Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Š. atstovės advokatės L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8346-214/2015 pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų ( suinteresuoti asmenys: antstolis R. B., D. Š., L. Š., AB SEB bankas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

A. R. B. 2015-02-26 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą bei skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0085/14/00505, 0085/14/00504, 0085/14/00503 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0085/14/00505, užvestą pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-1490/2014 02 28, išduotą Vilniaus m. 14-asis notarų biuro dėl 1 261 973,18 Eur skolos su palūkanomis ir delspinigiais, 5 proc. dydžio metinių palūkanų iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 1 152 Lt notaro atlyginimo išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojo AB SEB banko naudai. Pagal minėtą vykdomąjį įrašą nukreiptas išieškojimas į skolos užtikrinimui išieškotojui AB SEB bankui įkeistą daiktą – žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,04 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį R. Š.. Taip pat jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0085/14/00504 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-1488/2014 02 28, išduotą Vilniaus m. 14-asis notarų biuro dėl 1 261 973,18 Eur skolos su palūkanomis ir delspinigiais, 5 proc. dydžio metinių palūkanų iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei 1 166,40 Lt notaro atlyginimo išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojo AB SEB banko naudai. Pagal minėtą vykdomąjį įrašą nukreiptas išieškojimas į skolos užtikrinimui išieškotojui AB SEB bankui įkeistą daiktą – žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0587 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį įkaito davėjai L. Š.. R. Š. 2014-08-21 buvo asmeniškai antstolio R. B. kontoroje įteikti šie antstolio surašyti dokumentai: 2014-03-10 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-2856, 2014-03-10 patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-2850 bei 2014-03-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-2851, 2014-06-11 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei 2014-06-11 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., 2014-07-17 patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti Nr. S-7354. Į. R. Š. raginime aiškiai nurodytos skolininko teisės ir pareigos, kurių viena iš pareigų nurodyta skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Tačiau skolininkas, gavęs nurodytus antstolio surašytus dokumentus, tame tarpe ir 2014-07-17 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti Nr. S-7354 paskyrimo, tyčia nesidomėjo vykdymo eiga, tokiu savo neveikimu visiškai ignoruodamas savo pareigą. Be to, tiek 2014-09-17 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-9104 ir Nr. S-9103 (išsiųsti registruota pašto siunta 2014-09-18 per kurjerį UAB „Samus“) bei 2015-01-09 pranešimas Nr. S-00383 ir 2015-01-08 pranešimas Nr. S-00148 apie paskelbtas varžytynes (išsiųsti registruota pašto siunta 2015-01-16 per kurjerį UAB „Samus“) R. Š. ir L. Š. buvo išsiųsti registruoti paštu jų žinomais deklaruotos gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini). Kadangi visi procesiniai dokumentai antstolio buvo siunčiami skolininkui tinkamai, eksperto nustatytos žemės sklypų vertės nenuginčytos, motyvuotų prieštaravimų nepateikta, nėra jokio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais organizuojant ir skelbiant pirmąsias varžytynes paminėtiems žemės sklypams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirma, negalima sutikti su teismo argumentais dėl pareiškėjo informavimo, kadangi teismas visiškai formaliai vertino pareiškėjo teisę būti tinkamai informuotam apie antstolio vykdomus veiksmus. Nutartyje teigiama, kad vykdymo proceso dalyviams procesiniai dokumentai CPK vykdymo procese numatytais atvejais siunčiami registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktais, praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, o dokumentų neįteikimas skolininko gyvenamosios vietos adresu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė vykdymo proceso normas dėl dokumentų įteikimo pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių pasekmes, t.y. faktą, jog turto pardavimas nulemia skolininko turtinę padėtį (dažnu atveju – jos žymų pablogėjimą) ir šiuo atveju, kai kalbama apie 39 388 Eur (135 998,89 Lt) vertės sandorį, antstolis turėtų ne vien formaliai išsiųsti pranešimą ir laikyti jį įteiktu praėjus 5 dienoms nuo siuntos išsiuntimo, bet ir įsitikinti apie siuntos įteikimą. Šiuo atveju, vadovaujantis protingumo principais (CK 1.5 str.), buvo galima tikėtis konstruktyvesnio antstolio komunikavimo. Pareiškėjui buvo netinkamai įteikti antstolio procesiniai dokumentai, skolininkas negalėjo žinoti, iki kada jis gali pasinaudoti nurodyta teise pats susirasti pirkėją, tokiu būdu buvo akivaizdžiai apribotos pareiškėjo teisės.

