Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėl viešojo pirkimo Nr. 1886867 sąlygų teisėtumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Ecoservice projektai“ (toliau – ECP) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ŠRATC, ir perkančioji organizacija), prašydama:

1) pripažinti neteisėtomis perkančiosios organizacijos 2025 m. kovo 28 d. paskelbto viešojo tarptautinės vertės pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) sąlygas ir įpareigoti jas patikslinti:

- patikslinti Konkurso sąlygų reikalavimus, išskaidant Pirkimą į dalis arba panaikinti Techninės specifikacijos 9.8 p., arba į Pirkimo sąlygų priedą „pasiūlymo forma“ įtraukti Techninės specifikacijos 9.8 p. nurodytus darbus;

- patikslinti Sutarties 10 p. nustatant, jog indeksavimas galimas ir pirmus 12 mėn., o taip pat pakeisti Sutarties 10.1 p., nurodant jog pradinis indeksas – nuo pasiūlymų pateikimo dienos;

- pakeisti Sutarties 28 p. nustatytų baudų dydžius, kad jos atitiktų proporcingumo, protingumo principus:

28.1.1. kai konteineriai nėra dezinfekuojami ir/arba plaunami pagal nustatytą grafiką arba Administratoriaus pareikalavimą – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną konteinerį; 28.1.2. už konteinerių, neatitinkančių Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, pastatymą ir/ar nepakeitimą pagal Administratoriaus nurodymą – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.1.3. už konteinerių neperstatymą į Administratoriaus nurodytą vietą – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.1.4. kai nepritvirtintas konteinerio identifikacinis numeris ir/ar konteinerio žymeklis, nepakeistas ar netinkamas naudoti, nukritęs konteinerio identifikacinis numeris ir/ar konteinerio žymeklis – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną konteinerį;

28.1.5. kai nėra nustatytos informacijos ant konteinerio (Techninės specifikacijos 9.14. punktas) – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną konteinerį;

28.1.6. už ištuštinto konteinerio nepastatymą į jo paėmimo vietą ir/ar palikimą neuždengtu dangčiu – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.1.7. už pavogtų ir/ar sugadintų konteinerių, nepriklausomai kas juos sugadino, nepakeitimo Techninėje specifikacijoje ir/ar šioje Sutartyje nustatytu laiku – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną konteinerį ir už kiekvieną pažeidimo dieną;

28.1.8. už sugadinto mažai įgilinto ar pusiau požeminio konteinerio neuždarymą kaip nenaudojamo ir/ar neužrišant STOP juostos – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną konteinerį;

28.1.9. už konteinerio nepastatymą pagal Techninės specifikacijos 9.17.3 punktą – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną konteinerį ir kiekvieną pažeidimo dieną.

28.2. už netvarkingas/už užfiksuotas netvarkingas ir nesutvarkytas mišriųjų komunalinių, žaliųjų, maisto atliekų, tekstilės atliekų konteinerių stovėjimo vietas bei aikšteles 5 (penkių) metrų spinduliu aplink konteinerius ir/ar už netinkamą Techninės specifikacijos 7.1.15 punkto vykdymą – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.3. už pakuočių atliekų, biologinių, maisto, tekstilės, pavojingų, elektros ir elektronikos, didelių gabaritų, naudotų padangų, statybos griovimo atliekų, šiferio, žemių, grunto pakrovimą į mišriąsias komunalines atliekas vežančią šiukšliavežę ir transportavimą į atliekų apdorojimo įrenginius ar atliekų, kurios šios sutarties pagrindu teikiant paslaugas turi būti surenkamos atskirai, sumaišymą, – 200,00 Eur (du šimtai eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.4. už Savivaldybės atliekų turėtojų komunalinių atliekų maišymą su kitos (-ų) savivaldybės (-ių) atliekomis – 200,00 Eur (du šimtai eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.5. už draudžiamų atliekų atvežimą į atliekų apdorojimo įrenginius – 200,00 Eur (du šimtai eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.6. už nesavalaikį komunalinių atliekų surinkimo grafikų, konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikų, ataskaitų, sąrašų apie atliekų turėtojų aprūpinimą konteineriais pateikimą, pirminės atliekų surinkimo ir transportavimo apskaitos aplaidų vedimą ar nevedimą, neteisingą ataskaitinių duomenų pateikimą – 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.7. už nesuteiktą arba netinkamai suteiktą komunalinių atliekų (mišriųjų komunalinių, biologinių, maisto, tekstilės) surinkimą ir transportavimą, kai konteineriai nėra ištuštinti arba atliekos nėra surenkamos pagal suderintą ir viešai paskelbtą grafiką arba individualūs konteineriai yra ištuštinti, kai juose buvo užfiksuotos neleistinos atliekos:

28.7.1. iš individualių namų valdų – 20,00 Eur dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį arba individualūs konteineriai yra ištuštinti, kai juose buvo užfiksuotos neleistinos atliekos;

28.7.2. iš bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių – 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį;

28.7.3. iš juridinių asmenų bei kitų ūkio subjektų – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį arba individualūs konteineriai yra ištuštinti, kai juose buvo užfiksuotos neleistinos atliekos;

28.8. už atliekų turėtojų neaprūpinimą konteineriais šioje Sutartyje nustatytu laiku – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.9. už Paslaugos teikimą šiukšliavežiais, neatitinkančiais Konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų, įskaitant pasiūlyme nurodytų transporto priemonių atitikimą euro standartams – 200,00 Eur (du šimtai eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį ir kiekvieną pažeidimo dieną; 28.10. už konteinerių identifikavimo sistemos neveikimą – 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį ir kiekvieną pažeidimo dieną.;

28.11. už konteinerių užpildymo jutiklių sistemos neveikimą ar netinkamą veikimą, jeigu tokie jutikliai yra įrengti ir naudojami (jutiklių neįrengimą, duomenų neperdavimą, stebėjimo realiu laiku neveikimą, netikslų užpildymo lygio nuskaitymą ir kt.) – 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bauda už kiekvieną nustatytą (kiekvieno konteinerio) atvejį. Tokiu atveju neapmokama ir už sistemos neveikimo metu aptarnautus konteinerius;

28.12. už identifikuoto konteinerio neteisingą priskyrimą objektui – 10,00 Eur (dešimt eurų) bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.13. už vaizdo registratoriaus netinkamą veikimą/neveikimą ar nepriežiūrą, kaip numatyta Techninės specifikacijos 8.10. papunktyje – 20,00 Eur (dvidešimt eurų) už kiekvieną nustatytą atvejį.

28.14. už Administratoriaus teisėto reikalavimo nevykdymą, kuris susijęs su Sutarties technine specifikacija, teisės aktais, įstatymų nevykdymu, išskyrus, jei Sutartyje yra numatyta kitaip – 20,00 (dvidešimt eurų) Eur už kiekvieną nustatytą atvejį.

- panaikinti Sutarties 32.5 p. dalį, kuria nurodomas automatinis baudų taikymas, ir nustatyti, jog Šalys gali susitarti dėl kito protingo termino dėl pažeidimo pašalinimo;

- patikslinti Sutarties 34 p. užtikrinimo vertę sumažinant iki 150 000 Eur, Sutarties 64.3 p. – panaikinant reikalavimą, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, Sutarties 34.4 p. – panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą Sutarties 64 p. tekstą;

- panaikinti Techninės specifikacijos 6.1.7 p., 7.1.7 p., 7.2.2 p. dalis, kuriomis reikalaujama atskiro aptarnavimo 1) individualių valdų, 2) daugiabučių namų, 3) sodų bendrijų, 4) viešųjų įstaigų; 5) juridinių asmenų;

- pratęsti Techninės specifikacijos 7.1.4 p., 7.2.5 p., 9.7-9.8 p. nustatytą 2 d. d. terminą iki 5 d.d., o tais atvejais, kai reikia aprūpinti/pakeisti didesnį kiekį konteinerių/maišų, nustatyti protingą bent 30 d. terminą;

- patikslinti Techninės specifikacijos 7.2.9 p. nurodant, jog šalia esančių atliekų surinkimas laikomas papildomu pakėlimu bei pasiūlymo formą papildyti atskiru įkainiu, kuriuo būtų apmokama teritorijos, esančios 5 metrų spinduliu aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemonę, sutvarkymo paslauga;

- patikslinti Techninės specifikacijos 7.5.3 p. ir kitas Techninės specifikacijos bei Sutarties sąlygas, kad jos būtų suderintos su atliekų tvarkytojų, apdorojimo vietų darbo laiku;

- patikslinti Techninės specifikacijos 8.9 p. nustatant reikalavimus transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti;

2) ex officio spręsti dėl viešojo pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) nutraukimo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog ŠRATC vykdė tarptautinės vertės pirkimą atviro pirkimo būdu „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (pirkimo Nr. 1278443), kuris CVP IS paskelbtas 2025-02-20. ECP pateikė pretenziją dėl šio pirkimo sąlygų ir ŠRATC nutraukė pirkimą nurodant, jog pirkimo sąlygos bus pakoreguotos. Po pirmojo pirkimo nutraukimo 2025-03-28 ŠRATC paskelbė viešąjį tarptautinės vertės pirkimą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) (toliau – ir Pirkimas). ECP 2025-04-07 pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, kadangi ŠRATC nepatikslino, nepakeitė pirmojo pirkimo sąlygų. ŠRATC 2025-04-15 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo netenkino pretenzijos reikalavimų.

3. Dėl Pirkimo skaidymo į dalis, tikslių įkainių suformavimo pasiūlymo formoje. Nurodo, jog laikosi pozicijos, kad sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 2.2 p., Techninės specifikacijos 9.8 p., Pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ nurodytus įkainius, lieka neaiškios Pirkimo sąlygos bei atitinkamai pareiga skaidyti Pirkimą, kurios ŠRATC neįvykdė. Pažymi, jog pretenzijoje dėl pirkimo Nr. 1278443 sąlygų taip pat nurodė argumentus dėl Pirkimo skaidymo būtinybės, jie nebuvo ŠRATC atmesti. Naujame ginčo Pirkime ŠRATC atliko tik šiuos veiksmus: patenkino reikalavimą, jog ECP nereikėtų vykdyti statybos darbų bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo; Pirkimo sąlygų 2.2 p. pateikė papildomus formalius Pirkimo neskaidymo į dalis argumentus. Pažymi, jog pagrindinis ŠRATC atsakymo į pretenziją argumentas – būtina užtikrinti paslaugų nepertraukiamumą. ŠRATC neatsižvelgė į ECP paaiškinimus, jog tiek kartu perkant paslaugas, tiek perkant atskirai, bus gaunamas toks pat galutinis rezultatas. Atliekų surinkimo transporto priemonė ir jos vairuotojai nėra techniniai specialistai, kurie vienu metu važiuodami tiek surinktų atliekas, tiek atliktų jų remontą, kas akivaizdžiai reiškia, jog ECP taip pat siųs į konteinerio vietą atskirą ekipažą techninių specialistų, kurie atliktų remonto darbus. Jeigu Pirkimas būtų skaidomas, tai kitas subjektas (užsiimantis tik konteinerių pardavimu ir(ar) remontu), taip pat gavęs pranešimą gali išsiųsti ekipažą konteineriam suremontuoti. Akivaizdu, jog būtų užtikrinamas tokio pat lygio ir greičio paslaugų teikimas.

4. Pažymi, jog ŠRATC atsakyme į pretenziją nepasisakė dėl dalies reikalavimų: pretenzijoje buvo nurodoma, jog nors Pirkimo sąlygų 2.2 p. pateikiamas neva baigtinis sąrašas remonto darbų, tačiau Techninės specifikacijos 9.8 p. nurodomas platesnis sąrašas, įskaitant viso konteinerio pakeitimą. Nurodo, jog pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ECP ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas – šiuo atveju remontuoti sugadintus konteinerius ne dėl ECP kaltės. Netiesioginis (nepiniginis) atlygis ar jo dalis kaip ekonominė viešojo pirkimo-pardavimo sutarties nauda gali būti prisiimama paties tiekėjo valia, o ne pirkimo dokumentuose nustatytu perkančiosios organizacijos sprendimu; dėl šios priežasties, esant vidiniams Pirkimo sąlygų prieštaravimams, ŠRATC turėjo pareigą patikslinti sąlygas, atsisakant Techninės specifikacijos 9.8 p. arba į Pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ įtraukti šių darbų kaštus kaip atskirą įkainį.

5. Nurodo, jog ŠRATC atsakyme į pretenziją nepagrįstai savo sprendimą neskaidyti Pirkimo į dalis sieja su ECP galimybe Pirkime dalyvauti su partneriais, subtiekėjais. Taip pat ŠRATC neatsižvelgė į pretenzijos argumentus, jog visgi Pirkimo dalyviai nebūtų laisvi pasirinkti partnerius - ŠRATC jau yra įsigijęs požeminius ir pusiau požeminius konteinerius iš konkretaus tiekėjo ir konkretaus modelio, gamintojo. Kol galioja šių konteinerių garantija, konteinerių remontas vykdomas tų konteinerių pardavėjo – ne tik statybos darbai ar pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo darbai, bet ir pačių konteinerių remontas neturi būti dvigubinamas. Akivaizdu, jog netgi pasibaigus garantiniam laikotarpiui, tik to paties gamintojo ir modelio sudedamosios dalys bus tinkamos pakeisti sugedusias, sulaužytas, susidėvėjusias detales. Atitinkamai visi rinkos dalyviai, teikiantys atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, bus priversti bendradarbiauti su šio gamintojo atstovais dėl detalių ir remonto būdų.

6. Teigia, jog ŠRATC atsakyme į pretenziją nepagrįstai savo sprendimą nepatikslinti Pirkimo sąlygų priedo „pasiūlymo forma“ grindžia vien tuo, kad tai bus esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas. Pabrėžia, jog Pirkimo procedūrų nepertraukiamas tęsimas negali būti pagrindu įtvirtinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų neatitinkančias sąlygas. Pažymi, jog: buvo vykdomas atskiras požeminių ir pusiau požeminių konteinerių įsigijimo pirkimas, jame dalyvavo visiškai kiti tiekėjai negu atliekų surinkimo, vežimo pirkimuose, jie teikia konteinerių pardavimo, remonto paslaugas. Taigi, neabejotina, jog jie suinteresuoti konkuruoti ir dalyvauti pogarantinio remonto paslaugų pirkime ir atskirai nuo atliekų vežėjų teikti nurodytas paslaugas; atliekų vežimo paslaugos ((duomenys neskelbtini)) ir konteinerių remonto paslaugos ((duomenys neskelbtini)) yra atskiros paslaugos, kurios gali būti ir rinkoje teikiamos atskirai. Atitinkamai jų sujungimas į vieną Pirkimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog turėjo būti išskaidytas Pirkimas į dalis arba panaikintas Techninės specifikacijos 9.8 p., arba į Pirkimo sąlygų priedą „pasiūlymo forma“ įtraukiami Techninės specifikacijos 9.8 p. nurodyti darbai.

7. Dėl konteinerių pastatymo/pakeitimo termino neatitikimo proporcingumo ir protingumo principams. Nurodo, kad ŠRATC nustatytas terminas konteinerių pastatymui/pakeitimui – 2 d. d., yra neproporcingas ir neprotingas (Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.1.5, 7.2.5, 9.7, 9.8 punktai). ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau – Kokybės reikalavimai) 13 p., (atliekų tvarkytojas netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas Paslaugos teikimas), reikalavimas nustato maksimalų 5 d. d. terminą, o perkančioji organizacija nurodo tokį terminą, kuris būtinas veiksmingam paslaugų suteikimui; taip pat Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174, 39.11.1 punktas numato, jog konteinerius, skirtus mišriosioms komunalinėms atliekoms ir biologinėms atliekoms surinkti, pakeisti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos; 2 d. d. terminas užtikrina operatyvų konteinerių pastatymą/pakeitimą, kuris būtinas sklandžiam atliekų surinkimo procesui ir kad nesusidarytų antisanitarinės sąlygos ar nelegalūs sąvartynai, taip pat ir viešojo intereso apsaugai. Atkreipia dėmesį į tai, jog pats ŠRATC pripažįsta, kad Kokybės reikalavimų 13 p. nustatytas ilgesnis terminas, negu nustatė ŠRATC. Be to, ECP pretenzijoje minimi Kokybės reikalavimų 25, 33, 44 punktai, kuriuose taip pat nustatomas 5 d. d. terminas, kas reiškia, jog už atliekų tvarkymo politiką atsakinga institucija laikosi pozicijos, kad 5 d. d. yra protingas ir proporcingas terminas atlikti visus įpareigojimus, nurodytus Techninės specifikacijos 7.1.4 p., 7.2.5 p., 9.7-9.8 p. Pažymi, jog nesutinka, kad Kokybės reikalavimų 13 p. yra nustatytas tik maksimalus terminas ir jis gali būti sutrumpintas ŠRATC. Kokybės reikalavimų 13 p. nustatytas terminas yra atliekų tvarkytojų (ECP) naudai, t. y. tik ECP gali pasirinkti įpareigojimus įvykdyti anksčiau, tačiau jam suteiktas 5 d. d. terminas negali būti sutrumpintas ŠRATC. Taip pat pažymi, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-174 yra rengiamas ir tvirtinamas vadovaujantis Kokybės reikalavimais, kas reiškia, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-174 neturi prieštarauti Kokybės reikalavimams, o šiuos teisės aktus aiškinant kartu, viršenybę turi būtent Kokybės reikalavimai. Dėl šios priežasties ŠRATC turi vadovautis aukštesnės galios teisės aktu bei nustatyti 5 d. d. terminą.

8. Pažymi, jog už atliekų tvarkymo politiką atsakinga institucija pripažįsta, kad būtent 5 d. d. terminas yra protingas ir proporcingas, tai ŠRATC nepateikė patikimų ir įtikinamų pagrindų taikyti trumpesnį terminą. Tuo labiau, kad Techninės specifikacijos 7.1.5 p. ŠRATC ir pats nustato 5 d. d. terminą kitoms paslaugoms, iš principo pats pripažindamas, jog tai protingas ir proporcingas Pirkimo sąlygų reikalavimas. Taip pat pažymi, jog ŠRATC atsakyme į pretenziją visiškai nepasisakė dėl ECP reikalavimo, kad atvejais, kai reikia aprūpinti/pakeisti didesnį kiekį konteinerių/maišų, būtų nustatytas protingas bent 30 d. terminas. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog turėjo būti pratęsti Techninės specifikacijos 7.1.4 p., 7.2.5 p., 9.7-9.8 p. nustatyti 2 d. d. terminai iki 5 d. d., o tais atvejais, kai reikia aprūpinti/pakeisti didesnį kiekį konteinerių/maišų, nustatyti protingą bent 30 d. terminą.

9. Dėl indeksavimo termino. Nurodo, kad ŠRATC nustatyta indeksavimo tvarka, kai leidžiama indeksuoti tik po 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo, neatitinka proporcingumo principo, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (Metodika) (Sutarties 10 p.). ŠRATC netinkamai aiškina Metodikos reikšmę. Metodika, priešingai negu rekomendacijos ar gairės, yra privalomo taikymo teisės aktas, kuris netgi viešai paskelbtas teisės aktų registre. Dėl šios priežasties ŠRATC negali pasirinkti netaikyti Metodikos reikalavimų. Teigia, jog ŠRATC netinkamai aiškina Metodikos 54 p. reikalavimus. Mano, jog Metodikos 54 p. nurodytas terminas reiškia, kad esant net 6 mėnesių sutartims turi būti leidžiamas vienas indeksavimas, taigi, VPT pozicija – 6 mėnesių terminas yra ilgiausias, kada galima nevykdyti indeksacijos. Atitinkamai, tai reiškia, jog Metodikoje VPT numatė indeksavimą bent kartą per 6 mėnesius. Pats ŠRATC savo veiksmais buvo pripažinęs, jog bent 6 mėnesių terminas yra jam priimtinas, tačiau naujame ginčo Pirkime dėl neaiškių priežasčių padidino terminą nuo 6 iki 12 mėnesių. Nurodo, jog ŠRATC netinkamai aiškina, kad indeksavimas atliekamas nuo Sutarties įsigaliojimo. Indeksavimas nuo Sutarties įsigaliojimo nėra įprasta praktika, ypač kai tarp pasiūlymo pateikimo ir sutarties pradžios gali praeiti 4-6 mėnesiai, o iki indeksavimo - 16-18 mėnesių. Tokia sąlyga objektyviai neatitinka teismų praktikos, jog tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ECP ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas. Teigia, jog ŠRATC nepagrįstai nurodo, kad praktikoje taikomos panašios sąlygos dėl indeksavimo pirmojo termino ir skaičiavimo nuo Sutarties įsigaliojimo. Taigi, riziką ECP prisiima nuo pasiūlymo pateikimo, o ne nuo sutarties sudarymo, dėl ko indeksavimo pradžia turi būti kainos užfiksavimo momentas – pasiūlymų pateikimo momentas. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog turėjo būti patikslintas Sutarties 10 p. nustatant, kad indeksavimas galimas ir pirmus 12 mėnesių, o taip pat pakeistas Sutarties 10.1 p., nurodant, jog pradinis indeksas – nuo pasiūlymų pateikimo dienos.

