Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-761-330/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-761-330/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00288-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Irmantas Šulcas, Aldona Tilindienė
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: K. B.

Kategorijos

2.6.18.2Vartojimo ranga

Civilinė byla Nr. e2A-761-330/2022Teisminio proceso Nr.

2-57-3-00288-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; (S) 2.6.18.3; 2.6.8.9

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ir atsakovo K. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui K. B. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat pagal atsakovo K. B. priešieškinį ieškovei G. K. dėl skolos už darbus ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. K. pateikė ieškinį, kurį patikslinusi, prašė iš atsakovo K. B. priteisti 36 991,70 Eur nuostolių atlyginimą dėl statybos darbų trūkumų, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų (780 Eur žyminio mokesčio, 2 150 Eur advokato pagalbos išlaidų, 1 000 Eur eksperto konsultacijos parengimo išlaidų, 480 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo ir 5 130 Eur ekspertizės išlaidų) atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurį ji siekė rekonstruoti ir pritaikyti šunų viešbučiui įrengti. Vėliau šio sumanymo buvo atsisakyta ir apsispręsta atliekant rekonstrukciją pritaikyti gyvenamąjį namą asmeniniam naudojimui.

3. Ieškovė su atsakovu, kaip verslininku, atliekančiu statybos ir remonto darbus, susitarė dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų. Nors su atsakovu rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalys 2019 metų rugpjūčio mėn. žodžiu susitarė, kad atsakovas rangos darbus su pilnu įrengimu atliks už 45 000 Eur kainą. Šalys taip pat susitarė, kad pagrindiniai rekonstrukcijos darbai bus atlikti iki 2019 metų šventų Kalėdų, o visiškai baigti – iki 2020 m. balandžio mėn. Ieškovės teigimu, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes atsakovas dirbo pagal individualios veiklos pažymą, o jo atlikti darbai turėjo tenkinti ieškovės ir jos šeimos asmeninius poreikius.

Šalies argumentai

4. Ieškovė paaiškino, kad prieš pradedant darbus, atsakovui buvo sumokėtas 10 000 Eur avansas, vėliau ieškovė perdavė atsakovui dar 29 400 Eur sumą. Ieškinyje pažymėta, kad nors pagal šalių susitarimą už langus, duris, dažus turėjo mokėti atsakovas, už šias prekes taip pat sumokėjo ieškovė (12 592 Eur suma). Ieškovės teigimu, ji atsakovui sumokėjo iš viso 51 992 Eur. Sutartu terminu darbai nebuvo baigti, be to, ieškovei kilo abejonių dėl atliktų darbų kokybės. Darbų kokybės įvertinimui ieškovė pasitelkė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Liudviko statyba“, kuri nustatė, kad atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais, o jų šalinimas kainuotų 68 157,30 Eur.

5. Ieškovės aiškinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovo atliktų darbų trūkumus, kurių šalinimo išlaidos sudaro 36 991,70 Eur sumą.

6. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2019 metų pabaigoje namas turėjo būti pritaikytas gyvenimui, tačiau iki ieškinio padavimo ieškovė neturėjo galimybės jame apsigyventi. Be to, reikės šalinti namo rekonstrukcijos darbų trūkumus, o tai užtruks tam tikrą laiką, dėl ko ieškovė patirs papildomų nepatogumų. Ieškovės teigimu, atsakovo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės patirtais išgyvenimais ir nepatogumais, todėl ieškovei priteistina 2 500 Eur neturtinė žala.

Atsiliepimas

7. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 6 578,94 Eur skolą už darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, atsakovas pirmiausia nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktu ginčo teisinių santykių vertinimu. Atsakovo teigimu, ieškovė nėra vartotoja, nes namo rekonstrukcija buvo vykdoma ne asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, bet siekiant patalpas pritaikyti šunų viešbučio įrengimui. Ieškovės tikslas buvo kuo pigiau įrengti šunų viešbutį, todėl buvo paprašyta atsakovo pateikti darbų sąmatą pigiausioms medžiagoms. Atsakovas pateikė lokalinę sąmatą už 43 469 Eur sumą, pagal kurią turėjo būti įrengtas namo naujas stogas, išbetonuotos grindys, įrengta perdanga, vandentiekis, kanalizacija, sumontuoti langai.

Atsiliepimas

9. Atsakovo teigimu, visus sutartus darbus pagal lokalinę sąmatą (išskyrus terasos įrengimo darbus) jis baigė 2020 m. liepos 10 d. ir ieškovės paprašė galutinio atsiskaitymo. Tuomet kilo šalių ginčas dėl darbų kokybės, atsakovui buvo pateiktas UAB „Liudviko statyba“ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. parengtas defektų aktas ir lokalinė sąmata. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktu darbų defektų aktu. Atsakovas paaiškino, kad kilus ginčui dėl darbų trūkumų fakto, jis pasitelkė ekspertą – atestuotą statybos specialistą Ž. P., kuris nustatė, kad pateiktas defektų aktas neatitinka statybos techninių reglamentų, akte nustatyti defektai prieštarauja kokybės įverčio sampratai, todėl rangovas negali prisiimti jokios atsakomybės pagal pateiktą defektinį aktą. Atsakovo manymu, defektų buvimo faktas yra paneigtas, todėl ieškinys, kuris grindžiamas defektų akte nurodytomis aplinkybėmis, atmestinas.

