios jiems reikia norint veiksmingai prisijungti prie sistemos ir naudotis ja“. Akivaizdu, kad ši pareiga teikti teisingą ir išsamią informaciją tenka būtent atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl šioje byloje aišku, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ netinkamai vykdė šią pareigą, ir būtent ji privalo už tai atsakyti.
9.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad faktas, jog ieškovė išviešino savo nuosavybės teises į dujotiekio atkarpą tik 2012 metais, bylai neturi reikšmės ir negali atleisti atsakovų nuo atsakomybės. Teismas darydamas šią išvadą, nepaisė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo.
9.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad Valstybinės energetikos inspekcijos išvados neturi reikšmės bylai, nes jos grindžiamos teisės aktais, įsigaliojusiais vėliau nei prisijungimo momentas. Teismas Valstybinės energetikos inspekcijos išvadas vertino ne apeliantų, o ieškovės naudai. Valstybinės energetikos inspekcijos išvados 3 punkte aiškiai nurodyta kam tenka pareiga nustatyti asmenims, norintiems tapti naujais dujų vartotojais, dokumentų ir duomenų, būtinų pateikti šiuo tikslu baigtinį sąrašą ir formas, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė visiškai. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumentų, pateiktų atsiliepime į ieškinį ir išsakytų teismo posėdžių metu, susijusių su ieškovės dujotiekio sistemos vertinimu. Gali būti, kad atsakovai prisijungė ne prie ieškovei priklausančios dujotiekio dalies, o teismas į šį klausimą išnagrinėjęs bylą neatsakė, t. y. nenurodė koks yra tikrosios ieškovės dujotiekio linijos ilgis, tikslios ribos ir pan.
9.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju negalima kalbėti apie ieškovės „negalėjimą naudotis daiktu“. Apeliantų nuomone, metalo konstrukcijos, tvirtinamos ant pastato sienos ir skirtos aptarnauti pastatą (iš esmės elementarią pastato inžinerinę įrangą, lengvai sumontuojamą ir išmontuojamą, bei tiesiogiai nesusijusią su žeme (žemės paviršiumi)) negalima laikyti nekilnojamuoju turtu ir jo apsaugai taikyti CK 4.98 straipsnio normas. Padarius išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra negatorinis ieškinys, kaip jis apibrėžiamas CK 4.98 straipsnyje, pripažintina, kad ieškovė pareiškė elementarų ieškinį. Nuo realaus atsakovų pasijungimo prie esamo dujotiekio datos - 2004 m. - iki ieškinio pateikimo datos 2016 m. praėjo 12 metų, todėl teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.
9.6. Teismas byloje neteisėtai atsisakė priimti įrodymus, apklausti liudytojus. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų prašymo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis ar bent apklausti kaip liudytojus R. S. ir Š. P., nors būtent šie asmenys turėjo informacijos ir įrodymų, reikalingų šią bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai.
9.7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Konstatavus, kad atsakomybė už šio ginčo atsiradimą tenka būtent atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, būtina, kad jai apmokėti tektų ir visos šio proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo apeliacinį skundą atmesti; ieškovei iš apeliantų lygiomis dalimis priteisti išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Ieškovė dėl savo, kaip Dujotiekio savininkės, teisių gynimo pareiškė actio negatoria šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įrodė abi aplinkybes, kurias pagal teismų praktiką ji turi įrodyti reikšdama actio negatoria – kad ieškovė yra Dujotiekio savininkė ir, kad ieškovės teisės yra pažeistos. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad Dujotiekis nėra nekilnojamasis daiktas, kadangi tai yra tik metalo konstrukcija, tvirtinama ant pastato, dėl to negalėjo būti taikytas CK 4.98 straipsnis.