10. Dėl proporcingumo, protingumo principų neatitinkančių baudų dydžių. Nurodo, jog Sutarties 28 p. nustatyti baudų dydžiai yra neproporcingi, neatitinkantys netesybų tikslo, pažeidimo sudėtingumo, todėl turėjo būti sumažinti. Sutarties 28 p. yra išvardinta visa eilė pažeidimų, kuriems taikomos baudos (netesybos). Pažymi, jog netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Be to, pats ŠRATC Sutarties 29 p. nurodo, jog turi būti kompensuojami tik nuostoliai, t. y. pats ŠRATC įtvirtino sąlygą, priešingą atsakyme į pretenziją nurodomiems argumentams - orientuoti į viešąjį interesą, kad atliekų tvarkymas būtų vykdomas tinkamai, nebūtų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai, būtų patenkinami visuomenės poreikiai. Nesant konkrečių netesybų (baudų) nustatymo argumentų, ŠRATC atsakymui prieštaraujant paskelbtoms Pirkimo sąlygoms, neturi būti teikiamas prioritetas tokiai nevienodai ŠRATC pozicijai. Be to, teismas, spręsdamas dėl baudų dydžio proporcingumo, turi vadovautis naujesne bei aukštesnio teismo suformuota praktika. Teigia, jog akivaizdu, kad didžioji dalis Sutarties 28 p. nustatytų pažeidimų ir taikomų baudų netgi objektyviai negali padaryti jokios žalos gyventojams ir aplinkai, arba padaroma žala yra itin mažareikšmė.

11. Nurodo, jog nesutinka su ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodytais teiginiais, kad vien pareiga tinkamai vykdyti sutartį ir jos faktinis tinkamas vykdymas patvirtina nustatytų netesybų teisėtumą, t. y. jeigu bus tinkamai vykdoma sutartis, tai nebus iš viso taikomos netesybos. Toks teiginys iš principo reiškia, jog bet kokio dydžio baudų nustatymas, pavyzdžiui, net viršijantis Sutarties vertę, būtų pateisinamas. Netesybų dydis neturi būti nustatomas vien tuo principu, jog reikia tinkamai vykdyti sutartį, nes netesybos visuomet taikomos tik nevykdymo, netinkamo vykdymo atveju. Atitinkamai netesybų dydis turi būti siejamas su proporcingumu, patiriamais nuostoliais, o ne tuo, jog tikimasi (visada), kad nebus pažeidimų iš viso. Taip pat pažymi, jog ŠRATC pateikė tik bendrinį pagrindimą dėl visų baudų bendrai dydžio, nors pagal teismų praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pažymi, jog ŠRATC turi pagrįsti konkrečių atskirų/individualių baudų dydžius, kadangi pažeidimai yra itin specifiniai ir skirtingi bei dalis jų nėra netgi tiesiogiai susiję su žala aplinkai ir gyventojams. ECP taip pat laiko, jog netesybų dydis neturi viršyti bendro minimalių nuostolių dydžio, nustatyto paties ŠRATC. ŠRATC sutarties 34 p., 64.2 p. nurodė, jog nuostoliai dėl sutarties nutraukimo, esant esminiam pažeidimui – sutarties užtikrinimo suma (šiuo metu – 500 000 Eur). Taigi, pats ŠRATC nurodė/apribojo šį dydį. Šiuo atveju, kiekvieną mėnesį skaičiuojant baudas (ypač jeigu būtų piktnaudžiaujama), tai susidarytų aplinkybės, kai baudų dydis viršytų gaunamą atlygį (bendrą Sutarties vertę 10 500 000 Eur padalinus iš visos Sutarties trukmės 84 mėn., t. y. 125 000 Eur) ir viršytų netgi netesybas dėl sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo (šiuo metu 500 000 Eur), t. y. ECP būtų ekonomiškai teisingiau nutraukti sutartį negu ją vykdyti mokant nurodytas baudas. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog Sutarties nuostatos dėl baudų yra neproporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, nesusietos su ŠRATC patiriamais nuostoliais, neatitinka pagrindinio netesybų tikslo, todėl turėjo būti sumažinti baudų dydžiai.

12. Dėl nepagrįstai nustatytos baudų taikymo tvarkos. Nurodo, jog automatinis baudos taikymas, kaip tai numatyta Sutarties 32.5 p., yra nepagrįstas, neatitinka CK 6.245 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, yra neproporcingas. Nesutinka su ŠRATC argumentais atsakyme į pretenziją, jog tik automatinis baudos taikymas užtikrina nepertraukiamą paslaugų teikimą. Paties ŠRATC sutarties 32.8 p. numatyta, jog baudos sumokamos per 30 d. nuo jų skyrimo momento, t. y. vien pažeidimo konstatavimas ir iš karto/automatinis baudos skyrimas nereiškia, kad bauda mokama iš karto. Be to, pažeidimo konstatavimas, baudos taikymas yra visiškai atskira procedūra, Sutartyje nėra numatyta galimybė ECP sustabdyti paslaugų teikimą iki kol bus nustatytas pažeidimas ir paskirta bauda – to neprašo ir ECP pretenzijoje. Tai reiškia, jog tiek automatinio baudos skyrimo, tiek tinkamo pažeidimo konstatavimo atveju vis tiek ECP toliau teiktų paslaugas. Kadangi civilinės atsakomybės, netesybų taikymas yra atskira procedūra nuo paslaugų teikimo (nedaro įtakos paslaugų teikimo nenutrūkstamumui), o pats ŠRATC nurodė, jog visgi vykdys visų civilinės atsakomybės sąlygų patikrinimą (leis pateikti paaiškinimus), tai turi būti taikoma bendroji taisyklė – civilinė atsakomybė (bauda) taikoma tik nustačius visas sąlygas. Taip pat nesutinka, jog nustatytas 24 val. terminas yra proporcingas, kad, kaip nurodo ŠRATC, toks terminas užtikrina paslaugų kokybę ir suteikia Tiekėjui galimybę ištaisyti situaciją operatyviai.

13. Nurodo, jog Sutarties 32.5 p. numatyti pažeidimai, kuomet taikoma automatinė bauda - Sutarties 28.1, 28.2, 28.3, 28.4, 28.5, 28.6, 28.7, 28.13 p., išskyrus 28.1.7 p. Pavyzdžiui, nėra aišku, kaip per 24 val. ištaisyti Sutarties 28.3. ar 28.4 p. pažeidimą, kuris ECP vertinimu nėra ištaisomas (t. y. nėra galimybės sumaišytų atliekų išskirstyti); ištaisyti Sutarties 28.5 p. pažeidimą, kuris ECP vertinimu nėra ištaisomas (t. y. nėra galimybės atvežtų netinkamų atliekų pasiimti atgal); ištaisyti Sutarties 28.6 p. pažeidimą, kuris ECP vertinimu nėra ištaisomas, t. y. kai už pavėlavimą 24 val. jau skiriama bauda, tai ištaisymas per 24 val. visgi reiškia, jog buvo pažeidimas, atgaline data nėra įmanoma paskelbti grafikų. Pažymi, jog Sutarties 28.7 p. nurodytas neištuštinimas pagal grafiką gali būti nulemtas oro sąlygų, pravažumo, pačių gyventojų, pavyzdžiui, automobilio užstatymo, t.y. be ECP kaltės, tačiau taikoma iš karto bauda ir reikalaujama ištaisyti padėtį, nors pagal grafiką tas konteineris būtų aptarnaujamas pavyzdžiui po 2 d. d. Taigi, nesant galimybės pateikti paaiškinimus ir visgi reikalaujant ištaisyti tariamus pažeidimus per 24 val., toks reikalavimas bendrai pažeidžia proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog Sutarties 32.5 p. dalis, kuria nurodomas automatinis baudų taikymas, turėjo būti panaikinta ir nustatoma, kad šalys gali susitarti dėl kito protingo termino dėl pažeidimo pašalinimo.

14. Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimo sumos. Nurodo, jog nesutinka su ŠRATC vertinimu, kad Sutarties 34 p. įtvirtintas sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis - 500 000 Eur - yra proporcingas. Pažymi, jog pretenzijoje svarbiausias argumentas buvo ne tai, kad mažėja paslaugų vertė, o tai, kad teikiamos nuolatinės nepertraukiamos paslaugos, už kurias atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Baudos skaičiuojamos taip pat kiekvieną mėnesį ir apmokamos per 30 d. nuo jų gavimo. Atitinkamai nėra rizikos, jog ŠRATC patirs nuostolius, kurių dydis pasiektų nurodytą 500 000 Eur sumą vienu metu ir tektų pasinaudoti užtikrinimu, atitinkamai ir užtikrinimas neturėtų viršyti 10 procentų vieneriems metams tenkančios maksimalios sumos. Dėl šio argumento ŠRATC iš viso nepasisakė. Nors ŠRATC nurodo, jog 500 000 Eur atitinka pirkimo objekto specifiką ir yra pateisinamas viešojo intereso apsauga, tačiau nepateikia jokių įtikinamų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų tokio dydžio užtikrinimo sumą. Teigia, jog ŠRATC nepagrįstai užtikrinimą sieja su ECP finansiniu pajėgumu įvykdyti sutartį. Finansinis pajėgumas pagal VPĮ 47 straipsnį yra kvalifikacijos reikalavimas, todėl negali būti vertinamas kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo dalis. Be to, sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas - užtikrinti tinkamą viešo pirkimo sutarties (į)vykdymą ir kompensuoti galimus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Taigi, negali būti nustatomas itin aukštas užtikrinimo dydis remiantis tikslais, kurie nesiejami su užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog turėjo būti patikslinta Sutarties 34 p. užtikrinimo vertė, sumažinant iki 150 000 Eur.

15. Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimo užtikrinti netiesioginius nuostolius. Nurodo, jog nesutinka su ŠRATC vertinimu, kad objektyviai ir faktiškai gali būti išduoti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai, apimantys ir netiesioginių nuostolių atlyginimą (Sutarties 34.4 p., Sutarties XIV skyriaus 64 punktas). ŠRATC savo atsakyme į pretenziją pateikia tik abstrakčius, formalistinius teiginius apie trečiųjų šalių (draudimo bendrovių ir bankų) sprendimus, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, ŠRATC nustatė perteklinį reikalavimą, kuris neproporcingas ir riboja galimybes pasiūlymus pateikti sutartį įvykdyti gebantiems ūkio subjektams. Kadangi nei viena draudimo bendrovė ir nei vienas bankas neišduoda užtikrinimo pagal ŠRATC reikalavimus, akivaizdu, jog nustatytas Sutarties 34 p. reikalavimas riboja galimybes dalyvauti Sutarties paslaugas galinčiam įvykdyti tiekėjui. Pažymi, jog atliekų tvarkymo rinkoje veikia itin ribotas kiekis subjektų (2-4 tiekėjai), todėl sąlygų, kurios eliminuoja (be pagrįstos priežasties) sutartinius įsipareigojimus galintį vykdyti subjektą, nustatymas pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog turėjo būti patikslinti reikalavimai: Sutarties 64.3 p. – panaikinant reikalavimą, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, Sutarties 34.4 p. – panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą Sutarties 64 p. tekstą.

16. Dėl proporcingumo principo neatitinkančios pareigos atskirai surinkti atliekas iš skirtingų atliekų turėtojų, vykdyti atskirus maršrutus. Pažymi, jog ŠRATC nepagrįstai reikalauja atliekas surinkti atskirais maršrutais, kurie skirti individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų atliekų turėtojams (Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7, 7.2.2 p.). ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodomas paaiškinimas, jog: atskiras aptarnavimo maršrutas reikalingas, kad Perkančioji organizacija galėtų vertinti ir analizuoti atvežamų atliekų kokybę, kiekį ir pagal šiuos duomenis spręsti ne tik dėl atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo atliekų turėtojų grupei, bet ir atskiro informavimo apie teisingą atliekų rūšiavimą; taip pat atskiras maršrutas padeda identifikuoti iš atskirų grupių atliekų turėtojų surenkamų atliekų kiekį, tokių būdu sudarant prielaidas teisingam kaštų paskirstymui, ECP vertinimu, yra itin formalistinis, nepaneigia ECP pretenzijos argumentų.

17. Pažymi, jog Techninės specifikacijos 10.4 p. yra numatyta Paslaugos teikėjo konteinerių identifikavimo sistema, užtikrinanti konkrečių su atliekų turėtojais, atliekų kiekiu, konteinerių pakėlimu ir kt. duomenų registravimą ir perdavimą, t. y. ŠRATC, kitomis mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, gali pasiekti tą patį tikslą, kurį nurodė atsakyme į pretenziją – tinkamai paskirstyti atliekų tvarkymo kaštus, nustatyti pakeitimų poreikius. Be to, netgi atliekant atliekų surinkimą atskirais maršrutais, ŠRATC tik dėl atskiro maršruto negalės identifikuoti nurodomų duomenų, o tik bendrus duomenis. Kita vertus, tokie duomenys ŠRATC gaunami įgyvendinant Techninės specifikacijos 7.1.10 p., t. y. ECP atlieka išorinį patikrinimą dėl atliekų, ŠRATC pateikia fotonuotraukas. Tai reiškia, jog vėlgi kitomis priemonėmis, mažiau ribojančiomis konkurenciją, pasiekiamas ŠRATC tikslas. Pažymi, jog Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 p. reikalavimai dėl atskirų maršrutų taip pat lemtų papildomas sąnaudas ECP, lemtų didesnes paslaugų kainas ir atitinkamai neracionalų lėšų panaudojimą. Atsižvelgiant į paminėta daro išvadą, jog Techninės specifikacijos 6.1.7 p., 7.1.7 p., 7.2.2 p. dalis, kuria reikalaujama atskiro aptarnavimo, turėjo būti panaikinta.

18. Dėl žaliųjų atliekų tvarkymo. Nurodo, jog ŠRATC netiksliai, neaiškiai ir dviprasmiškai įtvirtino žaliųjų atliekų tvarkymo sąlygas (Techninės specifikacijos 7.2.9 p.). Pasiūlymo formoje nėra nurodyto žaliųjų atliekų sutvarkymo aplink konteinerį įkainio, o tik paties konteinerio pakėlimo įkainis, nors atliekų turėtojai itin piktnaudžiauja padėtimi – sudeda žaliąsias atliekas aplink 5 m atstumu tokį kiekį, jog iš principo tai atitiktų 2 ar net 3 konteinerius. Nepaisant piktnaudžiavimo iš atliekų turėtojų pusės, ieškovė verčiama veikti priešingai verslo logikai – teikti paslaugas nemokamai. Pažymi, jog ŠRATC atsakyme į pretenziją pateikė itin formalistinį atsakymą, pasiremdamas tik pažodiniu teisė normos perkėlimu, neatsižvelgė į bendrai susiklosčiusią praktiką. Toks teritorijos 5 metrų spinduliu sutvarkymas reikštų ne atliekų surinkimo paslaugos teikimą, bet teritorijos tvarkymo paslaugą, kuriai atliekų surinkėjai turėtų pasitelkti tiek papildomą personalą, tiek papildomos technikos, įrankių. Atsižvelgiant į tai, ECP vertinimu, tuo atveju, kai tiekėjas turi surinkti papildomą kiekį žaliųjų atliekų, tai turi būti laikoma papildomo konteinerio pakėlimu ir už jį atitinkamai atsiskaitoma, todėl turėjo būti patikslintas Techninės specifikacijos 7.2.9 p.

19. Dėl paslaugų teikimo kai nebedirba sąvartynas. Nurodo, jog pretenzijoje ginčijo, kad Techninės specifikacijos 7.5.3 p. reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ECP verčiama surinkti atliekas tokiu metu, kai jau nebedirba subjektai, priimantys surinktas atliekas. ŠRATC atsakyme į pretenziją yra pasisakoma dėl bendro paslaugų teikimo, t. y. kai atliekos surenkamos pagal grafiką, tuo tarpu ECP pretenzijos dalykas buvo paslaugos, kai jos teikiamos pagal individualų užsakymą. Atitinkamai, ECP negali organizuoti darbo taip, kad suderintų grafiką (individualiems užsakymams nėra grafiko ir maršruto). Atliekų turėtojai, žinodami Techninės specifikacijos 7.5.3 p. įtvirtintas savo teises, neabejotinai rinksis tiek laiką, patenkantį į atliekų tvarkytojų darbo laiką, tiek laiką, nepatenkantį į nurodytą laiką. Atitinkamai, ECP įpareigota sudaryti sąlygas atliekų turėtojams, negali laisvai pasirinkti ir nesutikti su atliekų turėtojo prašymu, t. y. nevažiuoti priimti individualaus užsakymo 18 val., nes tai pažeistų Sutartį. Pažymi itin svarbias aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos ŠRATC atsakyme į pretenziją: didelių gabaritų atliekos vežamos į sąvartyną, kuris dirba I-V 8-17 val., VII 10-16 val. (Techninės specifikacijos 2.1 p.), buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos - į didelių gabaritų aikštelę (Techninės specifikacijos 2.1 p.), kuri dirba I–V 8-18 val., VI 9-17 val. Taigi, vertinant individualaus užsakymo paslaugas, ECP yra verčiama surinkti atliekas, kurios negalės būti pašalinamos tuo pačiu metu į ŠRATC nurodytas vietas. Nurodo, jog nesant suderintiems individualių užsakymų priėmimo ir atliekų turėtojų laikams su atliekų tvarkytojų darbo laikais, ECP būtų verčiama kitose vietose saugoti atliekas iki atliekų tvarkytojų darbo pradžios kitą dieną. Tokios saugojimo paslaugos nėra nurodytos pasiūlyme kaip atskiras įkainis. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti pakeistas Techninės specifikacijos 7.5.3 p., nurodant trumpesnį individualių užsakymų pateikimo laiką arba pakeisti atliekų tvarkytojų darbo laiką.

20. Dėl transporto priemonės reikalavimų sunkiai pravažiuojamoms vietoms. Pažymi, jog nesutinka, kad Techninės specifikacijos 8.9 p. įtvirtintas reikalavimas transporto priemonei yra tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Nurodo, jog atliekų vežimo veiklos itin didelė dalis kainos yra būtent transporto priemonių įsigijimo, eksploatavimo kaštai, todėl tinkamos transporto priemonės pasirinkimas yra itin svarbus nustatant pasiūlymo kainą (ECP susidėliojant savo kainodarą, prisiimamas rizikas). Nesant tokio reguliavimo, rinkos dalyviai gali pateikti absoliučiai skirtingas transporto priemones (išmatavimai, Euro standartai ir kt.), dėl to pasiūlymai tiek kainos, tiek įsipareigojimų vykdant sutartį prasme (techninės priemonės yra dalis reikalavimų sutarties vykdymui) gali būti tarpusavyje nepalyginami. Neabejotina, jog pasiūlius tokius radikaliai skirtingus sprendimus, jeigu laimėtų tiekėjas, pasiūlęs netgi atliekų vežimui nepritaikytą transporto priemonę, tai pažeistų sąžiningų Pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog ECP pagrįstai reikalavo patikslinti Techninės specifikacijos 8.9 p., nustatant reikalavimus transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti.

21. Dėl Pirkimo nutraukimo. Pažymi, jog ŠRATC privalo nutraukti pirkimo procedūras, jei jų metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Kadangi ŠRATC nesiėmė priemonių teisėtų procedūrų vykdymui ir Pirkimo savo iniciatyva nenutraukė, mano, jog teismas, vadovaudamasis VPĮ, teismų praktika, analogiškų, kitų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų praktika ir kitais ECP pateiktais duomenimis, ginčijamas sąlygas turėtų pripažinti neteisėtomis, pažeidžiančiomis viešųjų pirkimų principus, dėl ko Pirkimas privalo būti nutraukiamas. Teigia, jog ginčijamas sąlygas panaikinus/pakeitus, Pirkime galėtų dalyvauti didesnis kiekis tiekėjų, kuriems pagal šiuo metu suformuotas neteisėtas sąlygas galimybė dalyvauti Pirkime yra užkirsta. Be to, Pirkimo sąlygų panaikinimas/pakeitimas turės įtakos pasiūlymo kainodarai, todėl yra ir kita sąlyga, patvirtinanti, jog padėties negalima ištaisyti. Nenutraukus Pirkimo procedūrų ir jas vykdant pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas, būtų neabejotinai pažeistas viešasis interesas – tiekėjų teisė į sąžiningą varžymąsi ir skaidrų viešojo pirkimo procedūrų vykdymą.

22. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Pažymi, jog Pirkimo sąlygų 2.2 punkte atsakovė išsamiai pagrindė savo sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis. Tą aplinkybę, kad atliekų surinkimas, konteinerių priežiūra ir remontas yra neatskiriamos paslaugos, būtinos sklandžiam komunalinių atliekų tvarkymo proceso užtikrinimui, atsakovė pažymėjo ir savo atsakyme į ieškovės pretenziją. Tai, jog konteinerių priežiūra ir remontas yra atliekų tvarkytojo atsakomybė, nustatyta ir teisės aktuose. Pagal Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 (toliau – Kokybės reikalavimai), 25 punktą, komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ar kitų specialiųjų surinkimo priemonių priežiūra ir remontu turi rūpintis atliekų tvarkytojas. Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 39.13 punkte taip pat nustatyta, jog komunalinių atliekų tvarkytojai privalo pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais, suderinus nustatyta tvarka su savivaldybe ir (ar) administratoriumi. Atsakydama į ieškovės pretenziją atsakovė nurodė, jog tiekėjas turės tvarkyti tik techniškai netvarkingus konteinerio (-ių) mechanizmus (pakeisti suplyšusį maišą, pakeisti sugedusią virvę, pakėlimo mechanizmą, uždarymo dangtį, konteinerio viršutinį gaubtą, išorinę apgaubą, konteinerio cilindrą), dėl kurių gedimų nebus galima aptarnauti konteinerio (-ių). Pirkimo sąlygose nenustatyta jokių apribojimų tiekėjams, kurie patys neatlieka konteinerių remonto ar priežiūros darbų, pasitelkti subtiekėjus ar partnerius, kurie tai atliktų. Pažymi, kad atsakovės atsakyme į pretenziją nurodyta tiekėjų galimybė bendradarbiauti su specializuotais subtiekėjais nėra esminis argumentas, pagrindžiantis sprendimą neskaidyti pirkimo į dalis.

23. Nurodo, jog nepagrįstas alternatyvus reikalavimas į pirkimo sąlygų priedą „Pasiūlymo forma“ įtraukti Techninės specifikacijos 9.8 punkte nurodytus darbus, nes tai neatitiktų viešojo pirkimo principų. Keičiant įkainių nustatymo tvarką po pirkimo paskelbimo, būtų iš esmės keičiamos konkurso sąlygos, o tai galėtų lemti skirtingas sąlygas dalyviams. Nesutinka ir su ieškinio teiginiais dėl pirkimo sąlygų prieštaringumo. Pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ yra pateiktas baigtinis remonto darbų sąrašas, o Techninės specifikacijos 9.8 punkte aiškiai nustatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu pavogtų, sugadintų ir techniškai netvarkingų konteinerių pakeitimai yra įskaičiuojami į pasiūlymo kainą ir Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus Paslaugos teikėjui papildomai nebus kompensuojami.

24. Pažymi, jog Pirkimo sutartyje atsakovės nustatyta indeksavimo tvarka yra teisėta, pagrįsta VPĮ nuostatomis ir nusistovėjusia viešųjų pirkimų praktika. Pirkimo sutarties 10 punkte yra nustatytas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį įkainiai nėra indeksuojami. Ši sąlyga yra iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota pirkimo dokumentuose, todėl atitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris leidžia keisti sutarties kainą, kai tokia galimybė numatyta iš anksto, nurodant sąlygas, galimybes ir apimtį. Toks sprendimas užtikrina abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Nei Metodikos 54 punktas, nei Metodika apskritai nenustato pareigos atlikti indeksavimą kas 6 mėnesius ar per konkretų laikotarpį. Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas taikyti pradinį indeksą nuo pasiūlymų pateikimo dienos. Nors pasiūlymo kaina yra fiksuojama pasiūlymo pateikimo momentu, tačiau sutartiniai įsipareigojimai ir rizikos pradžia sietina su sutarties įsigaliojimo data, todėl indeksavimo pradžios siejimas su šia data yra pagrįstas ir atitinka tiek teismų praktiką, tiek viešųjų pirkimų logiką.

25. Atsakovės vertinimu, Pirkimo sutarties 28 punkto papunkčiuose yra nustatyti proporcingi baudų dydžiai, orientuoti į viešąjį interesą, kad atliekų tvarkymas būtų vykdomas tinkamai, nebūtų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai, būtų tenkinami visuomenės poreikiai. Ieškovė, ginčydama ieškinyje atsakovės atsisakymą sumažinti Pirkimo sutartyje nustatytus baudų dydžius, akcentuoja nustatytų netesybų reikšmę tiekėjams. Tačiau tiekėjai, teikdami pasiūlymus, iš esmės prognozuoja tinkamą būsimų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, be to, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar tiekėjai apskritai ir kokia apimtimi į siūlomą kainą įtraukia ir apskaičiuoja sutarties neįvykdymo ar vėlavimo riziką, o vertinant priešingai, kiltų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčio vertinimo grėsmė. Nurodo, jog baudų dydžiai Pirkimo sutartyje nustatyti atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 ir atsakovė šiuo teismo sprendimu vadovavosi.

26. Nurodo, jog Pirkimo sutarties 32.5 punkte numatytas automatinis baudų taikymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir šiuo konkrečiu atveju yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą bei viešojo intereso apsaugą. Automatinis baudų taikymas yra prevencinė ir drausminamoji priemonė, kuri skatina tiekėją laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Taip siekiama užtikrinti, kad atliekų tvarkymo paslaugos būtų teikiamos nuosekliai, nenutrūkstamai ir kokybiškai. Be to, tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo išvadas jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021.

27. Nurodo, jog Pirkimo sutarties 34 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo visam sutarties laikotarpiui, nustatytas vadovaujantis viešųjų pirkimų principais, užtikrinant Pirkimo sutarties vykdymo kontrolę ir tinkamą perkamų paslaugų kokybę, jis nėra perteklinis ar neproporcingas. Pirkimo sutartis yra ilgalaikė, susijusi su nepertraukiamų paslaugų teikimu. Atsakovė turi teisę nustatyti reikalavimus, kurie atitinka pirkimo objekto specifiką ir yra pateisinami viešojo intereso apsauga. Kadangi pirkimo objektas yra tęstinio pobūdžio paslaugos, būtina užtikrinti, kad tiekėjas visą sutarties laikotarpį išliktų finansiškai pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus. Pirkimo sutartyje yra numatytas sutarties kainos indeksavimas, todėl Pirkimo sutarties vertė dėl indeksavimo nemažėja. Dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos, nes tiekėjo įsipareigojimų rizika išlieka tokia pat arba net didėja. Be to, nustatytas sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis nėra neproporcingas bendram Pirkimo sutarties mastui ir yra įprasta praktika viešuosiuose pirkimuose, kai užtikrinimas apima visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pažymi, jog praktikoje finansų įstaigos, įskaitant bankus ir draudimo bendroves, gali išduoti ilgalaikius užtikrinimus arba sudaryti galimybę juos pratęsti be papildomų kliūčių. Tiekėjas turi galimybę iš anksto įvertinti nustatytus reikalavimus ir pasirūpinti jų atitiktimi prieš dalyvaujant pirkime.

28. Teigia, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 punktų sąlygos ta apimtimi, kiek reikalaujama atskirų aptarnavimo maršrutų, yra neteisėtos ir neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo. Atskiras aptarnavimo maršrutas yra reikalingas tam, jog atsakovė turėtų galimybę vertinti ir analizuoti atvežamų atliekų kokybę, kiekį ir pagal šiuos duomenis spręsti dėl Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo konkrečiai atliekų turėtojų grupei, atskiro informavimo apie teisingą atliekų rūšiavimą. Atskiras maršrutas taip pat padeda identifikuoti iš atskirų grupių atliekų turėtojų surenkamų atliekų kiekį, taip sudarant prielaidas teisingam kaštų paskirstymui. Pažymi, jog konteinerių identifikavimo sistema, nustatyta Techninės specifikacijos 10.4 punkte, bei Paslaugų teikėjo atliekama vizualinė patikra, numatyta Techninės specifikacijos 7.1.10 punkte, neleidžia nustatyti atliekų kiekio. Tik atskirų maršrutų duomenų analizė ir atliekų srautų monitoringas leidžia tiksliai įvertinti, kiek atliekų susidaro kiekvienoje atliekų turėtojų grupėje, taip pat nustatyti atliekų rūšiavimo kokybę ir problemas, o analizuojant atvežtų atliekų kiekį ir sudėtį rasti sprendimus susidariusioms problemoms spręsti ir kontrolei stiprinti. Atskiri maršrutai leidžia operatyviau identifikuoti problemas konkrečiose grupėse (pvz., kur konteineriai perpildyti, kur dažnai išmetamos netinkamos atliekos), suteikia galimybę efektyviau taikyti kontrolės ar švietimo priemones. Tokie duomenys yra svarbūs atliekų tvarkymo politikos formavimui.

29. Atsakovės vertinimu, Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 punktuose nustatytas 2 darbo dienų terminas konteinerių pastatymui/pakeitimui yra proporcingas ir protingas. Būtent 2 darbo dienų terminas užtikrina operatyvų konteinerių pastatymą/pakeitimą, kuris būtinas sklandžiam atliekų surinkimo procesui, šis terminas užtikrina, kad nesusidarytų antisanitarinės sąlygos ar nelegalūs sąvartynai, taip pat būtinas ir viešojo intereso apsaugai. Šis terminas atitinka ir teisės aktų nuostatas. Kokybės reikalavimų 13 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkytojas netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas. Kokybės reikalavimai nustato maksimalų 5 darbo dienų terminą, o perkančioji organizacija nurodo tokį terminą, kuris būtinas veiksmingam paslaugų suteikimui, nagrinėjamu atveju – 2 darbo dienas. Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174, 39.13.1 punktas, kuriame nustatyta, jog konteinerius, skirtus mišriosioms komunalinėms atliekoms, žaliosioms ir maisto atliekoms surinkti, būtina pakeisti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos, Kokybės reikalavimams neprieštarauja.

30. Dėl ieškovės reikalavimo patikslinti Techninės specifikacijos 7.2.9 punktą nurodo, jog tai nėra atskira teritorijos tvarkymo paslauga, o sudėtinė atliekų surinkimo paslaugos dalis. Viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti paslaugą, užtikrinančią viešąjį interesą, o atliekų tvarkymo paslauga savaime apima ir tam tikrą teritorijos tvarkymą aplink konteinerius. Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174, 39.10 punkte nustatyta, jog komunalinių atliekų tvarkytojai privalo konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės). Tai reiškia, kad tiek mišrių komunalinių atliekų konteinerių, tiek žaliųjų atliekų konteinerių/didmaišių ir kitų konteinerių, kuriuos aptarnauja tiekėjas, ištuštinimo metu turi būti užtikrinta tvarka 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerių stovėjimo vietą.

31. Nesutinka, kad Techninės specifikacijos 7.5.3 punkto sąlyga yra neteisėta. Tiekėjas turi organizuoti darbą taip, kad atliekos būtų surenkamos ir perduodamos į tvarkymo vietas jų darbo metu. Sutinka, kad Paslaugos teikėjai neturi individualiems užsakymams grafiko ir maršruto, tačiau, įvertinus Techninės specifikacijos 7.5.4 punkto sąlygas, kurių ieškovė neginčijo, daroma išvada, kad tiekėjas turi galimybę pats laisvai derinti ir planuoti individualaus užsakymo laiką.

32. Pažymi, kad reikalavimas patikslinti Techninės specifikacijos 8.9 punktą, yra nepagrįstas. Konkrečių transporto priemonės parametrų nenustatymas nėra trūkumas – tai leidžia tiekėjui pasiūlyti skirtingus, tačiau reikalavimus atitinkančius sprendimus, taip išvengiant nepagrįsto ribojimo. Esminis kriterijus yra ne transporto priemonės modelis ar tipas, o jos gebėjimas tinkamai aptarnauti nurodytas teritorijas. Be to, atsakovė siekia užtikrinti lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie skirtingų situacijų, todėl vietoj griežtų transporto priemonių reikalavimų nustatymo yra pateikiamas preliminarus sunkiai pravažiuojamų teritorijų sąrašas, kuris gali būti koreguojamas pagal poreikį. Tiekėjas, būdamas profesionalas ir teikiamų paslaugų teikimo srities žinovas, turi gebėti pats atsakingai pasirinkti atitinkamas transporto priemones, kurios užtikrintų tinkamą patekimą į teritorijas negadinant kelio/gatvės dangos.

33. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“, atsiliepdama į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, dublike papildomai nurodė, jog ieškinyje jau pateikė konkrečius įrodymus dėl to, kad remonto paslaugas yra suinteresuoti teikti kiti rinkos dalyviai, negu atliekų vežimo paslaugas. Tai papildomai patvirtina ir kitų savivaldybių pavyzdžiai: konteinerių remontui yra sudaromos atskiros sutartys, pavyzdžiui, Kauno, Švenčionių savivaldybės administracija atliko atskirą konteinerių remonto pirkimą; taip pat UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras tuo pat metu atliko ir komunalinių atliekų surinkimo pirkimą ir atskirą konteinerių remonto pirkimą. Pirmojo pirkimo paslaugų apimtys, numatytos techninės specifikacijos 2 skyriuje, išimtinai apėmė tik mišrių komunalinių atliekų surinkimą. Vėliau 2 m. laikotarpiui buvo atliktas atskiras konteinerio remonto paslaugų pirkimas. Taigi, šis pirkimas rodo, kad komunalinių atliekų surinkimo paslaugos ir konteinerių remonto paslaugos nėra vientisas objektas, kaip teigia atsakovė, todėl šiuos pirkimus galima vykdyti atskirai nepažeidžiant viešųjų interesų; netgi didžiosios savivaldybės (Vilniaus miesto, Kauno miesto) atlieka atskirus konteinerių ir aikštelių remonto pirkimus, jų detalių pirkimus, remonto darbų pirkimus. Akivaizdu, jog kitoms savivaldybėms (ar už atliekų surinkimo sistemą atsakingiems asmenims) gebant tinkamai įsigyti atskirai atliekų vežimo ir konteinerių remonto paslaugas, tai atskirai neabejotinai gali atlikti ir atsakovė. Be to, atsakovė nepaneigė to fakto, o netgi jį patvirtino, kad atliekų vežėjas tuo pačiu šiukšliavežiu netransportuoja konteinerių, jų sudedamųjų dalių bei atitinkamai šiukšliavežės vairuotojas ir papildomas darbuotojas (ar darbuotojai) neatlieka konteinerių remonto sustoję surinkti atliekas. Tai patvirtina vien faktas, jog pati atsakovė nurodo, kad leidžiama pasirinkti partnerius (nors tai neva nėra pagrindinis atsakovės argumentas dėl neskaidymo). Taigi, techniškai paslaugos yra atskiriamos, jos nėra teikiamos atliekas surenkant pagal nustatytus grafikus, remontas atliekamas atskirų subjektų - ar tuos subjektus samdys atliekų vežėjas, ar tai darys pati atsakovė, nuo to paslaugų terminai ir kokybė nepasikeis. Atitinkamai, kai VPĮ įpareigoja skaidyti pirkimą, užtikrinant konkurenciją, nesant realaus pagrindimo, kodėl techniškai remonto paslaugos turi būti teikiamos to paties subjekto kaip ir atliekų vežimas, pirkimas turi būti skaidomas. Nurodo, jog atsakovės Pirkimo dokumentų 2.2 p. vartojamos žodžių formuluotės „gali“, „galimai“ parodo, kad yra tik hipotetinė ŠRATC sugalvota situacija, kuri nėra įrodyta faktiniais pavyzdžiais, todėl tokie spėliojimai nėra pagrįstas pagrindas nesvarstyti Pirkimo skaidymo į dalis.

34. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė visiškai nepasisakė dėl argumentų, kad esant pusiau požeminių konteinerių garantiniam laikotarpiui ir kartu remonto paslaugas perkant iš ECP, būtų sudarytos dvi sutartys dėl to paties dalyko, kas yra draudžiama.

35. Pažymi, jog kaip tinkama (nors ir didesnę riziką ECP sukelianti) alternatyva Pirkimo skaidymui – Techninės specifikacijos 9.8 p. panaikinimas. Nurodo, jog atsakovė netgi atsiliepime į ieškinį nepateikia paaiškinimo, kaip turi būti suprantamas Techninės specifikacijos 9.8 p., kai Pirkimo dokumentų 2.2 p. ir atsakyme į pretenziją yra nurodyta vienaip, tačiau Techninės specifikacijos 9.8 p. nurodyta visiškai kas kita. Sugadintas, techniškai netvarkingas gali būti tiek pastatomas, tiek pusiau požeminis konteineris. ECP, kaip iki šiol paslaugas teikiantis ir rinkoje ilgai veikiantis subjektas, turi itin blogos praktikos, kai gyventojas su automobiliu įvažiuoja į konteinerį, jį apgadina. Tokio pažeidimo remontas yra netikslingas – būtina nupirkti naują konteinerį ir jį sumontuoti. Kitaip sakant, Techninės specifikacijos 9.8 p. reikalavimas dėl konteinerio pakeitimo, priešingai negu nurodoma Pirkimo dokumentų 2.2 p., apima ir pažeisto pusiau požeminio konteinerio (sudegusio, apgadinto automobiliu) išmontavimą, naujo konteinerio įmontavimą, kuris negalimas be papildomų aikštelės darbų. Atitinkamai ECP ir siekia, kad Pirkimo dokumentų 2.2 p. teiginys dėl to, jog paslaugos neapims statybos darbų bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo, būtų tinkamai įgyvendintas Techninės specifikacijos 9.8 punkte, tačiau atsakovė iš viso ignoravo šį reikalavimą.

36. Pažymi, jog siekdama maksimalaus alternatyvių sprendinių pristatymo atsakovei, ieškovė taip pat nurodė, kad kaip tinkama (nors ir didesnę riziką ECP sukelianti) alternatyva Pirkimo skaidymui – Techninės specifikacijos 9.8 p. darbų tinkamas įtraukimas į kainodarą kaip atskiro įkainio. Nelogiška, kad mažesni darbai, pavyzdžiui, dangčio pakeitimas, yra atskirai įkainoti, o didesni darbai – viso konteinerio pakeitimas, jau nebėra tokiu pačiu principu įkainojami ir tokius iš anksto nenumatomus kaštus ECP turi įskaičiuoti į kažkurią pasiūlymo eilutę. Pastebi, kad tokio pobūdžio rizika yra pernelyg didelė ir iš anksto neprognozuojama. Visų situacijų ir svarbiausia – atvejų skaičiaus, iš anksto numatyti galimybės nėra, egzistuoja ir piktybinių veiksmų rizika, todėl visa ši rizika negali būti perkeliama išimtinai tiekėjui, nesuteikiant galimybės atskirai sąžiningai įvertinti atitinkamų darbų kainos ir to įtraukti į pasiūlymo kainodarą. Kaip jau minėta, dažnu atveju apgadinant konteinerius pažeidžiama ir visa konteinerio konstrukcija, todėl reikia iškasti konteinerius, sutaisyti pažeidimus, pakeisti juos naujais. Tokie darbai neabejotinai yra didelės vertės ir tiekėjai turi teisę į atitinkamų darbų atlyginimą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsisako patikslinti pasiūlymo formą įtraukiant Techninės specifikacijos 9.8 p. darbus į atskirą eilutę remdamasi vien formaliu pagrindu – būtų iš esmės keičiamos sąlygos. Pažymi, jog neginčija, kad pakeitus pasiūlymo formą gali tekti nutraukti Pirkimą ir vykdyti naują pirkimą, nes tai yra esminės sąlygos, tačiau tai nėra naujas ir atsakovei nežinomas instrumentas (buvo nutrauktas pirkimas Nr. 1278443). Priešingai, VPĮ 29 straipsnio 3-4 dalyse yra tiesiogiai nurodyta, jog Pirkimas nutrauktinas, kai yra VPĮ 17 straipsnio pažeidimų ar pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Teigia, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio principai (skaidrumas, sąžininga konkurencija), kai į pasiūlymo formą nėra įtraukiamas didelės apimties įkainis. Atitinkamai, šiame Pirkime yra esminių klaidų, kurias atsakovė turi ištaisyti, netgi jeigu tektų vėl nutraukti Pirkimą.

