Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl viešojo pirkimo Nr. 1886867 sąlygų teisėtumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoservice projektai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis atsakovės 2025 m. kovo 28 d. paskelbto viešojo tarptautinės vertės pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) (toliau – ir pirkimas) sąlygas ir įpareigoti jas patikslinti; 2) ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl pirkimo nutraukimo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė tarptautinės vertės pirkimą atviro pirkimo būdu „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (pirkimo Nr. 1278443), kuris CVP IS paskelbtas 2025 m. vasario 20 d. Atsakovė pateikė pretenziją dėl šio pirkimo sąlygų ir ieškovė nutraukė pirkimą, nurodydama, jog pirkimo sąlygos bus pakoreguotos. 2025 m. kovo 28 d. atsakovė paskelbė viešąjį tarptautinės vertės pirkimą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867). Ieškovė 2025 m. balandžio 7 d. pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, nes atsakovė nepatikslino, nepakeitė pirmojo pirkimo sąlygų. Atsakovė 2025 m. balandžio 15 d. pretenzijos reikalavimų netenkino.

3. Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygos neteisėtos ir turi būti patikslintos, t. y.:

3.1. Sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygų 2.2 papunktį, Techninės specifikacijos 9.8 papunktį, pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ nurodytus įkainius, lieka neaiškios pirkimo sąlygos bei, atitinkamai, pareiga skaidyti Pirkimą, kurios atsakovė neįvykdė. Ieškovė argumentavo, kad pirkimas turėjo būti skaidomas, nes atliekų surinkimo transporto priemonė ir jos vairuotojai nėra techniniai specialistai, kurie vienu metu važiuodami tiek surinktų atliekas, tiek atliktų jų remontą. Jeigu pirkimas būtų skaidomas, vienas subjektas teiktų atliekų surinkimo paslaugas, o kitas subjektas (užsiimantis tik konteinerių pardavimu ir (ar) remontu), teiktų konteinerių remonto paslaugas. Nors pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje pateikiamas neva baigtinis remonto darbų sąrašas, tačiau Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nurodomas platesnis sąrašas, įskaitant viso konteinerio pakeitimą. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 4 dalį, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ieškovė ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas, šiuo atveju – remontuoti sugadintus konteinerius ne dėl ieškovės kaltės. Esant vidiniams pirkimo sąlygų prieštaravimams, atsakovė turėjo patikslinti sąlygas, atsisakant Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio arba į pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ įtraukti šių darbų kaštus kaip atskirą įkainį. Atsakovė atsakyme į pretenziją nepagrįstai savo sprendimą neskaidyti pirkimo į dalis sieja su ieškovės galimybe pirkime dalyvauti su partneriais, subtiekėjais, nes pirkimo dalyviai nebūtų laisvi pasirinkti partnerius – atsakovė jau yra įsigijusi požeminius ir pusiau požeminius konteinerius iš konkretaus tiekėjo ir konkretaus modelio, gamintojo. Kol galioja šių konteinerių garantija, konteinerių remontas vykdomas tų konteinerių pardavėjo – ne tik statybos darbai ar pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo darbai, bet ir pačių konteinerių remontas neturi būti dvigubinamas. Be to, net pasibaigus garantiniam laikotarpiui, tik to paties gamintojo ir modelio sudedamosios dalys bus tinkamos pakeisti sugedusias, sulaužytas, susidėvėjusias detales. Atitinkamai, visi rinkos dalyviai, teikiantys atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, bus priversti bendradarbiauti su šio gamintojo atstovais dėl detalių ir remonto būdų. Pirkimo procedūrų nepertraukiamas tęsimas negali būti pagrindu nustatyti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų neatitinkančias sąlygas. Ieškovės teigimu, pirkimas turėjo būti išskaidytas į dalis arba panaikintas Techninės specifikacijos 9.8 papunktis, arba į pirkimo sąlygų priedą „pasiūlymo forma“ įtraukiami Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nurodyti darbai.

3.2. Ieškovės teigimu, atsakovės nustatytas 2 darbo dienų terminas konteinerių pastatymui (pakeitimui) yra neproporcingas ir neprotingas (Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.1.5, 7.2.5, 9.7, 9.8 papunkčiai). Atsakyme į pretenziją atsakovė nepagrįstai nurodė, jog: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau – Kokybės reikalavimai) 13 punktą (atliekų tvarkytojas netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas), reikalavimas nustato maksimalų 5 darbo dienų terminą, o perkančioji organizacija nurodo tokį terminą, kuris būtinas veiksmingam paslaugų suteikimui; taip pat Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174, 39.11.1 papunktis nustato, jog konteinerius, skirtus mišriosioms komunalinėms atliekoms ir biologinėms atliekoms surinkti, pakeisti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos. Ieškovės teigimu, Kokybės reikalavimų 13 punkte nustatytas ilgesnis terminas, negu nustatė atsakovė. Kokybės reikalavimų 25, 33, 44 punktai, kuriuose taip pat nustatomas 5 darbo dienų terminas, reiškia, jog už atliekų tvarkymo politiką atsakinga institucija laikosi pozicijos, kad 5 darbo dienos yra protingas ir proporcingas terminas atlikti visus įpareigojimus, nurodytus Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose. Kokybės reikalavimų 13 punkte nustatytas terminas yra atliekų tvarkytojų (ieškovės) naudai, t. y. tik ieškovė gali pasirinkti įpareigojimus įvykdyti anksčiau, tačiau jai suteiktas 5 darbo dienų terminas negali būti sutrumpintas perkančiosios organizacijos (atsakovės). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-174 yra rengiamas ir tvirtinamas vadovaujantis Kokybės reikalavimais, tai reiškia, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-174 neturi prieštarauti Kokybės reikalavimams, o šiuos teisės aktus aiškinant kartu, viršenybę turi būtent Kokybės reikalavimai. Dėl šios priežasties atsakovė turi vadovautis aukštesnės galios teisės aktu bei nustatyti 5 darbo dienų terminą. Taigi, Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatyti 2 darbo dienų terminai turi būti pratęsti iki 5 darbo dienų, o tais atvejais, kai reikia aprūpinti (pakeisti) didesnį kiekį konteinerių (maišų), turi būti nustatytas protingas bent 30 dienų terminas.

3.3. Atsakovės sutarties 10 punkte nustatyta indeksavimo tvarka, kai leidžiama indeksuoti tik po 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, neatitinka proporcingumo principo, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika). Metodika yra privalomo taikymo teisės aktas, todėl atsakovė negali pasirinkti netaikyti Metodikos reikalavimų. Atsakovė netinkamai aiškina Metodikos 54 punktą, kuriame nurodytas terminas reiškia, kad esant net 6 mėnesių sutartims turi būti leidžiamas vienas indeksavimas, taigi, VPT pozicija – 6 mėnesių terminas yra ilgiausias, kada galima nevykdyti indeksacijos. Taip pat atsakovė netinkamai aiškina, kad indeksavimas atliekamas nuo sutarties įsigaliojimo. Indeksavimas nuo sutarties įsigaliojimo nėra įprasta praktika, ypač kai tarp pasiūlymo pateikimo ir sutarties pradžios gali praeiti 4–6 mėnesiai, o iki indeksavimo – 16–18 mėnesių. Tokia sąlyga objektyviai neatitinka teismų praktikos, kad tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ieškovė ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas. Riziką ieškovė prisiima nuo pasiūlymo pateikimo, o ne nuo sutarties sudarymo, dėl to indeksavimo pradžia turi būti kainos užfiksavimo momentas – pasiūlymų pateikimo momentas. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti patikslintas sutarties 10 punktas, nustatant, kad indeksavimas galimas ir pirmus 12 mėnesių, o taip pat pakeistas sutarties 10.1 papunktis, nurodant, jog pradinis indeksas – nuo pasiūlymų pateikimo dienos.

3.4. Ieškovės teigimu, sutarties 28 punktu nustatyti baudų dydžiai neatitinka netesybų tikslo, pažeidimo sudėtingumo ir turėjo būti pakeisti (sumažinti), kad atitiktų proporcingumo, protingumo principus. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Didžioji dalis sutarties 28 punkte nustatytų pažeidimų ir taikomų baudų objektyviai negali padaryti žalos gyventojams ir aplinkai, arba padaroma žala yra itin mažareikšmė. Sutarties nuostatos dėl baudų yra neproporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, nesusietos su atsakovės patiriamais nuostoliais, neatitinka pagrindinio netesybų tikslo, todėl turėjo būti sumažinti baudų dydžiai. Netesybų dydis turi būti siejamas su proporcingumu, patiriamais nuostoliais. Netesybų dydis neturi viršyti bendro minimalių nuostolių dydžio, nustatyto pačios atsakovės. Atsakovė sutarties 34, 64.2 punktuose nurodė, jog nuostoliai dėl sutarties nutraukimo, esant esminiam pažeidimui – sutarties užtikrinimo suma (šiuo metu – 500 000 Eur). Šiuo atveju, kiekvieną mėnesį skaičiuojant baudas (ypač jeigu būtų piktnaudžiaujama), susidarytų aplinkybės, kai baudų dydis viršytų gaunamą atlygį (bendrą sutarties vertę 10 500 000 Eur padalinus iš visos sutarties trukmės 84 mėn., t. y. 125 000 Eur) ir viršytų netgi netesybas dėl sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo (šiuo metu – 500 000 Eur), t. y. ieškovei būtų ekonomiškai teisingiau nutraukti sutartį negu ją vykdyti mokant nurodytas baudas.

3.5. Ieškovės teigimu, sutarties 32.5 papunktyje nustatytas automatinis baudos taikymas yra nepagrįstas, neproporcingas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų. Sutarties 32.5 papunktyje numatyti pažeidimai, kai taikoma automatinė bauda – sutarties 28.1, 28.2, 28.3, 28.4, 28.5, 28.6, 28.7, 28.13 papunkčiai. Nėra aišku, kaip per 24 val. ištaisyti neištaisomus pažeidimus, nustatytus sutarties 28.3 ar 28.4 papunkčiuose (t. y. nėra galimybės sumaišytų atliekų išskirstyti), sutarties 28.5 papunktyje (t. y. nėra galimybės atvežtų netinkamų atliekų pasiimti atgal); sutarties 28.6 papunktyje (t. y. kai už pavėlavimą 24 val. jau skiriama bauda, o atgaline data nėra įmanoma paskelbti grafikų). Sutarties 28.7 papunktyje nurodytas konteinerių neištuštinimas pagal grafiką gali būti nulemtas oro sąlygų, pravažumo, pačių gyventojų, pavyzdžiui, automobilio užstatymo, t. y. be ieškovės kaltės, tačiau iš karto taikoma bauda ir reikalaujama ištaisyti padėtį, nors pagal grafiką tas konteineris būtų aptarnaujamas, pavyzdžiui, po 2 darbo dienų. Nesant galimybės pateikti paaiškinimus ir reikalaujant ištaisyti tariamus pažeidimus per 24 val., toks reikalavimas pažeidžia proporcingumo principą. Ieškovė nurodė, kad turėjo būti panaikinta sutarties 32.5 papunkčio dalis, kuria nurodomas automatinis baudų taikymas, ir nustatyta, jog šalys gali susitarti dėl kito protingo termino dėl pažeidimo pašalinimo.

3.6. Ieškovė nurodė, kad turėjo būti patikslintas sutarties 34 papunktis, sutarties įvykdymo užtikrinimo vertę sumažinant iki 150 000 Eur, nes atsakovės įtvirtintas 500 000 Eur dydžio sutarties vykdymo užtikrinimas yra neproporcingas. Pagal sutartį teikiamos nuolatinės nepertraukiamos paslaugos, už kurias atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Baudos skaičiuojamos taip pat kiekvieną mėnesį ir apmokamos per 30 dienų nuo jų gavimo. Atitinkamai, nėra rizikos, jog atsakovė patirs nuostolius, kurių dydis pasiektų nurodytą 500 000 Eur sumą vienu metu ir tektų pasinaudoti užtikrinimu. Sutarties įvykdymo užtikrinimas neturėtų viršyti 10 procentų vieneriems metams tenkančios maksimalios sumos. Atsakovė nepateikė jokių įtikinamų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų 500 000 Eur užtikrinimo sumą. Finansinis ieškovės pajėgumas pagal VPĮ 47 straipsnį yra kvalifikacijos reikalavimas, todėl negali būti vertinamas kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo dalis. Be to, sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – užtikrinti tinkamą viešo pirkimo sutarties (į)vykdymą ir kompensuoti galimus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Negali būti nustatomas itin aukštas užtikrinimo dydis remiantis tikslais, kurie nesiejami su užtikrinimu.

3.7. Ieškovės teigimu, turėjo būti panaikintas sutarties 64.3 papunktyje nustatytas reikalavimas, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, ir sutarties 34.4 papunktyje nustatytas reikalavimas į banko garantijas įtraukti visą sutarties 64 punkto tekstą. Atsakovė nustatė perteklinį reikalavimą, kuris neproporcingas ir riboja galimybes pasiūlymus pateikti sutartį įvykdyti gebantiems ūkio subjektams. Nė viena draudimo bendrovė ir nė vienas bankas neišduoda užtikrinimo pagal atsakovės reikalavimus, dėl to nustatytas reikalavimas riboja galimybes dalyvauti sutarties paslaugas galinčiam įvykdyti tiekėjui. Atliekų tvarkymo rinkoje veikia itin ribotas kiekis subjektų (2–4 tiekėjai), todėl sąlygų, kurios eliminuoja (be pagrįstos priežasties) sutartinius įsipareigojimus galintį vykdyti subjektą, nustatymas pažeidžia viešųjų pirkimų principus.

3.8. Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7, 7.2.2 papunkčių dalis, kuria reikalaujama atskirai surinkti atliekas iš skirtingų atliekų turėtojų, turėjo būti panaikinta, nes neatitinka proporcingumo principo. Atsakovė nepagrįstai reikalauja atliekas surinkti atskirais maršrutais, kurie skirti individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų atliekų turėtojams. Techninės specifikacijos 10.4 papunktyje numatyta paslaugos teikėjo konteinerių identifikavimo sistema, užtikrinanti konkrečių su atliekų turėtojais, atliekų kiekiu, konteinerių pakėlimu ir kt. duomenų registravimą ir perdavimą, t. y. atsakovė kitomis, mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, gali pasiekti tą patį tikslą – tinkamai paskirstyti atliekų tvarkymo kaštus, nustatyti pakeitimų poreikius. Kita vertus, tokie duomenys atsakovės gaunami įgyvendinant Techninės specifikacijos 7.1.10 papunktį, t. y. ieškovė atlieka išorinį patikrinimą dėl atliekų, pateikia fotonuotraukas. Atskiri maršrutai lemtų papildomas ieškovės sąnaudas, didesnes paslaugų kainas ir atitinkamai neracionalų lėšų panaudojimą.

3.9. Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktis turi būti patikslintas, nurodant, kad šalia žaliųjų atliekų konteinerių esančių atliekų surinkimas laikomas papildomu pakėlimu bei pasiūlymo formą būtina papildyti atskiru įkainiu, kuriuo būtų apmokama teritorijos, esančios 5 m spinduliu aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemonę, sutvarkymo paslauga. Atsakovė netiksliai, neaiškiai ir dviprasmiškai įtvirtino žaliųjų atliekų tvarkymo sąlygas, nes pasiūlymo formoje nėra nurodyto žaliųjų atliekų sutvarkymo aplink konteinerį įkainio, o tik paties konteinerio pakėlimo įkainis, nors atliekų turėtojai itin piktnaudžiauja padėtimi – sudeda žaliąsias atliekas aplink 5 m atstumu tokį kiekį, jog iš principo tai atitiktų 2 ar net 3 konteinerius, ieškovė verčiama teikti paslaugas nemokamai. Teritorijos 5 m spinduliu sutvarkymas reikštų ne atliekų surinkimo paslaugos teikimą, bet teritorijos tvarkymo paslaugą, kuriai atliekų surinkėjai turėtų pasitelkti tiek papildomą personalą, tiek papildomos technikos, įrankių.

3.10. Techninės specifikacijos 7.5.3 papunkčio reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė verčiama surinkti atliekas tokiu metu, kai jau nebedirba subjektai, priimantys surinktas atliekas. Atliekų turėtojai, žinodami Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktyje įtvirtintas savo teises, neabejotinai rinksis tiek laiką, patenkantį į atliekų tvarkytojų darbo laiką, tiek laiką, nepatenkantį į nurodytą laiką. Atitinkamai, ieškovė įpareigota sudaryti sąlygas atliekų turėtojams, negali laisvai pasirinkti ir nesutikti su atliekų turėtojo prašymu, t. y. nevažiuoti priimti individualaus užsakymo 18 val., nes tai pažeistų sutartį. Didelių gabaritų atliekos vežamos į sąvartyną, kuris dirba I–V 8–17 val., VII 10–16 val. (Techninės specifikacijos 2.1 papunktis), buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – į didelių gabaritų aikštelę (Techninės specifikacijos 2.1 papunktis), kuri dirba I–V 8–18 val., VI 9–17 val. Taigi, vertinant individualaus užsakymo paslaugas, ieškovė yra verčiama surinkti atliekas, kurios negalės būti pašalinamos tuo pačiu metu į atsakovės nurodytas vietas. Nesant suderintiems individualių užsakymų priėmimo ir atliekų turėtojų laikams su atliekų tvarkytojų darbo laikais, ieškovė būtų verčiama kitose vietose saugoti atliekas iki atliekų tvarkytojų darbo pradžios kitą dieną. Tokios saugojimo paslaugos nėra nurodytos pasiūlyme kaip atskiras įkainis.

