- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- e2-137-544/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00512-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- P. Č.
- Advokatai
- Simonas Janušaitis, Dalius Boreika
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Simonui Janušaičiui, atsakovo atstovui advokatui Daliui Boreikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu/nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-137-544/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ ieškinį atsakovui P. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) UAB „Deiga“ procesiniuose dokumentuose ir jos atstovai teismo posėdžiuose, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo P. Č. 58 289 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad BUAB „Deigai“ iškelta bankroto byla, todėl nemokumo administratorė reiškia ieškinį atsakovui gindama bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus, kadangi iš jai perduotų įmonės dokumentų nustatė, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios atsakovas tinkamai pagal sutartyje numatytas sąlygas ir tvarką neįvykdė, nes neatsiskaitė su ieškove už atliktus statybos rangos darbus.
3. Paaiškino, kad pagal tarp šalių sudarytos rangos sutarties 1.1, 1.2 punktus rangovė (ieškovė) sutartyje numatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika turėjo atlikti atsakovo namo (duomenys neskelbtini) pamatų įrengimo darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui (atsakovui) šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangos sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, jog apmokėjimas atliekamas užsakovui pasirašius darbų perdavimo – priėmimo aktą pagal rangovo pateiktą sąskaitą per 10 dienų nuo akto pasirašymo dienos.
4. 2019 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta pažyma Nr. PAS-4 apie ieškovės atliktų darbų išlaidų vertę, 2019 m. gruodžio 30 d. šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 27 226,67 Eur, kuriuos atsakovas ieškovei sumokėjo. Tačiau po 2019 m. gruodžio 30 d. sąskaitos išrašymo, nors naujos rangos sutarties ir nesudarė, 2020 metais ieškovė toliau tęsė statybos darbus atsakovo naudai. Pagal 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. PAS-5 ieškovė atsakovui priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini) buvo atlikusi darbų už 58 289 Eur (apdailos darbai, inžinerijos įrengimas, stogelio stiklinimas, statybvietės išlaidos). Šį aktą pasirašė tik ieškovė, o atsakovas darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė galimai nenorėdamas mokėti už ieškovės atliktus darbus. Kadangi atsakovas pažeidė rangos sutarties 5.2 punktą ir nesumokėjo ieškovei priklausančio užmokesčio už atliktus statybos rangos darbus, vadovaujantis sudaryta sutartimi ir CK 6.681 straipsnio nuostatomis, jis turi sumokėti 58 289 Eur pagal 2020 m. gegužės 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. DEG 00747.
5. Pažymėjo, kad ieškovė sąžiningai įvykdė savo įsipareigojimus, bendradarbiavo ir tarėsi, 2020 m. birželio 11 d. prieš pat bankroto bylos iškėlimą išsiuntė atsakovui pranešimą su darbų priėmimo aktu, pažymą apie atliktų darbų vertę, sąskaitą faktūrą ir suteikė 3 darbo dienų terminą 58 289 Eur skolai sumokėti. Atsakovas į šį raginimą nereagavo, pažymos apie atliktus darbus, atliktų darbų priėmimo perdavimo akto Nr. PAS-5 nepasirašė, atsakymo nepateikė, nors skolos neginčijo, jos nesumokėjo, todėl tokie atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip nesąžiningi ieškovės atžvilgiu ir pažeidžiantys pagrindinius prievolių vykdymo principus.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad, nors atsakovas tvirtina, jog 2020 metais ieškovė atsakovo statybos objekte darbų nevykdė, į bylą pateiktos atliktus darbus pagrindžiančios PVM sąskaitos faktūros, įskantant ir 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą, išrašytą už UAB „Storent“ suteiktas paslaugas – statybos įrangos nuomą adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2020-01-01 iki 2020-01-23, patvirtina, kad statybos darbai vyko toliau ir kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos yra susijusios su atsakovui priklausančiu statybos objektu. Šios sąskaitos faktūros, ieškovės vertinimu, nors ir yra išrašytos už laikotarpį nuo 2018 metų, tačiau jos atsakovui nebuvo pateiktos apmokėti, nes darbai nebuvo galutinai baigti arba buvo tam tikrų trūkumų. Tačiau į galutinę ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą buvo įtraukti visi atlikti darbai, neatsižvelgiant į šalių nesutarimus ar kitas aplinkybes. Mano, kad minėtos sąskaitos faktūros pagrindžia atsakovui išrašytą ginčijamą 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEG 00747, kurią jis atsisako apmokėti.
7. Nurodo, kad pagal ieškovės buhalterinius medžiagų nurašymo aktus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. statybos darbams atlikti buvo nurašytos 1 747 452,94 Eur vertės statybinės medžiagos ir tai taip pat įrodo, jog ieškovė toliau vykdė statybos rangos darbus atsakovo objekte. Minėtos medžiagos buvo vežamos tiesiai į atsakovo statybų objektą ir panaudotos statybos darbams atlikti. Pagal atliktų darbų aktą Nr. PAS-5, atsakovui buvo atlikti apdailos darbai, pagrindų ir inžinerijos įrengimas, stogelio stiklinimas, apmokėta už statybvietės išlaidas.