10.2. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad susidariusioje situacijoje jie yra niekuo dėti, o dėl visko kalta atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri išdavė prisijungimo prie Dujotiekio sąlygas, leido apeliantams prisijungti prie veikiančio dujų tinklo bei pradėjo apeliantams gamtines dujas tiekti. Atsakovė iš tikrųjų išdavė prisijungimo sąlygas ir kt., tačiau atsakovė nedavė ir negalėjo duoti leidimo apeliantams prisijungti prie ieškovės Dujotiekio. Apeliantai jau 2004 m. suprato ir žinojo, kad jiems yra reikalingas Dujotiekio savininko sutikimas. Tai patvirtina aplinkybė, kad jie atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė R. S. sutikimus, nors šis asmuo niekaip su Dujotiekiu nesusijęs. Apeliantai, prieš gaudami iš R. S. 2004 m. rugsėjo 27 d. tariamą sutikimą pasijungti dujas nuo atvesto dujų įvado, turėjo pareigą įsitikinti, kad R. S. yra tas subjektas, kuris turi teisę duoti apeliantams sutikimą prisijungti prie Dujotiekio. To nepadarę, apeliantai prisiėmė visišką atsakomybę ir visišką neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, kaip šiuo atveju.
10.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovė reiškė actio negatoria dėl to, kad apeliantai permanentiškai pažeisdavo (ir pažeidžia šiuo metu) ieškovės daiktines teises į Dujotiekį. Šis pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyko ir vyksta kiekvieną dieną (apeliantai neginčija, kad jie nuo 2004 m. nepertraukiamai naudojasi Dujotiekiu), todėl ir ieškinio senaties terminas prasidėdavo ir prasideda kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Kadangi teisei reikšti actio negatoria ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio (ar priešieškinio) pareiškimo dieną.
10.4. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantai nenurodo, taip pat nenurodo galimų procesinės teisės normų pažeidimų arba netinkamo jų pritaikymo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir dėl kurių sprendimas turėtų būti panaikintas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino kai kurių apeliantų prašymų, nereiškia, kad buvo pažeistos apeliantų procesinės teisės. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas prijungti prie bylos kai kuriuos apeliantų teikiamus įrodymus ir/ar tenkinti prašymus, pagrįstai motyvavo, kad šie prašymai nesusiję su nagrinėjama byla.
10.5. Teismas ieškinį tenkino apeliantų atžvilgiu, todėl pagrįstai iš apeliantų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas netenkino ieškinio atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu, todėl bylinėjimosi išlaidos pagrįstai iš šios atsakovės nebuvo priteistos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal atsakovų parengta projektą 2004 metais pastatytos antžeminės vartotojų dujų sistemos buvo prijungtos prie UAB „Šiaulių lyra“ priklausančio vartotojo dujotiekio. Atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovei) nuosavybės teise priklauso vidutinio slėgio požeminis dujotiekis į pastatų kompleksą adresu (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas 2000-09-21 ir kuris VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra įregistruotas, kaip Bendrovės nuosavybė. Bendrovės ir ieškovės atsakomybės riba yra ant antžeminio dujotiekio prijungimo vietos prie požeminio vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio ir byloje ginčo dėl šio dujotiekio prijungimo nėra. Bendrovė neturi teisinio pagrindo kontroliuoti ar vertinti vartotojo sistemos savininkų tarpusavio santykių, niekaip nėra įpareigota tikrinti ar vartotojai savo lėšomis parengę projektą ir įrengę dujų sistemas nepažeidžia teisės aktų, ir trečiųjų šalių teisių. Bendrovė atsakinga tik už jai nuosavybės teise priklausantį skirstomąjį dujotiekį, kuris yra iki vartotojo sistemos. Taip pat Bendrovė nesinaudoja ieškovės dujotiekiu, savo veikimu ar neveikimu nekliudo ieškovei naudotis jos teisėmis į dujotiekį, todėl niekaip nepažeidžia ieškovės nuosavybės teisės. Atsakovė sutinka su teismo pozicija, kad atsakovų nurodyta aplinkybė, jog projektavimo sąlygas išdavusi ir projektą suderinusi institucija nereikalavo ginčo dujotiekio savininko sutikimo, nepranešė atsakovams, kas yra ginčo dujotiekio savininkas, negali būti laikoma pateisinančia ieškovės sutikimo negavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje kilo ginčas dėl savininko teisų gynimo dėl neteisėto prisijungimo prie dujotiekio sistemos.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra dujotiekio linijos – vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovams J. M. ir G. S. įmonei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovui J. M. nuosavybės teise priklauso parduotuvė – patalpa Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lošimų automatų salonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei G. S. įmonei nuosavybės teise priklauso lombardas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2004 m. atsakovai prisijungė prie ginčo dujotiekio.
