Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-695-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2A-695-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-32-3-00512-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Romualda Janovičienė
Atsakovas: P. Č.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-695-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00512-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.18.3; 2.6.8.10; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ ieškinį atsakovui P. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deiga“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“, kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydama: priteisti iš atsakovo P. Č. 58 289 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė tarp šalių UAB „Deiga“ ir P. Č. 2018 m. rugsėjo 10 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. PAS/18/09/10 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti pamatų įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbiami) ir perduoti darbų rezultatą atsakovui, o pastarasis įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Atsakovas pažeidė Rangos sutarties 5.2 punktą ir nesumokėjo ieškovei priklausančio užmokesčio už atliktus statybos rangos darbus, vadovaujantis sudaryta sutartimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio nuostatomis, jis turi sumokėti 58 289 Eur pagal 2020 m. gegužės 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. DEG 00747.

Atsiliepimas

3. Atsakovas nurodė, kad ieškovė darbų atlikimo vietoje (duomenys neskelbiami) nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. atliko 47 225,55 Eur vertės gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbus ir pateikė atsakovui 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 4 d., 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. gruodžio 30 d. pažymas apie atliktus darbus ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktus Nr. PAS-1, PAS-2, PAS-3, PAS-4 ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kuriuos atsakovas darbus priėmė, pažymas ir aktus pasirašė ir už atliktus darbus visiškai apmokėjo 2019 m. vasario 4, 5 ir 11 dienomis, 2020 m. sausio 3, 9, 24 dienomis. Po 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovas statybos rangos darbų pagal su ieškove pasirašytą rangos sutartį neužsakinėjo, kainų nederino, lokalinių sąmatų darbams nesudarė, ieškovė nurodytame objekte jokių statybos darbų neatliko, prašymų ar kvietimų priimti neva atliktus statybos rangos darbus atsakovui neteikė, pranešimo apie ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą nepateikė. Apie ieškovės surašytą 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėnesį atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5, PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 58 289 Eur sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus šioje byloje. Kadangi ieškovė neįrodė, kad šalys susitarė dėl didesnės darbų apimties papildomu susitarimu ar jog atsakovas raštu buvo išreiškęs valią dėl kitų darbų apimties ir sutikęs su tokių darbų kaina, atsakovas neturi pareigos mokėti už statybos darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje (lokalinėje sąmatoje) ir kurių jis nepriėmė. Faktą, kad 2020 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita faktūra DEG Nr. 00747 yra išrašyta nepagrįstai, patvirtina ir tai, jog ankstesnės PVM sąskaitas faktūras išrašydavo ieškovės buhalterė, o minėtą PVM sąskaitą faktūrą pasirašė buvęs ieškovės direktorius A. P., tikėtina siekdamas išvengti pareigos perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei ir sumažinti savo atsakomybę.

4. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas su ieškove po 2019 m. gruodžio 31 d. susitarė dėl didesnės apimties, nei rangos sutartimi numatytų statybos rangos darbų atlikimo, objekte (duomenys neskelbiami), ar suderino statybos rangos darbų apimtis ir kainą pagal lokalines sąmatas ar kitus dokumentus, ar ieškovė faktiškai atliko papildomus statybos rangos darbus, nurodytus atsakovui išrašytoje 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. PAS-5 už 2020 m. balandžio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo akte Nr. PAS-5, PVM sąskaitoje faktūroje DEG Nr. 00747 58 289 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. rugsėjo 22 d., UAB „Deiga“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Administravimas ir auditas“; 2021 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7. BUAB „Deiga“ ir P. Č. 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PAS/18/09/10, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti pamatų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbiami) ir perduoti darbų rezultatą atsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (1.1, 1.2 punktai). Atsakovas įsipareigojo suteikti galimybę atlikti statybos darbus pagal suderintas darbų atlikimo vietas ir laiką, priimti iš ieškovės tinkamai atliktus darbus, sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka (3.2.1, 3.2.2 punktai). Pagal sutarties 5.2 punktą, apmokėjimas turėjo būti atliekamas atsakovui pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą, pagal ieškovės pateiktą sąskaitą per 10 dienų po akto pasirašymo dienos. Sutarties kainą šalys nustatė už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu darbų kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje (Priedas Nr. 1) (2.1 punktas).