8. Paaiškino, kad pagal rangos sutartį ieškovė įsipareigojo pastatyti namą atsakovui nuo pamatų. Pagal pateiktus dokumentus matomas akivaizdus statybos darbų tęstinumas, nes nuo sutarties sudarymo pagal 2018 m. gruodžio 31 d. darbų priėmimo aktą Nr. PAS-1, 2019 m. sausio 4 d. darbų priėmimo aktą Nr. PAS-2, 2019 m. sausio 15 d. darbų priėmimo aktą Nr. PAS-3 ir pažymas apie atliktų darbų išlaidų vertę buvo atlikti gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statybos darbai, o pagal 2019 m. gruodžio 31 d. darbų priėmimo aktą Nr. PAS-4 ir pažymą apie atliktų darbų išlaidų vertę buvo pakloti smėlio pagrindai, sumontuoti vartai, langai, sutvarkyta aplinka.
9. Paaiškino, kad ginčijamoje sąskaitoje, akte ir pažymoje bei su jais pateiktose patirtų išlaidų PVM sąskaitose faktūrose atvaizduoti darbai, jiems atlikti naudotos medžiagos, įranga, išlaidos subrangovams ir kt. buvo už 2018-2020 metus, didžiąja dalimi apimant 2019 m. laikotarpį. Perduodant darbus 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovas nesutiko priimti kai kurių iki galo nepabaigtų darbų, todėl ieškovė dalies faktiškai atliktų darbų, jiems patirtų išlaidų neįtraukė į 2019 m. gruodžio 30 d. darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą planuodamas, kad šiuos darbus perduos kitu darbų perdavimo etapu ar perduodant galutinį darbų rezultatą. Kadangi ieškovė dėl mokumo problemų 2020 metais nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl, nutraukdama sutartinius santykius su atsakovu, minėtuose dokumentuose užfiksavo faktiškai atliktus darbus ir jų kainą. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.671 straipsniu, ieškovė turi teisę pagrįstai reikalauti atsiskaityti už faktiškai atliktus ir neapmokėtus darbus, nepriklausomai nuo jų atlikimo laikotarpio, o atsakovas neturėjo teisės atsisakyti už juos apmokėti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį visiškai atmesti, o 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės surašytą atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 pripažinti negaliojančiu.
11. Nurodė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti pamatų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini) ir perduoti darbų rezultatą atsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą.
12. Paaiškino, kad ieškovė darbų atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. atliko bendros 47 225,55 Eur vertės gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbus ir pateikė atsakovui 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 4 d., 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. gruodžio 30 d. pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktus Nr. PAS-1, PAS-2, PAS-3, PAS-4 ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kuriuos atsakovas darbus priėmė, pažymas ir aktus pasirašė ir visiškai apmokėjo 2019 m. vasario 4, 5 ir 11 d., 2020 m. sausio 3, 9, 24 dienomis.
13. Patvirtino, kad po 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovas statybos rangos darbų pagal rangos sutartį iš ieškovės neužsakinėjo, kainų nederino, lokalinių sąmatų darbams nesudarė, ieškovė objekte jokių statybos darbų neatliko, prašymų ar kvietimų priimti neva atliktus baigtus rangos darbus atsakovui neteikė, pranešimo apie ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą nepateikė. Apie ieškovės surašytą 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėnesį atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5, PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 58 289,00 Eur sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus šioje byloje. Kadangi negavo ieškovės kvietimo pasirašyti darbų perdavimo aktą, negalėjo pareikšti pretenzijų, faktiškai atsisakyti darbus priimti ar pradėti jais naudotis. Ieškovė nepateikė atsakovui po 2020 m. balandžio 30 d. siųsto rašto, kuriuo ieškovė būtų išreiškusi valią vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo aktą po to, kai atsakovas atsisakė pasirašyti aktą.
14. Atsakovo nuomone, ieškovė, pareikšdama ieškinį, pažeidė šalių sudarytos statybos rangos sutarties 6.7 punkte numatytą 30 dienų terminą ginčams spręsti derybų būdu, nes nemokumo administratorės 2021 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimas apmokėti skolą atsakovui įteiktas 2021 m. rugsėjo 4 d., o su ieškiniu į teismą kreiptasi 2021 m. rugsėjo 22 d., be to, buvo nustatytas tik 3 darbo dienų terminas skolai sumokėti.
15. Nemokumo administratorė pirminiu ir patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo ir 27 226,67 Eur skolą, ir 85 515,67 Eur skolą, o paskutiniu patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti 58 289 Eur skolą, nors reikalavimo dydis neturėtų būti skirtingas, nes jis turi būti grindžiamas tais pačiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, nemokumo administratorės kreditoriams pateiktame veiklos buvo planuotas ieškinio dėl 58 289 Eur žalos atlyginimo pateikimas BUAB „Deiga“ valdymo organams (dėl P. Č. darbų). Todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad ieškovės nemokumo administratorė, pareikšdama šį ieškinį, gali piktnaudžiauti procesine teise kreiptis į teismą.
16. Atsakovo vertinimu, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos vartojimo teisiniai santykiai, todėl turi būti vadovaujamasi ne tik bendrosiomis, bet ir specialiomis vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, įskaitant ir CK 6.674 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, bei CK 6.673 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus.
17. Paaiškino, kad ieškovė (rangovė) galėjo tikėtis gauti atlyginimą tik už tinkamai ir laiku atliktus bei nustatyta atsakovo priimtus statybos rangos darbus. Pateikti finansinės paskaitos dokumentai (šalių pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų priėmimo aktai, banko sąskaitų išrašai, kasos pajamų orderiai) patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą apmokėti ieškovei už užsakytus, faktiškai atliktus ir priimtus statybos darbus.