37. Nurodo, jog atsakovė netinkamai aiškina Metodikos 54 p., kaip leidžiantį nustatyti ilgesnius nei 6 mėnesių indeksavimo periodus. Mano, jog VPT ne tik Metodikos 54 p., bet ir Metodikos 2 priede bei tipinėse paslaugų sutarties sąlygose (specialiųjų sąlygų 5.3.3 p.) išviešino savo poziciją dėl indeksavimo periodo – jis gali būti maksimaliai 6 mėn., bet gali būti ir trumpesnis (bet ne ilgesnis). Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad remiasi nusistovėjusia viešųjų pirkimų praktika, kai ECP jau ieškinyje nurodė bent 2 didelių savivaldybių pavyzdžius, kai taikomi priešingi indeksavimo periodai, o su dubliku teikia dar kelis pavyzdžius, kai taikomas 3 ir 6 mėnesių indeksavimo periodas, t. y. neviršijamos Metodikos nustatytos ribos. Pažymi, jog atsakovė negali remtis sutartimis, kurios buvo sudarytos iki 2022-12-31, kadangi būtent nuo šios datos buvo pakeistas Metodikos 54 p. dėl 6 mėnesių periodo, o ankstesnėse sutartyse galėjo būti ir kitokie indeksavimo periodai. Tuo labiau, atsakovė vykdo Pirkimą po 2025-03-01, kai jau įsigaliojo tipinės paslaugų sutarties sąlygos, kurios reikalauja maksimaliai 6 mėn. indeksavimo periodo.

38. Nesutinka su atsakovės teiginiais dėl baudų proporcingumo, jog ji turi teisę remtis 2021 m. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021. Pirma, pažymi, jog atsakovė neįvykdė savo pareigos pagrįsti kiekvienos baudos dydį, nors pagal nurodomą teismų praktiką tokia pareiga jai kyla. Kai ieškovė nurodė konkrečius punktus, kurie tiesiogiai niekaip nesusiję su tokiu tikslu, tai atsakovė turi atskirai pagrįsti sąsajumą ar kitą tikslą, kurio siekiama nustatyta bauda. Netgi atsakovės vis cituojamame 2021 m. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 nurodyta (85 p., 92-93 p.), jog tik dalis baudų susiję su viešąja tvarka, aplinkosauga bei savivaldybės gyventojų teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, o kita dalis su tuo nesusiję, todėl turi būti jų dydis atskirai pagrįstas. Analogiškai, kadangi atsakovė taikė tokias pat baudas už tokius pat pažeidimus, tai atitinkamai ir šio Pirkimo Sutarties 28 p. įtvirtinti pažeidimai bei baudos ne visos patenka į atsakovės nurodomus tikslus bei mažiausiai pažeidimai, nepatenkantys į tą apimtį, turi būti atskirai pagrįsti arba tos baudos sumažinamos. Antra, ieškovė toliau laikosi pozicijos, jog baudos neatitinka proporcingumo principo, kurio turinys yra išdėstytas ir naujausioje LAT praktikoje. Trečia, 2021 m. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 teisinis išaiškinimas, kuriuo kaip bendriniu remiasi atsakovė, buvo pakeistas naujesniu ir aukštesnės galios LAT išaiškinimu - LAT 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022. Todėl vien nuoroda į 2021 m. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021, nėra laikytinas pakankamu baudų proporcingumo pagrindimu nepriklausomai nuo to, jog šis sprendimas buvo ginče tarp tų pačių šalių (nors dėl kito pirkimo).

39. Pažymi, jog atsakovė atsiliepime tik abstrakčiai nurodo, kad automatinis baudų taikymas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nenurodo, kurioje teisės normoje toks leidimas yra įtvirtintas. Taip pat tik abstrakčiai nurodo, jog automatinis baudų taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą bei viešojo intereso apsaugą. Taip pat pažymi, jog atsakovė neįrodė paslaugų kokybės padidėjimo dėl baudos skyrimo, nepagrindė 24 val. ištaisymo termino, ypač kai nėra jokios netgi objektyvios galimybės ištaisyti pažeidimą (jeigu jis būtų padarytas). Kitaip sakant, atsakovė nepasisakė dėl dalies ieškinio reikalavimų. ECP analogiškai kaip ir dėl baudų dydžio pasisako, jog automatiškai negalima remtis 2021 m. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 išaiškinimais, kai jie jau buvo pakeisti 2022 m. LAT nutartimi.

40. Nurodo, jog buvo keliami 2 atskiri reikalavimai: dėl užtikrinimo sumos sumažinimo ir dėl užtikrinimo panaudojimo reikalavimų patikslinimo (atsisakyti netiesioginių nuostolių ir leisti bankams naudoti savo garantijos tekstą). Pirma, atsakovė dėl antrojo reikalavimo pasisakė tik abstrakčiai atsiliepimo į ieškinį 34 p. - praktikoje finansų įstaigos, įskaitant bankus ir draudimo bendroves, gali išduoti ilgalaikius užtikrinimus arba sudaryti galimybę juos pratęsti be papildomų kliūčių. Toks atsakovės teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, pavyzdžiais ar užtikrinimo davėjų raštais, paneigiančiais ECP pateiktus įrodymus. Antra, atsakovė nepagrįstai aiškina, jog sutartis yra ilgalaikė ir tęstinė, todėl visu laikotarpiu reikia užtikrinti visą 10 500 000 Eur sumą užtikrinimu, t. y taiko vienkartinės sutarties pasekmes. O taip pat, kad besibaigiant sutarčiai netgi padidėja tikimybė, jog ji nebus tinkamai įvykdyta. Bendrai ieškinio ir dubliko argumentai patvirtina, jog būtent tęstinio vykdymo sutartims, kai baudos nustatomos iš karto, mokamos per 30 d., nesusidarys situacija, kurią deklaruoja atsakovė. Taip pat dėl tęstinio vykdymo pobūdžio nėra jokių rizikų, jog septintais metais ECP būtų sunkiau vykdyti tas pačias paslaugas, kaip pirmais metais. Priešingai, ECP (jau ir dabar turintis paslaugų teikimo praktiką regione) tik padidins savo patirtį, praktiką ir bus mažesnė paslaugų kokybės trūkumų ir atitinkamai baudų bei užtikinimo panaudojimo tikimybė. Kita vertus, atsakovė negali užtikrinimo institutu tikrinti ECP finansinio pajėgumo – tam skirtas VPĮ 47 straipsnio kvalifikacijos patikrinimas. Trečia, atsakovė nepagrįstai teigia, jog tokio dydžio užtikrinimas yra įprasta praktika.

41. Dėl Techninės specifikacijos 6.1.7 p., 7.1.7. p., 7.2.2 p. reikalavimų nurodo, jog atsakovė nuo atsakymo į pretenziją pateikimo nepapildė jokių savo teiginių atsiliepime į ieškinį, t. y. nepateikė jokių atsikirtimų į ieškovės ieškinio papildomus argumentus, kuriais paneigti atsakovės pasvarstymai. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį 41 p. nurodomame teisės akte - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nėra nurodyta, jog GPAIS reikėtų nurodyti atskirai juridinius asmenis, fizinius asmenis, sodų bendrijas. Reikalaujama nurodyti duomenis apie atliekas, o ne atliekų turėtojus. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį 37 p. išnašoje nurodomame teisės akte - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661 patvirtintame Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos apraše – nėra reikalavimo išskaidyti tyrimą pagal atliekų turėtojus (17 punktas). Taigi, net atsakovės cituojamame teisės akte nurodyta, jog leidžiama vienu šiukšliavežiu aptarnauti skirtingų tipų atliekų turėtojus, maišyti juridinių asmenų ir fizinių asmenų atliekas, o tuo labiau nėra išskiriami subjektai kaip sodų bendrijos bei nereikalaujama iš juridinių asmenų rato dar atskirai išskirti viešąsias įstaigas.

42. Dėl Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 p. reikalavimų atsakovė Pirkime laikosi nenuoseklios pozicijos, t. y. nors Techninės specifikacijos 7.1.4, 7.2.5, 9.7–9.8 p. nustatė 2 d. d., kituose punktuose, pavyzdžiui, Techninės specifikacijos 7.1.5 p., dėl analogiškų paslaugų nustatytas 5 d. d. terminas. Taip pat kituose pirkimuose Skuodo, Šilutės rajono savivaldybė, Pirkimo sąlygose nustatė 5 d. d. terminą naujų konteinerių aprūpinimui. Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybės siekia to paties tikslo - užtikrinti viešąjį interesą, todėl iš sėkmingai vykdomų (atitinkamai 8 m., 6 m.) minėtų savivaldybių sutarčių nuostatų gali daryti išvadą, kad 5 d. d. naujų konteinerių pakeitimui yra optimalus laikas.

43. Dėl Techninės specifikacijos 7.2.9. p. reikalavimo nesutinka, kad Techninės specifikacijos 7.2.9 p. apima ir išsipylusių žaliųjų atliekų surinkimą, kadangi šis procesas yra atskiras darbas, už kurį atitinkamai turi būti atlyginama. Atsakovės teiginiai yra paremti tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-174 39.10 punktu (aktualios redakcijos 39.8 p.). Atsakovė visiškai neatsižvelgė į ECP argumentus, išdėstytus tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje. Kitaip sakant, formaliu reikalavimu, kurį pasitvirtino atsakovės akcininkas, yra perkeliama rizika ECP ir kitiems rinkos dalyviams, kuri pagal teismų praktiką neturi būti perkeliama.

44. Dėl Techninės specifikacijos 7.5.3 p. reikalavimo pabrėžia, kad tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje kalba apie individualių užsakymų surinkimo laikus, tačiau atsakovė tik atsiliepime į ieškinį pasisako dėl individualių užsakymų, o atsakyme į pretenziją dėl šio aspekto iš viso nebuvo pasisakiusi. Be to, atsiliepimo į ieškinį 56 p. argumentai iš principo neatitinka Techninės specifikacijos 7.5.3 p., t. y. jeigu ECP leidžiama laisvai derinti atliekų individualaus surinkimo laiką, t. y. atliekų turėtojai negali reikalauti atliekas priimti 16-18 val., tai iš principo dalis Techninės specifikacijos 7.5.3 p. neįgyvendinama, nes ECP niekada nesutiks iš gyventojų/atliekų turėtojų paimti atliekas 16-18 val. laiku, žinodama, jog toks vėlesnis paėmimas lems atliekų nepristatymą į atliekų tvarkymo vietas. Taip pat tokiu atveju, jeigu ECP laisvai gali spręsti dėl individualaus atliekų paėmimo laiko, tai jai negali būti taikoma Sutarties 28.14. p. bauda.

45. Nesutinka su atsakovės teiginiais dėl specialiosios transporto priemonės reikalavimų netinkamo įtvirtinimo Techninės specifikacijos 8.9 p. Pažymi, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė tuos pačius teiginius, kurie buvo nurodyti atsakyme į pretenziją bei į kuriuos jau atsikirto ieškovė ieškinyje, nurodo, kad susiklostys priešinga situacija negu siekia atsakovė, nebus užtikinama konkurencija, o pasiūlymai taps tarpusavyje nepalyginami.

46. Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės dubliką, triplike papildomai nurodo, jog įvykdė VPĮ 28 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų reikalavimus ir Pirkimo sąlygų 2.2 punkte išsamiai pagrindė savo sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis. Sprendimo neskaidyti pirkimo objekto į dalis pagrindimas išdėstytas ir su tripliku teismui teikiamoje 2025 m. kovo 21 d. pirkimo inicijavimo paraiškoje, kurioje nurodyta, kad sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į atskiras pirkimo dalis priimtas įvertinus pirkimo objekto reikalavimus ir esant rizikai negauti pasiūlymų visoms pirkimo dalims dėl per didelių investicijų (atliekų surinkimo priemonėms, atliekų surinkimo priemonių identifikavimui, programinės įrangos įsigijimui ir suderinimui, transporto priemonių įsigijimui ir pan.); taip pat pirkimo sutarties vykdymas taptų per sudėtingas techniniu požiūriu (programinis suderinimas tarp visų pirkimo sutarties šalių). Esant skirtingiems tiekėjams, galimai padidėtų tarša mieste dėl didesnio aptarnaujančio transporto kiekio (kiekvienai daliai galimai būtų naudojamos skirtingos transporto priemonės, kai tuo tarpu vienas tiekėjas gali teikti paslaugą tomis pačiomis transporto priemonėmis, tik skirtingoms atliekų rūšims esant skirtingam surinkimo grafikui). Nurodo, jog VPĮ įpareigoja pagrįsti sprendimą dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis, nurodant pirkimo dokumentuose tai pagrindžiančius argumentus, tačiau įstatymas neįpareigoja perkančiosios organizacijos prieš priimant sprendimą dėl neskaidymo atlikti rinkos tyrimą, kuris patvirtintų, jog nėra subjektų, kurie teiktų paslaugas/vykdytų darbus dėl atskirų pirkimo dalių. Atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, tokia pareiga nekilo, VPĮ tokios pareigos perkančiajai organizacijai nenustato.

47. Pažymi, kad jokio prieštaravimo tarp Pirkimo sąlygų 2.2 punkto ir Techninės specifikacijos 9.8 punkto nėra: Pirkimo sąlygų 2.2 punkte kalbama apie pusiau požeminius konteinerius, o Techninės specifikacijos 9.8 punkte – apie antžeminius konteinerius. Tai akivaizdu iš Pirkimo sąlygų 2.2 punkte ir Techninės specifikacijos 9.8 punkte vartojamų konteinerių apibūdinimų (virvės, maišai, pakėlimo mechanizmai, gaubtai – šie apibūdinimai taikomi pusiau požeminiams konteineriams). Sutarties galiojimo laikotarpiu pavogtų, sugadintų ir techniškai netvarkingų antžeminių konteinerių pakeitimai yra įskaičiuojami į pasiūlymo kainą ir pagal Techninės specifikacijos 9.8 punktą paslaugos teikėjui papildomai nebus kompensuojami.

48. Nurodo, jog ieškovė nepagrįstai tapatina Metodikoje ir Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.3.3 punkte nurodytą sutarties trukmę, kuriai esant sutartyje turi būti nustatyta sąlyga dėl sutarties kainos peržiūros, su laikotarpiu, per kurį sutarties kaina nėra indeksuojama. Nei Metodika, nei ieškovės nurodomas Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.3.3 punktas nenustato pareigos atlikti indeksavimą kas 6 mėnesius ar per kitą konkretų laikotarpį. Be to, nei Metodika, nei Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties specialiosios sąlygos nenustato ir pareigos taikyti pradinį indeksą nuo pasiūlymų pateikimo dienos. Šią išvadą patvirtina Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.3.3.1 punkto formuluotė, neįtvirtinanti jokio imperatyvaus indeksavimo periodo (nei 6 mėnesių, nei kokio nors kito konkretaus periodo), taip pat nenustatanti ir reikalavimo taikyti pradinį indeksą nuo pasiūlymų pateikimo dienos.

49. Pažymi, jog turi teisę remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 argumentuodama savo teiginius dėl Pirkimo sutartyje nurodytų baudų proporcingumo. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservise projektai“ ir ŠRATC ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje peržiūrėjo baudų dydžius, o atsakovė, atsižvelgdama į šiame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime padarytas išvadas, nustatė atitinkamus baudų dydžius Pirkimo sutartyje; baudos, kurios minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo pripažintos neproporcingomis, ginčo Pirkimo sutartyje buvo sumažintos. Papildomai pažymi, jog tokios apimties pirkimai dėl jų vertės patenka į tarptautinių viešųjų pirkimų kategoriją; pirkimų procedūros trunka ne vieną, o kelis mėnesius. Šios rūšies paslaugų teikimui dėl paslaugų pobūdžio įprastai numatomas ir pasirengimo laikotarpis, kuriuo paslaugos faktiškai dar nėra teikiamos (taip pat ir ginčo pirkime). Nurodytos aplinkybės lemia, jog, atsižvelgiant į paslaugų vertę, paslaugų teikėjui nutraukus paslaugų teikimą nesuėjus sutarties terminui, vien tik naujo tiekėjo parinkimo laikotarpiu paslaugų laikinam teikimui reikiama lėšų suma siektų ar viršytų visą garanto dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

50. ŠRATC vykdė tarptautinės vertės pirkimą atviro pirkimo būdu „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (pirkimo Nr. 1278443), kuris CVP IS buvo paskelbtas 2025-02-20. Po to, kai ECP pateikė pretenziją dėl šio pirkimo sąlygų, ŠRATC priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras nurodydama, kad bus reikalinga tikslinti pirkimo dokumentus ir viešasis pirkimas bus skelbiamas iš naujo.

51. ŠRATC 2025-03-28 antrą kartą paskelbė viešąjį tarptautinės vertės pirkimą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) (toliau – ir Pirkimas).

52. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ 2025-04-07 pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo.

53. ŠRATC 2025-04-15 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo netenkino pretenzijos reikalavimų.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl Pirkimo sąlygų 2.2 p. (ne)teisėtumo, tikslių įkainių suformavimo pasiūlymo formoje.

54. Pasak ieškovės, sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 2.2 p., Techninės specifikacijos 9.8 p., Pirkimo sąlygų priede „pasiūlymo forma“ nurodytus įkainius, lieka neaiškios Pirkimo sąlygos bei atitinkamai pareiga skaidyti Pirkimą, kurios ŠRATC neįvykdė.

55. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis arba pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu (3 dalis). Taigi, VPĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostata leidžia perkančiajai organizacijai nuspręsti dėl pirkimo objekto (ne)skaidymo į dalis, tačiau tokio sprendimo pagrindimą ji turi nurodyti pirkimo dokumentuose.

56. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas neskaidomas į jokias atskiras pirkimo dalis. Atliekų surinkimo, konteinerių priežiūros ir remonto paslaugos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą paslaugų kompleksą, kuris būtinas sklandžiam ir nepertraukiamam komunalinių atliekų tvarkymo proceso užtikrinimui. Toks šių paslaugų integralumas yra įtvirtintas ir Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad konteinerių techninis netinkamumas gali tiesiogiai lemti atliekų nesurinkimą, o tai neigiamai paveiktų viešąją tvarką, galimai sudarytų antisanitarines sąlygas, kas sąlygotų gyventojų gyvenimo kokybę, konteinerių priežiūros ir remonto funkcijos laikytinos neatsiejamomis nuo atliekų surinkimo paslaugų. Tiekėjas privalės atlikti tik konteinerių mechaninių elementų (pvz., maišų, virvių, pakėlimo mechanizmų, dangčių, gaubtų ir pan.) techninės būklės atkūrimą, kuris būtinas siekiant užtikrinti galimybę aptarnauti konteinerį. Šios paslaugos neapims statybos darbų bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo. Dar kitoks pirkimo objekto skaidymas gali turėti neigiamą poveikį tiek paslaugų kokybei, tiek aplinkai, nes: sukeltų realią riziką nesulaukti pasiūlymų visoms pirkimo dalims dėl reikšmingų investicinių kaštų (transporto priemonių, programinės įrangos įsigijimo ir jos suderinimo); apribotų technikos optimizavimo galimybes, padidintų spūsčių tikimybę mieste bei padidintų taršos lygį dėl papildomo aptarnaujančio transporto kiekio; apsunkintų ryšio palaikymą su rinkliavos mokėtojais, kuomet kaimynai turėtų žinoti ir/ar kreiptis į skirtingus tiekėjus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, pirkimo objekto neskaidymas laikytinas pagrįstu, proporcingu ir užtikrinančiu efektyvų paslaugų teikimą bei racionalų viešųjų lėšų panaudojimą.

57. Techninės specifikacijos 9.8 p., be kita ko, nurodyta, jog Sutarties galiojimo laikotarpiu pavogtų, sugadintų ir techniškai netvarkingų konteinerių pakeitimai yra įskaičiuojami į Pasiūlymo kainą ir Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus Paslaugos teikėjui papildomai nebus kompensuojami.

58. Pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ nurodyti įkainiai – Pasiūlymas konteinerių priežiūrai ir remontui (pavadinimas: 3.1 Maišas, 3.2 Virvė. 3.3 Pakėlimo mechanizmas; 3.4 Uždarymo dangtis, 3.5 Konteinerio viršutinis gaubtas, 3.6 Išorinė apgauba, 3.7 Konteinerio cilindras, 3.8 Darbo valandos, ir nurodomas preliminarus kiekis vnt./12 mėn. prie kiekvieno pavadinimo).