10. Priešieškinyje atsakovas, be kita ko, nurodė, kad pagal parengtą sąmatą darbų vertė buvo 43 469 Eur. Atsakovas neatliko terasos įrengimo darbų, todėl vienašaliu darbų perdavimo aktu jis perdavė darbų už 41 025,94 Eur sumą. Už atliktus darbus ieškovė yra sumokėjusi 34 447 Eur, todėl skolinga atsakovui 6 578,94 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės G. K. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo K. B. 7 486,67 Eur nuostolių, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1 841,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat iš dalies tenkino atsakovo K. B. priešieškinį ir priteisė atsakovui iš ieškovės G. K. 6 071,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas. o kitoje dalyje priešieškinį atmetė.

12. Pasisakydamas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, teismas nurodė, kad nors rašytinė statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalių elgesys leidžia pripažinti, kad jas siejo rangos teisiniai santykiai, o sutarties šalys ir dalykas sudaro pagrindą ją laikyti vartojimo rangos sutartimi.

13. Dėl darbų kainos ieškovė įrodinėjo, jog su atsakovu buvo sutarusi gyvenamojo namo rekonstrukciją (įskaitant medžiagas ir darbus) atlikti už 45 000 Eur. Atsakovas tokios aplinkybės nepripažino, tvirtindamas, jog su ieškove buvo tariamasi atskirai dėl kiekvieno darbų etapo kainos. Įvertinęs šalių reikalavimus ir jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti visus objekto rekonstrukcijos darbus už 45 000 Eur, bei to, ieškovė neįrodė, kad sumokėjo atsakovui 39 400 Eur. Teismas pripažino byloje įrodytą aplinkybę, jog ieškovė sumokėjo atsakovui 34 447 Eur sumą.

14. Atsakovas įrodinėjo, kad atliko 41 025,94 Eur vertės darbus. Teismo ekspertas D. K. pateikė išvadą, kad tam tikri darbai – langų montavimas, angų platinimas, palangių renovacija – atlikti tik iš dalies (ne visos palangės sumontuotos), todėl teismas konstatavo, jog atsakovo atliktų ir perduotų ieškovei darbų vertė yra 40 518,45 Eur (apskaičiuota iš vienašaliame darbų perdavimo akte nurodytos 41 025,94 Eur sumos atėmus neatliktų darbų vertę už 507,49 Eur).

15. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, jog šalys buvo sutarusios dėl atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų už 43 469 Eur kainą, atsakovas atliko ir perdavė ieškovei darbų už 40 518,45 Eur, ieškovė sumokėjo atsakovui 34 447 Eur. Neapmokėtų darbų suma yra 6 071,45 Eur, todėl teismas ją priteisė atsakovui iš ieškovės.

16. Spręsdamas dėl atliktų darbų kokybės bei trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad kilus rangovo ir užsakovo ginčui dėl darbų trūkumų, byloje buvo atlikto dvi teismo ekspertizės. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti pakartotinės teismo ekspertizės (ją atliko teismo ekspertas S. M.) išvadų išsamumu, pagrįstumu tiek dėl trūkumų fakto nustatymo, tiek dėl lėšų, kurių reikia trūkumams pašalinti, dydžio. Teismo vertinimu, eksperto S. M. pateikta trūkumų šalinimo kaina yra objektyvesnė ir labiau pagrįsta, nei teismo eksperto D. K. (eksperto S. M. trūkumų šalinimo kainos yra paskaičiuotos 2021 m. spalio mėnesiui, o eksperto D. K. – 2021 m. balandžio mėnesiui).

17. Spręsdamas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų, teismas nesivadovavo ieškovės pateikta UAB „Baltic Empire“ sudaryta lokaline sąmata ir UAB „Virtualios sistemos“ pateikta sąmata (pastaroji – dėl ant namo stogo esančių saulės baterijų išmontavimo ir sumontavimo), kadangi sąmatomis nepagrindžiama, jog nustatytiems trūkumams pašalinti yra reikalinga didesnė nei teismo eksperto S. M. nurodyta lėšų suma. UAB „Baltic Empire“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje didžiąją dalį lėšų sudaro suma, skiriama namo stogo darbams, nors nei teismo ekspertas D. K., nei teismo ekspertas S. M. išvadose nenurodė, jog tam, kad būtų ištaisyti esami trūkumai, reikėtų išardyti stogo dangą ir tam tikrus stogo elementus, pagaminti naujas stogo detales. Teismas nusprendė, kad nesant būtinumo ardyti stogą, nereikia išmontuoti ir vėl sumontuoti ant namo stogo įrengtų saulės baterijų.

18. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad iš ieškovės atsakovui priteistina neapmokėtų darbų suma – 6 071,45 Eur, o iš atsakovo ieškovei priteistina darbų trūkumams pašalinti reikalinga 7 486,67 Eur suma.