18. Patikslintą ieškinį priteisti 58 289 Eur skolą ieškovė grindžia aplinkybe, kad ji atliko daugiau darbų, nei buvo nurodyta suderintoje lokalinėje sąmatoje. Tačiau rangos sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad sutarties kaina yra už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius, pagal suderintas su atsakovu kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje. Nors 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo akte Nr. PAS-5 nurodyta, kad šie darbai atlikti pagal su atsakovu pasirašytą ir suderintą Lokalinę sąmatą Nr. 4, tačiau ji į bylą nepateikta. Nepateikdama šios sąmatos, ieškovė neįrodė, kad ji tinkamai įvykdė pareigą iki sutarties sudarymo suteikti atsakovui (vartotojui) būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus papildomai atlikti darbus, įskaitant jų rūšis ir kainą. Atsakovui nepatvirtinus ieškovės sudarytos lokalinės sąmatos Nr. 4, jeigu ji buvo sudaryta, ieškovė (verslininkė) negalėjo atlikti papildomų darbų, dėl kurių apmokėjimo buvo nesusitarta ir reikalauti atsakovo už tokius nesutartus darbus apmokėti (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).
19. Paaiškino, kad nei darbų rūšies, nei kiekių, nei darbų kainų lokalinėje sąmatoje Nr. 4 su ieškove niekada nederino ir jos nepasirašė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų suderinusi su atsakovu darbų kainas, nepateikė atsakovui būsimų darbų lokalinės sąmatos, o iš ginčijamų 2020 m. balandžio 30 d. dokumentų sunku suprasti, kokius būtent konkrečius statybos darbus ieškovė juose nurodė ir kokias statybines medžiagas bei kokius mechanizmus šių darbų atlikimui naudojo. Kadangi ieškovė neįrodė, kad šalys susitarė dėl didesnės darbų apimties papildomu susitarimu ar kad atsakovas kitokiu būdu raštu buvo išreiškęs valią dėl pasikeitusių darbų apimties ir sutikęs su tokių darbų kaina, tai pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalį atsakovas neturi pareigos mokėti už statybos darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje (lokalinėje sąmatoje) ir kurių jis nepriėmė.
20. Atsakovo manymu, faktą, kad 2020 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita faktūra DEG Nr. 00747 yra išrašyta nepagrįstai, patvirtina ir tai, kad visas ankstesnės PVM sąskaitas faktūras atsakovui išrašydavo ieškovės buhalterė, tačiau minėtą sąskaitą faktūrą pasirašė galimai ją fiktyviai išrašęs buvęs ieškovės direktorius A. P., siekdamas išvengti pareigos perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei ir sumažinti savo materialinę atsakomybę.
21. Atsakovas pažymėjo, kad nėra gavęs iš ieškovės 2020 m. birželio 11 d. rašto ir jo priedų, ką patvirtino ir Lietuvos pašto pateikti duomenys, todėl neturėjo pareigos pradėti darbų priėmimą iš ieškovės. Nežiūrint to, minėtame rašte nurodyta apie nepilnai užbaigtus ieškovės darbus atsakovo objekte, kurių nebebus galima padaryti, tuo tarpu 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje, atliktų darbų priėmimo akte Nr. PAS-5 bei 2020 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje jau nurodoma apie pilnai užbaigtus rangos darbus. Ieškovei neinformavus atsakovo apie neva tai atliktus darbus, neperdavus atliktų darbų atsakovui ir nesuteikus jam galimybės dalyvauti darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo procedūroje ir pareikšti savo nesutikimą, pastabas dėl darbų ir jų kokybės ir netgi ieškovei vienašališkai neužaktavus atliktų darbų, jokia PVM sąskaita faktūra negalėjo būti surašyta ir pateikta atsakovui apmokėjimui, todėl ji negali sukurti atsakovui teisinės pareigos ją apmokėti. Ieškovė, neturėdama vienašališkai A. P. pasirašyto darbų priėmimo akto, neturėjo teisės kreiptis į teismą ir reikalauti skolos už neva tai atliktus statybos rangos darbus.
22. Paaiškino, kad atsargų nurašymo aktai už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., pagal kuriuos UAB „Deiga“ buhalterinėje apskaitoje nurašė atsargų (medžiagų) už 1 747453,93 Eur, neįrodo, kad nurašymo aktuose nurodytos statybinės medžiagos buvo vežamos tiesiai į atsakovo statytų objektą ir panaudotos jame atliekant statybos darbus, nes: aktai nepatvirtinti bendrovės vadovo ir buvusios buhalterės; nepateikti įrodymai, kaip šie dokumentai susiję su atsakovu; atsakovo name nėra nurašymo akte minimų 20 balkonų ir jų stogelių; 2020 m. vasario ir kovo mėnesių nurašymo aktuose nurodyto cemento, tinko, betono, glaisto panaudojimas šaltuoju metu laiku lauko sąlygomis faktiškai neįmanomas; aktuose nurodyta, kad atsargos naudotos visuose padaliniuose ir visose grupėse, o ieškovė 2020 m. sausio - balandžio mėnesiais vykdė didelės apimties statybos rangos darbus daugelyje kitų statybos objektų ir turėjo pelno.
23. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.1 punktą ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo namo pamatų įrengimo darbų kiekius, o ne pastatyti atsakovui namą iki pilno įrengimo, kaip kad pati tvirtina. 2020 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės nemokumo administratorė, išsiųsdama reikalavimą atsakovui dėl skolos sumokėjimo, į voką įdėjo ir 2018 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties Nr. PAS/18/09/10 kopiją, vadinasi, konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad, teikdama reikalavimą atsakovui, vadovaujasi būtent šią sutartimi, o ne kitais susitarimais. 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei užbaigus paskutinius savo statybos rangos darbus, atsakovas užbaigė gyvenamojo namo statybą, jį įsirengė, atliko vidaus apdailą ūkio būdu nedalyvaujant ieškovei. Namo statyba 100 procentų užbaigta 2021 m. birželio 4 d., ką patvirtina deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2021 m. rugpjūčio 16 d.
Atsiliepimas
24. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nei viename ieškinyje, nei dublike nebuvo nurodžiusi aplinkybių apie tai, kad prie bylos pridėtos PVM sąskaitos faktūros, nors ir yra išrašytos už senesnį laikotarpį, nebuvo pateiktos apmokėti atsakovui, nes darbai nebuvo galutinai baigti ar buvo tam tikrų trūkumų, bet galutine ginčijama PVM sąskaita faktūra buvo įtraukti visi atlikti darbai, neatsižvelgiant į su jais susijusius nesutarimus ar kitas aplinkybes. Be to, šie teiginiai nepatvirtinti byloje pateiktais įrodymais, yra neaiškūs ir prieštaringi. Neaišku, kokie 2021 m. balandžio 30 d. akte nurodyti darbai nebuvo galutinai baigti ar buvo tam tikrų trūkumų, nes pačiame akte apie tai nenurodyta. Minėtas tvirtinimas prieštarauja sekančiam ieškovės paaiškinimui, kad į galutinę ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą buvo įtraukti visi atlikti darbai, neatsižvelgiant į su jais susijusius nesutarimus ar kitas aplinkybes. Siurprizinis ieškovės teiginys, kad dėl tam tikrų atliktų darbų trūkumų buvo galima tartis ir derėtis dėl kainos sumažinimo, nes byloje nėra duomenų, koks asmuo, kada ir kam nurodė, prašė ar reikalavo tartis dėl neaišku kokių darbų trūkumų ar derėtis dėl kainos sumažinimo.
25. Vertino, kad ieškovės pateiktos 2018 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Storent“, MB „Apdailos studija“, UAB „Deimana“, UAB „Iris“ ir kitų trečiųjų asmenų sąskaitos faktūros byloje ieškovės įrodinėjamų aplinkybių neįrodo, nes jos išrašytos ieškovei, o atsakovas su minėtais juridiniais asmenimis jokių sutarčių nesudarė ir jiems jokių įsipareigojimų neturi. Be to, sąskaitos nepasirašytos, nežinomos kilmės, dalis jų neįskaitomos, dalis jų susiję su darbais Vilniaus mieste. PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o, ieškovei nepateikus sutarčių su minėtais trečiaisiais juridiniais asmenimis ir kitų jas lydinčių dokumentų, negalima spręsti, kad sąskaitose nurodytos prekės ir paslaugos yra susijusios su atsakovo objektu. UAB „Storent“ PVM sąskaitos faktūros ieškovei išrašytos už įrangos nuomą 2019 metais, tačiau pati ieškovė pripažino, kad atsakovas už per 2019 metais atliktus statybos rangos darbus yra atsiskaitęs. 2020 m. sausio 31 d. UAB „Storent“ PVM sąskaita faktūra INV0329162 už pastolių, bortelių, turėklių ir kt. nuomą išrašyta už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 iki 23 d., bet iš jos matyti, kad įranga išnuomota ne 2020 m. sausio 1 d., bet 2019 m. gegužės 2 d. ir kad ji užbaigus darbus iš karto nebuvo grąžinta UAB „Storent“. Todėl ji taip pat nepatvirtina fakto, kad ieškovė po 2019 m. gruodžio 31 d. vykdė statybos rangos darbus atsakovo objekte.
26. Nurodė, kad prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės surašytą 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 CK 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu ir pripažinti, kad atsakovas turėjo teisę pagrįstai atsisakyti jį pasirašyti. Nors minėtas aktas nepasirašytas abiejų šalių, nors jame nėra ieškovės vadovo A. P. žymos apie atsakovo atsisakymą jį pasirašyti ir ieškovės įrašo apie vienašališkai pasirašytą aktą, tačiau ieškovė jį vis tiek traktuoja kaip vienašališką darbų perdavimo atsakovui aktą, kuriuo bei jo pagrindu išrašytais dokumentais grindžia patikslintą ieškinį. Pažymėjo, jog, be minėto akto, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagal kokią sutartį ir suderintą su atsakovu lokalinę sąmatą ji atliko akte nurodomus darbus, kad tinkamai įvykdė CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatytą rangovo pareigą iki sutarties sudarymo suteikti atsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat kad darbus atliko tinkamai, nustatytais terminais ir tinkamai siekė perduoti atliktus darbus atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
27. Ieškinys atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr.eB2-466-866/2022 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d., UAB „Deiga“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Administravimas ir auditas“. 2021 m. vasario 9 d. teismo nutartimi (2021 m. birželio 17 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) patvirtintas, o 2021 m. liepos 12 d. ir 2021 m. spalio 12 d. nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2021 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2020 m. liepos 20 d. teismo nutartimi įmonės likvidavimo terminas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 29 d. Ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo pareiškė ieškovės BUAB „Deiga“ nemokumo administratorė gindama bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus.