59. Ieškovė pretenzijoje prašė atsakovės patikslinti Konkurso sąlygų reikalavimus, panaikinant reikalavimą teikti, keisti, remontuoti, prižiūrėti požeminius ir pusiau požeminius konteinerius. Ieškovės vertinimu, galėtų būti tikslinamas Techninės specifikacijos 9.8 p. arba (t. y. alternatyviai) patikslinami pasiūlymo formos 3.1-3.8 p. įkainiai, kadangi, nors Konkurso sąlygų 2.2 p. nurodyta, jog Tiekėjas privalės atlikti tik konteinerių mechaninių elementų (pvz., maišų, virvių, pakėlimo mechanizmų, dangčių, gaubtų ir pan.) techninės būklės atkūrimą, kuris būtinas siekiant užtikrinti galimybę aptarnauti konteinerį, tačiau Techninės specifikacijos 9.8 p. nurodytas platesnis remonto darbų ratas, t. y. viso konteinerio pakeitimas. Tokiu atveju lieka neaišku, kuria Konkurso sąlygų nuostata turi remtis Tiekėjas apskaičiuodamas pasiūlymo kainą.

60. Pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. pirkimo dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas – nagrinėjamu atveju neatlygintinai keisti pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius ne dėl jų kaltės, kas yra numatyta Techninės specifikacijos 9.8 punkte ir kas matyti iš Pirkimo sąlygų priedo „Pasiūlymo forma“ nurodytų įkainių, kadangi 9.8 punkte nurodyto darbai įkainių lentelėje neatsispindi. Sutiktina su ieškove, kad viešojo pirkimo sutarties samprata apima ekonominę naudą tiekėjams (VPĮ 2 straipsnio 44 dalis), netiesioginis (nepiniginis) atlygis ar jo dalis kaip ekonominė viešojo pirkimo-pardavimo sutarties nauda gali būti prisiimama paties tiekėjo valia, o ne pirkimo dokumentuose nustatytu perkančiosios organizacijos sprendimu. Taigi, esant Pirkimo sąlygų prieštaravimams (iš Pirkimo sąlygų galima spręsti, jog į Pirkimo objektą patenka ir Techninės specifikacijos 9.8 p. nurodyti darbai, ir Pirkimo sąlygų 2.2 p. bei pasiūlymo formoje nurodyti darbai, tačiau 9.8 p. nurodytus darbus teikėjai turės atlikti savo sąskaita, kadangi minėtų darbų nėra galimybės įrašyti į pasiūlymo kainą (priedas “Pasiūlymo forma“), ŠRATC turėjo pareigą patikslinti Pirkimo sąlygas (arba patikslinti pasiūlymo formos 3 skyriaus įkainius, pateikiant baigtinį sąrašą remonto darbų, arba nurodant, jog Perkančioji organizacija apmokės už remontą ir detales pagal išlaidų atlyginimo kainodarą). Nors atsakovė neigia, jog ieškovė turės atlikti Techninės specifikacijos 9.8 punkte nurodytus darbus, tai kelia pagrįstų abejonių, kadangi atsakovė yra priėmusi sprendimą neskaidyti pirkimo į dalis ir tiek atliekų surinkimo, transportavimo bei konteinerių remonto paslaugas pavesti atlikti vienam tiekėjui. Pažymėtina, jog nėra pateikta įrodymų, kad dėl sulaužytų, pavogtų, sugadintų konteinerių pakeitimo būtų paskelbtas kitas pirkimas, taigi, tikėtina, jog nepatikslinus minimų sąlygų, ateityje tarp tiekėjo, su kuriuo bus sudaryta sutartis, ir perkančiosios organizacijos galimai vėliau kils ginčai.

61. Tačiau, grįžtant prie perkančiosios organizacijos priimto sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto į dalis, kaip minėta, perkančiajai organizacijai tenka pareiga pagrįsti sprendimą dėl pirkimo objekto neskaidymo, kurį ji nurodo pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija turi siekti, kad: prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; <...>; planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 1-3 dalys).

62. Pažymėtina, jog atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą, kuris, be jokios abejonės, yra susijęs su viešuoju interesu. Tokiu atveju viešasis pirkimas turi maksimaliai garantuoti nepertraukiamą paslaugų, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius), teikimą. Nors, pasak atsakovės, atliekų surinkimo, konteinerių priežiūros ir remonto paslaugos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą paslaugų kompleksą, kuris būtinas sklandžiam ir nepertraukiamam komunalinių atliekų tvarkymo proceso užtikrinimui, visgi šie jos teiginiai stokoja pagrįstumo Pirkimo neskaidymo į dalis aspektu. Sutiktina su ieškove, jog tiek kartu perkant paslaugas, tiek perkant atskirai, t. y. tiek skaidant pirkimą, tiek neskaidant, bus gaunamas toks pat galutinis rezultatas - atliekų surinkimo transporto priemonė ir jos vairuotojai nėra techniniai specialistai, kurie vienu metu važiuodami tiek surinktų atliekas (ištuštintų konteinerius), tiek pagal kiekvieno konteinerio instrukcijas atliktų jų remontą. Akivaizdu, jog ieškovės darbuotojai, nustatę būtinumą remontuoti konteinerį, patys to nedarys, o informuos atsakingą(-us) darbuotoją(-us), po ko į remontuotino konteinerio vietą bus siunčiamas atskiras ekipažas techninių specialistų, kurie galės atlikti remonto darbus (dėl Pirkimo neskaidymo nesumažės nei spūstys, nei tarša). Iš paminėto akivaizdu, jog šios paslaugos nėra susijusios tiek, kad Pirkimas negalėtų būti skaidomas, kadangi ir kitas subjektas (tik parduodantis konteinerius ir(ar) juos remontuojantis), kuris neteikia komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų, gavęs informaciją apie sugadintus konteinerius atliks šią paslaugą ir, tikėtina, dar ir operatyviau. Be to, atkreiptinas dėmesys į ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovė jau yra įsigijusi požeminius ir pusiau požeminius konteinerius iš konkretaus tiekėjo ir konkretaus modelio gamintojo, kas reiškia, kad kol galioja šių konteinerių garantija, konteinerių remontas vykdomas tų konteinerių pardavėjo, o ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui tik to paties gamintojo ir modelio sudedamosios dalys bus tinkamos pakeisti sugedusias, sulaužytas, susidėvėjusias detales. Taigi, minėtos aplinkybės taipogi patvirtina, jog nėra būtinybės Pirkimo neskaidyti. Priešingai, teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog Pirkimo neskaidant, galimai užkertamas kelias Pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams, kurie galėtų ir norėtų dalyvauti Pirkime, jei jis būtų skaidomas į dalis (neteikia atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų), todėl neskaidant Pirkimo į dalis ribojama tiekėjų konkurencija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taipogi pasisakyta, jog dažniausiai didelės apimties pirkimo neskaidymas į dalis lemia mažesnį dalyvių skaičių nei jis būtų pirkimo objektą išskaidžius, kadangi pirkimo objekto neskaidymas į dalis gali nepagrįstai riboti konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir kt.). Be to, nepakankama ūkio subjektų konkurencija, kai kitomis sąlygomis ji būtų didesnė, ne prisideda prie racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, o kaip tik jį pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Teismo vertinimu, būtent pirkimo išskaidymas į dalis suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o tai sudaro sąlygas tiekėjų konkurencijai ir racionalesniam pirkimui skirtų lėšų panaudojimui.

63. Pritartina ieškovės argumentui, jog ŠRATC atsakyme į pretenziją nepagrįstai savo sprendimą neskaidyti Pirkimo į dalis sieja su galimybe Pirkime dalyvauti su partneriais, subtiekėjais. Pagal kasacinio teismo praktiką, ūkio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė (teisė) jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus). Ši galimybė įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai nereiškia, kad neišskaidytą pirkimo objektą visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis. Be to, pažymėtina, jog ŠRATC neatsižvelgė į pakankamai pagrįstus ieškovės pretenzijos argumentus, kad Pirkimo dalyviai nebūtų laisvi pasirinkti partnerius. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, ko neneigia ir atsakovė, ŠRATC jau yra įsigijusi požeminius ir pusiau požeminius konteinerius iš konkretaus tiekėjo ir konkretaus modelio, gamintojo. Kol galioja šių konteinerių garantija, konteinerių remontas vykdomas tų konteinerių pardavėjo, todėl neišvengiamai tiekėjai būtų priversti bendradarbiauti su tuo konkrečiu subjektu. Tačiau, esant tokioms nustatytoms ir atsakovės nepaneigtoms aplinkybėms, kyla klausimas, ar išvis atsakovei šiuo metu yra būtinybė įsigyti konteinerių keitimo ir remonto darbus, kuomet galioja jų garantinis aptarnavimas, nes perkančioji organizacija lėšas privalo naudoti racionaliai, įsigyti tokius darbus ir paslaugas, kokių jai reikia, ir tai yra vienas iš pagrindinių viešųjų pirkimų principų, kurio negalima pažeisti, o šiuo atveju panašu, kad racionalus lėšų panaudojimas stokoja pagrįstumo, nes kol galioja garantinis aptarnavimas, abejojama, ar reikalinga dubliuoti šias paslaugas ir neracionaliai naudojant lėšas įsigyti paslaugą, kuri bus reikalinga tik garantiniam aptarnavimui pasibaigus (nėra duomenų, ar yra ir negarantinių konteinerių). Ši aplinkybė atsakovės liko nepaneigta.

64. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės ir atsakovės procesinių dokumentų turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų 2.2 punktas riboja paslaugų teikėjų konkurenciją, dėl ko ši sąlyga pripažįstama neteisėta. Taigi, Pirkimo objektas turi būti skaidomas į atskiras dalis. Išskaidžius pirkimo objektą į dalis, atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimui taptų neaktualios aukščiau minėtos ir teismo aptartos Pirkimo sąlygos - Techninės specifikacijos 9.8 p. ir Pirkimo sąlygų priedas „pasiūlymo forma“ nurodyti įkainiai, kadangi dėl konteinerių keitimo ir remonto darbų būtų vykdomas atskiras pirkimas.

Dėl konteinerių pastatymo/pakeitimo termino (ne)atitikimo proporcingumo ir protingumo principams

65. Techninės specifikacijos 7.1.4 p. numatyta, jog atsiradus naujiems atliekų turėtojams, kurie nebuvo įtraukti į Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus pateiktus sąrašus, Paslaugos teikėjas juos privalo aprūpinti konteineriais/pakeisti į didesnės ar mažesnės talpos konteinerius per 2 (dvi) darbo dienas nuo rašytinio pranešimo iš Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus gavimo dienos.

66. Techninės specifikacijos 7.1.5 p. numatyta, jog Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus sprendimu, kuris turi būti suderintas su Paslaugos gavėju, konteinerių stovėjimo vietos bei konteinerių skaičius jose gali būti keičiamas, papildomas. Apie tokį sprendimą Paslaugos teikėjui pranešama raštu. Paslaugos teikėjas privalo per 5 (penkias) darbo dienas nuo rašytinio pranešimo iš Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus gavimo dienos įvykdyti Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus nurodymą ir pateikti Perkančiajai organizacijai/Administratoriui rašytinę pažymą, patvirtinančią apie nurodymo įvykdymą.

67. Techninės specifikacijos 7.2.5 p. numatyta, jog atsiradus naujiems atliekų turėtojams arba esamiems, kurie nebuvo įtraukti į Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus pateiktus sąrašus, Paslaugos teikėjas juos privalo aprūpinti antžeminiais konteineriais arba didžiatūriais maišais per 2 (dvi) darbo dienas nuo raštiško pranešimo iš Perkančiosios organizacijos/Administratoriaus gavimo dienos.

68. Techninės specifikacijos 9.7 p. numatyta, jog Perkančiajai organizacijai/Administratoriui užregistravus naują atliekų turėtoją bei raštiškai informavus apie tai Paslaugos teikėją, šis per 2 (dvi) darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos privalo aprūpinti atliekų turėtoją atitinkamo dydžio konteineriu.

69. Techninės specifikacijos 9.8 p. numatyta, jog pavogtus arba netinkamus naudoti konteinerius (ne dėl atliekų turėtojų kaltės) Paslaugos teikėjas turi pakeisti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas to paties dydžio ir taip pat aptarnaujamais konteineriais.

70. Ieškovė pretenzija prašė pratęsti Techninės specifikacijos 7.1.4 p., 7.2.5 p., 9.7-9.8 p. nustatytą 2 d. d. terminą iki 5 d. d., o tais atvejais, kai reikia aprūpinti/pakeisti didesnį kiekį konteinerių/maišų, nustatyti protingą bent 30 d. terminą.

71. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau – Kokybės reikalavimai) 13 punkte nurodyta, jog atliekų tvarkytojas netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas Paslaugos teikimas. Tai reiškia, jog Kokybės reikalavimai nustato maksimalų 5 darbo dienų terminą, per kurį turi būti pakeistos netinkamos naudoti atliekų surinkimo priemonės, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti trumpesnį terminą, juolab, kad Kokybės reikalavimai nurodo, jog tai turi būti atlikta nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 d. d., o ir pats teisės akto pavadinimas, kad tai yra minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai jau leidžia pagrįstai teigi, kad dar minimalesnių reikalavimų kelti nebegalima. Atsakovė Pirkimo dokumentuose įtvirtintą 2 d. d. terminą grindžia būtinumu veiksmingam paslaugų suteikimui, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174, 39.11.1 punktu, kuris numato, jog „konteinerius, skirtus mišriosioms komunalinėms atliekoms ir biologinėms atliekoms surinkti, pakeisti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos”.

72. Taigi, už atliekų tvarkymo politiką atsakinga institucija Kokybės reikalavimuose nustatė, kad 5 darbo dienų (nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 d. d.) terminas yra protingas ir proporcingas atlikti visus įpareigojimus, nurodytus Techninės specifikacijos 7.1.4 p., 7.2.5 p., 9.7-9.8 p., ir tik tiekėjas gali pasirinkti įpareigojimus įvykdyti anksčiau nei per jam suteiktas 5 darbo dienas. Pažymėtina, kartu sutinkant su ieškovės argumentais, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-174 yra rengiamas ir tvirtinamas vadovaujantis Kokybės reikalavimais, kas reiškia, jog šis sprendimas negali ir neturi prieštarauti Kokybės reikalavimams. Be to, pagal teisės aktų hierarchiją, viršenybę prieš savivaldybės sprendimą turi Kokybės reikalavimai, todėl žemesnės galios teisės aktas negali nustatyti blogesnių sąlygų nei jas nustato aukštesnės galios teisės aktas, taigi, ŠRATC turi vadovautis aukštesnės galios teisės aktu. Dėl paminėto Techninės specifikacijos 7.1.4 p., 7.2.5 p., 9.7-9.8 p. nustatyti 2 d. d. terminai pripažįstami neteisėtais ir nepagrįstais, todėl turi būti pratęsti iki 5 d. d.

73. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamose Pirkimo sąlygose (7.1.4, 7.1.5, 7.2.5, 9.7 ir 9.8 p.) išvis nėra nustatytas terminas, per kurį tiekėjas, kai reikia aprūpinti/pakeisti didesnį kiekį konteinerių/maišų, turi tą padaryti, todėl neaišku, kuo remiantis ieškovė prašo šiems darbams nustatyti protingą 30 d. terminą. Todėl, Pirkimo sąlygose nesat nustatyto tokio reikalavimo, teismas neturi galimybės pasisakyti dėl jo (ne)pagrįstumo, todėl šiuo aspektu turi būti tikslinamos Pirkimo sąlygos.

Dėl indeksavimo termino

74. Ieškovė įrodinėja, jog ŠRATC nustatyta indeksavimo tvarka, kai leidžiama indeksuoti tik po 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo, neatitinka proporcingumo principo, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika).

75. Sutarties 10 p. įtvirtinta: „Įkainiai ir/ar kaina perskaičiuojami dėl kainų lygio kitimo. Kaina ir įkainiai (be PVM) pirmus 12 (dvylika) mėnesių po Sutarties įsigaliojimo dėl kainų lygio kitimo neperskaičiuojami. Po to jie gali būti perskaičiuoti dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio“. Ieškovė pretenzija prašė patikslinti Sutarties 10 p. nustatant, jog indeksavimas galimas ir pirmus 12 mėn., o taip pat pakeisti Sutarties 10.1 p., nurodant jog pradinis indeksas – nuo pasiūlymų pateikimo dienos (Sutarties 10.1 p. – nuo Sutarties sudarymo dienos). ŠRATC atsakyme į pretenziją bei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Metodikos 54 punktas nustato, kad sutarties kainos peržiūros sąlyga turi būti numatyta, kai sutarties trukmė yra ilgesnė nei 6 mėnesiai, tačiau nei ši nuostata, nei Metodika apskritai nenustato pareigos atlikti indeksavimą kas 6 mėnesius ar per konkretų laikotarpį, pažymėjo, kad Metodika nėra teisės aktas – ji yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, todėl joje pateiktos nuostatos yra taikomos tiek, kiek yra perimtos į pirkimo dokumentus ar sutartį, vien tik Metodika negali būti laikoma teisiniu pagrindu vertinant Perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą. Be to, nors pasiūlymo kaina yra fiksuojama pasiūlymo pateikimo momentu, sutartiniai įsipareigojimai ir rizikos pradžia sietina su sutarties įsigaliojimo data, todėl indeksavimo pradžios siejimas su šia data yra pagrįstas ir atitinka tiek teisinę praktiką, tiek viešųjų pirkimų logiką.

76. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 1 punkte nustatyta, jog šia Metodika vadovaujasi (mažos vertės viešojo pirkimo ar pirkimo atveju – rekomenduojama vadovautis) perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai (toliau kartu – pirkimo vykdytojas) viešojo pirkimo ir pirkimo (toliau kartu – pirkimas) dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo ar pirkimo-pardavimo sutartyse (toliau kartu – sutartis) nustatydami kainodaros taisykles. Jau Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1S-95, kuriuo patvirtinta Metodika, 2 punkte nurodyta, jog šiuo įsakymu patvirtinta Kainodaros taisyklių nustatymo metodika yra taikoma viešojo pirkimo ir pirkimo procedūroms, pradėtoms vykdyti nuo 2019 m. vasario 1 d., išskyrus atnaujinto varžymosi procedūras, vykdomas preliminariųjų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių ar preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių bei dinaminių pirkimo sistemų, sudarytų iki 2019 m. sausio 31 d., pagrindu. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, Metodika ji privalo vadovautis.

77. Metodikos 54 punkte, galiojusiame iki 2022 m. liepos 1 d., kuriuo remiasi ieškovė, buvo nurodyta, jog Pirkimų vykdytojas privalo numatyti su mokesčių pasikeitimu nesusijusią sutarties kainos peržiūros sąlygą, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 (šeši) mėnesiai. Ši prievolė netaikoma, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas, pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą.

78. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1S-102 Dėl viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1S-95 „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo, be kita ko, nuo 2022 m. liepos 1 d. pakeistas Metodikos 54 punktas, kuris išdėstytas taip: „Kai pagal užsakymus atliekamo prekių tiekimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra 1 (vieni) metai ar ilgesnė, pirkimo vykdytojas privalo (jei trumpesnė – gali) numatyti sutartyje nuodytos fiksuotos kainos (fiksuotų įkainių) peržiūros sąlygas. Bent viena peržiūros sąlyga turi numatyti perskaičiavimą dėl aplinkybių, nesusijusių su mokesčių pasikeitimu“. Be to, Metodika papildyta naujais 54¹ ir 54² punktais, kurie išdėstyti taip: „54¹ punktas. Kai paslaugų teikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra 2 (dveji) metai ar ilgesnė, pirkimo vykdytojas privalo (jei trumpesnė – gali) numatyti sutartyje nurodytos fiksuotos kainos (fiksuotų įkainių) peržiūros sąlygas. Bent viena peržiūros sąlyga turi numatyti kainos ar įkainių perskaičiavimą dėl aplinkybių, nesusijusių su mokesčių pasikeitimu“; „54² punktas. Kai darbų atlikimo laikotarpis kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra 6 (šeši) mėnesiai ar ilgesnis, pirkimo vykdytojas privalo numatyti sutartyje nurodytos fiksuotos kainos (fiksuotų įkainių) peržiūros sąlygas. Bent viena peržiūros sąlyga turi numatyti kainos ar įkainių perskaičiavimą dėl aplinkybių, nesusijusių su mokesčių pasikeitimu“.