Dėl negatorinio ieškinio
14. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Padarius išvadą, jog ieškovės ieškinys nėra negatorinis ieškinys, kaip jis apibrėžiamas CK 4.98 straipsnyje, pripažintina, kad ieškovė pareiškė elementarų ieškinį. Kadangi nuo realaus atsakovų pasijungimo prie esamo dujotiekio datos - 2004 m. - iki ieškinio pateikimo datos 2016 m. praėjo 12 metų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
15. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 str. 2 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
16. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
17. Byloje nėra nuginčyta, kad ieškovė yra dujotiekio linijos – vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Prie šios dujotiekio linijos 2004 m. prisijungė atsakovai J. M. ir G. S. įmonė. Ieškovės teigimu, atsakovai be jos sutikimo ir žinios prisijungdami prie ieškovės nuosavybės – dujotiekio, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises į ginčo dujotiekį. Ieškovė patiria ir tiesioginių materialinių nuostolių, todėl ieškovė prašė įpareigoti atsakovus J. M. ir G. S. įmonę savo sąskaita ir jėgomis atsijungti, o atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigoti atjungti savo lėšomis atsakovus J. M. ir G. S. įmonę nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį.
Dėl apeliantų prisijungimo prie dujotiekio neteisėtumo
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai J. M. ir G. S. įmonė 2004 metais prisijungė prie ginčo dujotiekio. Pažymėtina, kad Valstybinės energetikos inspekcijos 2016 m. spalio 31 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prašymo formą ir baigtinį sąrašą dokumentų bei duomenų, kurie yra pagrįstai reikalingi naujos dujų įmonės objekto prijungimui įvertinti ir kuriuos kartu su prašymu turi pateikti nauja įmonė, nustato operatoriai, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. AB „Energijos skirstymo operatorius“ byloje patvirtino, kad atsakovai visiškai įvykdė visas energijos skirstymo operatoriaus pateiktas prisijungimo prie veikiančio tinklo sąlygas, todėl buvo leista atsakovams prisijungti prie veikiančio dujų tinklo. Taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kadangi dujotiekis buvo įrengtas ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir sienos, užteko šio pastato bendrasavininko R. S. sutikimo prijungti naujus vartotojus prie dujotiekio.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sprendžiant, ar atsakovų prisijungimas prie ginčo dujotiekio buvo teisėtas, turi būti vadovaujamasi teisės aktais, galiojusiais 2004 m. spalio mėn., kai atsakovams buvo išduotos projektavimo sąlygos prisijungti prie ginčo dujotiekio. Pažymėtina, kad prisijungimo prie ginčo dujotiekio metu galioję teisės aktai nenumatė sutikimo prisijungti prie vartotojo dujotiekio.
20. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. spalio 31 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovams 2004 m. prisijungus prie ginčo dujotiekio dujotiekis laikomas ne vartotojo gamtinių dujų sistema, o vietine gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prijungus bent vieną naują vartotoją prie vartotojo gamtinių dujų sistemos pagal nuo 2007 m. balandžio 19 d. galiojančią Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo redakciją ji tampa vietine gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema.
21. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ tik 2012 m. išviešino duomenis apie tai, kad ji yra dujotiekio linijos savininkė. „Įregistravimo pagrindas“ nurodyta, - „2012-08-06 dienos deklaracija Nr. 4 apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą‘‘.
22. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją ir kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, tai, jog ieškovė tik 2012 m. išviešino duomenis apie tai, kad ji yra dujotiekio linijos savininkė, suponuoja išvadą, jog atsakovai 2004 m. prisijungdami prie dujotiekio neturėjo galimybės sužinoti, kas yra dujotiekio savininkas. Tik išviešinus duomenis apie nuosavybės teisės objektus, toks daiktinių teisių viešumo principo įgyvendinimas apsaugo tiek daiktinės teisės turėtojo, tiek trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus: daiktinės teisės turėtojas gali būti tikras, kad apie jo ryšį su daiktu yra informuoti visi tretieji asmenys ir niekas negalės teisintis aplinkybe, kad nežinojo apie egzistuojančią daiktinę teisę, tuo tarpu tretieji asmenys bus informuoti, kokios daiktinės teisės egzistuoja ir riboja jų elgesio galimybes. CK 4.254 straipsnio 9 punktas numato, kad viešame registre turi būti registruojamas naujo daikto suformavimo faktas. Tokį faktą ieškovė įregistravo 2012 metais, todėl pagrįsti atsakovų argumentai, kad prisijungimo prie dujotiekio sistemos metu 2004 metais šis faktas atsakovams negalėjo būti žinomas.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prisijungimo prie dujotiekio sistemos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas‘‘, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. balandžio 30d. įsakymu Nr. 215 (nuo 2004-04-07 iki 2006-01-27 galiojusi redakcija) 15 punktas numatė, kad jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis, kurioje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės sutikimas jungtis prie ginčo dujotiekio atsakovams buvo būtina sąlyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, jog ieškovė nuo 2012-08-07 ne tik išviešino nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – dujų tinklus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir įgijo į šį daiktą nuosavybės teisę. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nuosavybės teisę ieškovė į šį objektą įgijo 2012-08-06 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010m. rugsėjo 28d. įsakymo Nr. D1-828 Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas‘‘ patvirtinimo 8.3 punktą deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Kadangi ieškovė pati statybos darbų, t.y. ir naujo objekto sukūrimo pabaigą deklaravo 2012-08-06, nepagrįsti jos argumentai, kad atsakovai dar 2004 metais privalėjo gauti jos, kaip naujai sukurto objekto savininkės, sutikimą dėl prisijungimo prie dujotiekio.
24. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai J. M. ir G. S. įmonė prie ginčo dujotiekio prisijungė neteisėtai.
Dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“
23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą padarė esminę klaidą, kadangi nutarė, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra tinkama proceso šalis, nėra susijusi su šiuo ginču. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
24. Pažymėtina, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Pagal CK 4.98 straipsnį savininko teisės ginamos nuo asmens neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kuris pažeidžia savininko teises.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad atsakovai M. J. ir G. S. įmonė be jos sutikimo ir žinios prisijungdami prie ieškovės nuosavybės – dujotiekio, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises į ginčo dujotiekį. Dėl to reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus M. J. ir G. S. įmonę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis atsijungti, o atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigoti atjungti savo lėšomis atsakovus J. M. ir G. S. įmonę nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio vidutinio ir mažo slėgio antžeminio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, materialinis teisinis reikalavimas nukreiptas į atsakovus M. J. ir G. S. įmonę, o ne į atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas, kuri atsakovams J. M. ir G. S. įmonei išdavė projektavimo sąlygas prisijungti prie ginčo dujotiekio, teisių perėmėja, tačiau, atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir ieškovės nesieja materialiniai teisiniai santykiai. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu atmetė.
Dėl ieškinio senaties
27. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl ieškinio senaties taikymo pateikiant negatorinį ieškinį nurodyta, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
28. Nors teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovai teisėtai prisijungė prie ieškovės dujotiekio. Ieškovė nurodo, kad jos nuosavybės teisės į dujotiekį pažeidžiamos ir tuo, kad prijungus prie ieškovės dujotiekio kitus vartotojus, padidėjo per dujotiekį perduodamų gamtinių dujų kiekis, dėl to dujotiekis, kuris yra specifinis padidinto pavojimgumo objektas, greičiau dėvisi, todėl reikės greičiau keisti vamzdyną ir panašiai. Ieškovė dėl to patiria tiesioginių materialinių nuostolių.