19. Teismui nekilo abejonių, jog dėl atsakovo nekokybiškai atliktų rekonstrukcijos darbų ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Atsižvelgdamas į priteisiamą darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, teismas pripažino, kad 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra protingas ir teisingas.

20. Paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovės pareikšti reikalavimai patenkinti 22 proc. apimtimi, o atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti 80 proc. apimtimi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

21. Ieškovė G. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 36 991,70 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms bei 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o priešieškinį visiškai atmesti.

22. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Nėra pagrindo remtis eksperto S. M. išvadomis, nustatant ieškovei priteistinas statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktas ekspertų bei specialistų išvadas ir neįvertino aplinkybės, kad nustatytų stogo konstrukcijos trūkumų pašalinimui būtina nuimti saulės baterijas, o tokių darbų išlaidas turi atlyginti atsakovas.

22.2. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas atliko ir perdavė ieškovei darbų už 40 518,45 Eur sumą, o atsakovė sumokėjo 34 447 Eur, todėl iš ieškovės priteista atlyginti atsakovui 6 071,45 Eur. Tačiau pateikti įrodymai patvirtina atsakovo pripažinimą, jog už darbus jam sumokėta „beveik 40 000 Eur“.

22.3. Atsakovas nepateikė nei vieno atliktų darbų akto ar medžiagų įsigijimo dokumento, todėl teismo išvada, kad atsakovas atliko darbų už 41 025,94 Eur sumą, laikytina nepagrįsta.

Atsiliepimas

23. Atsakovas K. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

24.1. Nustatydamas trūkumų šalinimo vertę, teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertų nustatytais darbų trūkumais ir jų šalinimo išlaidų sąmatomis. UAB „Baltic Empire, UAB „Virtualios sistemos“ ir V. L. pateiktomis lokalinėmis sąmatomis nėra pagrindo vadovautis, nes jose numatyti darbai apima ne stogo konstrukcijų defektų šalinamą, bet esamo stogo griovimą ir naujo stogo statymą. Teismo ekspertai, nustatydami stogo darbų trūkumus, nenurodė, kad stogą reikia nugriauti ir iš naujo pastatyti.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Didesnės nei 34 447 Eur sumos už atsakovo atliktus darbus sumokėjimą ieškovė skunde grindžia tuo, kad antstolės B. T. 2020 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas atsakovas pripažinimas, jog jis yra gavęs „beveik 40 000 Eur“. Sąvoka „beveik“ nereiškia, kad ieškovė sumokėjo daugiau nei 34 447 Eur, nes tokia suma taip pat yra „beveik 40 000 Eur“. Be to, pokalbiui su antstole nebuvo pasiruošta, jis vyko darbo metu, todėl atsakovas objektyviai neturėjo galimybių detaliai prisiminti ir tiksliai įvardinti gautos sumos.

24.3. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas lokalinėmis sąmatomis bei atliktų darbų aktais pagrindė faktinius darbų kiekius bei vertę.

Šalies argumentai

25. Atsakovas K. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą taip: sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimo sumą nuo 7 486,67 Eur iki 5 587,75 Eur; ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai atmesti; padidinti atsakovui iš ieškovės priteistą skolos už darbus sumą nuo 6 071,45 Eur iki 6 578,94 Eur; iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Teismas sumažino atsakovui iš ieškovės priteistiną skolą 507,49 Eur suma, nepagrįstai nusprendęs, kad palangių montavimo darbai ne visiškai atlikti.

26.2. Neteisinga teismo išvada, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai.

26.3. Negalima sutikti su teismo sprendimu priteisti ieškovei terasos įrengimo, dažymo bei langų ir durų tvirtinimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovas tik vykdė ieškovės nurodymus, naudojo ieškovės perduotas medžiagas, todėl negali atsakyti dėl jų kokybės. Be to, atsakovas nurodė, kad terasos įrengimo darbai nėra baigti, todėl teismas nepagrįstai priteisė atlyginti terasos įrengimo trūkumų šalinimo išlaidas.

26.4. Ieškovė vadovavo statybai, norėjo darbus atlikti kuo pigiau, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą dėl tam tikrų statybos darbų trūkumų.

26.5. Teismas neteisingai nustatė šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžio procentinę išraišką, todėl netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinių skundų ribas.

Dėl papildomų įrodymų (ne)priėmimo

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Dėl nurodytos proceso teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

30. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

31. Apeliantė G. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Baltic Empire“ ir UAB „Virtualios sistemos“ raštus, kuriais remdamasi siekia patvirtinti, kad atliekant namo stogo rekonstrukcijos trūkumų šalinimo darbus yra būtina nuimti ant stogo sumontuotas saulės baterijas ir šie darbai turės būti papildomai apmokėti. Ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į nurodytų bendrovių pateiktas sąmatas, todėl apeliantė prašo priimti jų rašytinius paaiškinimus.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai teikiamais rašytiniais paaiškinimais, nustatė, kad jais iš esmės pildomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės pateikti bendrovių komerciniai pasiūlymai. Šiuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai naujų ir pirmosios instancijos teisme nevertintų aplinkybių neatskleidžia ir nepagrindžia, todėl papildomai teikiamus duomenis (paaiškinimus) atsisakoma priimti, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės šalių ginčo išsprendimui.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

33. Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio mėn. žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Šalys neginčija, kad darbai buvo atliekami pagal atsakovo parengtą lokalinę darbų sąmatą, kurioje nurodyta, jog darbų kaina sudarys 43 469 Eur.

34. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kad atliko darbų, kurių vertė sudaro 41 025,94 Eur, ir vienašaliu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu 2020 m. rugsėjo 30 d. juos perdavė ieškovei. Ieškovė vienašalio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto neginčijo, todėl remiantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi ir kasacinio teismo išaiškinimais, aktas laikytinas galiojančiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas netenka galios tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2011).

35. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino aplinkybę, kad už darbus ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 34 447 Eur sumą, bei aplinkybę, kad atsakovas dalies darbų (terasos įrengimo darbų) nėra atlikęs.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriems esant, atsakovas, kaip verslininkas, teikė statybos rangos darbų paslaugas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė už atliktus darbus nevisiškai atsiskaitė, todėl teismas atsakovui priteisė 6 071,45 Eur skolą. Teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais ir byloje paskirtos teismo ekspertizės išvadomis, taip pat nustatė, kad atsakovo atlikti darbai buvo su trūkumais, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 7 486,67 Eur sumą trūkumų pašalinimo išlaidoms bei 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

37. Šalys apeliaciniuose skunduose nesutinka iš esmės su visomis jų interesų netenkinančiomis teismo išvadomis, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ribotos apeliacijos principu bei šalių skunduose apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis, vertina pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo bei šalių priešpriešinių reikalavimų (ne)tenkinimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ginčo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.

39. Remiantis į bylą pateikta lokaline darbų sąmata, nustatyta, kad šalių sutarti atlikti darbai apėmė gyvenamojo namo išorės rekonstrukcijos darbus (pamatų šiltinimo, kamino remonto, fasado, stogo įrengimo ir kt.) bei vidaus darbus (grindų betonavimo, šildomų grindų įrengimo, vandentiekio įrengimo ir kt.). Įvertinus šalių susitarimo dalyką, pripažintina, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalies normos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

40. Pirmiau aptarta teisės norma nukreipia į CK XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ numatytą teisinį reguliavimą (CK 6.672–6.680 straipsniai), kuriuo apibrėžta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

41. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis CK 6.228¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse pateiktomis vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sampratomis, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 6 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visų išvardintų požymių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

42. Vadinasi, teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

43. Analizuojamu atveju neginčytinai nustatyta, kad atsakovas vykdė rangos veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 606925. Ši faktinė aplinkybė įgalina ginčo šalių teisiniuose santykiuose atsakovą laikyti verslininku (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalies ir VTAĮ 2 straipsnio 25 dalies prasme). Kita susitarimo šalis (užsakovė) buvo fizinis asmuo. Taigi, aptariama šalių sutartis atitinka vartojimo sutartims būdingą subjektiškumo požymį.

44. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nagrinėjamu atveju darbai buvo atliekami atsakovo, veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, ieškovei (fiziniam asmeniui) priklausančiame gyvenamajame name ir yra skirti asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, kvalifikavo šalių susitarimą vartojimo rangos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis.

45. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė pradžioje siekė gyvenamąjį namą pritaikyti verslo vykdymui (planavo įrengti šunų viešbutį), tačiau vėliau tokio sumanymo buvo atsisakyta. Aplinkybė, kad namas buvo rekonstruojamas ne verslo, bet asmeninių, šeimos poreikių tenkinimui pagrindžiama ir bylos medžiaga: pirma, Telšių rajono savivaldybės administracija buvo išdavusi leidimą gyvenamosios paskirties pastato rekonstrukcijai, nenumatant būsimos jo paskirties pakeitimo; antra, UAB „Domidėja“ parengto gyvenamosios paskirties pastato rekonstravimo projektas bei jame numatyti įgyvendinti sprendiniai nebuvo orientuoti į pastato pritaikymą užsiimti komercine veikla (byloje atsakovo pateiktų dokumentų registracijos Nr. DOK-19251, 1-3 priedai); trečia, jokių įrodymų, (išskyrus nepagrįstus atsakovo teiginius), kad gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas siekiant jį pritaikyti komercinei veiklai, byloje nepateikta.

46. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad ne tik sutartinio santykio subjektai (fizinis asmuo ir verslininkas), bet ir statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo rekonstrukcija, nekeičiant jo paskirties ir nepritaikant komercinės veiklos vykdymui) šiuo atveju suponuoja išvadą, jog šalių sudarytos statybos rangos sutarties tikslas buvo susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti su darbų trūkumais susijusius nuostolius

47. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 11 punktas).

48. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovas (rangovas) netinkamai įvykdė statybos rangos sutartimi sulygtus darbus ir atsisakė pašalinti nustatytus darbų trūkumus, pasirinko CK 6.678 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – pareikalavo atlyginti nustatytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurios, ieškovės teigimu, sudarytų 36 991,70 Eur sumą.

49. Siekiant kuo teisingiau įvertinti ieškinio argumentus dėl atliktų darbų trūkumų fakto ir dydžio, byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės. Pirmoji ekspertizė (paskirta ieškovės prašymu), kurią atliko ekspertas D. K., patvirtino, kad dalis atsakovo atliktų darbų yra su trūkumais, bei nustatė, kad atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 4 224 Eur.

50. Ieškovei nesutinkant su eksperto D. K. išvadomis, jos prašymu buvo paskirta pakartotinė teismo statybos ekspertizė, kurią atliko ekspertas S. M.. Jis pateikė išvadą, kad nustatytų darbų trūkumų ištaisymo kaina yra 7 785,64 Eur.

51. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija vertinant byloje surinktus įrodymus.

52. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju ginčo šalys objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, nenurodė ir nepateikė. Priešingai, tiek eksperto S. M., tiek ir eksperto D. K. išvadomis patvirtinti iš esmės tie patys atsakovo atliktų darbų trūkumai (netolygiai nudažytos fasado dailylentės; stogo konstrukcijų atraminės kolonos nėra išcentruotos ir nepilnu plotu remiasi į įrengtus kolonoms pamatus; nepriveržti langų rėmai; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad, atsižvelgiant į tai, jog abi ekspertizės patvirtino iš esmės tapačius atliktų darbų trūkumus, tačiau S. M. parengtoje išvadoje yra nurodyta, kad rengiant atliktų darbų trūkumų šalinimo sąmatą, buvo remtasi 2021 m. spalio mėn. galiojusiomis kainomis (ekspertizės akto 42 puslapis), t. y. sprendimo priėmimo dienai artimesnėmis kainomis, šio ginčo situacijoje egzistuoja pagrindas remtis būtent šios pakartotinės ekspertizės išvadomis.

53. Eksperto S. M. parengtoje ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad atsakovo atliktų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų 7 785,64 Eur sumą.

54. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nurodytos sumos nepakanka darbų trūkumų pašalinimo išlaidoms kompensuoti ir pažymi, kad siekiant ištaisyti stogo darbų trūkumus, būtina nuimti ant stogo sumontuotas saulės baterijas ir uždėti jas atgal, o tokį darbą gali atlikti tik sertifikuota įmonė (kitu atveju saulės baterijų atžvilgiu nebus taikoma garantija). Ieškovės teigimu, jos pateiktos UAB „Baltic Empire“, UAB „Virtualios sistemos“ ir V. L. parengtos lokalinės sąmatos patvirtina, kad vien tik stogo darbų trūkumų šalinimas kainuos žymiai daugiau (UAB „Baltic Empire“ pateikė lokalinę sąmatą dėl 31 183,70 Eur sumos, V. L. dėl 21 893,74 Eur sumos). Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nė viename iš pateiktų teismo ekspertizės aktų nėra nurodyta, jog siekiant pašalinti konstatuotus darbų trūkumus, būtina nuardyti ar keisti namo stogą (jo konstrukcijas). S. M. ekspertizės akte išskirti tokie su stogo medinėmis konstrukcijomis susiję darbai: įskilusių konstrukcijų sutvirtinimas; medinių gegnių sujungimo mazgų sutvirtinimas; smulkių plieninių tvirtinimo detalių montavimas ir pan. (ekspertizės akto 36 puslapis). D. K. ekspertizės akte nurodyta, kad būtina papildomai sutvirtinti medines trūkusias konstrukcijas (ekspertizės akto 106 - 108 puslapiai).

55. Ekspertų konstatuoti stogo rekonstrukcijos darbų trūkumai iš esmės siejami su esamų stogo konstrukcijų tvirtinimu, papildomų tvirtinimo detalių įrengimu, bet ne stogo konstrukcijos išardymu ir (ar) perdarymu, į ką orientuojama ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose, kuriomis ji grindžia reikalavimą dėl galimų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, pagrįstai rėmėsi teismo eksperto išvadomis, o ne ieškovės pateiktų bendrovių ir V. L. lokalinėmis sąmatomis.

56. Kaip matyti iš eksperto S. M. parengtos lokalinės sąmatos nustatytiems darbų trūkumams pašalinti, 7 785,64 Eur dydžio išlaidas sudarytų: kolonų atramų perdarymas; dalies fasado elementų perdažymas; palangių nuolajų pakeitimas; langų ir durų rėmų remontas; medinių stogo konstrukcijų tvirtinimas ir kiti darbai (ekspertizės akto 43-44 puslapiai).

57. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo 7 486,67 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Eksperto nustatytas trūkumų šalinimo išlaidas teismas sumažino 298,97 Eur suma, nusprendęs, kad atsakovas neturi atlyginti išlaidų, susijusių su naujų gręžtinių monolitinių gelžbetonio pamatų montavimu ir plieninių įdėtinių dalių montavimu (teismo sprendimo 67.1 papunktis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad šiuo atveju dalis eksperto lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų yra susiję su darbais, kurie būtų atliekami įrengiant terasą (byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo atlikęs terasos įrengimo darbų ir atlygio už juos neprašė), o jų kaina sudaro 298,97 Eur (246,56 Eur plius 21 proc. PVM). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrįsta laikytina teismo išvada iš eksperto S. M. lokalinėje sąmatoje nurodytos bendros darbų trūkumų ištaisymo kainos (7 785,64 Eur) atimti 298,97 Eur sumą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 7 486,67 Eur darbų trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti.

58. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje neįrodyta, jog kolonų pamatai yra blogi, tačiau, kaip jau minėta, objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ekspertų išvadas (pažymėtina, kad tiek S. M., tiek ir D. K. ekspertinėse išvadose konstatuoti kolonų pamatų montavimo darbų trūkumai), nepateikta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios darbų trūkumų dalies.

59. Atsakovas nesutinka su teismo išvada priteisti iš jo 149,22 Eur dėl dažymo darbų trūkumų. Atsakovo teigimu, dažymo darbams jis naudojo ieškovės pateiktus dažus, darbų metu informavo ieškovę, kad dažų atspalviai skiriasi, todėl neturi prisiimti atsakomybės dėl šių darbų trūkumų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teiginiais ir pažymi, kad ekspertų sudarytuose aktuose, aptariant su dažymo darbais susijusius trūkumus, konstatuota, jog šių darbų defektai pasireiškė: netolygiu dažų padengimu, dalies plotų neuždažymu, sakų nutekėjimu ant fasado ir kitais trūkumais. Akivaizdu, kad tokie ekspertų nustatyti trūkumai nenusiję su atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, t. y. ieškovės pateiktais netinkamos kokybės dažais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginti 149,22 Eur aptartų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

60. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi priteisti 1 064,07 Eur už langų ir durų tvirtinimo darbų trūkumus. Teigia, kad ieškovė nepateikė atsakovui atraminių kaladėlių, skirtų langų ir durų tvirtinimui, todėl vietoj plastikinių kaladėlių atsakovas panaudojo medžio kaladėles. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalis siejusiuose teisiniuose santykiuose atsakovas veikė kaip savo srities verslininkas profesionalas, todėl žinodamas ir suprasdamas, kokių medžiagų ir priemonių reikia tinkamam darbų (langų ir durų montavimo) atlikimui, turėjo jomis pasirūpinti, arba, esant šalių susitarimui, reikalauti jų iš ieškovės (užsakovės). Nepaneigta eksperto išvada dėl netinkamai atliktų langų ir durų montavimo darbų, atsakovas neįrodė ir tos aplinkybės, kad kreipėsi į ieškovę dėl tinkamų priemonių (medžiagų) tokiems darbams atlikti įsigijimo, todėl teismo išvada iš atsakovo priteisti aptariamų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias nustatė ekspertas, laikytina pagrįsta ir teisėta.

61. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus spręsdamas dėl ieškovei priteistinos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo sumos, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi eksperto S. M. sudaryto ekspertizės akto išvadomis ir, atsižvelgęs į atsakovo faktiškai atliktus darbus, teisingai nustatė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 7 486,67 Eur tokių išlaidų atlyginimas (7 785,64 Eur eksperto nurodyta darbų trūkumų šalinimo kaina, atėmus 298,97 Eur sumą už naujų gręžtinių monolitinių gelžbetonio pamatų ir plieninių įdėtinių dalių montavimo darbus, kurie susiję su atsakovo neatliktais terasos įrengimo darbais, todėl negali būti priskirti prie su trūkumais faktiškai atliktų darbų).

Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti už atliktus darbus

62. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės 6 578,94 Eur skolą už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikęs su atsakovo priešiniu reikalavimu, sumažino prašomą priteisti skolą 507,49 Eur suma, padaręs išvadą, kad atsakovas nėra už tokią sumą atlikęs palangių montavimo darbų, todėl priteisė atsakovui iš ieškovės 6 071,45 Eur.

63. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vietoj to, jog nepriteistų atlygio tik už palangių nuolajų tvirtinimo darbus (eksperto D. K. apskaičiuota palangių nuolajų tvirtinimo darbų kaina sudaro 84,51 Eur vertę), iš vienašaliame atsakovo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytos sumos be pagrindo nepriteisė ir už faktiškai atliktus langų montavimo bei angų platinimo darbus.