8. Teismas nurodė, kad pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarytą gyvenamojo namo statybos rangos sutartį Nr. PAS/18/09/10, tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.

9. Teismo vertinimu, ieškovė BUAB „Deiga“ nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl tolesnių (papildomų) statybos rangos darbų atlikimo iki visiško namo pastatymo bei įrengimo, jog su ieškove buvo suderinta didesnė statybos rangos darbų apimtis ir kaina nei pagal Rangos sutarties sąlygas. Sutarties kainą šalys nustatė už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu darbų kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje (2.1 punktas). Nors 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės surašytuose dokumentuose remiamasi Lokaline sąmata Nr. 4, o teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog tokia sąmata yra, ji į bylą nebuvo pateikta. Liudytojas A. P. nurodė, kad apie minėtos sąmatos egzistavimą nieko negali pasakyti. Atsakovui nepatvirtinus ieškovės sudarytos lokalinės sąmatos Nr. 4, ieškovė neturėjo atlikti papildomų darbų, dėl kurių apmokėjimo nesusitarta ir neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo už tokius darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog atsakovas pažeidė Rangos sutarties 5.2 punktą, CK 6.681 straipsnio nuostatas ir reikalauja priteisti iš atsakovo 58 289 Eur už statybos rangos darbus, dėl kurių atlikimo ji su atsakovu nesitarė, kurių atlikimo tinkamumas užsakovo (atsakovo) nepatikrintas, kurių jis nepriėmė, pasirašydamas darbų priėmimo perdavimo aktą, ir kurių kaina bei kiekis su atsakovu nesuderinti lokalinėje sąmatoje. Tarp šalių buvo sudaryta viena Rangos sutartis, kurios 2.1 punkte šalys susitarė, jog sutarties kaina yra už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje. Ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindžia aplinkybe, kad ji atliko daugiau darbų, nei buvo nurodyta sutartyje ir suderintoje lokalinėje sąmatoje, tačiau neįrodė, jog turi teisę reikalauti, kad atsakovas (vartotojas) apmokėtų už sutartyje nenumatytus, lokalinėje sąmatoje ar kitu būdu nesuderinto kiekio, apimties ir kainos statybos rangos darbus. Ieškovė, kaip verslininkė, tinkamai neįvykdė atsakovo (vartotojo) informavimo pareigos iki sutarties sudarymo ir darbų atlikimo suteikti būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus papildomai atlikti darbus, jų rūšis, apimtis ir kainą, todėl neturi teisės reikalauti už tokius darbus apmokėti.

11. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad tolesnį statybos darbų vykdymą atsakovo objekte 2020 metais ir ginčijamos 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DEG 00747 pagrįstumą patvirtina į bylą pateiktos trečiųjų asmenų ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Teismas nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Storent“, mažoji bendrija (toliau – MB) „Apdailos studija“, UAB „Deimana“, UAB „Iris“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Toi toi Lietuva“, UAB „Megrame“, UAB „Lengridas“, UAB „Doka Lietuva“, UAB „Doresta“, UAB „Panevėžio lytagra“, UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“, AB „Pasvalio žemtiekimas“ PVM sąskaitas faktūras išrašė ieškovei, o ne atsakovui. Byloje nėra įrodymų apie trečiųjų asmenų kokius tai sutartinius santykius su atsakovu, iš kurių kiltų atsakovo pareiga atsiskaityti. Sąskaitos neįrodo ieškovės atliktų darbų, nurodytų ginčijamuose dokumentuose, atlikimo fakto, apimties ir tinkamumo, nes nepateiktos sutartys, mokėjimų duomenys, važtaraščiai ar kiti dokumentai, iš kurių būtų galima atliktas paslaugas ir nupirktas prekes susieti su ieškovės 2020 metais atliktais statybos rangos darbais atsakovui priklausančiame objekte.