3.11. Tikslintinas Techninės specifikacijos 8.9 papunktis, nustatant reikalavimus transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti. Atliekų vežimo veiklos didelė dalis kainos yra būtent transporto priemonių įsigijimo, eksploatavimo kaštai, todėl tinkamos transporto priemonės pasirinkimas yra itin svarbus nustatant pasiūlymo kainą (ieškovei susidėliojant savo kainodarą, prisiimamas rizikas). Nesant konkrečių reikalavimų transporto priemonei, rinkos dalyviai gali pateikti absoliučiai skirtingas transporto priemones (išmatavimai, Euro standartai ir kt.), dėl to pasiūlymai tiek kainos, tiek įsipareigojimų vykdant sutartį prasme (techninės priemonės yra dalis reikalavimų sutarties vykdymui) gali būti tarpusavyje nepalyginami. Pasiūlius tokius radikaliai skirtingus sprendimus, jeigu laimėtų tiekėjas, pasiūlęs netgi atliekų vežimui nepritaikytą transporto priemonę, tai pažeistų sąžiningų pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją.

4. Ieškovė nurodė, kad pirkimo procedūros turi būti nutrauktos, jei jų metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nesiėmė priemonių teisėtų procedūrų vykdymui ir pirkimo savo iniciatyva nenutraukė, todėl teismas, vadovaudamasis VPĮ, teismų praktika, analogiškų, kitų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų praktika ir pateiktais duomenimis, ginčijamas sąlygas turėtų pripažinti neteisėtomis, pažeidžiančiomis viešųjų pirkimų principus, dėl to pirkimas privalo būti nutraukiamas. Ginčijamas sąlygas panaikinus (pakeitus), pirkime galėtų dalyvauti didesnis kiekis tiekėjų, kuriems pagal šiuo metu suformuotas neteisėtas sąlygas galimybė dalyvauti pirkime yra užkirsta. Be to, pirkimo sąlygų panaikinimas (pakeitimas) turės įtakos pasiūlymo kainodarai, todėl padėties negalima ištaisyti. Nenutraukus pirkimo procedūrų ir jas vykdant pagal neteisėtas pirkimo sąlygas, būtų pažeistas viešasis interesas – tiekėjų teisė į sąžiningą varžymąsi ir skaidrų viešojo pirkimo procedūrų vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ rengto viešojo tarptautinės vertės pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) procedūras, priteisė ieškovei iš atsakovės 13 066 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nusprendė, kad, esant pirkimo sąlygų prieštaravimams (iš pirkimo sąlygų galima spręsti, jog į pirkimo objektą patenka ir Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nurodyti darbai, ir pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje bei pasiūlymo formoje nurodyti darbai, tačiau 9.8 papunktyje nurodytus darbus teikėjai turės atlikti savo sąskaita, nes minėtų darbų nėra galimybės įrašyti į pasiūlymo kainą (priedas ,,pasiūlymo forma“)), atsakovė turėjo pareigą patikslinti pirkimo sąlygas (arba patikslinti pasiūlymo formos 3 skyriaus įkainius, pateikiant baigtinį sąrašą remonto darbų, arba nurodant, jog perkančioji organizacija apmokės už remontą ir detales pagal išlaidų atlyginimo kainodarą). Nors atsakovė neigia, kad ieškovė turės atlikti Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nurodytus darbus, tai kelia pagrįstų abejonių, nes atsakovė yra priėmusi sprendimą neskaidyti pirkimo į dalis ir atliekų surinkimo, transportavimo bei konteinerių remonto paslaugas pavesti atlikti vienam tiekėjui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų 2.2 papunktis riboja paslaugų teikėjų konkurenciją, dėl to šią sąlygą pripažino neteisėta. Pirkimo objektas turi būti skaidomas į atskiras dalis. Išskaidžius pirkimo objektą į dalis, atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimui taptų neaktualūs Techninės specifikacijos 9.8 papunktis ir pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ nurodyti įkainiai, nes dėl konteinerių keitimo ir remonto darbų būtų vykdomas atskiras pirkimas.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau – ir Kokybės reikalavimai) 13 punktu, Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatytus 2 darbo dienų terminus pastatyti (pakeisti) konteinerius pripažino neteisėtais ir nepagrįstais bei nusprendė, kad minėti terminai būti pratęsti iki 5 darbo dienų. Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi pirkimo paskelbimo metu), 39.11.1 papunktyje buvo nustatyti 2 darbo dienų terminai, tačiau, teismo teigimu, Taisyklės turi būti rengiamos ir tvirtinamos vadovaujantis Kokybės reikalavimais, todėl negali ir neturi jiems prieštarauti. Pagal teisės aktų hierarchiją, viršenybę prieš savivaldybės sprendimą turi Kokybės reikalavimai, todėl žemesnės galios teisės aktas negali nustatyti blogesnių sąlygų, nei jas nustato aukštesnės galios teisės aktas.

8. Teismas, spręsdamas dėl sutarties 10 punkte nustatyto indeksavimo termino, vadovaudamasis VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1S-95 2 punktu ir šiuo įsakymu patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 1 punktu, padarė išvadą, kad atsakovė turi vadovautis Metodika. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 54¹ punkto nuostatomis, sutarties 4 punktu, konstatavo, kad sutarties 10 punkte įtvirtintas 12 mėnesių indeksacijos terminas yra pagrįstas, tikslinti šį punktą pagrindo nėra. Tačiau, teismo vertinimu, sutarties 10.1 papunktis turi būti pakeistas, nurodant, kad pradinis indeksas nustatomas nuo paskutinės pirkimo pasiūlymo pateikimo termino dienos, nes sąlyga, jog pradinis indeksas nustatomas nuo sutarties sudarymo dienos, objektyviai neatitinka teismų praktikos, kad tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ieškovė ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-209 patvirtintose tipinėse paslaugų teikimo sutarties sąlygose, kurios yra privalomos nuo 2025 m. kovo 1 d., specialiųjų sąlygų 5.3.3 papunktyje nurodyta, kad indeksacija atliekama nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos.

9. Teismas, spręsdamas dėl sutarties 28 punkte nustatytų baudų dydžių atitikties proporcingumo, protingumo principams, pažymėjo, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė potencialius nuostolius pagrindžiančių duomenų ar individualizuoto baudų pagrindimo, sutarties nuostatos dėl baudų yra neproporcingos pažeidimų pobūdžiui, sunkumui, nesusietos su atsakovės patiriamais nuostoliais, todėl sutarties 28 punkte (nuo 28.1 iki 28.14 papunkčių) nurodytos baudos yra laikytinos neproporcingomis. Dėl to teismas visą sutarties 28 punktą pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, konstatuodamas, kad jame numatytos baudos neatitinka netesybų sampratos ir neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismui nėra nustatyta pareiga apibrėžti baudų dydžius pirkime, o tai yra perkančiosios organizacijos pareiga, kurią vykdydama pastaroji privalo atsižvelgti į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis ir nustatyti proporcingus baudų dydžius, netenkino ieškinio reikalavimo pakeisti sutarties 28 punkte nustatytų baudų dydžius ieškovės prašomais dydžiais.

10. Teismas konstatavo, kad sutarties 32.5 papunkčio dalis, kuria nurodomas automatinis baudų taikymas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti naikinama. Nagrinėjamu atveju automatinis baudos taikymas yra ne prevencinė ar drausminamoji, o baudinė priemonė; tai prieštarauja netesybų tikslui (CK 6.245 straipsnis). Už visus sutartyje numatytus pažeidimus turi būti taikoma bendroji taisyklė – civilinė atsakomybė (bauda) taikoma tik nustačius visas sąlygas, būtinas jai taikyti (CK 6.246–6.249 straipsniai), t. y. nustačius faktinį paslaugų teikimo pažeidimą. Prieš skiriant baudą būtina įsitikinti, kad pažeidimas padarytas dėl tiekėjo neteisėtų veiksmų, o ne dėl kitų trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Nors baudos skiriamos tik už realiai nustatytus pažeidimus, nėra pagrindo teigti, kad automatiškai paskyręs baudą administratorius (atsakovė) vykdys visų tiekėjo civilinės atsakomybės sąlygų patikrinimą (leis pateikti paaiškinimus), sutartyje nenumatyta procedūra ir mechanizmas, kaip automatiškai paskirtą baudą panaikinti, nepasitvirtinus jos skyrimo pagrįstumui, t. y. sutartyje nenumatytas nepagrįstai paskirtos baudos panaikinimo mechanizmas.

11. Teismas nusprendė, kad sutarties 34 punkte nustatyta 500 000 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra nepagrįstai didelė, riboja konkurenciją, todėl turėtų būti mažinama galimai iki 1,6 ar 1,5 procento nuo sutarties vertės (10 500 000 Eur), kas sudarytų 168 000 Eur ar 150 000 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog Šiaulių miesto savivaldybėje tokio pobūdžio sutarties užtikrinimo suma turėtų būti didesnė nei Vilniaus mieste ar Neringos savivaldybėje, t. y. didesnė nei 1,6 procento. Be to, atsakovė nepagrįstai užtikrinimą sieja su ieškovės finansiniu pajėgumu įvykdyti sutartį. Finansinis pajėgumas pagal VPĮ 47 straipsnį yra kvalifikacijos reikalavimas, todėl negali būti vertinamas kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo dalis. Atsakovė tiekėjų finansinį, techninį pajėgumą tikrina pagal pirkimo sąlygų 4 priedą, todėl atsakovės nurodomas tikslas yra pasiekiamas mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis. Sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – užtikrinti tinkamą viešo pirkimo sutarties (į)vykdymą ir kompensuoti galimus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Negali būti nustatomas itin aukštas užtikrinimo dydis remiantis tikslais, kurie nesiejami su užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia įsigyti paslaugas, kurios bus teikiamos nuolat ir nepertraukiamai, už kurias bus atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Nėra rizikos, kad atsakovė patirs nuostolius, kurių dydis pasiektų nurodytus 500 000 Eur ir jai tektų pasinaudoti užtikrinimu šiai sumai.

12. Teismas padarė išvadą, kad turi būti tikslinamas sutarties 64.3 papunktis, panaikinant reikalavimą, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, bei sutarties 34.3 papunktis, panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą sutarties 64 punkto tekstą. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė pakankamai tikėtinų įrodymų, jog nė viena draudimo bendrovė ir nė vienas bankas neišduoda užtikrinimo pagal atsakovės reikalavimus, todėl sprendė, kad sutarties 34 punkto reikalavimas riboja galimybes dalyvauti pirkime sutartį galinčiam įvykdyti tiekėjui, tokie neproporcingi reikalavimai pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus.

13. Teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 papunkčių dalys, kuriomis reikalaujama atskirais maršrutais surinkti atliekas iš individualių valdų, daugiabučių namų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų, juridinių asmenų, yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl turi būti panaikintos. Atsakovės teiginiai dėl aptariamų reikalavimų atitikties teisės aktams yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661 patvirtinto Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, nėra nustatytas reikalavimas išskaidyti tyrimą pagal atliekų turėtojus, be to, nedraudžiama vienu šiukšliavežiu aptarnauti skirtingų tipų atliekų turėtojus, maišyti juridinių asmenų ir fizinių asmenų atliekas, nėra išskiriami subjektai, kaip sodų bendrijos bei viešosios įstaigos. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nėra nurodyta, jog GPAIS (Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) reikėtų nurodyti atskirai juridinius asmenis, fizinius asmenis, sodų bendrijas ar viešąsias įstaigas – reikalaujama nurodyti duomenis apie atliekas, o ne apie atliekų turėtojus. Aplinkos ministro įsakymų reikalavimus užtikrina kitos Techninės specifikacijos 10.4 papunktyje nurodytos priemonės, kurios atitinka proporcingumo principą.

14. Teismas Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktį, kuriame nurodyta, jog paslaugos teikėjas privalo konteinerių ir (ar) maišų tuštinimo metu 5 m spinduliu, skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės, surinkti išsipylusias ir esančias žaliąsias atliekas ir palikti švarią konteinerių stovėjimo vietą, pripažino neteisėtu ir konstatavo, kad minėtas papunktis turi būti tikslinamas, nurodant, jog šalia konteinerių esančių atliekų surinkimas laikomas papildomu pakėlimu, o pasiūlymo forma papildoma atskiru įkainiu, kuriuo būtų apmokama teritorijos, esančios 5 m spinduliu aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemonę, sutvarkymo paslauga. Tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. tiekėjai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas – šiuo atveju surinkti ir dar sutvarkyti žaliąsias atliekas šalia konteinerių, kurių kiekis gali sudaryti antrą ar net trečią konteinerio pakėlimą. Pasiūlymo formoje nėra nurodyto žaliųjų atliekų sutvarkymo aplink konteinerį įkainio, o tik paties konteinerio pakėlimo įkainis, nors atliekų turėtojai, ypač rudens metu, deda žaliąsias atliekas ne tik į, bet ir aplink konteinerius (maišus) žalioms atliekoms, konteineriai būna perpildyti. Teismas sutiko su ieškove, kad toks teritorijos 5 m spinduliu (skaičiuojant nuo konteinerio išorinės kraštinės) sutvarkymas reiškia ne atliekų surinkimo paslaugos teikimą, bet teritorijos tvarkymo paslaugą, kuriai atliekų surinkėjai turėtų turėti papildomų įrankių, galimai ir technikos, nes atliekų surinkėjas, atvykęs ištuštinti konteinerio ar maišo, turėtų sugrėbti žaliąsias atliekas nuo žemės, jas sutalpinti į kažkokias papildomas talpas ir pan. Atliekų surinkėjai būtų priversti ne tik teikti papildomas nemokamas paslaugas (už papildomą atliekų kiekį), bet ir paslaugas, kurių atsakovė nenupirko (5 m spinduliu nuo konteinerių išorinės kraštinės sutvarkyti aplinką).

15. Teismas nusprendė, kad Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktis turi būti keičiamas, nurodant trumpesnį individualių paslaugų suteikimo laiko intervalą: darbo dienomis – nuo 8 iki 17 val., šeštadieniais – nuo 9 iki 16 val. Didelių gabaritų ir elektronikos atliekos turi būti vežamos į sąvartyną, kurio darbo laikas pagal viešai skelbiamus duomenis yra I–V nuo 8 iki 17 val., VII nuo 10 iki 16 val., o buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – į didelių gabaritų aikštelę, kuri dirba I–V nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 17 val. (Techninės specifikacijos 2.1 papunktis). Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktis nekoreliuoja su atliekų surinkimo vietų darbo laiku, todėl, nesuderinus atliekų paėmimo pagal individualius užsakymus laiko su atliekų tvarkytojų darbo laikais, tiekėjas būtų priverstas neatlygintinai kažkur saugoti atliekas iki atliekų tvarkytojų darbo pradžios kitą dieną, o tokios saugojimo paslaugos nėra nurodytos pasiūlyme kaip atskiras įkainis.

16. Teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 8.9 papunktis turi būti patikslintas ir jame privalo būti nustatyti reikalavimai transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti. Nagrinėjamu atveju nenustačius reikalavimų transporto priemonei, tiekėjai gali pateikti bet kokias transporto priemones (atitinkančias ginčijamame punkte nurodytos važiuojamosios dalies plotį), dėl to pasiūlymai tiek kainos, tiek įsipareigojimų vykdant sutartį prasme gali būti tarpusavyje nepalyginami. Jei pirkimą laimėtų tiekėjas, pasiūlęs atliekų vežimui nepritaikytą transporto priemonę (fiktyviai sumažindamas pasiūlymo kainą), tai pažeistų sąžiningų pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis).

17. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir nutraukti pirkimo procedūras. Teismas nurodė, kad patikslinti pirkimo sąlygas yra perkančiosios organizacijos pareiga, kurią ji turi įvykdyti įgyvendinama teismo sprendimo motyvus. Tais atvejais, kai teismas pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas. Negalima šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, jei neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas, nes neteisėtų pirkimo sąlygų pakeitimas (ištaisymas) reiškia naują konkursą, t. y. ankstesnių teisinių santykių pabaigą. Be to, pagal VPĮ 29 straipsnio 3–4 dalis, pirkimas nutraukiamas, kai nustatyti VPĮ 17 straipsnio pažeidimai.

18. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pripažino, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 13 066 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 386 Eur žyminis mokesčio ir 9 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų). Teismas nurodė, kad prašomos priteisti išlaidos išsamiai detalizuotos ir, atsižvelgiant į bylos specifiką, keliamų reikalavimų kiekį, sudėtingumą, nėra per didelės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Apeliaciniu skundu VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pirkimo sąlygų 2.2 papunktis riboja paslaugų teikėjų konkurenciją, o pirkimo objektas turi būti skaidomas į atskiras dalis ir atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimui taptų neaktualūs Techninės specifikacijos 9.8 papunktis bei pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ nurodyti įkainiai. Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumento, kad ieškovė pretenzijose nekėlė reikalavimo panaikinti Techninės specifikacijos 9.8 papunktį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, šis reikalavimas negali būti nagrinėjimo dalykas teisme. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad, pripažinus pirkimo sąlygų 2.2 papunktį neteisėtu, 9.8 papunkčio turinys nebebūtų aktualus, nes būtų vykdomas atskiras pirkimas. Pagal nusistovėjusią praktiką antžeminiai konteineriai, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, atliekų surinkimo paslaugų teikimo metu yra neatskiriama paslaugų teikimo dalis, kuri perduodama paslaugos teikėjui, kartu su jo pareiga ir atsakomybe užtikrinti šių antžeminių konteinerių tinkamą būklę, švarą, jų žymėjimą, buvimą konkrečioje vietoje ir t. t. Jeigu būtų skaidomas pirkimas, jis nesukurtų jokios praktinės naudos, priešingai – keltų grėsmę atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui, sudarytų prielaidas trikdžiams ir nesusikalbėjimui tarp paslaugų teikėjų, o sutarties vykdymas taptų techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, taip pat kiltų reikšminga rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus trukdytų tinkamai vykdyti sutartį. Tokios rizikos leidžia teigti, kad atsakovė pagrindė, kodėl ji nusprendė neskaidyti pirkimo į atskiras dalis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog atsakovė jau yra įsigijusi požeminius ir pusiau požeminius konteinerius iš konkretaus tiekėjo ir konkretaus modelio gamintojo, tai reiškia, kad kol galioja šių konteinerių garantija, konteinerių remontas vykdomas tų konteinerių pardavėjo, o ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui tik to paties gamintojo ir modelio sudedamosios dalys bus tinkamos pakeisti sugedusias, sulaužytas, susidėvėjusias detales, tariamai patvirtina, jog nėra būtinybės pirkimo neskaidyti. Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nurodyta, jog paslaugos teikėjas atsakingas už negarantinių pažeidimų sutvarkymą (pašalinimą), todėl sutarčių sąlygos nesidubliuoja ir neprieštarauja viena kitai.

19.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatyti 2 darbo dienų terminai neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti pratęsti iki 5 darbo dienų. Taisyklių 39.11.1 papunktyje nustatyta, kad konteineriai, skirti mišriosioms komunalinėms atliekoms ir biologinėms atliekoms surinkti, turi būti pakeisti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie jų netinkamumą gavimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šis terminas pažeidžia Kokybės reikalavimų 13 punkto nuostatą, jog netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones atliekų tvarkytojas privalo pakeisti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Ši Kokybės reikalavimų nuostata reiškia maksimalią toleruotiną (leistiną) trukmę, o ne draudimą perkančiajai organizacijai pagrįstai reikalauti greitesnio ir efektyvesnio paslaugos įvykdymo. Teismo pozicija, kad trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas negalimas, yra klaidinga ir neatitinka Kokybės reikalavimų turinio bei tikslo – užtikrinti kuo operatyvesnį paslaugų teikimą. Be to, 2 darbo dienų terminas yra objektyviai pagrįstas, nes atitinka Šiaulių miesto specifiką, urbanistinį tankį, būtinybę užtikrinti viešosios paslaugos nepertraukiamumą ir greitą reagavimą į gyventojų poreikius.

19.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad indeksavimas turi būti atliekamas ne nuo sutarties sudarymo, o nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta pirkimo sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sutarties 10.1 papunktyje nustatyta kainos indeksavimo tvarka yra pagrįsta. Teismas vadovavosi netinkamu teisės aktu, nurodydamas, jog šiam ginčui taikomas VPT direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-209 patvirtintose tipinėse paslaugų teikimo sutarties sąlygose, kurios yra privalomos nuo 2025 m. kovo 1 d., specialiųjų sąlygų 5.3.3 papunktis. Minimo teisės akto 2.2 papunktyje nurodoma, kad iki 2025?m. gegužės 1 d. pradėtose pirkimų procedūrose taikomos iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos. Dėl to ginčo atveju šių tipinių sutarčių sąlygos neturėjo būti taikomos. Be to, Metodikos pobūdis yra rekomendacinis.

19.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutarties 28 punkte (28.1–28.14 papunkčiuose) nurodytos baudos yra laikytinos neproporcingomis. Teismo argumentacija dėl baudų dydžių yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo jau pateikto tapačių baudų dydžių įvertinimo kitoje byloje, kurioje nurodyto tapataus dydžio baudos pripažintos proporcingomis.

19.5. Teismas nepagrįstai pripažino neteisėta sutarties 32.5 papunktyje nustatytą baudų taikymo tvarką. Pirkimo sutarties 32.5 papunktyje numatytas automatinis baudų taikymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir šiuo konkrečiu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti sklandų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą bei viešojo intereso apsaugą. Automatinis baudų taikymas yra prevencinė ir drausminamoji priemonė, kuri skatina tiekėją laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Taip siekiama užtikrinti, kad atliekų tvarkymo paslaugos būtų teikiamos nuosekliai, nenutrūkstamai ir kokybiškai.

19.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutarties 34 punkte nustatyta sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra nepagrįstai didelė, riboja tiekėjų konkurenciją, dėl to mažintina. Kitų perkančiųjų organizacijų duomenys yra vertinami selektyviai, atsižvelgiant į kriterijus, kurie neturi nieko bendro su užtikrinimo suma, kaip, pavyzdžiui, regionas, kuriame teikiamos paslaugos. Atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema siekiamas tikslas yra identiškas, nepaisant to, ar sutartis sudaroma Neringoje, Vilniuje ar kitame mieste. Tačiau tai nelemia fakto, kad užtikrinimo vertė negali būti didesnė nei 1,6 procento. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad užtikrinimo vertė svyruoja.

19.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad turi būti tikslinamas sutarties 64.3 papunktis, panaikinant reikalavimą, jog sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, bei sutarties 34.3 papunktis, panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą sutarties 64 punkto tekstą. Tai, kad ieškovė pateikė kelių įstaigų informaciją, jog tokie užtikrinimo dokumentai nėra teikiami, nepatvirtina aplinkybės, kad visos institucijos tokių dokumentų neišduoda ir jog tai ribotų tiekėjų galimybę pateikti atitinkamą dokumentą. Apeliantė pakankamai pagrindė šio reikalavimo svarbą.

19.8. Teismas, spręsdamas dėl atskirų atliekų turėtojų aptarnavimo maršrutų skirtingoms atliekų turėtojų grupėms, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atskiras aptarnavimo maršrutas reikalingas tam, kad perkančioji organizacija galėtų vertinti ir analizuoti atvežamų atliekų kokybę, kiekį ir pagal šiuos duomenis spręsti ne tik dėl atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo atliekų turėtojų grupei, bet ir atskiro informavimo apie teisingą atliekų rūšiavimą. Atskiras maršrutas padeda identifikuoti iš atskirų grupių atliekų turėtojų surenkamų atliekų kiekį, sudarant prielaidas teisingam kaštų paskirstymui. Atskiri aptarnavimo maršrutai yra būtini siekiant tinkamai įgyvendinti Taisyklių nuostatas, įtvirtinančias, kad savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai, pasibaigus mėnesiui, per 5 kalendorines dienas turi pateikti duomenis apie savivaldybės teritorijos įvairiuose šaltiniuose surinktų ir perduotų apdoroti visų, taip pat ir rūšiuojamuoju būdu ir apvažiavimo būdu, surinktų komunalinių atliekų kiekį pagal atliekų rūšis ir atskiras atliekų turėtojų grupes. Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos apraše nėra paneigiami atskiri aptarnavimo maršrutai atskiriems šio aprašo 17.2 papunktyje nurodytiems atliekų turėtojų tipams. Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai yra susiję su savivaldybės specifika, reikiamos apimties paslaugos reikalavimais.

19.9. Teismo išvada pripažinti nepagrįstu Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktį, padaryta netinkamai įvertinus galiojančias teisės normas. Reikalavimas 5 m spinduliu surinkti žaliąsias atliekas ir palikti švarią konteinerių stovėjimo vietą nėra atskira teritorijos tvarkymo paslauga, o sudėtinė atliekų surinkimo paslaugos dalis. Atliekų tvarkytojų pareigos teikiant paslaugą apima pareigą konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą.

19.10. Teismas nepagrįstai pripažino keistinu Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktį ir taip panaikino galimybę užtikrinti viešąjį interesą, sudarant prielaidas gyventojams pasinaudoti atliekų surinkimo sistema ir jos privalumais, už kuriuos jie moka rinkliavą. Daugelis gyventojų dirba darbo valandomis ir negali fiziškai pateikti atliekų anksčiau. Nustatytomis sąlygomis tiekėjui sudaromos galimybės maksimaliai susiderinti paslaugos suteikimo laiką su gyventoju (nustatytos 5 dienos atliekų surinkimui).

19.11. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Techninės specifikacijos 8.9 papunktis turi būti tikslinamas ir jame privalo būti nustatyti reikalavimai transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti. Priešingai nei nurodė teismas, ginčijamas punktas nėra neaiškus ar dviprasmis, nes jame aiškiai nurodyta: pravažiuojamosios dalies minimalus plotis (2400–2500 mm), aplinkos tausojimo kriterijai (negadinti dangos, neužvažiuoti ant bortų, takų), konkretus poreikis turėti atskirus maršrutus šioms teritorijoms. Tai yra objektyvūs, fiziškai išmatuojami parametrai, kuriais tiekėjai gali vadovautis teikdami pasiūlymus ir parinkdami techniką. Minėtas techninės specifikacijos punktas atitinka VPĮ 37 straipsnio reikalavimus. Apeliantė nurodė funkcinius reikalavimus, į kuriuos turi atsižvelgti tiekėjai, parinkdami transporto priemonę, tokiu būdu užtikrinant galimybę teikti tinkamą ir reikalavimus atitinkančią paslaugą ne vienu konkrečiu būdu, o suteikiant lygiavertę alternatyvą priimti sprendimus, kurie kiekvienam tiekėjui gali būti parankūs ir priimtini nepažeidžiant pirkimo sąlygų ir didinant konkurenciją.

20. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo teisėtumo, neturi remtis apeliantės naujai teikiamais argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme.

20.2. Atsakovė nepasisakė dėl skundžiamo teismo sprendimo argumentų, kad, neskaidant pirkimo objekto į dalis, turi būti įtvirtinti atskiri paslaugų įkainiai. Taigi, atsakovė sutinka su sprendimo turiniu.

20.3. Teismas pagrįstai pripažino pirkimo sąlygas neaiškiomis, nes, priešingai nei teigia atsakovė, yra prieštaravimas tarp pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio: pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje kalbama apie pusiau požeminius konteinerius, o Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje – apie antžeminius konteinerius. Tai prieštarauja lingvistiniam aiškinimo metodui: nė vienoje iš nuostatų nėra nurodyta, kad ji taikoma tik antžeminiams ar tik pusiau požeminiams konteineriams, todėl šios sąlygos ne tik neatitinka ieškovės minėto viešųjų pirkimų teisės reguliavimo, bet ir VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimo.

20.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad konteinerių remontas yra techniškai neatskiriama paslauga nuo atliekų vežimo. Techniškai paslaugos yra atskiriamos, jos nėra teikiamos atliekas surenkant pagal nustatytus grafikus, remontas atliekamas atskirų subjektų. VPĮ įpareigoja skaidyti pirkimą, užtikrinant konkurenciją, nesant realaus pagrindimo, kodėl techniškai remonto paslaugos turi būti teikiamos to paties subjekto kaip ir atliekų vežimas, pirkimas turi būti skaidomas.

20.5. Atmestina kaip nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl konteinerių pakeitimo (pastatymo) termino. Priešingai negu nurodo apeliantė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau –Aplinkos ministerija) vertina, kad viešasis interesas yra pakankamai užtikrinamas pateikiant konteinerius per 5 darbo dienas. Atsakovė privalo laikytis aukštesnės galios teisės aktų ir negali nustatyti reikalavimų, kurie būtų griežtesni negu ir taip griežtas Aplinkos ministerijos reguliavimas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas negali nukrypti nuo Kokybės reikalavimų.

20.6. Apeliantė, pasisakydama dėl indeksavimo termino, klaidingai nurodo tipinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų įtvirtinimo ir taikymo momentus. Vadovaujantis VPT direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-209 „Dėl Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinių sąlygų patvirtinimo“, įsigaliojusio 2025 m. kovo 1 d., 2.2 papunkčiu, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas buvo paskelbtas 2025 m. kovo 28 d., pirkimui taikomos tipinės paslaugų teikimo sutarties sąlygos. Apeliantė nepaneigė fakto, kad prieš sudarant sutartį viešuosiuose pirkimuose ieškovė nebegali keisti įkainių ir (ar) kainos, t. y. prisiima įsipareigojimus, kuriuos nurodė 4–6 mėn. iki sutarties sudarymo (pasiūlymo pateikimo metu).

20.7. Atmestina kaip nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl pirkimo dokumentuose numatytų baudų dydžių. Atsakovė nepagrindė kiekvienos baudos dydžio. Viešojo intereso užtikrinimo siekis negali tapti pagrindu taikyti kitai sutarties šaliai baudas, kurios yra nepagrįstos.

20.8. Atmestina kaip nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl baudų skyrimo tvarkos. Ginčas byloje kilęs dėl to, kad sutartyje nėra įtvirtinta tvarka, kaip po automatinio baudos taikymo, bus vykdomas baudos (civilinės atsakomybės sąlygų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, ar, pagrindus baudos nepagrįstumą, ji gali būti panaikinta. Pagal bendrąją taisyklę, civilinė atsakomybė (bauda) taikoma tik nustačius visas sąlygas, įtvirtintas CK 6.246–6.249 straipsniuose. Automatinis baudų taikymas neturi įtakos paslaugos kokybei. Šiuo atveju nėra tinkamai, patikimai įrodyta specifika, skuba, svarba taikyti baudas automatiškai, todėl tokia tvarka neatitinka proporcingumo principo ir teismo sprendimu teisingai panaikinta.

20.9. Atmestina kaip nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio. Apeliantė nenurodė Šiaulių specifikos, ypatybių atliekų surinkimo, vežimo srityje, kurios būtų tiek skirtingos nuo Vilniaus (6 kartus daugiau gyventojų ir žymiai daugiau juridinių asmenų) ar Neringos (paslaugų teikimas apsunkintas atliekų vežimo iš Kuršių Nerijos), kad reikėtų taikyti užtikrinimą, kuris būtų 2–3 kartus didesnis negu šiose savivaldybėse, miestuose. Be to, pirkimo sąlygose (sutarties projekte) 46 punkte nurodytas pereinamasis laikotarpis, kai ieškovė (laimėjimo atveju) tęstų paslaugų teikimą iki naujo tiekėjo atrankos, t. y. būtų teikiamos paslaugos ir nebūtų poreikio tokių paslaugų teikimui naudoti užtikrinimo sumą. Esant papildomiems nuostoliams, kurių nepadengia užtikrinimas, atsakovė gali taikyti sutarties 65 punktą.

20.10. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygų teisėtumo. Apeliantė nepagrindė pozicijos, kad yra įstaigų, kurios pateiktų užtikrinimus su reikalaujamu tekstu, nepateikė tokių įstaigų patvirtinimų, užtikrinimo raštų pavyzdžių (CPK 178 straipsnis). Ieškovei negali būti perkeliama pareiga įrodyti visų įstaigų atsisakymą. Atsakovė neįvykdė pareigos paneigti ieškovės argumentus patikimais įrodymais.

20.11. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl žaliųjų atliekų tvarkymo, t. y. kad Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktis apima ir išsipylusių žaliųjų atliekų surinkimą. Šis procesas yra atskiras darbas, už kurį turi būti atlyginama. Tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ieškovė ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas, šiuo atveju – surinkti ir sutvarkyti žaliąsias atliekas šalia konteinerių, kurių kiekis gali sudaryti antrą ar trečią konteinerio pakėlimą.

20.12. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad Techninės specifikacijos 8.9 papunktyje reikalavimai transporto priemonei buvo suformuluoti tinkamai. Apeliantė iškelia naują argumentą, neva šie reikalavimai yra funkciniai, kaip apibūdinta VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje, tačiau apeliantės nurodyti neva fiziškai išmatuojami parametrai yra skirti ne transporto priemonei (šiukšliavežei), o paslaugų teikimui, todėl jie nelaikytini funkciniais, pakankamais pateikti palyginamus pasiūlymus. Atitinkamai, nesant konkrečių (kad ir funkcinių) reikalavimų, kaip teisingai konstatavo teismas, rinkos dalyviai gali pateikti skirtingas transporto priemones (išmatavimai, Euro standartai ir kt.), o pasiūlymai tiek kainos, tiek įsipareigojimų vykdant sutartį prasme gali būti tarpusavyje nepalyginami.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2, 3 dalys).

23. 2025 m. kovo 28 d. atsakovė VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centas“ paskelbė viešąjį tarptautinės vertės pirkimą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“.