79. Viešųjų pirkimų tarnybos internetiniame puslapyje (https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/kainodaros-taisykliu-nustatymo-metodikos-pakeitimas/) paaiškinta, jog esminis Kainodaros metodikos nuostatų pakeitimas susijęs su nustatoma pareiga pirkimo vykdytojams sutartyje nustatyti bent vieną peržiūros sąlygą, kuri numatytų kainos (įkainių) perskaičiavimą dėl aplinkybių, nesusijusių su mokesčių pasikeitimu, kai: 1) pagal užsakymus atliekamo prekių tiekimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra 1 (vieni) metai ar ilgesnė; 2) paslaugų teikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra 2 (dveji) metai ar ilgesnė; 3) darbų atlikimo laikotarpis kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra 6 (šeši) mėnesiai ar ilgesnis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios Kainodaros metodikos nuostatos neriboja pirkimų vykdytojų galimybės perskaičiavimo taisyklių nustatyti ir kitais atvejais, pavyzdžiui darbų pirkimo atveju perskaičiavimas gali būti atliekamas net jeigu sutarties trukmė yra 5 mėnesiai, paslaugų atveju – ir tuo atveju, jeigu paslaugų teikimo trukmė yra vieneri metai ar trumpesnė. Nagrinėjamu atveju Sutarties 4 punkte nustatyta, jog Sutarties galiojimo laikotarpis 48 mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos su galimybe pratęsti sutartį 36 mėnesiams, taigi, taikytinas Metodikos 54¹ punktas, kas reiškia, jog Sutarties 10 p. įtvirtintas 12 mėnesių indeksacijos terminas yra pagrįstas, tikslinti šį punktą pagrindo nėra.

80. Tačiau sutiktina su ieškove, jog indeksavimas turi būti atliekamas ne nuo Sutarties sudarymo, o nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta Pirkimo sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos, kadangi iki Sutarties sudarymo gali praeiti ir labai ilgas laiko tarpas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-209 patvirtintose tipinėse paslaugų teikimo sutarties sąlygose, kurios yra privalomos nuo 2025 m. kovo 1 d., specialiųjų sąlygų 5.3.3 p. nurodyta, jog indeksacija atliekama nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta Sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sutiktina su ieškove, jog tiekėjui pateikus pasiūlymą, kol jis vertinamas (galimai 4-6 mėnesius), tiekėjas negali keisti kainos, pasirašydamas sutartį jis taip pat negali keisti kainos, nors kaina jau galimai nebeatitinka rinkos sąlygų, negali atsisakyti pasirašyti sutarties nepatirdamas nuostolių, nes Perkančioji organizacija gali reikalauti užtikrinimo ir papildomai žalos (skirtumo tarp laimėtojo ir 2 vietos tiekėjo kainos). Taigi, riziką tiekėjas prisiima nuo pasiūlymo pateikimo, o ne nuo sutarties sudarymo, dėl ko indeksavimo pradžia turi būti kainos užfiksavimo momentas – pasiūlymų pateikimo momentas.

81. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog turi būti pakeistas Sutarties 10.1 p., nurodant jog pradinis indeksas – nuo pasiūlymų pateikimo dienos, kadangi sąlyga, jog pradinis indeksas – nuo sutarties sudarymo dienos, objektyviai neatitinka teismų praktikos, jog tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. ieškovė ir kiti dalyviai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas.

Dėl proporcingumo, protingumo principų (ne)atitinkančių baudų dydžių

82. Ieškovė teigia, jog Sutarties 28 p. nustatyti baudų dydžiai yra neproporcingi, neatitinkantys netesybų tikslo, pažeidimo sudėtingumo, todėl turi būti mažinami.

83. Sutarties 28 p. yra numatoma, kad Paslaugos teikėjas privalo sumokėti Administratoriui atitinkamo dydžio baudą:

28.1.1. kai konteineriai nėra dezinfekuojami ir/arba plaunami pagal nustatytą grafiką arba Administratoriaus pareikalavimą – 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį;

28.1.2. už konteinerių, neatitinkančių Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, pastatymą ir/ar nepakeitimą pagal Administratoriaus nurodymą – 30 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.1.3. už konteinerių neperstatymą į Administratoriaus nurodytą vietą – 30 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.1.4. kai nepritvirtintas konteinerio identifikacinis numeris ir/ar konteinerio žymeklis, nepakeistas ar netinkamas naudoti, nukritęs konteinerio identifikacinis numeris ir/ar konteinerio žymeklis – 80 Eur bauda už kiekvieną konteinerį;

28.1.5. kai nėra nustatytos informacijos ant konteinerio (Techninės specifikacijos 9.14. punktas) – 80 Eur bauda už kiekvieną konteinerį;

28.1.6. už ištuštinto konteinerio nepastatymą į jo paėmimo vietą ir/ar palikimą neuždengtu dangčiu – 200 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.1.7. už pavogtų ir/ar sugadintų konteinerių, nepriklausomai kas juos sugadino, nepakeitimo Techninėje specifikacijoje ir/ar šioje Sutartyje nustatytu laiku – 30 Eur bauda už kiekvieną konteinerį ir už kiekvieną pažeidimo dieną;

28.1.8. už sugadinto mažai įgilinto ar pusiau požeminio konteinerio neuždarymą kaip nenaudojamo ir/ar neužrišant STOP juostos – 500 Eur bauda už kiekvieną konteinerį;

28.1.9. už konteinerio nepastatymą pagal Techninės specifikacijos 9.17.3 punktą – 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį ir kiekvieną pažeidimo dieną.

28.2. už netvarkingas/už užfiksuotas netvarkingas ir nesutvarkytas mišriųjų komunalinių, žaliųjų, maisto atliekų, tekstilės atliekų konteinerių stovėjimo vietas bei aikšteles 5 (penkių) metrų spinduliu aplink konteinerius ir/ar už netinkamą Techninės specifikacijos 7.1.15 punkto vykdymą – 200 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.3. už pakuočių atliekų, biologinių, maisto, tekstilės, pavojingų, elektros ir elektronikos, didelių gabaritų, naudotų padangų, statybos griovimo atliekų, šiferio, žemių, grunto pakrovimą į mišriąsias, komunalines atliekas vežančią šiukšliavežę ir transportavimą į atliekų apdorojimo įrenginius ar atliekų, kurios šios sutarties pagrindu teikiant paslaugas turi būti surenkamos atskirai, sumaišymą, – 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.4. už Savivaldybės atliekų turėtojų komunalinių atliekų maišymą su kitos (-ų) savivaldybės (-ių) atliekomis – 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.5. už draudžiamų atliekų atvežimą į atliekų apdorojimo įrenginius – 500 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.6. už nesavalaikį komunalinių atliekų surinkimo grafikų, konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikų, ataskaitų, sąrašų apie atliekų turėtojų aprūpinimą konteineriais pateikimą, pirminės atliekų surinkimo ir transportavimo apskaitos aplaidų vedimą ar nevedimą, neteisingą ataskaitinių duomenų pateikimą – 500 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.7. už nesuteiktą arba netinkamai suteiktą komunalinių atliekų (mišriųjų komunalinių, biologinių, maisto, tekstilės) surinkimą ir transportavimą, kai konteineriai nėra ištuštinti arba atliekos nėra surenkamos pagal suderintą ir viešai paskelbtą grafiką arba individualūs konteineriai yra ištuštinti, kai juose buvo užfiksuotos neleistinos atliekos:

28.7.1. iš individualių namų valdų – 200 Eur bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį arba individualūs konteineriai yra ištuštinti, kai juose buvo užfiksuotos neleistinos atliekos;

28.7.2. iš bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių – 400 Eur bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį;

28.7.3. iš juridinių asmenų bei kitų ūkio subjektų – 200 Eur bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį arba individualūs konteineriai yra ištuštinti, kai juose buvo užfiksuotos neleistinos atliekos;

28.8. už atliekų turėtojų neaprūpinimą konteineriais šioje Sutartyje nustatytu laiku – 200 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.9. už Paslaugos teikimą šiukšliavežiais, neatitinkančiais Konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų, įskaitant pasiūlyme nurodytų transporto priemonių atitikimą euro standartams – 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį ir kiekvieną pažeidimo dieną;

28.10. už konteinerių identifikavimo sistemos neveikimą – 300 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį ir kiekvieną pažeidimo dieną. Tokiu atveju neapmokama ir už sistemos neveikimo metu aptarnautus konteinerius;

28.11. už konteinerių užpildymo jutiklių sistemos neveikimą ar netinkamą veikimą, jeigu tokie jutikliai yra įrengti ir naudojami (jutiklių neįrengimą, duomenų neperdavimą, stebėjimo realiu laiku neveikimą, netikslų užpildymo lygio nuskaitymą ir kt.) – 100 Eur bauda už kiekvieną nustatytą (kiekvieno konteinerio) atvejį. Tokiu atveju neapmokama ir už sistemos neveikimo metu aptarnautus konteinerius;

28.12. už identifikuoto konteinerio neteisingą priskyrimą objektui – 30 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį;

28.13. už vaizdo registratoriaus netinkamą veikimą/neveikimą ar nepriežiūrą, kaip numatyta Techninės specifikacijos 8.10. papunktyje – 100 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį.

28.14. už Administratoriaus teisėto reikalavimo nevykdymą, kuris susijęs su Sutarties technine specifikacija, teisės aktais, įstatymų nevykdymu, išskyrus, jei Sutartyje yra numatyta kitaip – 500 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį.

84. Ieškovė pretenzijoje nurodė, jog nustatyti dydžiai yra neproporcingi, neatitinkantys netesybų tikslo, pažeidimo sudėtingumo, todėl prašė juos sumažinti iki ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytų dydžių (žr. šio sprendimo 1 punktą).

85. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog sankcijų dydžiai ir tikslai yra orientuoti į viešąjį interesą, kad atliekų tvarkymas būtų vykdomas tinkamai, nebūtų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai, būtų patenkinami visuomenės poreikiai, Tiekėjui sąžiningai vykdant sutartį, užtikrinant savalaikį paslaugų teikimą, baudos jo atžvilgiu nebus taikomos, baudų mažinimas, kuris galėtų skatinti neatsakingą paslaugų teikimą, neatitiktų viešojo intereso, taipogi savo poziciją grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 pateiktais išaiškinimais, dėl ko vertinant pirkimo tikslus bei aktualią teismų praktiką mano, kad nėra pagrindo laikyti numatytas baudas nepagrįstomis. Iš esmės tuos pačius argumentus atsakovė išdėstė ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

86. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo priimta nutartimi, kai tuo tarpu nagrinėjamu klausimu ir jau po apeliacinio teismo nutarties priėmimo yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022 išaiškino, jog netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Teisėjų kolegija nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog sutartimi yra siekiama tinkamo viešojo intereso įgyvendinimo, savaime nereiškia, kad galimas baudinio pobūdžio netesybų taikymas.

87. Sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas - visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

88. Pažymėtina, jog baudos kaip netesybos viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui, taip pat neturi vienai iš sutarties šalių suteikti perdėto pranašumo. Teismui nėra nustatyta pareiga apibrėžti baudų dydžius Pirkime. Tai yra perkančiosios organizacijos pareiga, kurią vykdydama pastaroji privalo atsižvelgti į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis ir nustatyti proporcingus baudų dydžius. Be to, perkančiosios organizacijos turi pareigą pagrįsti Pirkimo sąlygose nustatytus baudos dydžius.

89. Nors ir sutiktina, kad atsakovės siekis užtikrinti savivaldybės gyventojų teisę į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką bei aplinkos apsaugą, yra pagrįstas ir neabejotinai svarbus, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, vien viešojo intereso užtikrinimo siekis negali tapti pagrindu taikyti kitai sutarties šaliai baudas, kurios yra nepagrįstos. Šiuo aspektu pažymėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių – vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų (žr., pvz., 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

90. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties projekte netesybos baudos forma nustatytos už nekokybiškai suteiktas paslaugas jas apibrėžiant termino praleidimu, pavyzdžiui, bauda nustatyta už pavogtų ir/ar sugadintų konteinerių nepakeitimą nustatytu laiku už kiekvieną konteinerį ir kiekvieną pažeidimo dieną, netesybos baudos forma nustatytos už nekokybiškai suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, baudos nustatytos už konteinerių priežiūros reikalavimų nesilaikymą, už konteinerio identifikacinio numerio nepritvirtinimą ir t. t. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudos yra taikomos dėl kiekvieno netinkamai prižiūrėto konteinerio ar nustatyto atvejo, baudos numatytos už konteinerių dangčių neuždarymą, konteinerio nepastatymą ir pan. (žr. šio sprendimo 83 punktą).

91. Kaip minėta, baudos kaip netesybos viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui, be to, perkančiosios organizacijos turi pareigą pagrįsti Pirkimo sąlygose nustatytus baudų dydžius. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Pirkimo sutartyje nustatytų baudų negalima laikyti protingai pateisinamomis, kadangi atsakovė jų nepagrindė, ir šiuo atveju nepakanka apsiriboti bendrais paaiškinimais apie viešąjį interesą, tinkamai vykdomą atliekų tvarkymą, aplinkosauginių reikalavimų nepažeidinėjimą, visuomenės poreikių patenkinimą, ar kad tiekėjui sąžiningai vykdant sutartį, užtikrinant savalaikį paslaugų teikimą, baudos jo atžvilgiu nebus taikomos. Atsakovė privalėjo pagrįsti, kad neįvykdžius nurodytų prievolių (nepastačius konteinerio, neuždarius dangčio, nepritvirtinus identifikacinio numerio ir t. t.), jai pasireikš atitinkamo dydžio nuostoliai. Primintina atsakovei, kad netesybos visų pirma atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Be to, ir Sutarties 29 punkte nurodyta, jog Paslaugos teikėjas privalo atlyginti visus Administratoriui arba bet kuriam asmeniui (trečiajam) padarytus nuostolius, jeigu šie nuostoliai atsirado dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriuos savo ruožtu sukėlė Paslaugos teikėjas, nesilaikydamas šios Sutarties ar netinkamai ją vykdydamas.

92. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė jokių potencialius nuostolius pagrindžiančių duomenų ar apskritai individualizuoto baudų pagrindimo, Sutarties nuostatos dėl baudų yra neproporcingos pažeidimų pobūdžiui, sunkumui, nesusietos su ŠRATC patiriamais nuostoliais, todėl Sutarties 28 punkte (nuo 28.1 iki 28.14 punkto) nurodytos baudos yra laikytinos neproporcingomis. Dėl šios priežasties visas Sutarties 28 punktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes jame numatytos baudos neatitinka netesybų sampratos ir neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo (CPK 185 straipsnis).

93. Kaip minėta, teismui nėra nustatyta pareiga apibrėžti baudų dydžius Pirkime ir tai yra perkančiosios organizacijos pareiga, kurią vykdydama pastaroji privalo atsižvelgti į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis ir nustatyti proporcingus baudų dydžius. Dėl šios priežasties negali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas pakeisti Sutarties 28 punkte nustatytų baudų dydžius ieškovės prašomais.

Dėl (ne)pagrįstai nustatytos baudų taikymo tvarkos

94. Ieškovė teigia, jog automatinis baudos taikymas, kaip tai numatyta Sutarties 32.5 p., yra nepagrįstas, neatitinka CK 6.245 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, yra neproporcingas.

95. Sutarties 32.5 p. nurodyta, jog už pažeidimus, numatytus šios Sutarties 28.1, 28.2, 28.3, 28.4, 28.5, 28.6, 28.7, 28.13 punktuose, išskyrus 28.1.7 punktą, Paslaugos teikėjui bauda skiriama iš karto ir apie baudos skyrimą Paslaugos teikėjas informuojamas raštu. Paslaugos teikėjas padarytus pažeidimus privalo pašalinti per 24 valandas, informuodamas apie tai Administratorių raštu ir pridėdamas pažeidimo pašalinimą įrodančias fotonuotraukas su užfiksuota data. Administratoriui raštas ir fotonuotraukos su užfiksuota data siunčiami elektroniniu paštu. Pažeidimų pašalinimas neatleidžia Paslaugos teikėjo nuo baudos sumokėjimo.

96. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad Perkančioji organizacija neturi automatiškai taikyti baudų, o turi suteikti galimybę tiekėjui pateikti paaiškinimus, įrodymus, jog pažeidimas buvo ne dėl jo neteisėtų veiksmų, atitinkamai Sutarties 32.5 p. dalis, kuria nurodomas automatinis baudų taikymas, turi būti panaikinta ir nustatoma, kad šalys gali susitarti dėl kito protingo termino dėl pažeidimo pašalinimo.

97. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog Sutarties 32.5 punkte numatytas automatinis baudų taikymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir šiuo konkrečiu atveju yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą bei viešojo intereso apsaugą, automatinis baudų taikymas yra prevencinė ir drausminamoji priemonė, kuri skatina tiekėją laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus, taip siekiama užtikrinti, kad atliekų tvarkymo paslaugos būtų teikiamos nuosekliai, nenutrūkstamai ir kokybiškai. Be to, nurodo, jog ši priemonė atitinka Lietuvos teismų praktiką, kurioje pabrėžiama, kad netesybos viešųjų pirkimų sutartyse gali būti griežtesnės nei įprastinėse civilinėse sutartyse, nes svarbiausia yra viešasis interesas ir užsakovo teisė laiku gauti kokybiškas paslaugas, vėlgi remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021. Pažymi, kad baudos nėra taikomos be pagrindo – jos skiriamos tik už realiai nustatytus pažeidimus. Iš esmės analogiškus argumentus atsakovė išdėstė ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

98. Kaip jau minėta šio sprendimo 86 punkte, teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2022 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022 išaiškino, jog netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio, ir vien ta aplinkybė, kad sutartimi yra siekiama tinkamo viešojo intereso įgyvendinimo, savaime nereiškia, jog galimas baudinio pobūdžio netesybų taikymas.

99. Nagrinėjamu atveju automatinis baudos taikymas yra ne prevencinė ar drausminamoji priemonė, o akivaizdžiai baudinė priemonė, kas, kaip minėta, prieštarauja netesybų tikslui. CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė yra skirta ne nubausti, o kompensuoti patirtus nuostolius dėl to, kad nebuvo tinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Pritartina ieškovės argumentams, jog civilinės atsakomybės, netesybų taikymas yra atskira procedūra nuo paslaugų teikimo. Be to, ir ŠRATC nurodė, kad baudos nėra taikomos be pagrindo – jos skiriamos tik už realiai nustatytus pažeidimus, tačiau automatinis baudų taikymas su tikslu skirti baudas už realiai nustatytus pažeidimus niekaip nesusijęs. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė nurodo, kad: tiekėjas turi galimybę pateikti įrodymus, kad pažeidimas įvyko dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios; jei pažeidimas kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų force majeure aplinkybių, tiekėjas gali tai pagrįsti, o Perkančioji organizacija šias aplinkybes įvertins individualiai; tiekėjui suteikiama teisė pašalinti pažeidimus per 24 valandas, informuojant Administratorių ir pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus; tokia tvarka užtikrina paslaugų kokybę ir suteikia tiekėjui galimybę ištaisyti situaciją operatyviai, kartu nesumažinant atsakomybės už tinkamą paslaugų vykdymą, - visgi Sutartyje nenumatyta procedūra ir mechanizmas, kaip automatiškai paskirtą baudą panaikinti nepasitvirtinus jos skyrimo pagrįstumui, t. y. Sutartyje nenumatytas joks nepagrįstai paskirtos baudos panaikinimo mechanizmas. Numatyta galimybė pašalinti pažeidimus per 24 valandas nereiškia, jog automatiškai paskirta bauda bus panaikinta, juo labiau, kad aptariamame Sutarties 32.5 punkte nurodyta, jog pažeidimo pašalinimas neatleidžia Paslaugos teikėjo nuo baudos sumokėjimo. Tik dėl pažeidimų, numatytų Sutarties 28.1.7 ir 28.8-28.12 bei 28.11 punktuose (Sutarties 32.6 punktas), kuomet bauda skiriama ne automatiškai, yra numatyta galimybė pateikti informaciją, kurios negavęs per 24 ar 48 valandas Administratorius skirs baudą (Sutarties 32.7 punktas). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad automatiškai paskyręs baudą Administratorius (atsakovė) vykdys visų tiekėjo civilinės atsakomybės sąlygų patikrinimą (leis pateikti paaiškinimus), tai, pagal esamas sąlygas, iš esmės priklausys nuo jo geranoriškumo.