29. Bylos duomenys rodo, kad bylos šalys UAB „Deiga“ ir P. Č. 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PAS/18/09/10 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti pamatų įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir perduoti darbų rezultatą atsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (1.1., 1.2. punktai). Atsakovas įsipareigojo suteikti galimybę atlikti statybos darbus pagal suderintas darbų atlikimo vietas ir laiką, priimti iš ieškovės tinkamai atliktus darbus, sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka (3.2.1., 3.2.2. punktai). Pagal sutarties 5.2. punktą, apmokėjimas turėjo būti atliekamas atsakovui pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą, pagal ieškovės pateiktą sąskaitą per 10 dienų po akto pasirašymo dienos. Sutarties kainą šalys nustatė už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu darbų kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje (Priedas Nr. 1) (2.1. punktas).
30. Nustatyta, kad ieškovė darbų atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. faktiškai atliko ir perdavė atsakovui 47 225,55 Eur vertės statybos rangos darbus. Atsakovas, susipažinęs faktiškai atliktais darbais ir jų kokybe, priėmė šiuos ieškovės atliktus darbus, pasirašė pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktus ir juos pilnai apmokėjo: 1) 2018 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-1, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-1, PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00513 8 288,50 Eur, kurią apmokėjo atsakovo dukra 2019 m. vasario 4 d.; 2) 2019 m. sausio 4 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-2, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-2, PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00516 7 562,50 Eur, kurią apmokėjo atsakovo dukra 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. kovo 6 d.; 3) 2019 m. sausio 15 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-3, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-3, PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00517 4 147,88 Eur, kurią apmokėjo atsakovo dukra 2019 m. vasario 5 d.; 4) 2019 m. gruodžio 30 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-4, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-4, PVM sąskaitą-faktūrą DEG Nr. 00656 27 226,67 Eur (pagal Lokalinę sąmatą Nr. 3), kurią atsakovas apmokėjo grynaisiais pinigais 2020 m. sausio 3, 9, 24 d.. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
31. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas su ieškove susitarė dėl didesnės apimties, nei namo pamatų įrengimas, statybos rangos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini) po 2019 m. gruodžio 31 d., ar suderino statybos rangos darbų apimtis ir kainą pagal lokalines sąmatas ar kitus dokumentus, ar ieškovė faktiškai atliko rangos darbus, nurodytus jos atsakovui išrašytoje 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. PAS-5 už 2020 m. balandžio mėnesį apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo akte Nr. PAS-5, PVM sąskaitoje faktūroje DEG Nr. 00747 58 289,00 Eur, ar ieškovė informavo ieškovą apie šių darbų baigtį ir pakvietė atsakovą juos priimti bei pasirašyti jų perdavimo aktą, ar atsakovas darbus priėmė, jei ne - ar pagrįstai nepasirašė atliktų darbų priėmimo akto, taip pat ar ieškovė pagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą po to, kai atsakovas atsisakė jį pasirašyti bei jo pagrindu išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 58 289,00 Eur bei ar atsakovas turi pareigą ją apmokėti.
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismo vertinimu, ieškovė BUAB „Deiga“ neįrodė ieškinio pagrindo, kuriuo remdamasi ji pareiškė materialinį teisinį reikalavimą priteisti iš atsakovo P. Č. 58 289,00 Eur skolą pagal Rangos sutartį, o atsakovas įrodė savo atsikirtimų pagrindus, kuriais remdamasis prašė ieškinį atmesti, todėl ieškinys atmetamas dėl šių argumentų ir motyvų.
34. Minėta, kad Rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti tik pamatų įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė tvirtino, kad ir po 2019 m. gruodžio 30 d. sąskaitos, kurią atsakovas apmokėjo, išrašymo 2020 metais ji ir toliau nuosekliai tęsė rangos darbus atsakovo objekte, nes pagal Rangos sutartį ieškovė įsipareigojo pastatyti namą atsakovui nuo pamatų iki jo įrengimo, ir 2020 m. balandžio 30 dienai pagal atliktų darbų aktą Nr. PAS-5 buvo atlikusi darbų už 58 289 Eur (apdailos darbai, pagrindų inžinerijos įrengimas, stogelio stiklinimas, statybvietės išlaidos). Atsakovas šias ieškovės nurodytas aplinkybes nuosekliai neigė, tvirtindamas, jog namo statyba baigta ne ieškovei vykdant darbus pagal Rangos sutartį, o ūkio būdu 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikiant Nekilnojamojo turto registrui deklaraciją. Ieškovė nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių tikrai buvo susitarimas dėl tolesnių rangos darbų atlikimo iki visiško namo pastatymo ir įrengimo, kad su ieškovu buvo suderintas tolesnis rangos darbų kiekis ir kaina pagal Rangos sutarties sąlygas. Liudytoju apklaustas buvęs UAB „Deiga“ direktorius A. P. parodė, kad su atsakovu buvo sudaryta viena rangos sutartis dėl pamatų įrengimo, kad bendrovė darbus vykdė iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad namą atsakovas statė pats ir jam padėjo kiti asmenys. Bylos duomenys rodo, kad sutarties kainą šalys nustatė už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu darbų kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje (2.1. punktas). Nors 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės surašytuose dokumentuose remiamasi Lokaline sąmata Nr. 4, o teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog tokia sąmata yra, ji į bylą nebuvo pateikta. Liudytojas A. P. nurodė, kad apie minėtos sąmatos egzistavimą nieko negali komentuoti. Atsakovui nepatvirtinus ieškovės sudarytos lokalinės sąmatos Nr. 4, ieškovė neturėjo atlikti papildomų darbų, dėl kurių apmokėjimo nesusitarta ir neįgijo teisės reikalauti už tokius darbus apmokėti (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).