12. Teismas pažymėjo, kad iš keturių nurašymo aktų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., pagal kuriuos buvo nurašytos 1 747453,93 Eur vertės atsargos, duomenų negalima nustatyti į kokius statybos objektus jos buvo vežamos ir kuriuose statybos objektuose panaudotos. Be to, minėtais nurašymo aktais nurašyti dideli atsargų kiekiai, kurių vieno aukšto gyvenamojo namo statybai tikrai nereikėjo (pvz., 20 balkonų ir jų stogelių), o šaltuoju metu cemento, tinko, betono, glaisto panaudojimas atsakovui priklausančiame statybos objekte buvo negalimas. Iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo A. P. parodymų, BUAB „Deiga“ bankroto bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie BUAB „Deiga“ iškeltas bylas skolininkams, teismas sprendė, kad 2020 metais ieškovė vykdė ūkinę komercinę veiklą kituose statybos objektuose.

13. Teismo vertinimu, nenustatyti pagrindai tenkinti atsakovo procesiniuose dokumentuose pareikštą prašymą CK 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinti negaliojančiu 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5, kadangi aktas neatitinka CK 6.694 straipsnio reikalavimų ir pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Deiga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl 58 289 Eur priteisimo iš atsakovo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo akte Nr. PAS-5 (toliau – ir Aktas) ieškovė nurodė, kad atsakovui yra perduodami atlikti apdailos darbai, pagrindų ir inžinerijos įrengimo darbai, stogelio stiklinimo darbai ir statybvietės išlaidos. Šio Akto atsakovas nepasirašė, todėl jam buvo išsiųstas registruotu laišku 2020 m. birželio 19 d., kurio atsakovas nepriėmė.

14.2. Tai, kad šalys buvo susitarę ir dėl kitų, nei pamatų įrengimo, darbų atlikimo, įrodo paties atsakovo pasirašytas 2019 m. gruodžio 30 d. darbų priėmimo aktas Nr. PAS-4, kuriame nurodyti atlikti darbai – smėlio pagrindai, gerbūvio įrengimo darbai, vartų montavimas, mechanizmai, medžiagos, langų montavimas, langai, genrangos mokestis. Nei vienas iš minėtame akte nurodytų darbų nėra susijęs su pamatų įrengimu pagal Rangos sutarties 1.1 punktą, tačiau šiuos darbus atsakovas priėmė ir už juos atsiskaitė (2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija DEG Nr. 00656). Pastarieji darbai buvo raštu suderinti šalių pasirašytoje sąmatoje Nr. 3.

14.3. Kituose į bylą pateiktuose darbų priėmimo aktuose (Nr. PAS-3, PAS-2 ir PAS-1) nėra nurodyta, kad perduodami pamatų įrengimo darbai, bet šiuos aktus atsakovas pasirašė ir už juose nurodytus atliktus darbus atsiskaitė; darbai 19 998,88 Eur sumai apmokėti ir atlikti nesant šalių suderintos sąmatos(-ų) dėl jų atlikimo. Tai reiškia, jog šalys dėl darbų atlikimo pobūdžio, rūšies ir apimties tardavosi ir žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

14.4. Buvęs ieškovės vadovas A. P. byloje parodė, kad 2020 m. Akte nurodyti darbai buvo atlikti 2019 m., tik, dėl tarp šalių kilusio ginčo, nebuvo perduoti laiku, bet ieškovei susidūrus su nemokumo problemomis ir supratus, jog negalės tęsti darbų atlikimo, buvo sudarytas Aktas už faktiškai atliktus ir neperduotus darbus. Liudytojas A. P. patvirtino, kad šalys dėl darbų rūšies, apimties ir kitų sąlygų tardavosi žodžiu, bendraudavo telefonu ir kitais būdais.