64. Teisėjų kolegija sutinka su pirmiau nurodytais atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Atsakovo parengtame atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad langų montavimo, angų platinimo, palangių renovacijos ir darbo su medžiagomis kaina yra 592 Eur, t. y. tokia nurodyta bendra viso namo langų montavimo, angų platinimo ir palangių renovacijos darbų kaina. Ekspertų D. K. ir S. M. ekspertizės aktuose nurodyta, kad atsakovas nėra sumontavęs tik dalies palangių nuolajų (D. K. ekspertizės akto 111 puslapis; eksperto S. M. ekspertizės akto 43 puslapis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nėra atlikęs terasos įrengimo darbų. Atsakovas nurodo, kad terasos palangės ilgis yra 6,4 metrai (teisėjų kolegija atsakovo nuorodą dėl terasos palangės ilgio pripažįsta pagrįsta, nes šis skaičius artimas eksperto D. K. ekspertizės akte įvardintam neįrengtų palangių nuolajų kiekiui (ilgiui), t. y. 7 metrams (D. K. ekspertizės akto 108 puslapis); atsakovo skaičiavimu, jų įrengimo kaina sudarytų 32,98 Eur, todėl ši suma gali būti atimta iš prašomos priteisti skolos sumos. Visgi, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde teikdamas skaičiavimus, atsakovas remiasi eksperto D. K. išvadomis, nors, kaip jau išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek nustatant ieškovei priteistiną darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, tiek atsakovui priteistiną skolos sumą, reikia vadovautis eksperto S. M. ekspertizės aktu ir jame pateiktais skaičiavimais (šios nutarties 52 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendžiant dėl atsakovui priteistinos skolos, teismui buvo pagrindas nepriteisti sumos, kurią sudaro terasos palangių nuolajų tvirtinimo darbų vertė, t. y. 63,55 Eur (eksperto S. M. išvadoje nurodyta, kad 1 metro palangių nuolajos pakeitimo kaina yra 9,93 Eur, todėl laikantis pozicijos, kad neįrengta 6,4 metrai terasos palangės nuolajų, bendra jų įrengimo kaina sudarytų 63,55 Eur sumą, kuri nepriteistina atsakovui kaip skola už darbus).

65. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad iš atsakovo parengto darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriame fiksuojama, jog atliktų darbų vertė sudaro 41 025,94 Eur, atėmus neįrengtų palangių nuolajų montavimo darbų vertę – 63,55 Eur, laikytina, kad atsakovas turi teisę į 40 962,39 Eur atliktų darbų vertės atlyginimą. Byloje nustačius, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 34 447 Eur, konstatuotina, jog ieškovė skolinga atsakovui už atliktus rangos darbus 6 515,39 Eur sumą.

66. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui buvo sumokėta didesnė suma – „beveik 40 000 Eur“ ir tai esą patvirtina antstolės B. T. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nesant kitų įrodymų, kurie pagrįstų šį apeliantės teiginį, nėra pakankamas patvirtinti faktui, kad atsakovui buvo sumokėta didesnė suma, nei šalys pripažino bylos nagrinėjimo metu, t. y. 34 447 Eur.

67. Pirma, kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, antstolės sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta konkreti už darbus mokėta (atsakovo gauta) suma. Antra, pokalbio su antstole metu atsakovas neturėjo galimybių pasitikrinti realiai gautų mokėjimų sumos. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus atsakovo žodžius ieškovė interpretuoja sau palankia linkme, nors jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginių pagrįstumą, nepateikia.

68. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 6 515,39 Eur atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

69. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas teigia, kad įvertinus ieškovės vaidmenį statybos darbų procese ir jos realiai gautą naudą, teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė prašo šią teismo sprendimo dalį pakeisti, padidinant jai priteistą žalos atlyginimą iki 2 500 Eur.

70. Pasisakant dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, siejamų su neturtinės žalos atsiradimo aplinkybėmis, dar kartą primintina, kad bylos šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė buvo vartotoja.

71. Atsakovas nurodo, kad ieškovė kontroliavo atliekamų darbų procesą, teikė medžiagas darbams, todėl esą nepagrįstai pripažinta, kad ji patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. CK 6.689 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai įtvirtina užsakovo (šiuo atveju užsakove buvo ieškovė) teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę. Ši aplinkybė nepašalina užsakovo (vartotojo) teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kurių nereglamentuoja vartojimo rangos santykiams taikytinos teisės normos (CK 6.672–6.680 straipsniai), taikomos CK šeštos knygos XXXIII skyriaus 3 skirsnio „Statybos ranga“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 9 punktas) ir tai nepaneigia teisinių santykių kvalifikavimo vartojimo teisiniais santykiais pagrindo.

72. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta VTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 22 punktas).

73. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 40 punktas).

74. Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nekokybiškai atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nepatogumų ir rūpesčių, negalėjo naudotis gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovas nesutiko pašalinti nustatytus atliktų darbų trūkumus; siekdama apginti savo teises, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, bylos nagrinėjimo metu patyrė naujas išlaidas (pavyzdžiui, dėl ekspertizės atlikimo), todėl yra pagrindas konstatuoti jos patirtos neturtinės žalos faktą. Nors ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nuo 2 500 Eur iki 1 500 Eur, teisėjų kolegijos įsitikinimu, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis, nustatytas pagal individualų byloje tirtų faktinių aplinkybių įvertinimą, yra protingas, sąžiningas ir teisingas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, šios teismo sprendimo dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą įrodančių aplinkybių neįvardija; subjektyvaus pobūdžio ir abstraktaus turinio apeliantės teiginiai dėl per mažo priteisto neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius teisingai kvalifikavo vartojimo rangos sutartiniais santykiais, ir, remdamasis eksperto S. M. išvadomis, pagrįstai pripažino, jog ieškovei priteistina 7 486,67 Eur suma statybos rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti, taip pat pagrįstai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis šia išvada, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinį patenkinant iš dalies, ieškovei G. K. iš atsakovo K. B. priteista iš viso 8 986,67 Eur suma, paliekama nepakeista.