Antra, varžytynės turi būti laikoma kraštutine priemone išieškant skolą. Šio turto pardavimas iš varžytynių yra drastiškas veiksmas, nesuderinamas su teisingumo vykdymu bei antstolio pareigomis. Antstolis šiuo atveju išskirtinai vadovavosi tik išieškotojo AB SEB bankas interesais. Antstolio pareiga atsižvelgti ir į skolininko interesus yra numatyta LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., kurioje numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi vykdymo procesas yra grindžiamas ir bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš pareiškėjo R. Š. išieškoma suma yra 4 358 507,40 Lt, skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų iki vykdomojo rašto visiško įvykdymo ir 1 152 Lt vykdymo išlaidų Nekilnojamojo turto pardavimo pirmose varžytynėse kaina yra 39 388 Eur (135 998,89 Lt), kuri yra ženkliai mažesnė už išieškomą sumą. Negana to, pareiškėjas negalėjo susipažinti su būtent pradinę Nekilnojamojo turto kainą nulėmusio turto vertinimo duomenimis, todėl negalėjo teikti savo prieštaravimų dėl kainos nustatymo, nors būtent kaina yra vienas svarbiausių dalykų užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo sprendimų vykdymo stadijoje antstolis privalo siekti, kad būtų užtikrintas išieškotojo ir skolininko lygiateisiškumas, teisingumas ir kiti teisės principai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti išieškotojo reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus, šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (LAT 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (LAT 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).Nagrinėjamos bylos atveju, antstolis netinkamai įvykdė savo pareigą objektyviai įvertinti minėto turto vertę ir dėl šios priežasties buvo nustatyta neteisinga pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina. Pirmųjų varžytynių turto pradinė kaina neatitinka rinkos vertės. Į pastaruosius argumentus priimdamas ginčijamą nutartį teismas neatsižvelgė ir jais nesivadovavo.

Trečia, CPK 185 str. nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šios situacijos atveju, pareiškėjo manymu, teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios daro esminę įtaką turto kainai, t.y. tik lakoniškai nurodė, jog turto eksploatavimas nėra esminis dalykas šioje situacijoje, kas manytina neatitinka aukščiau išdėstyto teisės aiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis nebuvo tinamai informuotas apie varžytynių vykdymo eigą, dėl to pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise surasti turto pirkėją, susipažinti su pradinę nekilnojamojo turto kainą nulėmusiais turto vertinimo duomenimis ir kad parduodamo turto kaina galimai nustatyta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bei vykdomųjų bylų medžiagą, taip pat įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (LAT 2005-09-07 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2008-12-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-564/2008; ir kt.). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (LAT 2008-12-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-564/2008).