14.5. Byloje nustatyta, kad ginčo PVM sąskaita faktūra buvo deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), joje nurodytas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) sumokėtas į valstybės biudžetą; jeigu darbai nebūtų atlikti, su mokumo problemomis susiduriančiai ieškovei nebūtų tikslinga išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, ją deklaruoti ir sumokėti PVM.

14.6. Atsakovė ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 47 225,55 Eur, dėl šios sumos ginčo nėra, tačiau ieškovės išlaidos darbams atsakovo objekte pagal į bylą pateiktas ieškovei išrašytas subrangovų PVM sąskaitas faktūras sudarė mažiausiai 47 502 Eur, todėl vertinant, kad ginčo PVM sąskaita išrašyta nepagrįstai, reikštų, jog ieškovė statybos darbus atsakovui atliko nuostolingai.

14.7. Atsakovas neneigė, kad pvz., apdailos darbai objekte buvo atlikti, o ieškovė teismui pateikė MB „Apdailos studija“ 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2019 m. liepos 16 d. sąmatą dėl atliktų apdailos darbų objekte, adresu (duomenys neskelbiami). Atsakovas juos faktiškai yra priėmęs, bet už juos neatsiskaitęs.

14.8. Ieškovė atsakovui 2020 m. birželio 19 d. registruotu paštu išsiuntė darbų priėmimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą ir pažymą apie atliktus darbus.

14.9. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad atsakovas darbus nurodytus Akte priėmė, faktiškai pradėjęs jais naudotis. Akte nurodyti darbai buvo faktiškai perduoti dar 2019 metais.

14.10. Įstatymas nenumato rangos sutartims privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryta rašytine, žodine forma, konkliudentiniais veiksmais, panaudojant telekomunikacijų įrenginius. Šalių susitarimas dėl Akte nurodytų darbų rūšies, apimties, kainos buvo sudarytas žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais.

14.11. Teismas nepagrįstai atsisakė byloje skirti ekspertizę, nors tarp šalių buvo kilęs ginčas, ar faktiškai ginčo darbai buvo atlikti, kas juos atliko, o tai lėmė nevisapusišką ir netinkamą bylos išnagrinėjimą. Buvo pažeisti rungimosi ir lygiateisiškumo principai, ieškovei apribota galimybė įrodinėti reikalavimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. Č. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad Akte ir ginčo PVM sąskaitoje faktūroje išvardinti statybos darbai būtų suderinti su atsakovu, pasirašant Lokalinę sąmatą Nr. 4, kuri, kaip patvirtino buvęs ieškovės vadovas A. P., neegzistavo. Liudytojas A. P. apklausos metu nurodė, kad apie Lokalinės sąmatos Nr. 4 buvimą nieko negali pasakyti.

15.2. Teismas liudytojo A. P. paaiškinimus vertino kartu su byloje esančiais įrodymais. Liudytojas A. P. parodė, kad su atsakovu buvo sudaryta viena rangos sutartis dėl pamatų įrengimo, jog bendrovė darbus vykdė iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad gyvenamąjį namą atsakovas statė pats ir jam padėjo kiti asmenys. Sutarties kainą šalys nustatė už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu darbų kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje (Sutarties 2.1 punktas). Nors 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės surašytuose dokumentuose remiamasi Lokaline sąmata Nr. 4, o teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog tokia sąmata buvo sudaryta, ji į bylą nebuvo pateikta. Atsakovui nepatvirtinus ieškovės minėtos Lokalinės sąmatos Nr. 4 sudarymo fakto, ieškovė neturėjo pareigos atlikti papildomus darbus, dėl kurių apmokėjimo nebuvo susitarta ir neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). A. P. pripažino, kad dėl darbų pobūdžio, rūšies, apimties šalys nesitarė nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais, o turėjo būti šalių pasirašyta ir suderinta lokalinė sąmata dėl ginčo darbų pobūdžio, rūšies, apimties.