35. Pagal Rangos sutartį ieškovės pareiga buvo perduoti darbų rezultatą atsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o atsakovo pareiga buvo priimti iš ieškovės tinkamai atliktus darbus. Nors ieškovė teigia, kad 2020 m. birželio 19 d. prieš bankroto bylos iškėlimą išsiuntė atsakovui pranešimą su 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktu Nr. PAS-5 bei pažyma apie atliktų darbų vertę, prašydamas apmokėti pateikiamą PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEG 00747 58 289 Eur, kartu pateikdamas ir subrangovų išlaidas pagrindžiančias sąskaitas faktūras, bet atsakovas į raginimą padengti skolą už atliktus statybos darbus nereagavo, pažymos ir akto nepasirašė. Atsakovas šias ieškovės nurodytas aplinkybes neigė, o iš AB Lietuvos pašto gauti duomenys patvirtino, kad minėta siunta atsakovui tikrai nebuvo įteikta, ji grąžinta ieškovei 2021 m. liepos 27 d.. Pažymėtina, kad minėtos ieškovės siuntos adresatu nurodytas ne atsakovas, o P. Č.. Bet kuriuo atveju pranešimo su minėtais dokumentais išsiuntimas negali būti vertinamas tinkamu ieškovės pareigos perduoti darbų rezultatą užsakovui tinkamu vykdymu, nes tai nebuvo kvietimas atsakovui atvykti į konkrečią vietą konkrečiu metu priimti galimai ieškovės atliktus statybos rangos darbus, o buvo reikalaujama apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEG 00747 58 289 Eur, išrašytą 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų akto Nr. PAS-5 bei pažymos apie atliktų darbų vertę pagrindu, lyg rangos darbų rezultatą pagal minėtus dokumentus atsakovas jau būtų priėmęs. Liudytojas A. P. parodė, kad vykdant rangos darbus į vietą priduoti darbų nebuvo vykstama, kad buvo surašomi dokumentai, kuriuos šalys su pastabomis arba be jų pasirašydavo, o paskutinė sąskaita atsakovui buvo išrašyta dėl nepriduotų darbų. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, ieškovė be pagrindo tvirtina, kad atsakovas į raginimą padengti skolą už atliktus statybos darbus nereagavo, o pažymos ir akto nepagrįstai nepasirašė.
36. Pagal Rangos sutarties sąlygas ieškovė būtų įgijusi teisę reikalauti iš atsakovo apmokėjimo už atliktus darbus per 10 dienų po akto pasirašymo dienos, o atsakovui būtų atsiradusi pareiga apmokėti ieškovei už atsakovo užsakytus, faktiškai atliktus darbų kiekius pagal suderintą lokalinę sąmatą tik jei atsakovas būtų priėmęs iš ieškovės tinkamai (be trūkumų) atliktus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka, pasirašęs darbų perdavimo priėmimo aktą ir šių dokumentų pagrindu ieškovė atsakovui būtų pateikusi apmokėjimui sąskaitą (2.1., 3.2.1., 3.2.2., 5.2 punktai). Kadangi tokios aplinkybės byloje neįrodytos, teismas vertina, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog atsakovas pažeidė Rangos sutarties 5.2 punktą, CK 6.681 straipsnio nuostatas ir šiuo teisiniu pagrindu reikalauja priteisti iš atsakovo 58 289 Eur už statybos rangos darbus, kurių atlikimo ji su atsakovu nesuderino, kurių atlikimo tinkamumas užsakovo (atsakovo) nepatikrintas, kurių jis nepriėmė pasirašydamas darbų priėmimo perdavimo aktą ir kurių kaina bei kiekis su atsakovu nesuderinti lokalinėje sąmatoje.
37. Kaip jau aukščiau nurodyta, pagal bylos duomenis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta tik viena Rangos sutartis ir jos 2.1. punktu šalys susitarė, jog sutarties kaina yra už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje. Ieškovė reikalavimą priteisti 85 515,67 Eur skolą grindžia aplinkybe, kad ji atliko daugiau darbų, nei buvo nurodyta sutartyje ir suderintoje lokalinėje sąmatoje, tačiau neįrodė, kad ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas (vartotojas) apmokėtų už sutartyje nenumatytus, lokalinėje sąmatoje ar kitu būdu nesuderinto kiekio, apimties ir kainos statybos rangos darbus. Ieškovė, kaip verslininkė, tinkamai neįvykdė atsakovo (vartotojo) informavimo pareigos iki sutarties sudarymo ir darbų atlikimo suteikti būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus papildomai atlikti darbus, jų rūšis, apimtis ir kainą, todėl neturi teisės reikalauti, kad atsakovas už tokius darbus apmokėtų, net jei juos būtų atlikusi (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).