24. 2025 m. balandžio 7 d. ieškovė UAB ,,Ecoservice projektai“ pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Atsakovė 2025 m. balandžio 15 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenzijos reikalavimų netenkino. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškinyje aptartas pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir įpareigoti atsakovę jas patikslinti, spręsti dėl pirkimo nutraukimo.

25. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė atsakovės rengto pirkimo procedūras, priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl to, ar teismas pagrįstai: 1) pripažino neteisėtu pirkimo sąlygų 2.2 papunktį ir sprendė, jog pirkimas skaidytinas; 2) pripažino neteisėtais Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatytus 2 darbo dienų terminus konteineriams pastatyti (pakeisti); 3) nusprendė, kad indeksavimas turi būti atliekamas ne nuo sutarties sudarymo, o nuo paskutinės pirkimo pasiūlymų pateikimo termino dienos; 4) nusprendė, kad sutarties 28 punkte (nuo 28.1 iki 28.14 papunkčio) nurodytos baudos yra neproporcingos; 5) pripažino neteisėta pirkimo sutarties 32.5 papunktyje nustatytą baudų taikymo tvarką; 6) nusprendė, kad sutarties 34 punkte nustatyta sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra nepagrįstai didelė, riboja tiekėjų konkurenciją, dėl to mažintina; 7) nusprendė, kad turi būti tikslinamas sutarties 64.3 papunktis, panaikinant reikalavimą, jog sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, bei sutarties 34.3 papunktis (pretenzijoje ir ieškinyje klaidingai nurodytas 34.4 papunktis), panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą sutarties 64 punkto tekstą; 8) nusprendė, kad Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 papunkčių dalys, kuriomis reikalaujama atskirais maršrutais surinkti atliekas iš individualių valdų, daugiabučių namų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų, juridinių asmenų, yra neteisėtos ir nepagrįstos; 9) pripažino neteisėtu ir tikslintinu Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktį, nurodant, kad šalia konteinerių esančių atliekų surinkimas laikomas papildoma atliekų sutvarkymo paslauga; 10) nusprendė, kad Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktis turi būti keičiamas, nurodant trumpesnį individualių paslaugų suteikimo laiką, derinant jį su sąvartyno darbo laiku; 11) nusprendė, kad Techninės specifikacijos 8.9 papunktis tikslintinas, nes jame privalo būti nustatyti reikalavimai transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti.

Dėl pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir pirkimo sąlygų (ne)aiškumo

27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio sąlyga dėl pirkimo objekto neskaidymo neteisėta, o pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio sąlygos neaiškios.

28. Pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje nustatyta, kad pirkimo objektas neskaidomas į jokias atskiras pirkimo dalis. Paaiškinant neskaidymo priežastis, nurodoma, jog ,,<...> atliekų surinkimo, konteinerių priežiūros ir remonto paslaugos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą paslaugų kompleksą, kuris būtinas sklandžiam ir nepertraukiamam komunalinių atliekų tvarkymo proceso užtikrinimui. Toks šių paslaugų integralumas yra įtvirtintas ir Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad konteinerių techninis netinkamumas gali tiesiogiai lemti atliekų nesurinkimą, o tai neigiamai paveiktų viešąją tvarką, galimai sudarytų antisanitarines sąlygas, tai lemtų gyventojų gyvenimo kokybę, konteinerių priežiūros ir remonto funkcijos laikytinos neatsiejamomis nuo atliekų surinkimo paslaugų. Tiekėjas privalės atlikti tik konteinerių mechaninių elementų (pvz., maišų, virvių, pakėlimo mechanizmų, dangčių, gaubtų ir pan.) techninės būklės atkūrimą, kuris būtinas siekiant užtikrinti galimybę aptarnauti konteinerį. Šios paslaugos neapims statybos darbų bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo.“ Taip pat paaiškinama, kad ,,<...> dar kitoks pirkimo objekto skaidymas gali turėti neigiamą poveikį tiek paslaugų kokybei, tiek aplinkai, nes: sukeltų realią riziką nesulaukti pasiūlymų visoms pirkimo dalims dėl reikšmingų investicinių kaštų (transporto priemonių, programinės įrangos įsigijimo ir jos suderinimo); apribotų technikos optimizavimo galimybes, padidintų spūsčių tikimybę mieste bei padidintų taršos lygį dėl papildomo aptarnaujančio transporto kiekio; apsunkintų ryšio palaikymą su rinkliavos mokėtojais, kuomet kaimynai turėtų žinoti ir (ar) kreiptis į skirtingus tiekėjus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, pirkimo objekto neskaidymas laikytinas pagrįstu, proporcingu ir užtikrinančiu efektyvų paslaugų teikimą bei racionalų viešųjų lėšų panaudojimą.“

29. Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje, be kita ko, nurodyta, jog ,,Sutarties galiojimo laikotarpiu pavogtų, sugadintų ir techniškai netvarkingų konteinerių pakeitimai yra įskaičiuojami į pasiūlymo kainą ir perkančiosios organizacijos (administratoriaus) paslaugos teikėjui papildomai nebus kompensuojami. Už negarantinių pažeidimų sutvarkymą (pašalinimą) atsakingas paslaugos teikėjas.“

30. Pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ nurodyti įkainiai – Pasiūlymas konteinerių priežiūrai ir remontui (pavadinimas: 3.1 Maišas, 3.2 Virvė, 3.3 Pakėlimo mechanizmas, 3.4 Uždarymo dangtis, 3.5 Konteinerio viršutinis gaubtas, 3.6 Išorinė apgauba, 3.7 Konteinerio cilindras, 3.8 Darbo valandos, ir nurodomas preliminarus kiekis vnt. (12 mėn.) prie kiekvieno pavadinimo).

31. Ieškovė 2025 m. balandžio 7 d. pretenzijoje ir ieškinyje nesutiko su atsakovės sprendimu neskaidyti pirkimo objekto. Taip pat nurodė, kad sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio, Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio, pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ nurodytus įkainius, lieka neaiškios pirkimo sąlygos bei, atitinkamai, pareiga skaidyti pirkimą. Ieškovės teigimu, nors Konkurso sąlygų 2.2 papunktyje nurodyta, jog tiekėjas privalės atlikti tik konteinerių mechaninių elementų (pvz., maišų, virvių, pakėlimo mechanizmų, dangčių, gaubtų ir pan.) techninės būklės atkūrimą, kuris būtinas siekiant užtikrinti galimybę aptarnauti konteinerį, tačiau Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nurodytas platesnis remonto darbų ratas, t. y. viso konteinerio pakeitimas. Pasiūlymo formos 3.1–3.8 papunkčiuose nurodyti tik konkretūs konteinerių priežiūros, remonto darbai, kurie neapima viso galimų konteinerių pažeidimų, sugadinimų sąrašo (trūkstamos eilutės – naujo konteinerio įsigijimas, montavimo darbai). Esant vidiniams pirkimo sąlygų prieštaravimams (neaišku, ar į pirkimo objektą patenka Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio darbai ar tik pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje ir pasiūlymo formoje nurodyti darbai), atsakovė turėjo pareigą patikslinti sąlygas, atsisakant Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio, arba į pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ įtraukti šių darbų kaštus kaip atskirą įkainį.

32. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

33. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos iš jų numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. Pagal VPĮ 28 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis arba pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.

34. Iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva Nr. 2004/18/EB (toliau – Direktyva) 78 konstatuojamosios dalies matyti, kad siekiant, jog viešieji pirkimai būtų pritaikyti mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir siekiant skatinti konkurenciją perkančiosios organizacijos turėtų būti visų pirma skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis. Nors perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga padalyti sutartis į pirkimo dalis, tačiau jai turėtų būti leidžiama nuspręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Kai perkančioji organizacija nusprendžia, kad sutartį skaidyti į pirkimo dalis būtų netikslinga, atskiroje ataskaitoje arba pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodytos perkančiosios organizacijos pagrindinės pasirinkimo priežastys.

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų, kuriose tiesiogiai nebuvo įtvirtinta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, laikėsi aiškinimo, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, todėl pripažintinos neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).

36. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad, įvertinus Direktyvos 78 konstatuojamąją dalį, perkančiosios organizacijos pasirinkimo neskaidyti pirkimo objekto priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, kad sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-790/2024).

37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir bylos medžiagą bei pirkimo dokumentų turinį, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje pagrindė savo sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis. Atitinkamai, nepagrįstomis pripažintinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio sąlyga neteisėta, nes šis punktas riboja paslaugų teikėjų konkurenciją, be to, nėra būtinybės pirkimo neskaidyti, o paslaugos nėra susijusios tiek, kad pirkimas negalėtų būti skaidomas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame sprendime teismas netinkamai įvertino atsakovės nurodytus pirkimo objekto neskaidymo argumentus kaip nesudariusius pagrindo perkančiajai organizacijai nuspręsti pirkimo objekto neskaidyti.

38. Pirma, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti kaip stokojančius pagrįstumo atsakovės teiginius, kad atliekų surinkimo, konteinerių priežiūros ir remonto paslaugos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą paslaugų kompleksą, kuris būtinas sklandžiam ir nepertraukiamam komunalinių atliekų tvarkymo proceso užtikrinimui. Konteinerių priežiūra ir remontas yra atliekų tvarkytojo atsakomybė, nustatyta teisės aktuose. Tokia išvada darytina įvertinus teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, nuostatas. Šiuo aspektu aktualios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Kokybės reikalavimų, Taisyklių nuostatos.

39. ATĮ 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymas – tai atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Pagal ATĮ 30 straipsnio 7 dalį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą; už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

40. Kokybės reikalavimų 7 punkte nustatyta, kad paslauga teikiama taip, kad tenkintų atliekų turėtojo poreikius, priskirtoje teritorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas ir susidarančių atliekų surinkimas, įgyvendinti teisės aktuose nustatyti higienos, aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimai; paslauga teikiama savivaldybės ar administratoriaus ir atliekų turėtojo sudarytoje paslaugos teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, kai nėra sutarties, vadovaujantis savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, kurie turi neprieštarauti Kokybės reikalavimams. Pagal Kokybės reikalavimų 13 punktą, atliekų tvarkytojas netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas; atliekų surinkimo priemonių pakeitimo sąlygos aptariamos atliekų tvarkytojo ir savivaldybės ar administratoriaus sudarytoje sutartyje. Kokybės reikalavimų 25 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ar kitų specialiųjų surinkimo priemonių priežiūra ir remontu turi rūpintis atliekų tvarkytojas; netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo priemonę atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos, išskyrus atvejus, kai individualūs konteineriai sugadinti dėl atliekų turėtojo kaltės.

41. Taisyklių 39.11 papunktyje nustatyta atliekų tvarkytojo pareiga pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais suderinus su savivaldybe (administratoriumi) nustatyta tvarka.

42. Sistemiškai aiškinant aptartas teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad atliekų tvarkymo paslauga, be kita ko, apima ir konteinerių pristatymą ir perstatymą, konteinerių saugumo ir higienos užtikrinimą, dezinfekavimą, netinkamų naudoti ir (ar) sugadintų atliekų surinkimo priemonių pakeitimą, taip pat jų priežiūrą ir remontą. Taigi, perkančioji organizacija pagrįstai nurodė, kad atliekų surinkimo, konteinerių priežiūros ir remonto paslaugos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą paslaugų kompleksą, kuris būtinas sklandžiam ir nepertraukiamam komunalinių atliekų tvarkymo proceso užtikrinimui. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, nė viena iš šių funkcijų nėra išskiriama kaip atskira atliekų tvarkymo paslauga ir apima visą neišskiriamą atliekų tvarkymo procesą, o komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ar kitų specialiųjų surinkimo priemonių priežiūra ir remontu, netinkamų naudoti atliekų surinkimo priemonių pakeitimu turi rūpintis atliekų tvarkytojas. Dėl paminėto nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės sprendimas pirkimo neskaidyti buvo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė vieną iš atliekų tvarkymo paslaugos dalių (konteinerių techninę priežiūrą ir remontą), nors pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą atliekų tvarkytojas turi teikti ir konteinerių techninės priežiūros bei remonto paslaugas.

43. Antra, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės argumentais, kad tiek paslaugas perkant kartu, tiek atskirai, t. y. tiek skaidant pirkimą, tiek neskaidant, bus gaunamas toks pat galutinis rezultatas, todėl nėra būtinybės pirkimo neskaidyti. Nagrinėjamu atveju, vertinant atliekų surinkimo paslaugų sistemos dalyvių teisių ir pareigų bei atsakomybės aspektu, atliekų surinkimo kokybės užtikrinimas, nepertraukiamumas ir tinkamas funkcionavimas yra galimas neskaidant pirkimo į dalis ir neišskiriant atskirų vientiso proceso funkcijų skirtingiems tiekėjams. Pirmosios instancijos teismui šiuo aspektu nebuvo pagrindo atmesti apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kad pirkimo skaidymas nesukurtų praktinės naudos, tačiau gali turėti neigiamą poveikį paslaugų kokybei ir aplinkai, kelti grėsmę atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui, sudaryti prielaidas trikdžiams ir nesusikalbėjimui tarp paslaugų teikėjų, o sutarties vykdymas taptų techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas, kiltų reikšminga rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus trukdytų tinkamai vykdyti sutartį. Pirkimo objekto skaidymas apsunkintų ryšio su rinkliavos mokėtojais palaikymą. Nors tai nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, kad tokio pobūdžio pirkimas iš viso negalėtų būti skaidomas, tačiau nagrinėjamu atveju aptartos rizikos nebuvo paneigtos, kartu taip pat nebuvo pateikta svarių argumentų, dėl kurių, įvertinus paslaugos teikimo sistemiškumą ir pirmiau aptartas rizikas, būtų pagrindas pripažinti Pirkimo skaidymą būtinu.

44. Apeliantės pateikti pirkimo neskaidymo argumentai, kurių ieškovė nepaneigė ir priešingai neįrodė, leidžia teigti, kad apeliantė tinkamai pagrindė savo apsisprendimą neskaidyti pirkimo į atskiras dalis. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, minėtas rizikas pagrindžia aplinkybės, jog atliekų tvarkytojas, kuris pats atlieka atliekų surinkimo ir išvežimo funkciją, turi geriausias galimybes ir suinteresuotumą operatyviai, sklandžiai ir saugiai suteikti susijusias paslaugas, t. y. užtikrinti ir paslaugai suteikti būtinų, nuo paslaugos neatsiejamų priemonių priežiūrą, remontą. Be to, išskaidžius pirkimo objektą, realią grėsmę sklandžiam paslaugų teikimui sudarytų tai, kad atsirastų poreikis papildomai komunikacijai tarp atskirų tiekėjų ir galimos klaidos, remonto poreikio registracijos vėlavimai, dėl to atliekų surinkimą vykdančiam tiekėjui galėtų atsirasti atliekų surinkimo trikdžiai, papildomi važiavimai, dėl to galėtų atsirasti higienos ir žmonių sveikatos problemos dėl vėluojamų išvežti atliekų, papildomi kaštai apeliantei. Paslaugų teikimo grandinė ir tinkamas paslaugų teikimas pasunkėtų, dėl to galėtų išaugti ir atliekų surinkimo sistemos įgyvendinimo kaštai atliekų turėtojams. Paslaugų teikimas taip pat yra susijęs su tam tikrų informacinių sistemų duomenų naudojimu, todėl atskirų tiekėjų atsiradimas apsunkintų ir apsikeitimą duomenimis bei tinkamą savalaikį valdymą. Išskaidžius pirkimą į atskiras dalis, būtų sudėtinga nustatyti skirtingų paslaugas teikiančių teikėjų klaidas bei identifikuoti jas padariusį subjektą.

45. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nurodytas rizikas paslaugų kokybės ir tinkamo atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo svarbos aspektu, pirkimo neskaidymas pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas nepateisinamu. Priešingai nei teigia ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, aptartos aplinkybės nėra išimtinai administracinio ar vadybinio pobūdžio, bet atitinka Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje nurodytas rizikas, dėl kurių, išskaidžius pirkimo objektą, sutarties vykdymas taptų techniniu požiūriu pernelyg sudėtingu, o būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdytų tinkamai vykdyti sutartį, tai turėtų neigiamą poveikį paslaugų kokybei ir aplinkai, keltų grėsmę atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui. Ieškovė šių rizikų nepaneigė ir neįrodė, kad pirkimo skaidymas atneštų didesnę naudą ir padėtų užtikrinti tinkamesnį viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą.

46. Trečia, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis reikšmingai apriboja konkurenciją. Viena vertus, kaip minėta, konteinerių priežiūra ir remontas yra teisės aktuose nustatyta atliekų tvarkytojo atsakomybė. Kita vertus, pirkimo sąlygose nenustatyta apribojimų tiekėjams, kurie patys neatlieka konteinerių remonto ar priežiūros darbų, pasitelkti subtiekėjus ar partnerius, kurie tai atliktų.

47. Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad tiekėjo galimybės pasirinkti subtiekėjus ar partnerius būtų apribotos dėl to, jog apeliantė yra įsigijusi požeminius ir pusiau požeminius konteinerius iš konkretaus tiekėjo ir konkretaus modelio bei gamintojo. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, kol galioja šių konteinerių garantija, tam tikras jų remontas gali būti vykdomas jų pardavėjo ir tiekėjai turėtų bendradarbiauti su tuo konkrečiu subjektu, tačiau iš pirkimo dokumentų matyti, kad perkamos paslaugos apima ne tik požeminių ir pusiau požeminių konteinerių eksploatavimą; kita vertus, duomenų, kad esami kito subjekto įsipareigojimai sutampa su pirkimo objektu ir (ar) apimtimi, byloje nėra.

48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo dokumentų nuostatas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Atsakovės sprendimas neskaidyti pirkimo objekto yra tinkamai pagrįstas ir nepažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų bei neleistinai neapribojo sąžiningos konkurencijos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 28 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į atliekų tvarkymo teisiniu reglamentavimu nustatytas atliekų tvarkytojo pareigas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė nepagrindė paslaugų pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Atitinkamai, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai pripažino pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio sąlygą dėl pirkimo neskaidymo neteisėta.

49. Pripažinus nepagrįsta teismo išvadą dėl pirkimo neskaidymo neteisėtumo, neteisėta pripažintina ir išvestinė pirmosios instancijos teismo išvada, kad, išskaidžius Pirkimo objektą į dalis, atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimui taptų neaktualūs Techninės specifikacijos 9.8 papunktis ir pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ nurodyti įkainiai, kadangi dėl konteinerių keitimo ir remonto darbų būtų vykdomas atskiras pirkimas. Atitinkamai, spręstina dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Techninės specifikacijos 9.8 papunktį arba į pirkimo sąlygų priedą „Pasiūlymo forma“ įtraukti Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nurodytus darbus.

50. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės teiginiams, kad, sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygų 2.2, Techninės specifikacijos 9.8 papunkčių nuostatas, šios pirkimo sąlygos yra neaiškios ir prieštaringos. Nors apeliantė triplike ir apeliaciniame skunde nurodo, kad prieštaravimo tarp pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio nėra, nes, apeliantės teigimu, pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje kalbama apie pusiau požeminius konteinerius, o Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje – apie antžeminius konteinerius, tačiau nė vienoje iš minėtų nuostatų nenurodyta, kad ji taikoma tik antžeminiams ar tik pusiau požeminiams konteineriams. Pažymėtina, kad Techninės specifikacijos 1.8 papunktyje pateikta konteinerio sąvoka apima tiek antžeminius, tiek pusiau požeminius konteinerius.

51. Taigi, dėl pirkimo sąlygų 2.2 ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčių turinio lingvistinio neaiškumo nėra aiški ir konteinerių remonto apimtis, dėl to pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio sąlygos neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio nuostatos tikslintinos taip, kad iš jų būtų aiški pirkimo apimtis. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygų 2.2 ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio nuostatų lingvistinį neaiškumą, nėra galimybės vertinti ir spręsti dėl pirkimo sąlygų priedo „Pasiūlymo forma“ įkainių.

Dėl konteinerių pastatymo ir (ar) pakeitimo termino

52. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčių nuostatų, įtvirtinusių 2 darbo dienų terminą konteineriams pastatyti (pakeisti), neteisėtumo ir nepagrįstumo.

53. Techninės specifikacijos 7.1.4 papunktyje nustatyta, kad, atsiradus naujiems atliekų turėtojams, kurie nebuvo įtraukti į perkančiosios organizacijos (administratoriaus) pateiktus sąrašus, paslaugos teikėjas juos privalo aprūpinti konteineriais ir (ar) pakeisti į didesnės ar mažesnės talpos konteinerius per 2 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo iš perkančiosios organizacijos (administratoriaus) gavimo dienos.

54. Techninės specifikacijos 7.1.5 papunktyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos (administratoriaus) sprendimu, kuris turi būti suderintas su paslaugos gavėju, konteinerių stovėjimo vietos bei konteinerių skaičius jose gali būti keičiamas, papildomas; apie tokį sprendimą paslaugos teikėjui pranešama raštu; paslaugos teikėjas privalo per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo iš perkančiosios organizacijos (administratoriaus) gavimo dienos įvykdyti perkančiosios organizacijos (administratoriaus) nurodymą ir pateikti perkančiajai organizacijai (administratoriui) rašytinę pažymą, patvirtinančią apie nurodymo įvykdymą.

55. Techninės specifikacijos 7.2.5 papunktyje numatyta, kad, atsiradus naujiems atliekų turėtojams arba esamiems, kurie nebuvo įtraukti į perkančiosios organizacijos (administratoriaus) pateiktus sąrašus, paslaugos teikėjas juos privalo aprūpinti antžeminiais konteineriais arba didžiatūriais maišais per 2 darbo dienas nuo raštiško pranešimo iš perkančiosios organizacijos (administratoriaus) gavimo dienos.

56. Techninės specifikacijos 9.7 papunktyje numatyta, kad perkančiajai organizacijai (administratoriui) užregistravus naują atliekų turėtoją bei raštiškai informavus apie tai paslaugos teikėją, šis per 2 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos privalo aprūpinti atliekų turėtoją atitinkamo dydžio konteineriu.

57. Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje numatyta, kad pavogtus arba netinkamus naudoti konteinerius (ne dėl atliekų turėtojų kaltės) paslaugos teikėjas turi pakeisti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas to paties dydžio ir taip pat aptarnaujamais konteineriais.

58. Ieškovė pretenzija prašė pratęsti Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatytą 2 darbo dienų terminą iki 5 darbo dienų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad nustatyti 2 darbo dienų terminai neteisėti ir nepagrįsti.

59. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatyti 2 darbo dienų terminai neteisėti, nepagrįsti bei turi būti pratęsti iki 5 darbo dienų. Apeliantė argumentuoja, kad 2 darbo dienų terminas nustatytas teisės akte – Taisyklių 39.11.1 papunktyje, nepažeidžia Kokybės reikalavimų 13 punkto nuostatų ir yra objektyviai pagrįstas – atitinka Šiaulių miesto specifiką, urbanistinį tankį, būtinybę užtikrinti viešosios paslaugos nepertraukiamumą ir greitą reagavimą į gyventojų poreikius. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šiems apeliantės argumentams pritaria.

60. Pirma, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Taisyklių 39.11.1 papunktyje buvo nustatyta, kad konteineriai, skirti mišriosioms komunalinėms atliekoms ir biologinėms atliekoms surinkti, turi būti pakeisti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie jų netinkamumą gavimo. Taigi, Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatyti 2 darbo dienų terminai nepažeidė Taisyklių 39.11.1 papunkčio nuostatų.

61. Antra, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2 darbo dienų terminai pažeidžia Kokybės reikalavimų 13 punkto nuostatas, nustatančias, kad netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones atliekų tvarkytojas privalo pakeisti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Kokybės reikalavimų 13 punkto nuostatas kaip draudžiančias perkančiajai organizacijai nustatyti trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą. Kokybės reikalavimų 2 punkte nustatyta, kad kokybės reikalavimų tikslas – nustatyti minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, išskyrus komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą, bet įskaitant komunalinių atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, kokybės reikalavimus. Sisteminiu bei lingvistiniu būdu aiškinant Kokybės reikalavimų 2 ir 13 punktų nuostatas, Kokybės reikalavimų 13 punkto nuostata reiškia privalomą kokybės standartą, mažiausią leistiną paslaugos kokybės lygį, t. y. maksimalią leistiną trukmę, per kurią atliekų tvarkytojas privalo pakeisti netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones, o ne, kaip teigia ieškovė ir vertino pirmosios instancijos teismas, draudimą perkančiajai organizacijai pagrįstai reikalauti greitesnio ir efektyvesnio paslaugos įvykdymo. Pačioje teisės normoje vartojama sąvoka „nedelsiant“ rodo, kad kuo greitesnis reagavimas yra siektinas. Taigi, vertinimas, kad trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas yra negalimas, yra klaidingas ir neatitinka Kokybės reikalavimų turinio bei tikslo – užtikrinti kuo operatyvesnį paslaugų teikimą. Priešingai, savivaldybės turi teisę nustatyti griežtesnius negu nustatyti Kokybės reikalavimuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus, įvertinusios tokio poreikio pagrįstumą. Šią savo teisę Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174 patvirtintų Taisyklių 39.11.1 papunktyje nustatydama 2 darbo dienų terminą aptariamai paslaugai suteikti.

62. Trečia, byloje nėra objektyvių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatyti 2 darbo dienų terminai būtų nepagrįsti, neįgyvendinami, t. y. neprotingi ir (ar) neproporcingi. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į Šiaulių miesto dydį, gyventojų skaičių ir tankį, būtinybę užtikrinti viešosios paslaugos nepertraukiamumą ir greitą reagavimą į gyventojų poreikius, neturi pagrindo spręsti priešingai.

63. Ketvirta, nesutiktina su ieškovės argumentu, kad apeliantė pirkime laikosi nenuoseklios pozicijos dėl to, jog Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatė 2 darbo dienų terminą, o Techninės specifikacijos 7.1.5 papunktyje dėl, ieškovės vertinimu, analogiškų paslaugų, nustatytas 5 darbo dienų terminas. Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose ir Techninės specifikacijos 7.1.5 papunktyje reglamentuojamos situacijos nėra tapačios, nes Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose reglamentuotos situacijos, kai atliekų turėtojas neturi atliekų konteinerio ar juo negali naudotis, t. y. atliekų tvarkymas neužtikrintas, o tai lemia būtinybę nustatyti trumpesnį aprūpinimo konteineriais ir (ar) konteinerių pakeitimo terminą. Tuo tarpu 7.1.5 papunktyje reglamentuojama situacija, kai keičiamos konteinerių stovėjimo vietos arba jose keičiamas, papildomas konteinerių skaičius, t. y. tokiu atveju tam tikras atliekų tvarkymo lygis jau yra užtikrintas, dėl to pateisinamas ir ilgesnis terminas.

64. Apibendrinant aptartas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatytus 2 darbo dienų terminus pripažinti neteisėtais ir (ar) nepagrįstais, todėl pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatytų 2 darbo dienų terminų pripažinimo neteisėtais ir nepagrįstais bei jų pratęsimo iki 5 darbo dienų.

Dėl indeksavimo termino pradžios

65. Sutarties 10 punkte įtvirtinta: „Įkainiai ir (ar) kaina perskaičiuojami dėl kainų lygio kitimo. Kaina ir įkainiai (be PVM) pirmus 12 (dvylika) mėnesių po sutarties įsigaliojimo dėl kainų lygio kitimo neperskaičiuojami. Po to jie gali būti perskaičiuoti dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio“. Sutarties 10.1 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad pradinis indeksavimas – nuo sutarties sudarymo dienos. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpis – 48 mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos su galimybe pratęsti sutartį 36 mėnesiams.

66. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutarties 10.1 papunktis turi būti pakeistas, nurodant, jog pradinis indeksas – nuo pasiūlymų pateikimo dienos, nes, teismo vertinimu, sąlyga, kad pradinis indeksas – nuo sutarties sudarymo dienos, neatitinka teismų praktikos, jog tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ieškovė ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas. Grįsdamas išvadą, kad indeksavimas turi būti atliekamas ne nuo sutarties sudarymo, o nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta pirkimo sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos, teismas nurodė, jog riziką tiekėjas prisiima nuo pasiūlymo pateikimo, o ne nuo sutarties sudarymo, todėl indeksavimo pradžia turi būti kainos užfiksavimo momentas – pasiūlymų pateikimo momentas. Teismas taip pat pažymėjo, kad VPT direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-209 patvirtintose tipinėse paslaugų teikimo sutarties sąlygose, kurios yra privalomos nuo 2025 m. kovo 1 d., specialiųjų sąlygų 5.3.3 papunktyje nurodyta, jog indeksacija atliekama nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos.

67. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, argumentuoja, kad sutarties 10.1 papunktyje nustatyta kainos indeksavimo tvarka yra pagrįsta. Apeliantės teigimu, teismas vadovavosi netinkamu teisės aktu, nurodydamas, jog šiam ginčui taikomas VPT direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1S-209, nes šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodoma, kad iki 2025?m. gegužės 1 d. pradėtose pirkimų procedūrose taikomos iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos, todėl, apeliantės teigimu, ginčo atveju šių tipinių sutarčių sąlygos neturėjo būti taikomos.

68. Priešingai nei teigia apeliantė, ginčo atveju taikytinos VPT direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-209 patvirtintos Paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad šio įsakymo 2.2 papunktyje nustatyta, jog įsakymu patvirtintos Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinės sąlygos yra taikomos viešojo pirkimo procedūroms, pradėtoms vykdyti nuo 2025 m. kovo 1 d., išskyrus atnaujinto varžymosi procedūras, vykdomas iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos sudarytų preliminariųjų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu bei pirkimo procedūras, vykdomas iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose. Įsakymo 2.3 punkte nustatyta, kad įsakymas įsigalioja 2025 m. kovo 1 d. Ginčo Pirkimas paskelbtas 2025 m. kovo 28 d.

69. Aplinkybė, kad VPT direktoriaus 2025 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1S-52 buvo pakeistas pirmiau nurodytu įsakymu Nr. 1S-209 patvirtintos Paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos ir nustatyta, kad pakeitimai įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d., o iki 2025?m. gegužės 1 d. pradėtose pirkimų procedūrose, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu vykdomose atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose atliekamose pirkimų procedūrose taikomos iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos, nepaneigia to, kad ginčo pirkimo metu galiojo ir buvo taikytina galiojusi įsakymo redakcija ir ja patvirtintos bendrosios sąlygos.

70. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo 80 punkto turinio, teismas įvertino susidariusią faktinę situaciją, tiekėjų prisiimamą riziką ir, atsižvelgdamas į tai, nustatė, jog pradinis indeksavimas turi būti atliekamas nuo pasiūlymų pateikimo dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada, konstatuodama, kad apeliantė jos nepaneigė. Kaip pagrįstai nurodė teismas, pasiūlymą pateikęs tiekėjas negali keisti kainos, o pirkimo procedūros gali užsitęsti. Taigi, riziką tiekėjas prisiima pateikdamas pasiūlymą ir, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog indeksavimas taikytinas nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta pirkimo sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos, nuo kurios tiekėjas prisiima riziką dėl pasiūlytos kainos ir kurią ši kaina užfiksuojama.

71. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutarties 10.1 papunkčio teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar panaikinti, todėl apeliacinio skundo dalis, susijusi su sutarties 10.1 papunkčio vertinimu, atmestina .

Dėl baudų dydžių

72. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su teismo pozicija dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pakeisti sutarties 28 punkte nustatytų baudų dydžius ieškovės prašomais, atmetimo, todėl šios teismo sprendimo dalies neginčija, tačiau apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog sutarties 28 punkte (28.1–28.14 papunkčiuose) nurodytos baudos laikytinos neproporcingomis ir dėl šios priežasties sutarties 28 punktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.

73. Sutarties 28 punkte numatyta, kad paslaugos teikėjas privalo sumokėti administratoriui atitinkamo dydžio baudą: 30 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį ar už kiekvieną konteinerį, kai nustatomas konteinerių, neatitinkančių Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, pastatymas ir (ar) nepakeitimas pagal administratoriaus nurodymą; už konteinerių neperstatymą į administratoriaus nurodytą vietą; už pavogtų ir (ar) sugadintų konteinerių, nepriklausomai kas juos sugadino, nepakeitimą Techninėje specifikacijoje ir (ar) sutartyje nustatytu laiku; už identifikuoto konteinerio neteisingą priskyrimą objektui; 80 Eur baudą už kiekvieną konteinerį, kai nepritvirtintas konteinerio identifikacinis numeris ir (ar) konteinerio žymeklis, nepakeistas ar netinkamas naudoti, nukritęs konteinerio identifikacinis numeris ir (ar) konteinerio žymeklis; kai nėra nustatytos informacijos ant konteinerio; 100 Eur baudą už kiekvieną nustatytą (kiekvieno konteinerio) atvejį už konteinerių užpildymo jutiklių sistemos neveikimą ar netinkamą veikimą, jeigu tokie jutikliai yra įrengti ir naudojami (jutiklių neįrengimą, duomenų neperdavimą, stebėjimo realiu laiku neveikimą, netikslų užpildymo lygio nuskaitymą ir kt.); už vaizdo registratoriaus netinkamą veikimą ir (ar) neveikimą ar nepriežiūrą, kaip numatyta Techninės specifikacijos 8.10. papunktyje; 200 Eur baudą už kiekvieną konteinerį ar atvejį, kai konteineriai nėra dezinfekuojami ir (arba) plaunami pagal nustatytą grafiką arba administratoriaus pareikalavimą; už ištuštinto konteinerio nepastatymą į jo paėmimo vietą ir (ar) palikimą neuždengtu dangčiu; už konteinerio nepastatymą pagal Techninės specifikacijos reikalavimus; už netvarkingas ir (ar) už užfiksuotas netvarkingas ir nesutvarkytas mišriųjų komunalinių, žaliųjų, maisto atliekų, tekstilės atliekų konteinerių stovėjimo vietas bei aikšteles 5 m spinduliu aplink konteinerius ir (ar) už netinkamą Techninės specifikacijos 7.1.15 punkto vykdymą; už nesuteiktą arba netinkamai suteiktą komunalinių atliekų (mišriųjų komunalinių, biologinių, maisto, tekstilės) surinkimą ir transportavimą, kai konteineriai nėra ištuštinti arba atliekos nėra surenkamos pagal suderintą ir viešai paskelbtą grafiką arba individualūs konteineriai yra ištuštinti, kai juose buvo užfiksuotos neleistinos atliekos; už atliekų turėtojų neaprūpinimą konteineriais šioje sutartyje nustatytu laiku; 300 Eur baudą už kiekvieną nustatytą atvejį už konteinerių identifikavimo sistemos neveikimą; 500 Eur baudą už kiekvieną konteinerį, kai neuždaromas kaip nenaudojamas (neužrišant STOP juostos) sugadintas mažai įgilintas ar pusiau požeminis konteineris; už draudžiamų atliekų atvežimą į atliekų apdorojimo įrenginius; už nesavalaikį komunalinių atliekų surinkimo grafikų, konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikų, ataskaitų, sąrašų apie atliekų turėtojų aprūpinimą konteineriais pateikimą, pirminės atliekų surinkimo ir transportavimo apskaitos aplaidų vedimą ar nevedimą, neteisingą ataskaitinių duomenų pateikimą; už administratoriaus teisėto reikalavimo nevykdymą, kuris susijęs su sutarties technine specifikacija, teisės aktais, įstatymų nevykdymu, išskyrus, jei sutartyje yra numatyta kitaip; 1 000 Eur baudą už kiekvieną nustatytą atvejį už pakuočių atliekų, biologinių, maisto, tekstilės, pavojingų, elektros ir elektronikos, didelių gabaritų, naudotų padangų, statybos griovimo atliekų, šiferio, žemių, grunto pakrovimą į mišriąsias, komunalines atliekas vežančią šiukšliavežę ir transportavimą į atliekų apdorojimo įrenginius ar atliekų, kurios sutarties pagrindu teikiant paslaugas turi būti surenkamos atskirai, sumaišymą; už savivaldybės atliekų turėtojų komunalinių atliekų maišymą su kitos(-ų) savivaldybės(-ių) atliekomis; už paslaugos teikimą šiukšliavežiais, neatitinkančiais Konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų, įskaitant pasiūlyme nurodytų transporto priemonių atitikimą euro standartams.

74. Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu ir neteisėtu sutarties 28 punktą, konstatavęs, kad numatytos baudos neatitinka netesybų sampratos ir neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo. Teismo vertinimu, pirkimo sutartyje nustatytų baudų negalima laikyti protingai pateisinamomis, nes atsakovė nepateikė potencialius nuostolius pagrindžiančių duomenų ar individualizuoto baudų pagrindimo, sutarties nuostatos dėl baudų yra neproporcingos pažeidimų pobūdžiui, sunkumui, nesusietos su atsakovės patiriamais nuostoliais.

75. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, argumentuoja, kad sutarties 28 punkte nurodytos baudos yra nelaikytinos neproporcingomis. Nesant sutarties pažeidimo, nėra galimybės įvertinti, ar netesybų dydis yra per didelis ir turi būti mažinamas, be to, ieškovė nepaaiškino, kodėl ginčijami baudų dydžiai turėtų būti mažinami iki ieškovės nurodytų ribų.

76. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali (bet neprivalo) pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK nustatytais ir kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

77. Bauda kaip netesybos viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui, taip pat neturi vienai iš sutarties šalių suteikti perdėto pranašumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019). Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis. Vien ta aplinkybė, jog sutartimi yra siekiama tinkamo viešojo intereso įgyvendinimo, savaime nereiškia, kad galimas dvigubas, baudinio pobūdžio netesybų taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

78. Nagrinėjamu atveju dvigubų netesybų taikymo klausimas nekeliamas, o pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti apeliantės nustatytas baudas neproporcingomis ir, atitinkamai, konstatuoti sutarties 28 punkto neteisėtumą bei nepagrįstumą, grindė tuo, kad, teismo vertinimu, nurodytame punkte nustatytos baudos neprotingai didelės, neproporcingos pažeidimų pobūdžiui bei sunkumui, nesusietos su apeliantės galimais patirti nuostoliais. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka, todėl konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutarties 28 punktą dėl jame nustatytų baudų dydžių pripažino neteisėtu nepagrįstai.

79. Netesybos gali būti mažinamos, kai jos yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos mažinamos įvertinus jų santykį su kreditoriaus realiai patirtu nuostoliu, taip pat kai neprotingas, kreditoriaus galimus nuostolius ženkliai viršijantis dydis yra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, nesant sutarties pažeidimo, nėra galimybės įvertinti, ar netesybų (baudų) dydis yra per didelis ir turi būti mažinamas, t. y. šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra aiškus baudų santykis su apeliantės galimu nuostoliu, patirtų dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl jų mažinimas iki realios nuostolių sumos šioje byloje nėra galimas.

80. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tokioje situacijoje, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Atvejais, kai baudos dydis išreiškiamas nominalia verte, konkretus baudos dydis yra žinomas iš anksto, taip pat aiškus jos santykis sudarysimos sutarties atžvilgiu ir dėl to galimas skųsti viešojo pirkimo procedūrų metu. Vis dėlto, kaip pažymėjo kasacinis teismas, tokiu atveju, kai pirkimo sutartis sudaroma ne dėl aiškiai apibrėžto galutinio rezultato (pristatyti konkrečias prekes, pastatyti statinį ar pan.), o dėl tęstinio, pasikartojančio prievolių vykdymo, jų vykdymas bei pažeidimas yra (gali būti) ne vienkartinis, todėl bendras jų (baudų) dydis nėra aiškiai žinomas. Be to, viešuosiuose pirkimuose, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sutartys sudaromos trečiųjų asmenų naudai vykdant viešąsias funkcijas (pareigas), neretai susiduriama ne tik su tiesioginiais ekonominiais sutarčių nevykdymo suvaržymais, bet ir kitokio pobūdžio nepatogumais, kurie taip pat gali būti įkainoti finansiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 39, 40 punktai). Dėl aptartos ginčo specifikos iš tiesų pernelyg sudėtinga iš anksto pripažinti tam tikrų baudų dydžių neadekvatumą dėl netinkamo sutarčių vykdymo kilusių atsakovės nepatogumų (ar tiesioginių finansinių praradimų) atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

81. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, pripažintina, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių akivaizdžiai per didelį, neprotingą sutarties 28 punkte įtvirtintų baudų dydį, o tiek ieškovės teiginiai, tiek pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu grįstos abstrakčiu ir subjektyvaus pobūdžio sutarties kainos bei nustatytų baudų visumos dydžio palyginimu. Ieškovė nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kodėl nustatyti baudų dydžiai turėtų būti mažinami iki ieškovės nurodytų ribų.

82. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 vertino nustatytus baudų dydžius tapačioje situacijoje, kuri yra nepakitusi, atitinkamai, teismo pateikti teisiniai argumentai laikytini precedentu. Minėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad už analogiškus pažeidimus, kaip nagrinėjamoje byloje, numatytus sutarties 28.1.1–28.1.3, 28.1.6.–28.1.9, 28.2.–28.3, 28.7.1–28.7.3, 28.8–28.9 papunkčiuose, įtvirtintos tapataus, kaip šioje byloje, dydžio baudos yra pagrįstos, protingai pateisinamos. Ši išvada grindžiama tuo, kad tiekėjo prievolės, nurodytos minėtuose papunkčiuose, kurių tinkamą vykdymą siekiama užtikrinti nurodytomis netesybomis, įvertinus jų dydį, taip pat aplinkybę, kad jos yra susijusios su viešąja tvarka, aplinkosauga bei savivaldybės gyventojų teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, laikytinos protingai pateisinamomis, juolab kad nurodytais atvejais dominuoja ne tiek būtinybė netesybomis užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą, kiek viešasis interesas dėl tinkamo tiekėjo prievolės vykdymo, t. y. siekis užtikrinti savivaldybės gyventojų teisę į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką bei aplinkos apsaugą.

83. Nors ieškovė akcentuoja nustatytų netesybų reikšmę tiekėjams, tačiau, kaip jau yra pažymėję teismai, teikdami pasiūlymus tiekėjai iš esmės prognozuoja tinkamą būsimų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, be to, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar tiekėjai apskritai ir kokia apimtimi į siūlomą kainą įtraukia ir apskaičiuoja sutarties neįvykdymo ar vėlavimo riziką, o vertinant priešingai, kiltų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčio vertinimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021).

84. Atsižvelgiant į paslaugos teikimo įkainius, netesybų dydį, prievolės pobūdį ir netinkamam prievolės įvykdymui pašalinti reikalingus veiksmus, nelaikytinos neproporcingomis ir kitos ginčijamos baudos: 80 Eur bauda už kiekvieną konteinerį, kai nepritvirtintas konteinerio identifikacinis numeris ir (ar) konteinerio žymeklis, nepakeistas ar netinkamas naudoti, nukritęs konteinerio identifikacinis numeris ir (ar) konteinerio žymeklis (sutarties 28.1.4 papunktis); 80 Eur bauda už kiekvieną konteinerį, kai nėra nustatytos informacijos ant konteinerio (Techninės specifikacijos 9.14. punktas) (sutarties 28.1.5 papunktis); 1 000 Eur bauda už savivaldybės atliekų turėtojų komunalinių atliekų maišymą su kitos(-ų) savivaldybės(- ių) atliekomis už kiekvieną nustatytą atvejį (sutarties 28.4 papunktis); 500 Eur bauda už draudžiamų atliekų atvežimą į atliekų apdorojimo įrenginius už kiekvieną nustatytą atvejį (sutarties 28.5 papunktis); 500 Eur bauda už nesavalaikį komunalinių atliekų surinkimo grafikų, konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikų, ataskaitų, sąrašų apie atliekų turėtojų aprūpinimą konteineriais pateikimą, pirminės atliekų surinkimo ir transportavimo apskaitos aplaidų vedimą ar nevedimą, neteisingą ataskaitinių duomenų pateikimą už kiekvieną nustatytą atvejį (sutarties 28.6 papunktis); 300 Eur bauda už konteinerių identifikavimo sistemos neveikimą už kiekvieną nustatytą atvejį ir kiekvieną pažeidimo dieną, neapmokant už sistemos neveikimo metu aptarnautus konteinerius (sutarties 28.10 papunktis); 100 Eur bauda už konteinerių užpildymo jutiklių sistemos neveikimą ar netinkamą veikimą, jeigu tokie jutikliai yra įrengti ir naudojami (jutiklių neįrengimą, duomenų neperdavimą, stebėjimo realiu laiku neveikimą, netikslų užpildymo lygio nuskaitymą ir kt.) už kiekvieną nustatytą (kiekvieno konteinerio) atvejį, tokiu atveju neapmokant ir už sistemos neveikimo metu aptarnautus konteinerius (sutarties 28.11 papunktis); 30 Eur bauda už identifikuoto konteinerio neteisingą priskyrimą objektui už kiekvieną nustatytą atvejį (sutarties 28.12 papunktis); 100 Eur bauda už vaizdo registratoriaus netinkamą veikimą ir (ar) neveikimą ar nepriežiūrą, kaip numatyta Techninės specifikacijos 8.10 papunktyje už kiekvieną nustatytą atvejį; 500 Eur bauda už administratoriaus teisėto reikalavimo nevykdymą, kuris susijęs su sutarties technine specifikacija, teisės aktais, įstatymų nevykdymu, išskyrus, jei sutartyje yra numatyta kitaip už kiekvieną nustatytą atvejį (sutarties 28.14 papunktis). Pritartina apeliantės teiginiams, kad nesant sutarties pažeidimo, nėra galimybės įvertinti, ar netesybų dydis yra per didelis ir turi būti mažinamas. Kartu atsižvelgtina į perkančiosios organizacijos teisę savo nuožiūra nustatyti jai priimtinas ir reikšmingas, teisės aktų reikalavimų nepažeidžiančias pirkimo sąlygas ir į tai, kad, kaip minėta, įvertinus perkamų paslaugų pobūdį bei reikšmę, baudų paskirtį bei tikslus, nenustatyta priežasčių baudų dydžius pripažinti akivaizdžiai neproporcingais. Ieškovė, ginčydama nustatytus baudų dydžius, rėmėsi bendro pobūdžio subjektyviais vertinimais, tačiau nepaaiškino, kodėl ginčijami baudų dydžiai turėtų būti mažinami iki ieškovės nurodytų ribų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl neproporcingo baudų dydžio ir (ar) neatitikties pažeidimų reikšmei ir (ar) baudų tikslams.

85. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčo sutarties 28 punkte nustatyti baudų dydžiai nėra aiškiai ir akivaizdžiai neprotingi. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, liudijančių, kad tokie baudų dydžiai galėtų teikti apeliantei naudą ir (ar) tapti apeliantės pasipelnymo šaltiniu, be to, ieškovė nepagrindė, jog protingi baudos dydžiai būtų tokie, kokie nurodyti jos ieškinyje. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutarties 28 punkte (28.1–28.14 papunkčiuose) nurodytų baudų neproporcingumo ir sutarties 28 punkto pripažinimo neteisėtu vertintina kaip nepagrįsta.

Dėl baudų taikymo tvarkos

86. Sutarties 32.5 papunktyje nustatyta, kad už pažeidimus, numatytus šios sutarties 28.1, 28.2, 28.3, 28.4, 28.5, 28.6, 28.7, 28.13 papunkčiuose, išskyrus 28.1.7 papunktį, paslaugos teikėjui bauda skiriama iš karto ir apie baudos skyrimą paslaugos teikėjas informuojamas raštu; paslaugos teikėjas padarytus pažeidimus privalo pašalinti per 24 valandas, informuodamas apie tai administratorių raštu ir pridėdamas pažeidimo pašalinimą įrodančias fotonuotraukas su užfiksuota data; pažeidimų pašalinimas neatleidžia paslaugos teikėjo nuo baudos sumokėjimo.

87. Pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties 32.5 papunkčio dalį, kuria nurodomas automatinis baudų taikymas, neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė (bauda) taikoma tik nustačius visas sąlygas, būtinas jai taikyti (CK 6.246–6.249 straipsniai), t. y. nustačius faktinį paslaugų teikimo pažeidimą; prieš skiriant baudą būtina įsitikinti, jog pažeidimas padarytas dėl tiekėjo neteisėtų veiksmų, o ne dėl kitų trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog automatiškai paskyręs baudą, administratorius (atsakovė) vykdys visų tiekėjo civilinės atsakomybės sąlygų patikrinimą (leis pateikti paaiškinimus), Sutartyje nenumatyta procedūra ir mechanizmas, kaip automatiškai paskirtą baudą panaikinti, nepasitvirtinus jos skyrimo pagrįstumui, t. y. sutartyje nenumatytas nepagrįstai paskirtos baudos panaikinimo mechanizmas.

88. Apeliantė skunde argumentuoja nesant pagrindo pripažinti pirkimo sutarties 32.5 papunktyje nustatytą baudų taikymo tvarką neteisėta. Pirkimo sutarties 32.5 papunktyje numatytas automatinis baudų taikymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir šiuo konkrečiu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti sklandų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą bei viešojo intereso apsaugą. Automatinis baudų taikymas yra prevencinė ir drausminamoji priemonė, kuri skatina tiekėją laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

89. Priešingai nei nurodo apeliantė, automatinis baudų taikymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, juolab kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartyje nėra įtvirtintos tvarkos kaip po automatinio taikymo bus vykdomas baudos (civilinės atsakomybės sąlygų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas bei ar, pagrindus baudos nepagrįstumą, ji gali būti panaikinta. Viena vertus, pagal teisinį reguliavimą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022). Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką, sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas, visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Sudarius sutartį, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, jei taikytų ieškovei (tiekėjui) civilinę atsakomybę, turėtų nustatyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK 6.246–6.249 straipsniuose. Automatinis baudų skyrimas, nenustatant aiškios ir konkrečios tokiu būdu paskirtų baudų peržiūrėjimo procedūros ir sistemos, nesudaro prielaidų tinkamai įgyvendinti teisės aktuose nustatytą reikalavimą kiekvienu atveju nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįsti tokios atsakomybės taikymą.

90. Atmestinas apeliacinio skundo argumentus, kad automatinis baudų taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti sklandų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą bei viešojo intereso apsaugą. Paslaugų teikimo sklandumas nepadidėja ir nesumažėja dėl pažeidimo konstatavimo proceso vykdymo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė tokios būtinybės nukrypstant nuo bendrųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų taikyti baudas automatiškai, todėl tokia tvarka teismo pagrįstai pripažinta neatitinkančia proporcingumo principo. Nors ir sutiktina, kad atsakovės siekis užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą yra pagrįstas ir svarbus, tačiau vien viešojo intereso užtikrinimo siekis negali tapti pagrindu taikyti kitai sutarties šaliai baudas automatiškai, neatlikus tinkamo tyrimo nustatant būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas ir neįtvirtinant aiškios bei pagrįstos kiekvieno baudos skyrimo atvejo peržiūros galimybės bei proceso, kuriuo tiekėjas galėtų pasinaudoti kvestionuodamas savo civilinę atsakomybę. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių – vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

91. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutarties 32.5 papunkčio dalies, kuria nustatytas automatinis baudų taikymas, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar panaikinti. Dėl to atitinkama apeliacinio skundo dalis atmestina .