CPK 604 straipsnis numato, jog procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo. Pažymėtina, kad siekiant išvengti galimo skolininko teisių pažeidimo, CPK 657 straipsnyje numatyta, jog skolininkui pirmiausia turi būti įteiktas raginimas, kuris negali būtį įteiktas CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. T. y. skolininkas apie vykdomosios bylos pradžią turi būti informuotas asmeniškai. Ir tik po to, atsižvelgiant ir į kitas normas (pvz.: skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga), leidžiama skolininkui dokumentus įteikti CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirminiai procesiniai dokumentai, t. y.: 2014-03-10 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-2856, 2014-03-10 patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-2849, Nr. S-2850 bei Nr. S-2851, 2014-03-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimas, 2014-06-11 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas žemės sklypas ( duomenys neskelbtini) 2014-07-17 bei 2014-06-11 turto arešto aktas, kuriuo areštuotas žemės sklypas( duomenys neskelbtini) , patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti Nr. S-7354 (vykd. b. Nr. 0085/14/00503, b. l. 7–9, 11, 53–57, 60, vykd. b. Nr. 0085/14/00504, b. l. 14–17, 18, vykd. b. Nr. 0085/14/00505, b. l. 15–18, 20) R. Š. 2014-08-21 buvo asmeniškai įteikti antstolio R. B. kontoroje. R. Š. ir L. Š. jų žinomais deklaruotos gyvenamosios vietos adresais ( duomenys neskelbtini) per kurjerį UAB „Samus“ 2014-09-18 registruoti paštu buvo išsiųsti šie dokumentai: 2014-09-17 patvarkymai dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-9104 ir Nr. S-9103 (vykd. b. Nr. 0085/14/00505, b. l. 68–69) bei 2015-01-16 registruoti paštu buvo išsiųsti šie dokumentai: 2015-01-09 pranešimas Nr. S-00383 ir 2015-01-08 pranešimas Nr. S-00148 apie paskelbtas varžytynes (vykd. b. Nr. 0085/14/00505, b. l. 88–96). Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Taigi, nuo šio momento apeliantas turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, taip pat nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 644 str. 2 p., 4 p.), o taip pat naudotis kitomis CPK jam suteiktomis teisėmis, įskaitant ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 str. 2 p.), ieškoti parduodamo turto pirkėjų (CPK 704 str. 1 d.). Aplinkybė, kad apeliantas vengė atsiimti dokumentus ir jų neatsiėmė, nereiškia, kad dėl to buvo pažeistos jo teisės, ir kad atitinkamas jo teises pažeidė antstolis. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamomis teisėmis apeliantas nesinaudojo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis savo pareigą pranešti apie vykdymo proceso metu priimtus patvarkymus įvykdė netinkamai (CPK 604 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas iš esmės nesutinka ir su tuo, jog negalėjo susipažinti su būtent pradinę nekilnojamojo turto kainą nulėmusio turto vertinimo duomenimis, todėl negalėjo teikti savo prieštaravimų dėl kainos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo, iš esmės sutinka su teismo motyvais, kad antstolis, nustatydamas nurodyto ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso stadijų – tai turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas (CPK 681 str.). Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) apsauga. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyti du savarankiški pagrindai skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti: skolininko ar išieškotojo prieštaravimas antstolio atliktam vertinimui; antstolio abejonės dėl turto vertės. Šiuo atveju dėl eksperto nustatytos turto vertės tik galima pareikšti motyvuotus prieštaravimus antstoliui, tačiau pareiškėjas tokių motyvuotų prieštaravimų nepateikė iki šios dienos. Be to, varžytynėse paskelbtų žemės sklypų pradinės kainos be abejo yra žemesnės 20 proc., negu rinkos, nes LR CPK 718 str. numato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. Antstoliai turtą vertinti gali vadovaudamiesi CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o kai turtą vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).

Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų apie priežastis, dėl kurių jie negalėjo susipažinti su pradinę nekilnojamojo turto kainą nulėmusiais turto vertinimo duomenimis, nepateikė jokių įrodymų apie rastą atitinkamo turto pirkėją, ar kad toks pirkėjas galėjo būti rastas, o šias aplinkybes atskirajame skunde grindė tik deklaratyviais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo pareigos domėtis vykdymo proceso eiga bei bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu nevykdymas negali būti pagrindu konstatuoti antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, žinodamas apie antstolio atliekamus priverstinius vykdymo veiksmus, nukreiptus į žemės sklypus (esančius adresu duomenys neskelbtini)), nes lankėsi antstolio kontoroje, jam pasirašytinai buvo įteikti procesiniai dokumentai, sužinojęs apie varžytynes, taip ir neatvyko į antstolio kontorą susipažinti su turto vertės ekspertizės ataskaitomis, patvarkymais dėl vertės nustatymo iki šios dienos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pats neveikdamas tokiais veiksmais sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Be to, jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau tokio siūlymo iki šios dienos pateikta nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.