15.3. Bylos nagrinėjimo metu teismas užklausė AB Lietuvos paštą apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui ir gauti duomenys patvirtino, kad ieškovės siųstas aktas, sąskaita ir pažyma atsakovui nebuvo įteikti, siunta grąžinta ieškovei 2021 m. liepos 27 d.

15.4. Liudytojas A. P. paaiškino, kad iš nurašytų atsargų tik apie 50 000 Eur vertės atsargas galima būtų sieti su atsakovo objekto statyba, tačiau konkrečiai, kokios medžiagos, darbai, kiekiai, įvardinti duomenyse, galėjo būti panaudoti atsakovo statybos objekte, negalėjo nurodyti.

15.5. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad ieškovė sumokėjo VMI ginčo sąskaitoje nurodytą PVM sumą. Be to, PVM sąskaitos faktūros deklaravimas VMI nesuteikia šiai PVM sąskaitai faktūrai didesnės įrodomosios galios.

15.6. Apeliantė nepateikė skaičiavimų, patvirtinančių, kad jai buvo išrašytos subrangovų PVM sąskaitos faktūros 47 502 Eur sumai. Dalis teismui pateiktų subrangovų sąskaitų yra neįskaitomos, nepasirašytos, dalis sąskaitų apeliantei išrašytos už prekes ir paslaugas kituose statytuose objektuose (nurodyti adresai kituose Lietuvos miestuose), dalis statybos įrangos nuomos paslaugų teikta statytuose objektuose (duomenys neskelbiami), o ne (duomenys neskelbiami).

15.7. Teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliantės prašymo skirti ekspertizę byloje, nes tam nebuvo poreikio ir teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės BUAB „Deiga“ ieškinį atsakovui P. Č. dėl 58 289 Eur sumos apmokėjimo pagal ieškovės surašytą 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėnesį atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5, PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo iš statybos vartojimo rangos teisinių santykių dėl apmokėjimo už ieškovės atsakovo objekte atliktus darbus.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad ieškovė BUAB „Deiga“ (rangovė) su atsakovu P. Č. (užsakovu) 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PAS/18/09/10, pagal kurią ieškovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika atlikti pamatų įrengimo darbus adresu: (duomenys neskelbiami) ir perduoti darbų rezultatą atsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Rangos sutarties 1.1–1.2 punktai). Atsakovas pagal Rangos sutartį įsipareigojo suteikti galimybę atlikti statybos darbus pagal suderintas darbų atlikimo vietas ir laiką, priimti iš ieškovės tinkamai atliktus darbus, bei sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka (Rangos sutarties 3.2.1–3.2.2 punktai). Sutarties kainą šalys nustatė už faktiškai atliktus pamatų įrengimo darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu darbų kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje (Priedas Nr. 1); rangovė darbus perduoda užsakovui pasirašant atliktų darbų aktą (F-2) (Rangos sutarties 2.1, 4.2 punktai). Pagal Rangos sutarties 5.2 punktą, apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas atsakovui pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą, pagal ieškovės pateiktą sąskaitą, per 10 dienų po akto pasirašymo dienos.

19. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė atsakovo objekte nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. faktiškai atliko ir perdavė atsakovui 47 225,55 Eur vertės statybos rangos darbus. Atsakovas, susipažinęs su faktiškai atliktais darbais ir jų kokybe, priėmė šiuos ieškovės atliktus darbus, pasirašė pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktus ir juos pilnai apmokėjo. Ieškovė atsakovui išrašė: 2018 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-1; 2019 m. sausio 4 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-2; 2019 m. sausio 15 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-3 ir 2019 m. gruodžio 30 d. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. PAS-4. Ieškovė taip pat atsakovei išrašė ir pateikė atliktų darbų priėmimo aktus Nr. PAS-1, PAS-2, PAS-3, PAS- 4 ir jų pagrindu išrašytas: 8 288,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00513, kuri apmokėta 2019 m. vasario 4 d.; 7 562,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00516, kuri apmokėta 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. kovo 6 d.; 4 147,88 Eur PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00517, kuri apmokėta 2019 m. vasario 5 d.; 27 226,67 Eur PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00656 pagal Lokalinę sąmatą Nr. 3, kurią apmokėjo atsakovas grynaisiais pinigais 2020 m. sausio 3, 9 ir 24 dienomis. Šių faktinių aplinkybių šalys neginčija, t. y. tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė ginčo objekte yra atlikusi 47 225,55 Eur vertės darbus, o atsakovas už šiuos darbus yra visiškai atsiskaitęs.