76. Įvertinus skundžiamo sprendimo dalį, kuria išspręstas priešieškinis, nustatyta, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo prašomos priteisti skolos už atliktus darbus atėmė visą palangių montavimo ir angų platinimo darbų kainą, o ne tik neįrengtos terasos palangės nuolajos tvirtinimo kainą, todėl ši teismo sprendimo dalis pakeistina, nurodant, kad priešieškinis tenkinamas iš dalies ir iš ieškovės G. K. priteisiama atsakovui K. B. 6 515,39 Eur skola už darbus bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. spalio 7 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

77. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų procentine išraiška bei šalims priteistomis bylinėjimosi išlaidų sumomis.

78. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais pagrindais iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytos atsakovo apeliacinio skundo dalies iš esmės nepasisako, nes tai neturi reikšmės šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimui.

79. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 9 634 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 874 Eur žyminis mokestis (ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus, teismas nusprendė ieškovei grąžinti 524 Eur žyminio mokesčio ir ši sprendimo dalis nėra ginčijama), 2 150 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 000 Eur eksperto konsultacijos išlaidos, 480 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 1 500 Eur pirmosios ekspertizės apmokėjimo išlaidos, 3 630 Eur pakartotinės ekspertizės apmokėjimo išlaidos. Atsakovas patyrė 348 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (148 Eur žyminis mokestis, 200 Eur eksperto atvykimo į teismą apmokėjimo išlaidos). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos apeliaciniuose skunduose neginčijamos.

80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Analogiška taisyklė taikoma ir priešieškinio išsprendimo atžvilgiu.

81. Kasacinio teismo nutartyse nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

82. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tokiai proceso šaliai pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

83. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir į aplinkybę, kad šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo siekiama konkrečia sumine išraiška apibrėžto ginčo išsprendimo rezultato (atitinkamų piniginių sumų priteisimo arba nepriteisimo iš antrosios šalies), laikosi nuostatos, jog teisingiausias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims būdas yra visų ginčo sumų sudėjimas bei įvertinimas kiekvienai šaliai tenkančių mokėjimų kontekste. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020, 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-410-464/2022).

84. Įvertinus bendrą ginčo sumą byloje – 46 070,64 Eur (ieškinio ir priešieškinio reikalavimai), taip pat atitinkamai pagal galutinį ginčo išsprendimo rezultatą ieškovės gautą turtinę naudą – 9 050,22 Eur (priteista ieškinio reikalavimų suma – 8 986,67 Eur ir atmesta priešieškinio reikalavimų suma – 63,55 Eur), ir atsakovo gautą turtinę naudą – 37 020,42 Eur (priteista priešieškinio reikalavimų suma – 6 515,39 Eur ir atmesta ieškinio reikalavimų suma – 30 505,03 Eur), laikytina, kad yra patenkinta 20 proc. ieškinio reikalavimų bei 80 proc. priešieškinio reikalavimų. Tad ieškovei priteistina 1 927 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (20 proc. nuo 9 634 Eur), o atsakovui – 278 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (80 proc. nuo 348 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tarpusavyje įskaičius šalims atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteisiama atlyginti 1 649 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų.

85. Apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 774 Eur žyminio mokesčio, atsakovas – 88 Eur mokesčio. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus dėl 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

86. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas. Kadangi ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą neteikė, o jos apeliacinis skundas atmetamas, prašymas atlyginti apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo 3 906,41 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo ginčijamos sumos jam priteisė 63,55 Eur, todėl laikytina, kad yra patenkinti 2 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovui priteistina atlyginti 2 proc. jo patirtų išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro 2 Eur.

87. Kadangi atsakovui priteistino bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo suma (2 Eur) yra itin maža, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prasmės atskirai nurodyti dėl tokios išlaidų sumos atsakovui priteisimo, bet tikslinga ir racionalu koreguoti šios nutarties 84 punkte nurodytą ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, jį sumažinant 2 Eur suma iki 1 647 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo K. B. priešieškinis patenkintas iš dalies, ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 515,39 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų ir 39 centus) skolą už darbus, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 6 515,39 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos – 2020 m. spalio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant ieškovei G. K. priteistą iš atsakovo K. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 1 647 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų).

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas G. K. ieškinys, atmesta dalis jos ieškinio ir atsakovo K. B. priešieškinio, taip pat nuspręsta grąžinti ieškovei G. K. 524 Eur žyminio mokesčio, palikti nepakeistas.

Teisėjai Gintaras PečiulisIrmantas ŠulcasAldona Tilindienė