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio

92. Sutarties 34 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, kaip numatyta šios Sutarties 3 punkte, privalo pateikti besąlyginį sutarties įvykdymo užtikrinimą ne mažesnei kaip 500 000 Eur sumai.

93. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutarties 34 punkte nustatyta 500 000 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra nepagrįstai didelė, riboja konkurenciją, todėl turėtų būti mažinama galimai iki 1,6 ar 1,5 procento nuo sutarties vertės (10 500 000 Eur), tai sudarytų 168 000 Eur ar 150 000 Eur.

94. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie panašaus pobūdžio sutartyse nustatomas sutarčių įvykdymo užtikrinimo sumomis kituose miestuose ar rajonuose. Atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema siekiamas tikslas yra identiškas, nepaisant to, ar sutartis sudaroma Neringoje, Vilniuje, ar kitame mieste, tačiau, tai nelemia fakto, kad užtikrinimo vertė negali būti didesnė nei 1,6 procento. Užtikrinimo vertė svyruoja ir apeliantė galėjo nustatyti Sutarties vykdymo užtikrinimo sumą savo nuožiūra, o teismas nepagrįstai šią sumą nurodė sumažinti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

95. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonės, kurias privalo nustatyti perkančioji organizacija tam, kad būtų užtikrintas tinkamas viešo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį.

96. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvioji perkančiosios organizacijos pareiga pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas. Nurodyta nuostata yra atkartojama VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame taip pat įtvirtintas reikalavimas pirkimo sutartyje nurodyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Remiantis VPĮ 42 straipsnio 1 dalimi, pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas gali būti užtikrinami CK 6.70 straipsnyje nustatytais ir kitais prievolių užtikrinimo būdais. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti ne tik vieną, bet ir kelis perkančiajai organizacijai priimtinus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus.

97. Pažymėtina, kad užtikrinimo priemonės turi būti parenkamos griežtai laikantis viešųjų pirkimų principų, ypač proporcingumo ir konkurencijos skatinimo principo. Kuo pirkimo objektas sudėtingesnis ir svarbesnis viešajam interesui, kuo pirkimo vertė didesnė, tuo atitinkamai perkančioji organizacija gali parinkti griežtesnes užtikrinimo priemones. Perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju turi vertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes. Perkančiajai organizacijai paprašius pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tiekėjai patiria papildomą finansinę naštą, susijusią su pasiūlymų teikimu, todėl atitinkamai padidėja ir perkančiajai organizacijai teikiamo pasiūlymo kaina. Užtikrinimo dydis turėtų būti proporcingas pirkimo svarbai ir tikėtinoms prievolių neįvykdymo neigiamoms pasekmėms.

98. Atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, bylos duomenis, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog sutarties 34 punkte nustatyta 500 000 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra nepagrįstai didelė, riboja konkurenciją, todėl turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į vyraujančią bei įprastą praktiką, iki 1,6 ar 1,5 procento nuo sutarties vertės.

99. Pripažintina, kad atsakovė iš esmės nepagrindė galimų nuostolių dydžio, taip pat nenurodė bei nepateikė duomenų apie galimus tiesioginius ekonominius praradimus, papildomas išlaidas, kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt. bei jų finansinę vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad sutartis yra ilgalaikė, susijusi su nepertraukiamu paslaugų teikimu, sutarties suma didelė, pačios savaime nepatvirtina sutarties 34 punkte nustatyto 500 000 Eur dydžio pagrįstumo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįrodė, kad Šiaulių miesto savivaldybėje tokio pobūdžio paslaugų teikimo sutarties užtikrinimo suma turėtų būti ženkliai didesnė nei Vilniaus mieste ar Neringos savivaldybėje, t. y. didesnė nei 1,6 procento ir siekti beveik 4,8 procentus nuo sutarties vertės.

100. Pripažintina, kad apeliantė, grįsdama užtikrinimo sumos proporcingumą, nenurodė Šiaulių specifikos, atliekų surinkimo ypatybių šiame mieste, kurios būtų tiek skirtingos nuo Vilniaus (kuriame gyvena daugiau gyventojų ir yra įsikūrę daugiau juridinių asmenų) ar Neringos (kurioje paslaugų teikimas apsunkintas atliekų vežimo iš Kuršių Nerijos), kad reikėtų taikyti sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris būtų 2–3 kartus didesnis negu šiose savivaldybėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepagrįstai didelė sutarties užtikrinimo suma atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją.

101. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutarties 34 punktu nustatytos sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar panaikinti.

Dėl reikalavimo užtikrinti netiesioginius nuostolius

102. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kad turi būti tikslinamas sutarties 64.3 papunktis, panaikinant reikalavimą pateikti netiesioginių nuostolių užtikrinimą, bei sutarties 34.3 papunktis (pretenzijoje ir ieškinyje klaidingai nurodytas 34.4 papunktis), panaikinant reikalavimą į teikiamas banko garantijas įtraukti visą sutarties 64 punkto tekstą.

103. Sutarties 34.3 papunktyje nurodyta, kad į administratoriui pateikiamo sutarties užtikrinimo tekstą turi būti įtraukti sutarties XIV skyriuje nurodyti atvejai; sutarties XIV skyriuje nurodyta, jog administratorius turi teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia paslaugos teikėjas, sutarties 64 punkte nurodytais atvejais, tarp kurių – jei dėl paslaugos teikėjo kaltės administratorius patiria nuostolius (tiesioginius ir (ar) netiesioginius) (sutarties 64.3 papunktis).

104. Pirmosios instancijos teismas 64.3 ir 34.4 papunkčių dalis, susijusias su garantijos už netiesioginius nuostolius pateikimu, pripažino nepagrįstomis, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis, kad finansų įstaigos, įskaitant bankus ir draudimo bendroves, atsisako užtikrinti netiesioginius nuostolius.

105. Apeliantė nurodo, kad teismo išvados dėl sutarties 64.3, 34.3 papunkčių tikslinimo nepagrįstos, nes tai, jog ieškovė pateikė kelių įstaigų informaciją, jog tokie užtikrinimo dokumentai nėra teikiami, nepaneigia aplinkybės, kad kitos institucijos tokius dokumentus išduoda, ir neįrodo ribojamos tiekėjų galimybės pateikti atitinkamus užtikrinimo dokumentus.

106. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, kad rinkoje nėra teikiami tokie sutarties įvykdymo užtikrinimai, kurie atitiktų apeliantės nurodytus reikalavimus dėl netiesioginių nuostolių ar nurodant pažodžiui sutarties sąlygas. Apeliantė šios išvados nepaneigė ir apeliaciniame skunde remiasi bendro pobūdžio subjektyvaus vertinimo teiginiais. Kaip nustatyta iš su ieškiniu pateikto elektroninio susirašinėjimo, draudimo bendrovės neišduoda laidavimo draudimo raštų netiesioginiams nuostoliams. Pagal viešai skelbiamą informaciją, bankai garantijos raštus išduoda tik pagal savo formą ir į juos neleidžiama įtraukti sutarties XIV skyriaus teksto. Apeliantė šių duomenų nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kad yra įstaigų, kurios pateiktų užtikrinimus su reikalaujamu tekstu, nepateikė tokių įstaigų patvirtinimų ar tokio turinio užtikrinimo raštų pavyzdžių (CPK 178 straipsnis).

107. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, esant duomenų, jog draudimo bendrovės ar finansų įstaigos neišduoda užtikrinimo pagal apeliantės keliamas sąlygas, sutarties 64.3 papunkčio reikalavimas, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, bei sutarties 34.3 papunkčio (pretenzijoje ir ieškinyje klaidingai nurodytas 34.4 papunktis) reikalavimas į banko garantijas įtraukti visą sutarties 64 punkto tekstą, riboja galimybes dalyvauti pirkime sutartį galinčiam įvykdyti tiekėjui, tokie neproporcingi reikalavimai pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus (VPĮ 17 straipsnis).

108. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties 64.3 papunkčio tikslinimo, panaikinant reikalavimą, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, bei sutarties 34.3 papunkčio tikslinimo, panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą sutarties 64 punkto tekstą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar panaikinti.

Dėl reikalavimo atskirai surinkti atliekas iš skirtingų atliekų turėtojų

109. Techninės specifikacijos 6.1.7 papunktyje, be kitų sąlygų, nurodyta, kad turi būti sudaryti grafikai, užtikrinantys atskirą atliekų surinkimą iš individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų, sodų bendrijų. Techninės specifikacijos 7.1.7 papunktyje nurodyta, jog paslaugos teikimo metu atliekos iš juridinių asmenų turi būti surenkamos atskirais maršrutais ir negali būti surenkamos kartu ir (ar) maišomos su iš gyventojų surenkamomis atliekomis. Techninės specifikacijos 7.2.2 papunktyje nurodyta, kad paslaugos teikėjas privalės atskirai surinkti žaliąsias atliekas iš šių atliekų turėtojų: 1) individualių valdų; 2) daugiabučių namų; 3) sodų bendrijų; 4) viešųjų įstaigų.

110. Teismas pripažino, kad Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 papunkčių dalys, kuriomis reikalaujama atskirais maršrutais surinkti atliekas iš individualių valdų, daugiabučių namų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų, juridinių asmenų, neatitinka proporcingumo principo, yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl turi būti panaikintos.

111. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimas atliekas surinkti atskirais maršrutais, kurie skirti individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų atliekų turėtojams, laikytinas neproporcingu ir (ar) nepagrįstu. Apeliantė argumentuoja, jog atskiras aptarnavimo maršrutas reikalingas tam, kad perkančioji organizacija galėtų vertinti ir analizuoti atvežamų atliekų kokybę, kiekį ir pagal šiuos duomenis spręsti ne tik dėl atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo atliekų turėtojų grupei, bet ir atskiro informavimo apie teisingą atliekų rūšiavimą. Taip pat atskiras maršrutas padeda identifikuoti iš atskirų grupių atliekų turėtojų surenkamų atliekų kiekį, tokiu būdu sudarant prielaidas teisingam kaštų paskirstymui. Apeliantės teigimu, Lietuvos teisės aktai reikalauja griežtos atliekų tvarkymo apskaitos, o atskiri aptarnavimo maršrutai yra būtini, siekiant tinkamai įgyvendinti Taisyklių nuostatas, įtvirtinančias, kad savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai, pasibaigus mėnesiui, per 5 kalendorines dienas administratoriui turi pateikti duomenis apie savivaldybės teritorijos įvairiuose šaltiniuose surinktų ir perduotų apdoroti visų, taip pat ir rūšiuojamuoju būdu ir apvažiavimo būdu surinktų komunalinių atliekų kiekį pagal atliekų rūšis ir atskiras atliekų turėtojų grupes. Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661, nėra paneigiami atskiri aptarnavimo maršrutai atskiriems šio teisės akto 17.2 papunktyje nurodytiems atliekų turėtojų tipams. Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai yra susiję su savivaldybės specifika, reikiamos apimties paslaugos reikalavimais.

112. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 papunkčių dalys, kuriomis reikalaujama atskirais maršrutais surinkti atliekas iš individualių valdų, daugiabučių namų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų, juridinių asmenų, būtų teisėtos ir pagrįstos, nes tokie reikalavimai neproporcingai apsunkina paslaugų teikimą teisės aktų nenustatytais reikalavimais ir, atitinkamai, riboja pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų skaičių bei konkurenciją.

113. Apraše nėra reikalavimo išskaidyti surenkamų atliekų tyrimą pagal atliekų turėtojus. Aprašo 17 punkte, kuriuo remiasi apeliantė, nėra nustatytas reikalavimas išskaidyti tyrimą pagal atliekų turėtojus, be to, nedraudžiama vienu šiukšliavežiu aptarnauti skirtingų tipų atliekų turėtojus, maišyti juridinių asmenų ir fizinių asmenų atliekas, nėra išskiriami subjektai kaip sodų bendrijos bei viešosios įstaigos. Aprašo 17 punkte nurodyta, jog mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbams parenkama po vieną šiukšliavežį iš kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo regionui priklausančios savivaldybės stebėjimo komisijos bendru sprendimu, siekiant įvertinti kiekvienos savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą. Ataskaitoje turi būti nurodyta tyrimams parinkto šiukšliavežio atvežtų atliekų svoris, kokias teritorijas (parenkant vieną iš Tvarkos aprašo 17.1 papunkčiuose nurodytų teritorijų tipų) ir atliekų turėtojus (parenkant vieną iš Tvarkos aprašo 17.2 papunkčiuose nurodytų atliekų turėtojų tipų) parinktas šiukšliavežis apvažiavo. Aprašo 17.1 papunktyje nurodomi tyrimams parinkto šiukšliavežio apvažiuotų teritorijų tipai: miestas; miestelis; kaimas ir (ar) viensėdis; mišrus (nurodant ir iš kokių Tvarkos aprašo 17.1 papunkčiuose nurodytų teritorijų tipų surinktos atliekos, pažymint vyraujantį teritorijų tipą, kuris nustatomas pagal ištuštintų konteinerių skaičių). Aprašo 17.2 papunktyje nurodyti tyrimams parinkto šiukšliavežio apvažiuotų atliekų turėtojų tipai: daugiabučių gyventojai; individualių namų gyventojai; juridiniai asmenys; mišrus (nurodant ir iš kokių Tvarkos aprašo 17.2 papunkčiuose nurodytų atliekų turėtojų tipų surinktos atliekos, pažymint vyraujantį atliekų turėtojų tipą, kuris nustatomas pagal ištuštintų konteinerių skaičių).

114. Apeliantės nurodomose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nėra įtvirtinta, kad reikėtų nurodyti atskirai juridinius asmenis, fizinius asmenis, sodų bendrijas. Reikalaujama nurodyti duomenis apie atliekas, o ne atliekų turėtojus.

115. Apeliantės argumentai dėl atliekų turėtojų grupių išskaidymo neatitinka ir Taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174, turinio. Taisyklėse neišskiriamos tokios atliekų turėtojų grupės kaip: 1) individualių valdų, 2) daugiabučių namų, 3) sodų bendrijų, 4) viešųjų įstaigų. Taisyklių 10 punkte išskirtos tik tokios 3 grupės atliekų turėtojų: gyventojai (fiziniai asmenys); juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi; bei juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas yra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba taršos leidime.

116. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nagrinėjamu atveju nepateikė patikimo ir įtikinamo Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7, 7.2.2 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų nustatymo pagrindimo, patvirtinančio jų adekvatumą pirkimo pobūdžiui ar atitiktį proporcingumo principui.

117. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkos ministro įsakymų reikalavimus užtikrina kitos Techninėje specifikacijoje nurodytos priemonės, kurios atitinka proporcingumo principą. Techninės specifikacijos 10.4 papunktyje nustatyta, kad paslaugos teikėjo konteinerių identifikavimo sistema privalo užtikrinti konkrečių su atliekų turėtojais, atliekų kiekiu, konteinerių pakėlimu ir kt. susijusių duomenų registravimą ir perdavimą. Be to, net atliekant atliekų surinkimą atskirais maršrutais, apeliantė tik dėl atskiro maršruto negalės identifikuoti nurodomų duomenų – atvežamų atliekų kokybės pagal kiekvieną atliekų turėtoją, atliekų rūšiavimą pagal kiekvieną atliekų turėtoją, o tik bendrus duomenis. Taigi, kitomis, mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, apeliantė gali pasiekti tą patį tikslą, kurį nurodė atsakyme į pretenziją bei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 papunkčių reikalavimai dėl atskirų maršrutų lemtų papildomas sąnaudas, didesnes paslaugų kainas, tai atitinkamai reikštų neracionalų lėšų panaudojimą.

118. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 papunkčių yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar panaikinti, todėl apeliacinio skundo dalis dėl Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 papunkčių atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl žaliųjų atliekų aikštelės tvarkym

119. Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktyje nurodyta, kad paslaugos teikėjas privalo konteinerių ir (ar) maišų tuštinimo metu, 5 m spinduliu, skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės, surinkti išsipylusias ir esančias žaliąsias atliekas ir palikti švarią konteinerių stovėjimo vietą.

120. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktis neteisėtas, dėl to tikslintinas, nurodant, kad šalia esančių atliekų surinkimas laikomas papildomu pakėlimu, o pasiūlymo forma papildoma atskiru įkainiu, kuriuo būtų apmokama teritorijos, esančios 5 m spinduliu aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemonę, sutvarkymo paslauga. Priešingu atveju, teismo vertinimu, atliekų surinkėjai būtų priversti ne tik teikti papildomas nemokamas paslaugas (už atliekų, kurių kiekis galimai atitiktų ne vieną, o du ir daugiau konteinerius, išvežimą), bet dar ir paslaugas, kurių apeliantė nenupirko (aplinkos 5 m spinduliu nuo konteinerių išorinės kraštinės tvarkymo paslaugas).