20. Be nutarties 19 punkte nurodytų atliktų darbų ir apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė atsakovui išrašė: 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 už 2020 m. balandžio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę; 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 ir 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 – 58 289 Eur. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus papildomus statybos rangos darbus, kuriuos pastaroji teigia atlikusi pagal žodinį susitarimą ir tuo pagrindu išrašiusi 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 nurodytai sumai bei sudariusi 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 ir 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5, kuriuos išsiuntė atsakovei registruotu paštu. Atsakovas byloje neigia sudaręs susitarimą dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo, jų nėra priėmęs, nurodė, kad su ieškove pagal statybos rangos sutartį yra visiškai atsiskaitęs.

Dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos

21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalis siejo vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Šios išvados nei viena šalių nekvestionuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvada yra pagrįsta tinkama teisės normų analize ir faktinių aplinkybių (ieškovės kaip profesionalės veikla – teikti statybos rangos paslaugas, atsakovas – fizinis asmuo, jam suteikti gyvenamojo namo asmeniniams poreikiams statybos rangos darbai) vertinimu.

22. Apeliantė skunde nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo akte Nr. PAS-5 ieškovė įvardijo, jog atsakovui yra perduodami atlikti apdailos darbai, pagrindų ir inžinerijos įrengimo, stogelio stiklinimo darbai ir statybvietės išlaidos. 2020 m. birželio 19 d. registruotu paštu ieškovė atsakovui išsiuntė 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 – 58 289 Eur sumai, 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 bei 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 ir suteikė trijų darbo dienų terminą skolai apmokėti.

23. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą.

24. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Iš CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, bet vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, bet pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo dėl papildomų darbų atlikimo akivaizdu, jog šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta.

27. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta vienintelė statybos rangos sutartis Nr. PAS/18/09/10 dėl pamatų įrengimo darbų ginčo objekte, pagal kurią apmokėjimas vykdomas už faktiškai atliktus įrengimo darbų kiekius (Rangos sutarties 2.1 punktas); konkrečių darbų atlikimo apimtį (kiekį) ir kainas šalys susitarė derinti lokalinėje sąmatoje (Rangos sutarties priedas Nr. 1). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nėra pateikusi Lokalinės sąmatos Nr. 4 dėl ginčo darbų, kurios pagrindu grindžia reikalavimą dėl skolos priteisimo. Tačiau iš Lokalinės sąmatos Nr. 3 matyti, kad šalys dar 2019 m. gruodžio 30 d. buvo sutarusios dėl gerbūvio įrengimo darbų, vartų montavimo ir langų montavimo darbų, tai leidžia konstatuoti, jog pagal Rangos sutartį ieškovės atsakovo objekte atliekami darbai neapsiribojo vien pamatų įrengimo darbais ir atsakovas iš ieškovės užsakinėjo ir kitus statybos darbus, kurie buvo atsakovo priimti bei už juos atsiskaityta. Taigi, pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, konkretūs užsakomi statybos darbai buvo šalių derinami, kaip pvz., lokalinėje sąmatoje, susitariant dėl jų apimties ir kainos, o atlikus šiuos darbus, ieškovė išrašydavo atsakovui pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą. Apmokėjimą atsakovas atlikdavo tik priėmęs darbus ir pasirašęs darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą.