100. Taipogi atsakovė nepagrindžia savo sprendimo, kodėl už vienus Sutartyje numatytus pažeidimas bauda turi būti skiriama iš karto, o už kitus – po 24 ar 48 valandų (32.7. punktas), juolab, kad paskyrus baudą Paslaugų teikimas nestabdomas kol paaiškės baudos skyrimo pagrįstumas, o jos teikiamos toliau, nustatyta tvarka. O ir bauda nemokama iš karto, t. y. ŠRATC sutarties 32.8 p. numatyta, jog baudos sumokamos per 30 d. nuo jų skyrimo momento. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju už visus Sutartyje numatytus pažeidimus turi būti taikoma bendroji taisyklė – civilinė atsakomybė (bauda) taikoma tik nustačius visas sąlygas, būtinas jai taikyti (CK 6.246-6.249 straipsniai) - nustačius faktinį paslaugų teikimo pažeidimą, prieš skiriant baudą būtina įsitikinti, jog pažeidimas padarytas dėl tiekėjo neteisėtų veiksmų, o ne dėl kitų trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.

101. Taip pat ieškovė nesutinka, jog nustatytas 24 val. terminas pažeidimams ištaisyti yra proporcingas, kad, kaip nurodo ŠRATC, toks terminas užtikrina paslaugų kokybę ir suteikia tiekėjui galimybę ištaisyti situaciją operatyviai.

102. Pritartina ieškovei, kad iš Sutarties sąlygų neaišku, kaip per 24 valandas ištaisyti Sutarties 28.3. ar 28.4 p. pažeidimą, kuris nėra ištaisomas - nėra galimybės sumaišytų atliekų išskirstyti; ištaisyti Sutarties 28.5 p. pažeidimą, kuris nėra ištaisomas - nėra galimybės atvežtų netinkamų atliekų pasiimti atgal; ištaisyti Sutarties 28.6 p. pažeidimą, kuris nėra ištaisomas, t. y. kai už pavėlavimą 24 val. jau skiriama bauda, tai ištaisymas per 24 val. reiškia, jog buvo pažeidimas, atgaline data nėra įmanoma paskelbti grafikų, ir kodėl išvis nustatytas 24, o ne 48 valandų terminas. Sutiktina, jog Sutarties 28.7 p. nurodytas neištuštinimas pagal grafiką gali būti nulemtas oro sąlygų, pravažumo, pačių gyventojų, pavyzdžiui, automobilio užstatymo, t. y. nesant tiekėjo kaltės, tačiau taikoma iš karto bauda ir reikalaujama ištaisyti padėtį. Tačiau čia pažymėtina dar kartą, kad nėra numatytos jokios procedūros, jog ir pašalinus pažeidimus per 24 valandas, automatiškai paskirta bauda, jei ji buvo paskirta neteisėtai, bus panaikinta, išvis nėra numatyta jokia paskirtos baudos peržiūros procedūra, priešingai, numatyta, jog pažeidimo pašalinimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti baudą. Be to, dėl automatiškai skiriamos baudos pagrįstumo ir teisėtumo teismas jau pasisakė aukščiau. Taigi, 24 valandų terminas yra numatytas pažeidimų pašalinimui, o ne baudos panaikinimui. 24 valandų terminas pažeidimų pašalinimui, po ko pateikus paaiškinimus ir įrodymus galimai nebus skiriama bauda, yra nustatytas Sutarties 32.6 punkte, tačiau šios sąlygos ieškovė nekvestionavo ikiteisminėje stadijoje teikdama pretenziją, todėl dėl šios Sutarties sąlygos teisėtumo teismas nepasisako.

103. Apibendrinant darytina išvada, jog Sutarties 32.5 p. dalis, kuria nurodomas automatinis baudų taikymas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti naikinama.

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimo sumos

104. Ieškovė nesutinka su atsakovės vertinimu, jog Sutarties 34 p. įtvirtintas sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis – 500 000 Eur, yra proporcingas.

105. Sutarties 34 p. numatyta, jog Paslaugos teikėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, kaip numatyta šios Sutarties 3 punkte, privalo pateikti besąlyginį Sutarties įvykdymo užtikrinimą ne mažesnei kaip 500 000 Eur sumai.

106. Pretenzijoje ieškovė prašė patikslinti Sutarties 34 p., užtikrinimo vertę sumažinant iki 150 000 Eur.

107. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog Sutartis yra ilgalaikė, susijusi su nepertraukiamų paslaugų teikimu, bet koks tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sukelti neigiamas pasekmes paslaugų gavėjams, todėl būtina turėti veiksmingą užtikrinimo mechanizmą, Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti reikalavimus, kurie atitinka pirkimo objekto specifiką ir yra pateisinami viešojo intereso apsauga. Kadangi pirkimo objektas yra tęstinio pobūdžio paslaugos, būtina užtikrinti, kad tiekėjas visą sutarties laikotarpį išliktų finansiškai pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus. Sutartyje numatytas sutarties kainos indeksavimas, todėl sutarties vertė dėl indeksavimo nemažėja. Be to, nustatytas užtikrinimo dydis nėra neproporcingas bendram Sutarties mastui ir yra įprasta praktika viešuosiuose pirkimuose, kai užtikrinimas apima visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Iš esmės analogišką argumentaciją atsakovė pateikia ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, vėlgi numatytą ginčijamą Sutarties sąlygą pateisindama pirkimo objekto specifika ir viešojo intereso apsauga.

108. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovė siekia įsigyti paslaugas, kurios bus teikiamos nuolat ir nepertraukiamai, ir už kurias bus atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Baudos už pažeidimus taip pat numatytos skaičiuoti kiekvieną mėnesį, o jų apmokėjimas - per 30 d. nuo baudos gavimo. Taigi, pritartina ieškovei, jog nėra rizikos, kad ŠRATC patirs nuostolius, kurių dydis pasiektų nurodytą 500 000 Eur sumą ir jai tektų pasinaudoti užtikrinimu šiai sumai. Be to, nors ŠRATC teigia, kad Sutarties 34 p. įtvirtintas sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis – 500 000 Eur, atitinka pirkimo objekto specifiką ir yra pateisinamas viešojo intereso apsauga, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokio dydžio užtikrinimo sumą. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodyta, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Be to, atsakovė neteisi nurodydama, kad atliekų tvarkymo viešųjų pirkimų praktikoje taikomi analogiški užtikrinimai.

109. Iš viešai prieinamų duomenų, t. y. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame panašiame viešajame pirkime pateiktų pirkimo dokumentų (Sutarties) (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/676419/0/0?returnUrl=&b=PPO) nustatyta, jog minėta perkančioji organizacija Sutarties, kurios vertė 36 179 000 Eur, užtikrinimui nustatė 598000 Eur sumą, t. y. 1,6 procento nuo Sutarties vertės (I pirkimo objekto dalis – 36 179 000 Eur įskaitant visus mokesčius); Sutarties, kurios vertė – 25 379 750 Eur, užtikrinimui nustatė 419 500 Eur sumą, t. y. 1,6 procento nuo Sutarties vertės (II pirkimo objekto dalis - 25 379 750 Eur įskaitant visus mokesčius); Sutarties, kurios vertė 11 525 250 Eur, užtikrinimui nustatė 190 500 Eur sumą, t. y. 1,6 procento nuo Sutarties vertės (III pirkimo objekto dalis – 11 525 250 Eur įskaitant visus mokesčius); Sutarties, kurios vertė – 26 015 000 Eur, užtikrinimui nustatė 430 000 Eur sumą, t. y. 1,6 procento nuo Sutarties vertės (IV pirkimo objekto dalis – 26 015 000 Eur įskaitant visus mokesčius); Sutarties, kurios vertė – 26 015 000 Eur, užtikrinimui nustatė 430 000 Eur sumą, t. y. 1,6 procento nuo Sutarties vertės (V pirkimo objekto dalis – 26 015 000 Eur įskaitant visus mokesčius). Atliekų tvarkymui Neringos savivaldybėje (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/746402?B=PPO) užtikrinimo suma neviršija 3 procentų nuo pradinės Sutarties vertės (be PVM), bet ne mažiau kaip 30 000 Eur.

110. Nagrinėjamu atveju užtikrinimo suma nuo Sutarties vertės (10 500 000 Eur) sudaro beveik 4,8 procento, kai net Neringos savivaldybėje, kuri yra itin saugoma teritorija, kaip minėta, nustatyta 3 procentų užtikinimo suma nuo Sutarties vertės. Atsakovė neįrodė, jog Šiaulių miesto savivaldybėje užtikrinimo suma turėtų būti didesnė nei Vilniaus mieste ar Neringos savivaldybėje, t. y. didesnė nei 1,6 procento, todėl darytina išvada, jog Sutarties 34 p. nustatyta 500 000 Eur Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra nepagrįstai didelė ir ji turėtų būti mažinama galimai iki 1,6 ar 1,5 procento, kas sudarytų 168 000 Eur ar 150 000 Eur sumą.

111. Pritartina ieškovei, jog atsakovė nepagrįstai užtikrinimą sieja su ieškovės finansiniu pajėgumu įvykdyti sutartį. Finansinis pajėgumas pagal VPĮ 47 straipsnį yra kvalifikacijos reikalavimas, todėl negali būti vertinamas kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo dalis. Atsakovė tiekėjų finansinį, techninį pajėgumą tikrina pagal Pirkimo sąlygų 4 priedą, todėl atsakovės nurodomas tikslas yra pasiekiamas mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis. Be to, sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas - užtikrinti tinkamą viešo pirkimo sutarties (į)vykdymą ir kompensuoti galimus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Taigi, negali būti nustatomas itin aukštas užtikrinimo dydis remiantis tikslais, kurie nesiejami su užtikrinimu. Apibendrinant aukščiau nurodytą darytina išvada, jog Sutarties 34 p. nustatyta Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma yra nepagrįstai didelė, riboja tiekėjų konkurenciją, dėl ko ji mažintina atsižvelgiant į sprendime išdėstytus motyvus.

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimo užtikrinti netiesioginius nuostolius

112. Ieškovė nesutinka su atsakovės vertinimu, jog objektyviai ir faktiškai gali būti išduoti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai, apimantys ir netiesioginių nuostolių atlyginimą.

113. Sutarties 34.3 p. (pretenzijoje ir ieškinyje klaidingai nurodytas 34.4 p.) nurodyta, jog į Administratoriui pateikiamo Sutarties užtikrinimo tekstą turi būti įtraukti šios Sutarties XIV skyriuje nurodyti atvejai. Sutarties XIV skyriuje nurodyta, jog Administratorius turi teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia Paslaugos teikėjas, tokiais atvejais (64 p.): 64.1. jei Paslaugos teikėjas šios Sutarties 14 punkte nustatytu terminu neįvykdo Techninės specifikacijos 6 skyriaus „Pasiruošimas paslaugos teikimui“ reikalavimų. Administratorius turi teisę į visą Sutarties įvykdymo užtikrinimą; 64.2. jei Paslaugos teikėjas nutraukia Sutartį be pateisinamos priežasties arba nepateikia Sutarties įvykdymo užtikrinimo pagal Sutarties 34.1 punktą, Administratorius turi teisę į visą Sutarties įvykdymo užtikrinimą; 64.3. jei dėl Paslaugos teikėjo kaltės Administratorius patiria nuostolius (tiesioginius ir/ar netiesioginius). Tokiu atveju panaudojamas patirtų nuostolių dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimas; 64.4. jei Paslaugos teikėjas po Sutarties galiojimo pabaigos Administratoriui perduoda netinkamus naudoti konteinerius arba kitus, nei buvo naudojami Paslaugos teikimui Sutarties galiojimo laikotarpiu, tokiu atveju Administratorius turi teisę pasinaudoti patirtų nuostolių (trūkstamų konteinerių atstatymui būtinų sąnaudų) dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimo dalimi; 64.5. kitais atvejais, kai Administratoriui padaroma žala dėl Paslaugos teikėjo kaltės.

114. Pretenzijoje ieškovė prašė patikslinti Sutarties 64.3 p., panaikinant reikalavimą, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, bei Sutarties 34.3 p. (pretenzijoje ir ieškinyje klaidingai nurodytas 34.4 p.), panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą Sutarties 64 p. tekstą.

115. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog praktikoje finansų įstaigos, įskaitant bankus ir draudimo bendroves, gali išduoti ilgalaikius užtikrinimus arba sudaryti galimybę juos pratęsti be papildomų kliūčių, tiekėjas turi galimybę iš anksto įvertinti nustatytus reikalavimus ir pasirūpinti jų atitiktimi prieš dalyvaujant pirkime. Iš esmės analogišką argumentaciją atsakovė pateikia ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Taigi, atsakovė pateikė tik abstrakčius teiginius apie finansų įstaigų, draudimo bendrovių ir bankų sprendimus, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

116. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus dėl ginčijamos sąlygos, jog rinkoje nėra teikiami tokie sutarties įvykdymo užtikrinimai, kurie atitiktų ŠRATC nurodytus reikalavimus dėl netiesioginių nuostolių ar nurodant pažodžiui ŠRATC sutarties sąlygas. Kaip nustatyta iš prie ieškinio pateikto Priedo Nr. 10 (elektroninis susirašinėjimas), draudimo bendrovės neišduoda laidavimo draudimo raštų netiesioginiams nuostoliams. Taipogi bankai garantijos raštus išduoda tik pagal savo formą ir į juos neleidžiama įtraukti Sutarties XIV skyriaus teksto (https://www.seb.lt/sites/default/files/document/sutarties_garantija.pdf). Tai nurodoma ir bankų garantijų išdavimo taisyklėse (pvz., SEB banko Garantijų taisyklių 2.1 p. (Bankas turi teisę nesuteikti garantijos ar atsisakyti pakeisti garantiją, jei Bankui nepriimtini: Kliento prašomos išleisti garantijos tekstas, Gavėjas, kitas bankas, nepriimtinas Kliento užstatas, Klientas nevykdo savo įsipareigojimų Bankui, Banko įmonėms pagal kitas sutartis ir/ar kitiems bankams, paaiškėja esminė neigiama informacija apie Klientą ar dėl bet kokių kitų priežasčių, kurių Bankas neprivalo nurodyti), Garantijos suteikimo sutarties 2.1 p. (Bankas turi teisę nesuteikti garantijos ar nedaryti garantinio rašto pakeitimo net ir sudarius Sutartį, jei Bankui nepriimtinas garantinio rašto tekstas, garantijos gavėjas, kitas bankas, nepakankamas ar nepriimtinas Kliento užstatas, Klientas nevykdo savo įsipareigojimų Bankui, Banko įmonėms pagal kitas sutartis ar kitiems bankams ir dėl kitų priežasčių Banko nuožiūra).

117. Pritartina ieškovei, jog įprastai bankai išmoka visą garantijos sumą netikrindami nuostolių kilmės (tiesioginiai ar netiesioginiai), kas reiškia, kad banko garantijos tekste ir nenurodžius Sutarties XIV skyriaus teksto, atsakovės teisės dėl to nenukenčia, o užtikrinimo tikslas yra įgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nustatė perteklinį reikalavimą, kuris neproporcingas ir riboja galimybę pasiūlymus pateikti sutartį įvykdyti gebantiems ūkio subjektams.

118. Taigi, ieškovei pateikus pakankamai tikėtinų įrodymų, jog nei viena draudimo bendrovė ir nei vienas bankas neišduoda užtikrinimo pagal ŠRATC reikalavimus, darytina išvada, kad Sutarties 34 p. reikalavimas riboja galimybes dalyvauti pirkime Sutartį galinčiam įvykdyti tiekėjui, tokie neproporcingi reikalavimai pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus (VPĮ 17 straipsnis). Darytina išvada, jog turi būti tikslinamas Sutarties 64.3 p., panaikinant reikalavimą, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu kompensuojami netiesioginiai nuostoliai, bei Sutarties 34.3 p. (pretenzijoje ir ieškinyje klaidingai nurodytas 34.4 p.), panaikinant reikalavimą į banko garantijas įtraukti visą Sutarties 64 p. tekstą.

Dėl proporcingumo principo neatitinkančios pareigos atskirai surinkti atliekas iš skirtingų atliekų turėtojų, vykdyti atskirus maršrutus

119. Ieškovė teigia, jog atsakovė nepagrįstai reikalauja atliekas surinkti atskirais maršrutais, kurie skirti individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų atliekų turėtojams (Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7, 7.2.2 p.).

120. Techninės specifikacijos 6.1.7 p. nurodyta, jog Paslaugos teikėjas likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki pasiruošimo Paslaugos teikimui termino pabaigos turi parengti komunalinių atliekų surinkimo ir konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikus pagal Administratoriaus pateiktą grafikų formą (individualių valdų gyventojų ir juridinių asmenų grafikai privalo likti nepakitę pirmaisiais paslaugos teikimo metais). Turi būti sudaryti grafikai, užtikrinantys atskirą atliekų surinkimą iš individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų, sodų bendrijų. <...>. Techninės specifikacijos 7.1.7 p. nurodyta, jog Paslaugos teikimo metu atliekos iš juridinių asmenų turi būti surenkamos atskirais maršrutais ir negali būti surenkamos kartu ir/ar maišomos su iš gyventojų surenkamomis atliekomis. Techninės specifikacijos 7.2.2 p. nurodyta, jog Paslaugos teikėjas privalės atskirai surinkti žaliąsias atliekas iš šių atliekų turėtojų: 1) individualių valdų; 2) daugiabučių namų; 3) sodų bendrijų; 4) viešųjų įstaigų.

121. Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 p. dalis, kuria reikalaujama atskiro aptarnavimo, turi būti panaikinta.

122. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog atskiras aptarnavimo maršrutas reikalingas tam, kad Perkančioji organizacija galėtų vertinti ir analizuoti atvežamų atliekų kokybę, kiekį ir pagal šiuos duomenis spręsti ne tik dėl atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo atliekų turėtojų grupei, bet ir atskiro informavimo apie teisingą atliekų rūšiavimą. Taip pat atskiras maršrutas padeda identifikuoti iš atskirų grupių atliekų turėtojų surenkamų atliekų kiekį, tokių būdu sudarant prielaidas teisingam kaštų paskirstymui. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovė papildomai nurodė, jog Lietuvos teisės aktai reikalauja griežtos atliekų tvarkymo apskaitos, ypač siekiant užtikrinti atliekų srautų kontrolę, atsekamumą ir atitikimą Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams. Pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, atliekų darytojai ir tvarkytojai privalo vesti išsamią atliekų apskaitą, įskaitant informaciją apie atliekų kilmę, rūšį, kiekį ir perdavimo būdus. Šie duomenys yra būtini ne tik ataskaitų teikimui, bet ir siekiant užtikrinti skaidrumą, atitiktį aplinkosaugos reikalavimams bei viešąjį interesą. Tai leidžia tiksliau stebėti atliekų srautus, optimizuoti surinkimo procesus ir geriau planuoti atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Taip pat pažymėjo, jog Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174, 10 punkte pateikiamas atliekų turėtojų skirstymas į grupes, o Taisyklių 150.1 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai, pasibaigus mėnesiui, per 5 kalendorines dienas Administratoriui turi pateikti duomenis apie savivaldybės teritorijos įvairiuose šaltiniuose surinktų ir perduotų apdoroti visų, taip pat ir rūšiuojamuoju būdu ir apvažiavimo būdu surinktų komunalinių atliekų, kiekį pagal atliekų rūšis ir atskiras atliekų turėtojų grupes raštu ir elektroninėje laikmenoje. Taigi, atskiri aptarnavimo maršrutai yra būtini siekiant tinkamai įgyvendinti Taisyklių 150.1 punkto nuostatas. Atsakovė nėra atleista nuo Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimo vykdymo. Pastebi, jog Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661 (toliau – ir Aprašas), nėra paneigiami atskiri aptarnavimo maršrutai atskiriems šio teisės akto 17.2 punkte nurodytiems atliekų turėtojų tipams.

123. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661 patvirtinto Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkte nurodyta, jog mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbams parenkama po vieną šiukšliavežį iš kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo regionui priklausančios savivaldybės stebėjimo komisijos bendru sprendimu, siekiant įvertinti kiekvienos savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą. 1 ataskaitoje turi būti nurodyta tyrimams parinkto šiukšliavežio atvežtų atliekų svoris, kokias teritorijas (parenkant vieną iš Tvarkos aprašo 17.1 papunkčiuose nurodytų teritorijų tipų) ir atliekų turėtojus (parenkant vieną iš Tvarkos aprašo 17.2 papunkčiuose nurodytų atliekų turėtojų tipų) parinktas šiukšliavežis apvažiavo.