38. Pažymėtina, kad pati ieškovė nurodo, kad perduodant darbus 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovas nesutiko priimti kai kurių iki galo nepabaigtų ir trūkumų turėjusių darbų, todėl ieškovė dalies faktiškai atliktų darbų, jiems patirtų išlaidų neįtraukė į 2019 m. gruodžio 30 d. darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą planuodama, kad šiuos darbus perduos kitu darbų perdavimo etapu ar perduodant galutinį darbų rezultatą. Kadangi ieškovė dėl mokumo problemų 2020 metais nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl, nutraukdama sutartinius santykius su atsakovu, minėtuose dokumentuose užfiksavo faktiškai atliktus darbus ir jų kainą. Ieškovė atsakovui 2020 m. birželio 11 d. rašte buvo nurodžiusi, kad statybos rangos darbai nepilnai užbaigti ir kad jų tęstinumo dėl ieškovės mokumo problemų nebus. Tačiau pagal pažymą Nr. PAS-5, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 ir PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 58 289,00 Eur apmokėjimo iš atsakovo reikalaujama kaip už užbaigtus ir tinkamai atliktus statybos rangos darbus. Liudytojas A. P. parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesio sąskaita atsakovui išrašyta už 2018 – 2019 metais atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų apie tai, jog atsakovė kokiu nors pagrindu nutraukė Rangos sutartį nepateikta. Paminėti ieškovės argumentai ir liudytojo parodymai tik sustiprina įsitikinimą, kad atsakovas dalies iki 2020 metų atliktų ieškovės statybos rangos darbų nepriėmė, nes arba jie buvo nebaigti, arba buvo su trūkumais, o 2020 metais statybos rangos darbai, už kuriuos ieškovė turėtų teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovo, objekte nebuvo atlikti.
39. Teismas nepagrįstais vertina ieškovės argumentus, kad tolesnį statybos darbų vykdymą atsakovo objekte 2020 metais ir ginčijamos 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DEG 00747 pagrįstumą patvirtina į bylą pateiktos trečiųjų asmenų ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Pirmiausia nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Storent“, MB „Apdailos studija“, UAB „Deimana“, UAB „Iris“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Toi toi Lietuva“, UAB „Megrame“, UAB „Lengridas“, UAB „Doka Lietuva“, UAB „Doresta“, UAB „Panevėžio lytagra“, UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“, AB „Pasvalio žemtiekimas“ PVM sąskaitas faktūras išrašė ieškovei, o ne atsakovui. Byloje nėra jokių įrodymų apie minėtų trečiųjų asmenų kokius nors sutartinius santykius su atsakovu, iš kurių kiltų atsakovo pareiga atsiskaityti, tikėtina, su ieškovės subrangovais. UAB „Storent“ PVM sąskaitos faktūros už statybinės įrangos nuomą ieškovei, išskyrus vieną sąskaitą, yra išrašytos už 2019 metus, tačiau atsakovas už per 2019 metais atliktus statybos rangos darbus yra atsiskaitęs (30 nutarties punktas). Liudytojas A. P. dėl įrangos nuomos iš UAB „Storent“ parodė, kad 2020 m. sausio mėnesį bendrovė darbų neatlikinėjo, bet gal laiku negrąžino įrangos. Įranga, už kurios nuomą ieškovei 2020 m. sausio 31 d. UAB „Storent“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą INV0329162, buvo išnuomota 2019 m. gegužės mėnesį, o ne 2020 metais, ir ji galimai patvirtina įrangos grąžinimo nuomotojai laiką, bet niekaip neįrodo ieškovės atliktų darbų, nurodytų ginčijamuose dokumentuose, atlikimo fakto, apimties ir tinkamumo, nes nepateiktos sutartys, mokėjimų duomenys, važtaraščiai ar panašūs dokumentai, iš kurių duomenų būtų galima susieti pagal tas sąskaitas teiktas paslaugas ir pirktas prekes su 2020 metais atliktais statybos rangos darbais atsakovo objekte.
40. Ieškovė nurodo, kad pagal buhalterinius medžiagų nurašymo aktus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. statybos darbams atlikti buvo nurašytos 1 747 452,94 Eur vertės statybinės medžiagos (cementas, tinkas, betonas, glaistas, stiklo audinio juosta, gipso kartono plokštės, keraminės sienų plytelės, danga, tinkas, gruntas, akmens masė, stogo danga, balkonų stogelis ir kt.), ir tai, ieškovės vertinimu, turi patvirtinti, jog minėtos medžiagos buvo vežamos tiesiai į atsakovo statybų objektą ir panaudotos statybos darbams, nurodytiems atliktų darbų akte Nr. PAS-5, atlikti.