121. Apeliantė, nesutikdama su aptarta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad minimas reikalavimas nėra atskira teritorijos tvarkymo paslauga, o sudėtinė atliekų surinkimo paslaugos dalis. Viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti paslaugą, užtikrinančią viešąjį interesą, o atliekų tvarkymo paslauga savaime apima ir tam tikrą teritorijos tvarkymą aplink konteinerius, t. y. tiek mišrių komunalinių atliekų konteinerių, tiek žaliųjų atliekų konteinerių ir (ar) didmaišių ar kitų konteinerių ištuštinimo metu, kuriuos aptarnauja tiekėjas, turi būti užtikrinta tvarka 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerių stovėjimo vietą.

122. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktis neteisėtas. Ginčijama atliekų tvarkytojo pareiga įtvirtinta Taisyklių 39.8 papunktyje, kuriame nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkytojai privalo konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės). Be to, nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 7.2.9 papunkčio nuostatos užtikrina viešąjį interesą dėl tinkamo atliekų tvarkymo. Pripažintina, kad atliekų tvarkymo paslauga apima ir tam tikrą teritorijos tvarkymą aplink konteinerius, t. y. tiek mišrių komunalinių atliekų konteinerių, tiek žaliųjų atliekų konteinerių ir (ar) didmaišių ir kitų konteinerių ištuštinimo metu, ir yra sudėtinė atliekų surinkimo paslaugos dalis. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamas Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktis neteisėtas.

123. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į Taisyklėse nustatytą atliekų tvarkytojo paslaugų apimtį, todėl nepagrįstai sprendė dėl Techninės specifikacijos 7.2.9 papunkčio patikslinimo. Apeliacinio skundo dalis dėl Techninės specifikacijos 7.2.9 papunkčio vertinimo tenkintina, pripažįstant pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu nepagrįstomis.

Dėl paslaugų teikimo sąvartyno ne darbo laiku

124. Techninės specifikacijos 7.5 papunktyje nustatytos didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo pagal individualų užsakymą sąlygos, t. y. šis punktas aktualus tik pagal individualų užsakymą surenkant didelių gabaritų bei buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktyje nurodyta, jog paslaugos teikėjas privalo sudaryti sąlygas atliekų turėtojui rinktis paslaugos suteikimo laiką intervale: darbo dienomis – nuo 8 iki 18 val.; šeštadieniais – nuo 9 iki 17 val. Pagal Techninės specifikacijos 7.5.4 papunktį didelių gabaritų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos pagal individualų užsakymą turi būti surenkamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo. Pagal Techninės specifikacijos 2.1 papunktį didelių gabaritų ir elektronikos atliekos turi būti vežamos į sąvartyną, kurio darbo laikas pagal viešai skelbiamus duomenis yra I–V nuo 8 iki 17 val., VII – nuo 10 iki 16 val., o buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – į didelių gabaritų aikštelę, kuri dirba I–V nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 17 val.

125. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktis turi būti keičiamas, nurodant trumpesnį individualių paslaugų suteikimo laiką intervale (didelių gabaritų aikštelės darbo laikas I–V nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 17 val.): darbo dienomis – nuo 8 iki 17 val.; šeštadieniais – nuo 9 iki 16 val. Teismas argumentavo, kad Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktis nekoreliuoja su atliekų surinkimo vietų darbo laiku. Nesuderinus atliekų paėmimo pagal individualius užsakymus laiko su atliekų tvarkytojų darbo laikais, tiekėjas verčiamas surinkti atliekas tokiu metu, kai jau nebedirba subjektai, priimantys surinktas atliekas, dėl to būtų priverstas neatlygintinai saugoti atliekas iki atliekų tvarkytojų darbo pradžios kitą dieną, o tokios saugojimo paslaugos nėra nurodytos pasiūlyme bei nėra įvertintos atskiru įkainiu.

126. Apeliantė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad ieškovė gali planuoti atliekų surinkimo maršrutus taip, jog atliekos būtų vežamos į sąvartyną ar kitas vietas joms veikiant. Tiekėjas turi galimybę pats laisvai derinti ir planuoti individualaus užsakymo laiką (pagal Techninės specifikacijos 7.5.4 papunktį didelių gabaritų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos pagal individualų užsakymą turi būti surenkamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo). Apeliantės teigimu, teismo išvada eliminuoja galimybę didelę gyventojų dalį aprūpinti paslauga. Ginčijamas punktas įtvirtina pareigą sudaryti galimybę gyventojui pasirinkti konkretų surinkimo laiką per nustatytą intervalą (pvz., 17–18 val.). Tai yra viešojo intereso apsaugos priemonė, nes daugelis gyventojų dirba darbo valandomis ir negali fiziškai pateikti atliekų anksčiau.

127. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinant Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktį nepagrįstumo ir neteisėtumo. Teismo išvada apsunkina viešojo intereso užtikrinimą, sudarant prielaidas gyventojams pasinaudoti atliekų surinkimo paslauga, nes daugelis gyventojų dirba darbo valandomis ir negali pateikti atliekų įprastomis darbo valandomis, kurios sutampa su sąvartynų darbo laiku. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstai suteikia prioritetą ne galutinių paslaugos naudos gavėjų – aptarnaujamų gyventojų – poreikiams, o paslaugos teikėjų interesams. Be to, sutiktina su apeliante, kad atliekų surinkimo paslauga nėra lygi transportavimui į galutinio tvarkymo vietą tuo pačiu momentu – tai dvi atskiros paslaugos grandinės dalys, todėl ieškovei surinkus atliekas tokiu metu, kai jau nebedirba subjektai, priimantys surinktas atliekas, tiekėjo tokios atliekos gali būti saugomos iki kitos sąvartyno darbo dienos pradžios. Ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad tiekėjas, iš anksto žinodamas sąlygas, gali įvertinti tokios paslaugos suteikimo kaštus ir pagal tai pateikti savo pasiūlymą pirkimui. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti viešąjį interesą, sudarant galimybę gyventojams pasinaudoti atliekų surinkimo paslauga, ginčijama pirkimo sąlyga nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir nediskriminuoja tiekėjų.

128. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Techninės specifikacijos 7.5.3 papunkčio pakeitimo, nurodant trumpesnį individualių paslaugų suteikimo laiką, pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl reikalavimų transporto priemonėms

129. Techninės specifikacijos 8.9 papunktyje nustatyta, kad iš sunkiai pravažiuojamų teritorijų ir (ar) gatvių, taip pat, kai reikalingas privažiavimas konteinerių ištuštinimui daugiabučių namų kiemais (nepasiekiama nuo gatvės), ar kitomis pravažiavimą apsunkinančiomis sąlygomis, komunalinės atliekos turi būti renkamos transporto priemone, galinčia pravažiuoti tokia teritorija, negadinant kelio ir (ar) gatvės, kiemo, aikštelės dangos ir (ar) kelio elementų (neužvažiuojant ant bortų, takų, neišvažinėjant žolės), atsižvelgiant, kad kai esant palankioms eismo sąlygoms važiuojamosios dalies plotis gali minimaliai siekti ne daugiau kaip 2 500 cm, o esant intensyviam eismui ar kelio užstatymui važiuojamosios dalies plotis gali susiaurėti iki 2 400 cm. Esant poreikiui, paslaugos teikėjas privalo sudaryti atskirus maršrutus šioms teritorijoms aptarnauti. Perkančioji organizacija (administratorius) pateikė preliminarų sunkiai pravažiuojamų teritorijų sąrašą.

130. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Techninės specifikacijos 8.9 papunktyje privalo būti nustatyti reikalavimai transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti, todėl atsakovė įpareigotina patikslinti Techninės specifikacijos 8.9 papunkčio reikalavimą, kuris suformuluotas neaiškiai bei dviprasmiškai. Teismo vertinimu, nenustačius reikalavimų transporto priemonei, tiekėjai gali pateikti bet kokias transporto priemones (atitinkančias ginčijamame punkte nurodytos važiuojamosios dalies plotį), dėl to pasiūlymai tiek kainos, tiek įsipareigojimų vykdant sutartį prasme gali būti tarpusavyje nepalyginami. Teismas pritarė ieškovės teiginiams, kad, jei pirkimą laimėtų tiekėjas, pasiūlęs atliekų vežimui nepritaikytą transporto priemonę (fiktyviai sumažindamas pasiūlymo kainą), tai pažeistų sąžiningų pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis).

131. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad ginčijamas Techninės specifikacijos punktas nėra neaiškus ar dviprasmis, nes jame nurodyta: pravažiuojamosios dalies minimalus plotis (2 400–2 500 mm), aplinkos tausojimo kriterijai (negadinti dangos, neužvažiuoti ant bortų, takų), konkretus poreikis turėti atskirus maršrutus šioms teritorijoms. Tai yra objektyvūs, fiziškai išmatuojami parametrai, kuriais tiekėjai gali vadovautis, teikdami pasiūlymus ir parinkdami techniką. Apeliantė nurodė funkcinius reikalavimus, į kuriuos atsižvelgti parinkdami transporto priemonę turi tiekėjai, tokiu būdu užtikrinant galimybę teikti tinkamą ir reikalavimus atitinkančią paslaugą ne vienu konkrečiu būdu, o suteikia lygiavertę alternatyvą priimti sprendimus, kurie kiekvienam tiekėjui gali būti parankūs ir priimtini, nepažeidžiant pirkimo sąlygų ir didinant konkurenciją. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.

132. VPĮ 37 straipsnyje nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai. Pagal minimo straipsnio 3 dalį, techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta, be kitų, ir šiais būdais arba jų deriniu: apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkos apsaugos reikalavimus; nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas.

133. Iš viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų kyla reikalavimas, kad techninės specifikacijos būtų parengtos taip, kad būtų tikslios, aiškios ir suprantamos potencialiems viešojo pirkimo dalyviams (t. y. tiekėjams).

134. Nors perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, tačiau pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog techninės specifikacijos parengimas yra viena atsakingiausių perkančiosios organizacijos užduočių per visą viešo pirkimo procesą. Taip yra todėl, kad technine specifikacija konkurenciją galima arba iš esmės padidinti, arba ženkliai apriboti. Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

135. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, įvertinusi ginčijamos Techninės specifikacijos sąlygos turinį, šalių argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nusprendė, jog ginčijama Techninės specifikacijos sąlyga turi būti patikslinta, nustatant reikalavimus transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti. Priešingai nei nurodo teismas, apeliantė Techninės specifikacijos 8.9 papunktyje nustatė aiškius reikalavimus dėl sunkiai pravažiuojamų vietų aptarnavimo, įskaitant būtinybę naudoti transporto priemonę, kuri gali pravažiuoti tokiomis konkrečiai apibūdintomis sąlygomis, nepažeidžiant kelio dangos ar kitų infrastruktūros elementų. Taip pat įvardijama, kad tiekėjas, esant poreikiui, privalo sudaryti atskirus maršrutus šioms teritorijoms aptarnauti. Pritartina apeliantei, kad tai yra objektyvūs, fiziškai išmatuojami parametrai, kuriais tiekėjai gali vadovautis teikdami pasiūlymus ir parinkdami techniką. Apeliantė buvo nurodžiusi funkcinius reikalavimus, į kuriuos atsižvelgti, parinkdami transporto priemonę, turi tiekėjai, tokiu būdu užtikrinant galimybę teikti tinkamą paslaugą ne vienu konkrečiu būdu, o suteikia lygiavertę alternatyvą tiekėjams priimti sprendimus.

136. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Techninės specifikacijos 8.9 papunkčio formuluotė nepažeidžia VPĮ 37 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Sutiktina su apeliante, kad konkrečių transporto priemonės parametrų nenustatymas nėra trūkumas, nes tai leidžia tiekėjui pasiūlyti skirtingus, tačiau reikalavimus atitinkančius sprendimus, taip išvengiant nepagrįsto ribojimo. Esminis kriterijus šiuo atveju yra ne transporto priemonės modelis ar tipas, o jos gebėjimas tinkamai aptarnauti nurodytas teritorijas. Pripažintina, kad apeliantė šiuo atveju nepažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų – skaidrumo, nediskriminavimo bei proporcingumo – ir užtikrino, kad tiekėjai galėtų pateikti konkurencingus pasiūlymus, atitinkančius Techninės specifikacijos reikalavimus.

137. Taigi, pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Techninės specifikacijos 8.9 papunkčio įvertinimo kaip netinkamo ir įpareigojimo jį tikslinti.

Dėl bylos procesinės baigties

138. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) pripažinta neteisėta pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio sąlyga ir nuspręsta, kad, išskaidžius pirkimo objektą į dalis, atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimui taptų neaktualūs Techninės specifikacijos 9.8 papunktis ir pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ nurodyti įkainiai; 2) pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 papunkčiuose nustatyti 2 darbo dienų terminai konteineriams pastatyti (pakeisti) ir nuspręsta, kad terminai turi būti pratęsti iki 5 darbo dienų; 3) nuspręsta, kad sutarties 28 punkte (28.1–28.14 papunkčiuose) nurodytos baudos yra laikytinos neproporcingomis ir dėl šios priežasties visas sutarties 28 punktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu; 4) pripažintas neteisėtu ir dėl to tikslintinas Techninės specifikacijos 7.2.9 papunktis, nurodant, kad šalia konteinerio esančių atliekų surinkimas laikomas papildomu pakėlimu, o pasiūlymo forma turėtų būti papildoma atskiru įkainiu, kuriuo būtų apmokama teritorijos, esančios 5 m spinduliu aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemonę, sutvarkymo paslauga; 5) nuspręsta, kad Techninės specifikacijos 7.5.3 papunktis turi būti keičiamas, nurodant trumpesnį individualių paslaugų suteikimo laiką intervale: darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.; šeštadieniais – nuo 9 iki 16 val.; 6) nuspręsta, kad Techninės specifikacijos 8.9 papunktyje privalo būti nustatyti reikalavimai transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti, Techninės specifikacijos 8.9 papunkčio reikalavimas tikslintinas, ir šiose dalyse pripažinti, kad ieškinio reikalavimai dėl nurodytų pirkimo sąlygų nepagrįsti.

139. Vis dėlto, taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad: 1) pirkimo sąlygos yra neaiškios ir neapibrėžtos, nes nustatyta pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir Techninės specifikacijos 9.8 papunkčio turinio neatitiktis; 2) sutarties 10.1 papunktyje netinkamai nustatyta indeksavimo termino skaičiavimo pradžia; 3) sutarties 32.5 papunktyje įtvirtinta ydinga baudų taikymo tvarka; 4) sutarties 34 punkte nustatytas nepagrįsto dydžio konkurenciją ribojantis sutarties vykdymo užtikrinimas; 5) sutarties 64.3 punkte nepagrįstai įtvirtintas reikalavimas pateikti netiesioginių nuostolių užtikrinimą; 6) Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7, 7.2.2 papunkčiuose nustatytas neproporcingas ir nepagrįstas reikalavimas atskirai rinkti atliekas iš skirtingų atliekų turėtojų.

140. Nustatęs tokio pobūdžio pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir pirkimo procedūras nutraukti. Apeliantei šių teismo išvadų nepaneigus ir neįrodžius priešingo, nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės pagrįsto teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

141. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

142. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos).

143. Atsižvelgiant į tai, kad, patenkinus ieškinį iš dalies, patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų (patenkinti 6 ieškinio reikalavimai: pripažinti neteisėtomis prieštaringas ir neaiškias pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto apimties; taip pat pripažinti neteisėtomis sąlygas dėl indeksavimo tvarkos; dėl automatinio baudų taikymo; dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės; dėl netiesioginių nuostolių užtikrinimo pateikimo; dėl reikalavimo nustatyti atskirus aptarnavimo maršrutus skirtingiems atliekų turėtojams), o 50 proc. reikalavimų atmesta (atmesti 6 ieškinio reikalavimai: dėl pirkimo išskaidymo į dalis; dėl baudų dydžių pakeitimo; dėl konteinerių pastatymo (pakeitimo) terminų pratęsimo; dėl individualaus atliekų surinkimo laiko suderinimo; dėl reikalavimų transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti nustatymo; dėl atliekų surinkimo aikštelės sutvarkymo), pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos pagal šią proporciją.

144. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 13 066 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 3 386 Eur žyminį mokestį ir patyrė 9 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (dokumento registracijos Nr. DOK-5219). Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 533 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl paminėto skundžiamo teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu keistina – ieškovei iš atsakovės priteista pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (13 066 Eur) mažintina iki 6 533 Eur.

145. Ieškovė pateikė prašymą dėl 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (dokumento registracijos Nr. DOK-3417). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. III ketvirtį (2025 m. rugpjūčio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2025 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 337,70 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 039,01 Eur (2 337,70 x 1,3 (8.11 papunktis)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, iš atsakovės (apeliantės) ieškovei priteisiama maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, apskaičiuota proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t. y. 1 519,51 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

146. Apeliantė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė ir jų atlyginimo priteisti neprašė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir visą rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti viešosios įstaigos ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ rengto viešojo tarptautinės vertės pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) procedūras.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice projektai“ (juridinio asmens kodas 144128180) iš atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 145787276) 6 533 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice projektai“ (juridinio asmens kodas 144128180) iš atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 145787276) 1 519,51 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniolika eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.