17.1. Tyrimams parinkto šiukšliavežio apvažiuotų teritorijų tipai:

17.1.1. miestas;

17.1.2. miestelis;

17.1.3. kaimas ir (ar) viensėdis;

17.1.4. mišrus (nurodant ir iš kokių Tvarkos aprašo 17.1 papunkčiuose nurodytų teritorijų tipų surinktos atliekos, pažymint vyraujantį teritorijų tipą, kuris nustatomas pagal ištuštintų konteinerių skaičių).

17.2. Tyrimams parinkto šiukšliavežio apvažiuotų atliekų turėtojų tipai:

17.2.1. daugiabučių gyventojai;

17.2.2. individualių namų gyventojai;

17.2.3. juridiniai asmenys;

17.2.4. mišrus (nurodant ir iš kokių Tvarkos aprašo 17.2 papunkčiuose nurodytų atliekų turėtojų tipų surinktos atliekos, pažymint vyraujantį atliekų turėtojų tipą, kuris nustatomas pagal ištuštintų konteinerių skaičių).“

124. Pritartina ieškovei, jog minėto Aprašo 17 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, nėra nustatytas reikalavimas išskaidyti tyrimą pagal atliekų turėtojus, be to, nedraudžiama vienu šiukšliavežiu aptarnauti skirtingų tipų atliekų turėtojus, maišyti juridinių asmenų ir fizinių asmenų atliekas, nėra išskiriami subjektai kaip sodų bendrijos bei viešosios įstaigos. Be to, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nėra nurodyta, jog GPAIS (Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) reikėtų nurodyti atskirai juridinius asmenis, fizinius asmenis, sodų bendrijas ar viešąsias įstaigas - reikalaujama nurodyti duomenis apie atliekas, o ne apie atliekų turėtojus.

125. Kaip jau minėta šio sprendimo 72 punkte, žemesnės galios teisės aktas (savivaldybės tarybos sprendimas) negali nustatyti blogesnių sąlygų nei jas nustato aukštesnės galios teisės aktas (aplinkos ministro įsakymai), todėl rengiant Pirkimo dokumentus, įvertinus paminėtas aplinkybes, jog aukštesnės galios teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas išskaidyti tyrimą pagal atliekų turėtojus bei juo labiau atskirai surinkti žaliąsias atliekas iš šių atliekų turėtojų (individualių valdų, daugiabučių namų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų), ŠRATC privalo į tai atsižvelgti ir vadovautis aukštesnės galios teisės aktais. Taigi, atsakovės nurodomi teiginiai dėl jos tikslų, dėl aptariamų Techninės specifikacijos reikalavimų atitikimo teisės aktams, yra nepagrįsti. Kaip minėta, Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją.

126. Pritartina ieškovei, jog aplinkos ministro įsakymų reikalavimus užtikrina kitos Techninėje specifikacijoje nurodytos priemonės, kurios atitinka proporcingumo principą. Techninės specifikacijos 10.4 p. yra numatyta, jog Paslaugos teikėjo konteinerių identifikavimo sistema privalo užtikrinti konkrečių su atliekų turėtojais, atliekų kiekiu, konteinerių pakėlimu ir kt. susijusių duomenų registravimą ir perdavimą. Be to, netgi atliekant atliekų surinkimą atskirais maršrutais, ŠRATC tik dėl atskiro maršruto negalės identifikuoti nurodomų duomenų - atvežamų atliekų kokybės pagal kiekvieną atliekų turėtoją, atliekų rūšiavimą pagal kiekvieną atliekų turėtoją, o tik bendrus duomenis. Taigi, kitomis, mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, atsakovė gali pasiekti tą patį tikslą, kurį nurodė atsakyme į pretenziją bei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Taipogi, akivaizdu, jog Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 p. reikalavimai dėl atskirų maršrutų lemtų papildomas sąnaudas, didesnes paslaugų kainas, kas atitinkamai reiškia neracionalų lėšų panaudojimą. Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog Techninės specifikacijos 6.1.7, 7.1.7 ir 7.2.2 punktų dalys, kuriomis reikalaujama atskirais maršrutais surinkti atliekas iš individualių valdų, daugiabučių namų, sodų bendrijų, viešųjų įstaigų, juridinių asmenų, yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl turi būti panaikintos.

Dėl žaliųjų atliekų tvarkymo

127. Pasak ieškovės, ŠRATC netiksliai, neaiškiai ir dviprasmiškai įtvirtino žaliųjų atliekų tvarkymo sąlygas.

128. Techninės specifikacijos 7.2.9 p. nurodyta, jog Paslaugos teikėjas privalo konteinerių ir/ar maišų tuštinimo metu, 5 metrų spinduliu, skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės, surinkti išsipylusias ir esančias žaliąsias atliekas ir palikti švarią konteinerių stovėjimo vietą.

129. Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog tiekėjas turi surinkti papildomą kiekį žaliųjų atliekų, kas turi būti laikoma papildomo konteinerio pakėlimu ir už jį atitinkamai atsiskaitoma. Taip pat turi būti nustatomas atskiras įkainis už teritorijos sutvarkymą aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemones, kaip atskiros paslaugos, kuri nesusijusi su atliekų surinkimo iš priemonių paslauga. Nurodė, jog Perkančioji organizacija turi patikslinti Techninės specifikacijos 7.2.9 p. nurodant, kad šalia esančių atliekų surinkimas laikomas papildomu pakėlimu, ir pasiūlymo formą papildyti atskiru įkainiu, kuriuo būtų apmokama teritorijos, esančios 5 metru spinduliu aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemonę (ir dar skaičiuojant nuo išorinės kraštinės, kas sudaro pakankamai nemažą plotą), sutvarkymo paslauga.

130. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog tai nėra atskira teritorijos tvarkymo paslauga, o sudėtinė atliekų surinkimo paslaugos dalis. Viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti paslaugą, užtikrinančią viešąjį interesą, o atliekų tvarkymo paslauga savaime apima ir tam tikrą teritorijos tvarkymą aplink konteinerius, t. y. tiek mišrių komunalinių atliekų konteinerių, tiek žaliųjų atliekų konteinerių/didmaišių ir kitų konteinerių ištuštinimo metu, kuriuos aptarnauja tiekėjas, turi būti užtikrinta tvarka 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerių stovėjimo vietą. Iš esmės analogiški argumentai nurodomi ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

131. Pagal išplėtotą teismų praktiką, kuri jau minėta, tiekėjams negali būti perkeliama neproporcinga rizika dėl objekto apimties, t. y. tiekėjai negali būti įpareigoti neatlygintinai teikti paslaugas – šiuo atveju surinkti ir dar sutvarkyti žaliąsias atliekas šalia konteinerių, kurių kiekis gali sudaryti antrą ar net trečią konteinerio pakėlimą. Kaip matyti iš Pasiūlymo formos, joje nėra nurodyto žaliųjų atliekų sutvarkymo aplink konteinerį įkainio, o tik paties konteinerio pakėlimo įkainis, nors sutiktina su ieškove (ir tas dažnai matyti Šiaulių mieste), kad atliekų turėtojai, ypač rudens metu, deda žaliąsias atliekas ne tik į, bet ir aplink konteinerius/maišus žalioms atliekoms, kadangi konteineriai būna perlipdyti, ir šis kiekis aplink konteinerius galimai talpintų 2 ar net 3 ir daugiau papildomus konteinerius. Be to, pritartina ieškovei, jog toks teritorijos 5 metrų spinduliu (skaičiuojant nuo konteinerio išorinės kraštinės) sutvarkymas reiškia ne atliekų surinkimo paslaugos teikimą, bet teritorijos tvarkymo paslaugą, kuriai atliekų surinkėjai turėtų turėti papildomų įrankių, galimai ir technikos, nes atliekų surinkėjas, atvykęs ištuštinti konteinerio ar maišo, turėtų sugriebti žaliąsias atliekas nuo žemės, jas sutalpinti į kažkokias papildomas talpas ir pan. Taigi, atliekų surinkėjai būtų priversti ne tik teikti papildomas nemokamas paslaugas (už atliekų, kurių kiekis galimai atitiktų ne vieną, o du ir daugiau konteinerius), bet dar ir paslaugas, kurių atsakovė nenupirko (5 metrų spinduliu nuo konteinerių išorinės kraštinės sutvarkyti aplinką). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Techninės specifikacijos 7.2.9 p. pripažįstamas neteisėtu, dėl ko turi būti tikslinamas, nurodant, kad šalia esančių atliekų surinkimas laikomas papildomu pakėlimu, o pasiūlymo forma papildoma atskiru įkainiu, kuriuo būtų apmokama teritorijos, esančios 5 metru spinduliu aplink žaliųjų atliekų surinkimo priemonę, sutvarkymo paslauga.

Dėl paslaugų teikimo kai nebedirba sąvartynas

132. Techninės specifikacijos 7.5.3 p. nurodyta, jog Paslaugos teikėjas privalo sudaryti sąlygas atliekų turėtojui rinktis paslaugos suteikimo laiką intervale: darbo dienomis - nuo 8 iki 18 val.; šeštadieniais - nuo 9 iki 17 val.

133. Ieškovė pretenzijoje ginčijo, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tiekėjas verčiamas surinkti atliekas tokiu metu, kai jau nebedirba subjektai, priimantys surinktas atliekas.

134. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, kad Sutartyje numatyta, jog Tiekėjas turi organizuoti darbą taip, kad atliekos būtų surenkamos ir perduodamos į tvarkymo vietas jų darbo metu. Tiekėjas gali planuoti atliekų surinkimo maršrutus taip, kad atliekos būtų vežamos į sąvartyną ar kitas vietas joms veikiant. Atliekų surinkimo grafikas turi būti suderintas atsižvelgiant į šiuos darbo laikus, todėl Tiekėjas gali tinkamai planuoti paslaugų teikimą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovė papildomai nurodė, jog Techninėje specifikacijoje yra nustatytos didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo pagal individualų užsakymą sąlygos. Reikalavimas suteikti paslaugą atliekų turėtojo pageidaujamu laiku nurodytomis valandomis gali būti nevykdomas tuo atveju, kai tuo pačiu laiku yra numatytas kito atliekų turėtojo užsakymo vykdymas. Įvertinus Techninės specifikacijos 7.5.4 punkto sąlygas, kurių ieškovė neginčijo, tiekėjas turi galimybę pats laisvai derinti ir planuoti individualaus užsakymo laiką (pagal Techninės specifikacijos 7.5.4 punktą didelių gabaritų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos pagal individualų užsakymą turi būti surenkamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo). Triplike atsakovė papildomai nurodė, jog sprendžiant Techninės specifikacijos 7.5.3 punkto teisėtumo klausimą, negalima neatsižvelgti į Techninės specifikacijos 7.5.4 punkto reikalavimus, šie punktai yra neatsiejamai susiję.

135. Sutiktina su atsakove, jog Techninės specifikacijos 7.5 punkte yra nustatytos didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo pagal individualų užsakymą sąlygos, t. y. šis punktas aktualus tik pagal individualų užsakymą surenkant didelių gabaritų bei buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Tačiau ir tokiu atveju, nepaisant to, jog, kaip nurodo atsakovė, pagal Techninės specifikacijos 7.5.4 punktą didelių gabaritų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos pagal individualų užsakymą turi būti surenkamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo ir tiekėjas turi galimybę pats laisvai derinti ir planuoti individualaus užsakymo laiką, teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

136. Kaip nustato ginčijamas Techninės specifikacijos punktas, paslaugos teikėjas privalo sudaryti sąlygas atliekų turėtojui rinktis paslaugos suteikimo laiką intervale: darbo dienomis - nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais - nuo 9 iki 17 val. Taigi, nepaisant atsakovės nurodomų 5 dienų, per kurias turi būti surenkamos atliekos, jų surinkimo laikas, kurį gali rinktis atliekų turėtojas, lieka tas pats. Teismas pažymi, jog pagrindinis aspektas, kuriuo ginčijamas minėtas punktas, yra tas, kad didelių gabaritų ir elektronikos atliekos turi būti vežamos į sąvartyną, kurio darbo laikas pagal viešai skelbiamus duomenis yra I-V nuo 8 iki 17 val., VII – nuo 10 iki 16 val., o buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos - į didelių gabaritų aikštelę, kuri dirba I–V nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 17 val. (Techninės specifikacijos 2.1 p.). Taigi, Techninės specifikacijos 7.5.3 p. niekaip nekoreliuoja su atliekų surinkimo vietų darbo laiku. Pritartina ieškovei, jog atliekų turėtojai, ypač dirbantys įprastomis darbo valandomis (nuo 8 iki 17 val.), turėdami galimybę rinkis laiką, nurodytą Techninės specifikacijos ginčijamame punkte, dažniausiai ir rinksis laiką, patenkantį į intervalą nuo 17 iki 18 valandos, dėl ko tiekėjas, įpareigotas ginčijamu punktu jame nustatytu laiku suteikti paslaugą, negalės nevažiuoti priimti individualaus užsakymo, nes tai pažeistų Sutartį. Taigi, vertinant individualaus užsakymo paslaugas, tiekėjas yra verčiamas surinkti atliekas, kurios negalės būti pašalinamos tuo pačiu metu į ŠRATC nurodytas vietas. Nesuderinus atliekų paėmimo pagal individualius užsakymus laiko su atliekų tvarkytojų darbo laikais, tiekėjas būtų priverstas neatlygintinai kažkur saugoti atliekas iki atliekų tvarkytojų darbo pradžios kitą dieną, o tokios saugojimo paslaugos nėra nurodytos pasiūlyme kaip atskiras įkainis. Atsižvelgiant į tai, Techninės specifikacijos 7.5.3 punktas turi būti keičiamas, nurodant trumpesnį individualių paslaugų suteikimo laiką intervale (didelių gabaritų aikštelės darbo laikas I–V nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 17 val.): darbo dienomis - nuo 8 iki 17 val.; šeštadieniais - nuo 9 iki 16 val. Pažymėtina, jog šiuo atveju mišrių komunalinių atliekų sąvartyno darbo laikas įtakos neturi, kadangi ginčijamame punkte, kaip minėta, nustatytos didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo pagal individualų užsakymą sąlygos.

Dėl transporto priemonės reikalavimų sunkiai pravažiuojamoms vietoms

137. Techninės specifikacijos 8.9 p. nustatyta, jog iš sunkiai pravažiuojamų teritorijų/gatvių, taip pat, kai reikalingas privažiavimas konteinerių ištuštinimui daugiabučių namų kiemais (nepasiekiama nuo gatvės), ar kitomis pravažiavimą apsunkinančiomis sąlygomis, komunalinės atliekos turi būti renkamos transporto priemone, galinčia pravažiuoti tokia teritorija negadinant kelio/gatvės, kiemo, aikštelės dangos ir/ar kelio elementų (neužvažiuojant ant bortų, takų, neišvažinėjant žolės) atsižvelgiant, kad kai esant palankioms eismo sąlygoms važiuojamosios dalies plotis gali minimaliai siekti ne daugiau kaip 2500 cm, o esant intensyviam eismui ar kelio užstatymui važiuojamosios dalies plotis gali susiaurėti iki 2400 cm. Esant poreikiui, Paslaugos teikėjas privalo sudaryti atskirus maršrutus šioms teritorijoms aptarnauti. Perkančioji organizacija/Administratorius pateikia preliminarų sunkiai pravažiuojamų teritorijų sąrašą (11 Priedas), kuris pasikeitus aplinkybėms gali būti koreguojamas (11 Priedas).

138. Pretenzijoje ieškovė prašė patikslinti Techninės specifikacijos 8.9 p. nustatant reikalavimus transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti, t. y. Perkančioji organizacija turi nustatyti konkrečias, tikslias, aiškias sąlygas, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus ir jie būtų palyginami (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančioji organizacija nenustatė jokių konkrečių reikalavimų transporto priemonei, skirtai Techninės specifikacijos 8.9 p. įgyvendinti, todėl rinkos dalyviai gali pateikti absoliučiai skirtingas transporto priemones (išmatavimai ir kt.), kas dėl skirtingų transporto priemonių naudojimo (transporto priemonių galimo įsigijimo kaštai yra viena iš sudedamųjų kainos dalių) pasiūlymai gali būti tarpusavyje nepalyginami, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo principą bei atitinkamai ir tiekėjų sąžiningą konkurenciją.

139. ŠRATC atsakyme į pretenziją nurodė, jog konkrečių transporto priemonės parametrų nenustatymas nėra trūkumas – tai leidžia Tiekėjui pasiūlyti skirtingus, tačiau reikalavimus atitinkančius sprendimus, taip išvengiant nepagrįsto ribojimo. Tiekėjas, būdamas profesionalas ir teikiamų paslaugų teikimo srities žinovas, turi gebėti pats atsakingai pasirinkti atitinkamas transporto priemones, kurios užtikrintų tinkamą patekimą į teritorijas negadinant kelio/gatvės dangos, pvz., mažesnių gabaritų, techniškai tvarkingas. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovė papildomai nurodė, jog siekia užtikrinti lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie skirtingų situacijų, todėl vietoj griežtų transporto priemonių reikalavimų nustatymo yra pateikiamas preliminarus sunkiai pravažiuojamų teritorijų sąrašas.

140. Pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Nurodytas tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai - realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka. Pagal kasacinio teismo praktiką, pirkimo sąlygų aiškumo klausimas dažniausiai keliamas dviem atvejais: pirma, kai dėl konkurso nuostatų turinio trūkumų tiekėjai ribojami pateikti pasiūlymus ar tinkamai apskaičiuoti jų kainą, antra, kai dėl pirkimo sąlygų turinio trūkumų tiekėjams teisiškai ir faktiškai nesutrukdyta pateikti pasiūlymų, tačiau dėl to vėliau kilo ginčas iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo.

141. Pritartina ieškovei, jog atliekų vežimo veiklos itin didelė dalis kainos yra transporto priemonių įsigijimo ir eksploatavimo kaštai, todėl tinkamos transporto priemonės pasirinkimas yra itin svarbus nustatant pasiūlymo kainą. Nurodytu atveju atsakovė neneigia, jog nenustatė reikalavimų transporto priemonei (siekia užtikrinti lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie skirtingų situacijų), leido naudoti bet kokias transporto priemones tiekėjo pasirinkimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius reikalavimų transporto priemonei, tiekėjai gali pateikti bet kokias transporto priemones (atitinkančias ginčijamame punkte nurodytos važiuojamosios dalies plotį), dėl ko pasiūlymai tiek kainos, tiek įsipareigojimų vykdant sutartį prasme gali būti tarpusavyje nepalyginami. Jei pirkimą laimėtų tiekėjas, pasiūlęs atliekų vežimui nepritaikytą transporto priemonę (fiktyviai sumažindamas pasiūlymo kainą), tai pažeistų sąžiningų Pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog Techninės specifikacijos 8.9 p. privalo būti nustatyti reikalavimai transporto priemonei sunkiai pravažiuojamoms vietoms aptarnauti, todėl atsakovė įpareigojama patikslinti Techninės specifikacijos 8.9 p. reikalavimą.

142. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

143. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir kt.). Negalima šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, jei neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas, kadangi neteisėtų pirkimo sąlygų pakeitimas (ištaisymas) reiškia naują konkursą, t. y. ankstesnių teisinių santykių pabaigą. Be to, pagal VPĮ 29 straipsnio 3-4 dalis, Pirkimas nutraukiamas, kai nustatyti VPĮ 17 straipsnio pažeidimai. Taigi, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, konkurso procedūros nutraukiamos.

144. Nors ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo patikslinti Pirkimo sąlygas, nurodydama, kaip jos turi būti tikslinamos, visgi, teismo vertinimu, tai yra Perkančiosios organizacijos pareiga, kurią ji turi įvykdyti įgyvendinama šio sprendimo motyvus.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

145. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“, teikdama ieškinį, sumokėjo 3 386 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 9 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

146. Atsakovė ŠRATC duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė.

147. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieškinį iš esmės tenkinus (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme) (netenkintas reikalavimas dėl indeksavimo termino, tačiau tenkintas reikalavimas dėl indeksavimo atlikimo nuo pasiūlymų pateikimo dienos, bei netenkintas reikalavimas dėl baudų sumažinimo konkrečiais dydžiais, tačiau pats reikalavimas iš esmės tenkintas), iš atsakovės ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos.

148. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

149. Ieškovei UAB „Ecoservice projektai“ pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos (9 680 Eur), kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į keliamų reikalavimų kiekį sudėtingumą, į išlaidų dydį, ieškovės prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nėra per didelės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras rengto viešojo tarptautinės vertės pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) procedūras.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 145787276, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice projektai“, juridinio asmens kodas 144128180, 13 066 Eur (trylika tūkstančių šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.