41. Teismas su minėtais nutarties 40 punkte nurodytais ieškovės teiginiais taip pat nesutinka, nes iš keturių nurašymo aktų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., pagal kuriuos buvo nurašytos 1 747453,93 Eur vertės atsargos, duomenų negalima nustatyti į kokius statybos objektus, įskaitant ir atsakovo namo statybos objektą, jos buvo vežamos ir panaudojamos, kadangi dokumentuose nurodyta, kad atsargos naudotos visuose objektuose (padaliniuose, grupėse). Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, minėtais nurašymo aktais nurašyti tokie atsargų kiekiai, kurių vieno aukšto ieškovo namo statybai tikrai nereikėjo (pvz., 20 balkonų ir jų stogelių), o šaltuoju metu laikotarpiu cemento, tinko, betono, glaisto panaudojimas negalimas. Liudytojas A. P. parodė, kad iš nurašytų atsargų tik apie 50 000 Eur vertės atsargas galima būtų susieti su atsakovo objekto statyba. Iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo A. P. parodymų, taip pat minėtos BUAB „Deiga“ bankroto bylos duomenų bei BUAB „Deiga“ iškeltų bylų skolininkams pagal Liteko duomenis galima spręsti, kad 2020 metais ieškovė tebevykdė ūkinę komercinę veiklą įvairiuose statybos objektuose.
42. Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatyti pagrindai tenkinti atsakovo procesiniuose dokumentuose pareikštą prašymą CK 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinti negaliojančiu 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5.
43. CK 6.694 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą (1 dalis). Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (3 dalis).
44. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.).
45. Minėta, kad byloje nustatyta, jog atsakovas iš ieškovės iki bylos ginčo kilimo nėra gavęs nei ieškovės pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, nei paties atliktų darbų priėmimo akto Nr. PAS-5. Taigi ieškovė nesudarė sąlygų atsakovui sutartyje numatyta tvarka priimti atliktus darbus, o atsakovui neatsirado pareiga nedelsiant pradėti jų priėmimą. Nepakviestas priimti atliktų darbų ir negavęs atliktų darbų priėmimo akto atsakovas jo nei pagrįstai, nei nepagrįstai negalėjo pasirašyti (nepasirašyti). Minėtas aktas pasirašytas, tikėtina, buvusio bendrovės vadovo A. P., kaip darbus priduodančio asmens, tačiau akte nėra jo ar kito asmens žymos apie atsakovo atsisakymą pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą ir aktas po to ieškovės nebuvo pasirašytas vienašališkai. Taigi aktas neatitinka CK 6.694 straipsnio reikalavimų (nutarties 43 punktas), neturi tokios juridinės galios, kokią turėtų, jei minėtos teisės normos reikalavimus atitiktų, ir pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Jis tėra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu ieškovė siekė įrodyti ieškinio pagrįstumą, nepagrįstai jį vertindama kaip vienašališką darbų perdavimo atsakovui aktą, kurio pagrindu buvo pagrindas išrašyti PVM sąskaitą faktūrą atsakovui reikalaujant apmokėti ieškinio sumą. Teismas dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo ir įrodymų vertinimo, įskaitant ir ginčijamą minėtą aktą, pasisakė aukščiau nutartyje.
46. Teismo vertinimu, pagal tarp šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarytą gyvenamojo namo statybos rangos sutartį Nr. PAS/18/09/10 tarp jų buvo susiklostę vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, nes statybos rangos darbus atliko rangovė UAB „Deiga“, kuri buvo juridinis asmuo ir verslininkė, o užsakovu buvo fizinis asmuo atsakovas P. Č., užsakęs atlikti namo, skirto jo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, statybos rangos darbus. Tokiems teisiniams santykiams reguliuoti taikomos ne tik CK XXXIII skyriaus 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“ „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos, bet ir vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normos (CK 6.672 - 6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681 - 6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 - 6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, atsižvelgiant į užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas.
47. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar 8 namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. CK 6.673 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovui draudžiama reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos bei įtvirtinta užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus, o dalis numato, kad užsakovas (vartotojas) turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. CK 6.674 straipsnyje numatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (1 dalis). Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (2 dalis).
48. Apibendrinant nutarties 29-47 punktuose nustatytas aplinkybes ir išdėstytą teisinį reguliavimą teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 -6.249 straipsniuose, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (patvirtintos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
50. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pagal CPK 98 straipsnio nuostatas pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas atsakovas patyrė 5 999,39 Eur Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 7, 10 punktų nuostatas ir kriterijus, neviršija Rekomendacijų 8.2 (atsiliepimas į ieškinį), 8.3 (triplikas), 8.16 (2 atsiliepimai į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 5 dokumentai, kuriuose pareikšti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 1 prašymas atidėti teismo posėdį, 1 prašymas išduoti liudijimą gauti įrodymą, 2 dokumentai, kuriuose pateikti atsikirtimai), 8.19 (8 val. atstovavimas 3 teismo posėdžiuose) punktuose nurodytų dydžių, atitinka advokato darbo apimtį šioje byloje, bylos sudėtingumą, realumo ir būtinumo kriterijus. Įvertinama ir tai, kad būtinumą atidėti teismo posėdžius ir pareigą atsakovės atstovui rengti papildomus procesinius dokumentus, kas padidino bylinėjimosi išlaidų dydį, iš esmės lėmė tai, kad ieškovės atstovai naujus įrodymus ir iki tol niekur nenurodytą prašymą skirti ekspertizę pareiškė jau po pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais pabaigos, prieš pat teismo posėdį arba posėdžio metu. Todėl atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nemažintos priteisiamos atsakovui iš ieškovės administravimui skirtų išlaidų, kadangi teismo sprendimo pagrindu ieškovė UAB „Deiga“ turi prievolę atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Duomenų apie kitokias išlaidas nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Deiga“ (juridinio asmens kodas 302589632) iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui P. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 999,39 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.