29. Byloje nustačius, kad ieškovės, kaip ginčo dujotiekio savininkės, teisių pažeidimas tebesitęsia, atsakovų reikalavimas taikyti CPK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą vertintinas nepagrįstu.
Dėl ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo
30. Sutiktina su ieškove, kad jos nuosavybės teisės į dujotiekį pažeidžiamos tuo, kad prijungus prie ieškovės dujotiekio kitus vartotojus, padidėjo per dujotiekį perduodamų gamtinių dujų kiekis ir ieškovė patiria materialinių nuostolių.
31. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau pagrindiniai nuosavybės teisės komponentai - valdymas, naudojimas ir disponavimas - negali būti įgyvendinami pažeidžiant Konstituciją, jos nuostatas plėtojančius ir detalizuojančius įstatymus, kitų žmonių teises, visuomenės ir valstybės interesus. Todėl nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas. Nuosavybės neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 640/2000).
32. Nėra ginčo, kad dujotiekis priklauso ieškovei, tačiau šio dujotiekio pagalba tiekiamos dujos ir atsakovams. Ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimas, išimtinai akcentuojant jos nuosavybės teisių neliečiamumą ir būtinumą jas apginti tokiu būdu, kokiu ji reikalauja, suponuoja kitų dujų vartotojų teisių pažeidimą (dujų tiekimo nutraukimas kitiems vartotojams). Aplinkybė, kad ieškovės nuosavybės teisė negali būti apginta įpareigojant atsakovus atsijungti nuo dujotiekio, nereiškia, kad ieškovės nuosavybės teisės nėra gintinos, pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą. CK nustato pažeistų civilinių teisių gynimo būdus, todėl ieškovė gali ginti savo teises pasirinkdama vieną iš jų.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atsakovų M. J. ir G. S. įmonės atžvilgiu tenkintas, naikintina ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinys atsakovų M. J. ir G. S. įmonės atžvilgiu atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Atsakovai taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus skundžiamo sprendimo dalį panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi bei perskirsčius bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje, apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo analizę teisėjų kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
37. Panaikinus sprendimo dalį ir priėmus šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos ir nepriteistinos.
38. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai M. J. ir G. S. įmonė advokatui M. R. sumokėjo 700,00 Eur: po 150,00 Eur už atsiliepimų į ieškinį parengimą, po 200,00 Eur už atstovavimą byloje. Nuo 2016-07-01 atsakovus byloje atstovavo advokatas A. K., kuriam atsakovai už atstovavimą sumokėjo 1 042,00 Eur. Viso atsakovai bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje patyrė 1 742,00 Eur bylinėjimosi išlaidas
40. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Rekomendacijų 3 punktą, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo advokatą M. R., kurio darbo vieta – Šiauliai. Vėliau atsakovus pradėjo atstovauti dar vienas advokatas – A. K., kurio darbo vieta – Vilniuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto advokato dalyvavimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, todėl prašoma priteisti kelionės išlaidų suma – 77,00 Eur vertintina kaip nebūtina ir nepagrįsta.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, bylos specifiškumą, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovams iš ieškovės priteistina po 832,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Viso 1 665,00 Eur suma.
43. Byloje patirtos 21,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį. Už apeliacinio skundo parengimą atsakovai advokatui M. R. sumokėjo po 250,00 Eur.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 500,00 Eur suma advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti yra protinga ir pagrįsta, todėl iš atsakovams iš ieškovės priteistina po 270,50 Eur (250,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 20,50 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas atsakovų M. J. ir G. S. įmonės atžvilgiu panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovų M. J. ir G. S. įmonės atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“, įmonės kodas 144609363, atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 832,50 (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei G. S. įmonei, įmonės kodas 145862437, 832,50 (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ 21,52 Eur (dvidešimt vieną eurą 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atsakovams M. J. ir G. S. įmonei po 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismui.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.