28. Ginčo dalyką ieškovė grindė tuo, kad pablogėjus BUAB „Deiga“ finansinei padėčiai, prieš iškeliant bendrovei bankroto bylą, jos vadovas A. P. surašė galutinę 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę nurodytam objekte; 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 ir 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 – 58 289 Eur sumai. 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo akte Nr. PAS-5 nurodyta, kad jis sudarytas remiantis Lokaline sąmata Nr. 4, tačiau šios sąmatos ieškovė į bylą nėra pateikusi. Atsakovas byloje neigia, kad jis su ieškove buvo susitaręs dėl papildomų darbų pagal Lokalinę sąmatą Nr. 4 atlikimo ir nurodo, jog su ieškove pagal šalių pasirašytą statybos rangos sutartį yra visiškai atsiskaitęs. Tokiu atveju atsakovui negali būti perkelta pareiga įrodinėti tai, ką jis neigia egzistuojant (CPK 178 straipsnis). Pagal aktualią teismų praktiką šios kategorijos bylose, įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012).

29. Kaip minėta, viena vertus, rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta. Kita vertus, atlikti darbai turi būti priduoti, išskyrus atvejus, kai viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) ir tik tuomet ieškovė galėtų reikalauti apmokėti už atliktus darbus. Šiuo atveju atsakovui nebuvo įteikti dokumentai (2020 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. PAS-5 ir 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra DEG Nr. 00747), todėl jis nėra atsisakęs pasirašyti 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo akto ir ginčo darbai jam nebuvo perduoti vienašaliu jų perdavimo aktu, padarant atitinkamą įrašą.

30. Byloje, išskyrus pačios ieškovės atstovės paaiškinimus, kitokių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių atsakovo valią sutikti su papildomais darbais, nėra. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju buvęs ieškovės vadovas A. P. paaiškino, kad ginčo objekte statybos darbai buvo baigti dar 2019 m., bet 2019 m. gruodžio 31 d., kai šalys galutinai derino paskutinį dokumentų paketą dėl 27 226,67 Eur sumos už atliktus darbus apmokėjimo, tarp šalių kilo nesutarimų dėl kai kurių atliktų darbų kokybės, todėl dalis jų nebuvo įrašyta į PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00656; ieškovei susidūrus su finansiniais sunkumais ir supratus, kad negalės įmonė tęsti darbų atlikimo, bei gavus subrangovų duomenis apie panaudotas medžiagas, ši surašė 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę; 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 ir 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 ir išsiuntė atsakovui juos priimti ir apmokėti. Liudytojas A. P. patvirtino, kad šalis siejo viena rašytinė rangos sutartis, dėl papildomų darbų buvo tariamasi su užsakovu atskirai, jei atsirasdavo darbų, neaptartų lokalinėje sąmatoje, dėl tokių darbų atlikimo galėjo būti ir žodiniai susitarimai, tačiau užsakovo pritarimas buvo; pats A. P. ginčo objekte lankėsi vieną arba daugiausiai du kartus ir realiai, būdamas objekte, darbų nepriiminėjo; ieškovės darbuotojas A. Č. darbus derino su užsakovu ir, suderinęs juos, dokumentus su užsakovo parašais pristatydavo į ofisą jam kaip vadovui, kuriuos šis pasirašydavo; įranga darbams atlikti buvo nuomojama iš trečiųjų asmenų; kokios konkrečiai medžiagos ir įranga statybos darbams atlikti buvo panaudotos ginčo objekte, negalėjo nurodyti. A. P. taip pat pripažino, kad 2020 m. jokie statybos darbai ginčo objekte realiai jau nebuvo atliekami, visi statybos darbai ginčo objekte buvo vykdyti iki 2019 m. gruodžio 31 d.; įmonė buvo didelė, be šio objekto ji turėjo ir kitų užsakymų dėl statybos rangos darbų atlikimo.

31. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais buvus tarp šalių sudarytam susitarimui (konkliudentiniais veiksmais ar žodiniu) dėl ginčo darbų atlikimo, nes, viena vertus, šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatos dėl papildomų darbų ir kainos pakeitimo įpareigojo šalis susitarti raštu – Rangos sutarties 2.1 punkte šalys aiškiai susitarė, kad sutarties kainą šalys nustatė už faktiškai atliktus darbų kiekius pagal suderintas su atsakovu darbų kainas, kurios nurodytos lokalinėje sąmatoje, šiuo atveju, lokalinės sąmatos Nr. 4, kuria remiantis ieškovė prašo nurodyto dydžio skolos priteisimo, byloje taip pat nepateikta. Kita vertus, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, AB Lietuvos paštas pateikė duomenis, kad atsakovui ieškovės siųsta siunta su 2020 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę; 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. PAS-5 ir 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra DEG Nr. 00747 atsakovui nebuvo įteikta, ji grąžinta ieškovei 2021 m. liepos 27 d. Vadinasi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl ginčo darbų su atsakovu ne tik, kad nebuvo susitarta, bet ieškovė atsakovui ginčo darbų net nėra pridavusi, kaip tai yra numatyta CK 6.694 straipsnyje. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė, jog šalys tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo be tų, kurie atsakovo buvo priimti ankstesniais darbų atlikimo laikotarpiais, suderinus abiejų šalių valią. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra aišku, kuo remiantis buvęs ieškovės vadovas beveik po pusės metų po darbų atlikimo pabaigos surašė 2020 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. PAS-5 apie 2020 m. balandžio mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę; 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. PAS-5 ir 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą DEG Nr. 00747 58 289 Eur sumai, kadangi pagal Rangos sutarties 5.2 punktą, apmokėjimas už atliktus darbus turėjo būti atliekamas, viena vertus, tik atsakovui pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą, kita vertus, pagal ieškovės pateiktą sąskaitą per 10 dienų po akto pasirašymo dienos.

32. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2020 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra DEG Nr. 00747 buvo deklaruota VMI, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina, jog šalys tarėsi dėl ginčo papildomų darbų atlikimo ir atsakovas turi pareigą atsiskaityti.

33. Vertinant apeliantės nurodomas subrangovų ieškovei pateiktas sąskaitas, teisėjų kolegija pažymi, kad MB „Apdailos studija“ dar 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą pagal 2019 m. liepos 16 d. sąmatą dėl apdailos darbų objekte, adresu (duomenys neskelbiami), ieškovė nepagrindė, ar subrangovės 2019 m. atlikti darbai nebuvo įtraukti į ankstesnes ieškovės atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jo apmokėti (kodėl tokį ilgą laiką nebuvo reikalaujama už juos atsiskaityti).

34. Taigi, ginčo darbai, kuriuos ieškovė vertina kaip papildomus, turėjo būti patvirtinti abiejų statybos rangos sutarties šalių ir įforminami jų bendru sutarimu. Ieškovė ne tik nepateikė į bylą su atsakovu suderintos lokalinės sąmatos (kito dokumento) dėl papildomų darbų kiekio bei jų apmokėjimo susitarimo, bet ir ginčo darbų atsakovui tinkamai nepridavė, todėl atsakovui nekilo pareiga už juos atsiskaityti. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė neįrodė pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginimo už atliktus papildomus darbus, apeliantės argumentai apie pirmosios instancijos teismo atsisakymą byloje skirti ekspertizę nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas sutiko su papildomų darbų atlikimu, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tačiau atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 1 863,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (pateikė 2022 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADB Nr. 1175 už teisines paslaugas ir 2022 m. balandžio 16 d. Luminor banko sąskaitos išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų, atsakovo prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“, juridinio asmens kodas 302589632, administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 1 863,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėVilija MikuckienėAsta Radzevičienė