Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-08-03 · Administracinė byla Nr. A-492-1681-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2012-08-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-08-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-03
Bylos Nr.
A-492-1681-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01812-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-1681/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01812-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3; 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 24–29), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-1317-10 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padarytą 8 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą. Administracinė byla dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą procesui Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje bylos atnaujinti buvo nutraukta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. birželio 13 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo nepakeistą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2002 m. spalio 1 d. ir 2002 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimų atšaukimo, nurodydamas, kad Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. (1.9.)-NSP-202-08, kuriuo Tarnyba atsisakė pareiškėjui skirti teisinę pagalbą nurodytoje civilinėje byloje buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi. Pažymėjo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nenagrinėjo civilinės bylos pagal pareiškėjo ieškinį dėl įgaliojimų panaikinimo, nes nustatė, kad panaši byla jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (2007 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 2-1046-619/2007). Tokią Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą. Pareiškėjas aiškino, kad tokiu būdu dėl Tarnybos kaltės iš pareiškėjo neteisėtai buvo atimta teisinė pagalba ir jis Marijampolės rajono apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme negalėjo įrodyti, kad byla nėra identiška Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtai bylai. Teigė, kad dėl Tarnybos kaltės neteisingai suformulavo ieškinio reikalavimus ir apsiriko atkartodamas bylos, kuri jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, esmę. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu įpareigojo Tarnybą skirti jam teisinę pagalbą nurodytoje civilinėje byloje, kurioje reikėtų spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Teigė, kad šioje byloje ginčijamame sprendime atsakovas nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos teismai buvo atmetę. Pažymėjo, jog Tarnyba atlikdama viešojo administravimo funkcijas, priimdama neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, grubiai pažeidžia pareiškėjo teises, naudojasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) netobulumu, suteikiančiu teisę vykdyti antikonstitucinę veiklą, siekiant paneigti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, apribojant prigimtines žmogaus teises. Teigė, kad patyrė kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, nei numatyta įstatymuose. Pažymėjo, jog be teisinės pagalbos jis nemoka teisingai suformuluoti ir pagrįsti savo patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, patirtos sprendžiant šį ginčą teisminėse ir neteisminėse institucijose nuo 2007 metų. Mano, kad protinga išlaidų suma, sudaranti turtinę žalą, yra 8 000 Lt, o neturtinę – 10 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba, taip pat atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepimu į skundą (b. l. 33–40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010 bei joje nustatyti faktai nesudarė pagrindo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, nes tokia nutartis neturi reikšmės Marijampolės rajono apylinkės teisme jau išnagrinėtai bylai. Aiškino, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartyje vertino Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (L9.)-NSP-202-08, kuriuo V. S. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, teisėtumą ir pagrįstumą, kai tuo tarpu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje pasisakė dėl V. S. pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo anksčiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtai civilinei bylai. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis buvo priimti po to, kai Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pareiškėjo atžvilgiu, o tai reiškia, jog šios aplinkybės neegzistavo civilinės bylos nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme metu, todėl tokie procesiniai sprendimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Akcentavo, kad pateikiant ieškinį dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teismui, pareiškėjas naudojosi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, todėl turėjo galimybę, padedant paskirtam advokatui, ieškinyje suformuluoti tokius reikalavimus, kurie jam ir jo advokatui atrodė teisingi ir būtini. Todėl aiškino, kad nėra pagrindo teigti, jog su advokato pagalba civilinė byla dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teisme būtų išnagrinėta pareiškėjo naudai. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymu, nurodydamas, kad Tarnyba nepagrįstai atsisako šį sprendimą vykdyti. Mano, jog tokios aplinkybės yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, kadangi šiuo atveju sprendžiamas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo klausimas. Aiškino, kad pareiškėjas Tarnybos veiksmų neteisėtumą grindė savo subjektyvia nuomone apie Tarnybą, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, o paremta pareiškėjo asmeniniais samprotavimais. Pažymėjo, kad nesant neteisėtų veiksmų, negali egzistuoti ir civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Akcentavo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, 6.250 straipsnio 1, 2 dalis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A17-1197/2007), teigė, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės. Abejojo, ar pareiškėjo skunde nurodyti atsakovo veiksmai galėjo priversti pareiškėją egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, atimti elementarius buities patogumus, sukelti emocinę ir dvasinę depresiją ir psichologiškai traumuoti pareiškėją. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas sistemingai skundžia valstybės valdžios institucijų ir teismų sprendimus įrodo, kad tokiu elgesiu pareiškėjas siekia bylinėtis su institucijomis ir tai jam neturtinės žalos nesukelia.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 80–86) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Įstatymą ir bylą dėl šio reikalavimo nutraukė; skundą patenkino iš dalies ir panaikino Sprendimą bei priteisė iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat priteisė iš Tarnybos pareiškėjo naudai 80 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-1317-10 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos, teismo išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

III.

Iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 13 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą ir prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą atnaujinant procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme 2008 m. lapkričio 19 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 pagal jo ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namų administracijai, trečiajam asmeniui O. M. (O. M.) dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Prašymą grindė tuo, kad proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo dieną, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010, kuria atmestas Tarnybos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. (1.9.)-NSP-202-08 atsisakyti skirti teisinę pagalbą V. S.. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba 2010 m. gegužės 13 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės teisme, todėl prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl pareiškėjo reikalavimo, šiuo atveju – reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo klausimą gali išspręsti tik teismas, CPK nustatyta tvarka išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau teismas akcentavo, kad ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kaip matyti iš Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų, neriboja kompetentingos valstybės institucijos teisės, sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo asmeniui, kuris objektyviai turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimų pagrįstumo, taip pat jo atstovavimo byloje perspektyvumo klausimus, kadangi Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.), valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis, be kita ko, kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais (Įstatymo 3 str. 2 p.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo ketinto reikšti reikalavimo pagrįstumą, atitinkamai – ir atstovavimo tokiame procese perspektyvumą. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas V. S. ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namų administracijai, trečiajam asmeniui O. M. dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. ieškinį O. M., tretiesiems asmenims O. K., V. J. ir Marijampolės pataisos namams dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos direktoriaus patvirtintų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais ir 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu V. S. ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata savybę. Teismas taip pat nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-3836-769/2008 nutraukė, ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. kovo 31 d., Kauno apygardos teismui šią nutartį palikus galioti. Teismas konstatavo, kad pagrindo manyti, jog šie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ar neteisėti, dėl ko procesas civilinėje byloje galėtų būti atnaujintas, nėra, proceso atnaujinimo pagrindų nenurodė ir pareiškėjas V. S. savo prašyme Tarnybai. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-200/2010, kurioje nurodytas aplinkybes pareiškėjas V. S. įvardijo esant pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų naujos ir esminės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008.

Nagrinėdamas pareiškėjas reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą žalą sieja su Tarnybos veiksmais, t. y., kad jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl ko jis negalėjo tinkamai ginti savo pažeistas teises, iš jo nepagrįstai priteistos lėšos ir t. t. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius minėtos vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, turtinės žalos atlyginimas negalimas, atitinkamai – nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui Tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (1.9.)-S-2397-10 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesus civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teisme, tokia civilinė byla yra pradėta ir nagrinėjama, todėl nėra galima manyti, kad civilinės bylos, kurioje pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, nutraukimas apribojo jo teises gintis teisme.

IV.

Pareiškėjas V. S. apeliaciniu skundu (b. l. 179–193) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba išspręsti bylą iš esmės ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra neobjektyvus ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė patirtos žalos. Paaiškina, kad atsakovo veiksmais padarytas neturtinė žalos faktas šioje byloje yra akivaizdus. Pažymi, kad Tarnyba, atsisakydamas suteikti teisinę pagalbą civilinėje byloje, sutrukdė pareiškėjui ginti pažeistas teises bei interesus. Paaiškina, kad be teisinės pagalbos negali tiksliai suformuluoti ir įrodyti žalos dydžio, tačiau teigia, kad žalą patyrė, o ją nustatydamas teismas turi vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Akcentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas teismai privalo aktyviai dalyvauti renkant ir tiriant įrodymus, nustatant visas bylos aplinkybes ir objektyviai jas tiriant. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 193–195) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta jokių reikšmingų motyvų ir nepateikta jokių įrodymų. Teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas išsako savo neigiamą nuomonę apie Tarnybą, teismų sistemą, kuri neturi jokios įtakos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimui. Taip pat teigia, kad pareiškėjas tik formaliai naudojasi teise kreiptis į teismą, jo pagrindinis tikslas yra ne pažeistų teisių ir interesų gynyba, bet bylinėjimasis su valstybės institucijomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-1317-10, kuriuo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1–2 punktuose numatytu pagrindu atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą atnaujinant procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas, taip pat reikalavimo atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas 2010 m. balandžio 13 d. Tarnybai pateikė prašymą (reg. Nr. (1.9.)-GD-568-10) (b. l. 41–42, 45–49), kuriuo prašė įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų išdavimo Marijampolės pataisos namų administracijoje administracinės-notarinės procedūros anuliavimo Marijampolės rajono apylinkės teisme. Prašyme nurodė, kad teisinė pagalba jam yra aktuali, nes pagal CPK yra sprendžiamas klausimas dėl proceso byloje atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą prašo skirti Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, kuri, pareiškėjo teigimu, nebuvo nagrinėta, nes buvo nustatyta, jog tokia pat byla yra išnagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-1046-619). Pareiškėjas prašyme teigė, kad šios bylos nėra identiškos, tačiau netekęs teisinės pagalbos jis to įrodyti negalėjo. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindą atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje sudaro Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis, kuriais Tarnybos sprendimas nebeteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje buvo pripažintas neteisėtu ir Tarnyba šioje civilinėje byloje buvo įpareigota tokią pagalbą pareiškėjui teikti.

Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo išdavimo datos jo O. M. išduotus įgaliojimus, patvirtintus 2002 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo (registro Nr. 133) ir 2002 m. spalio 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus (registro Nr. 135). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 59) nutraukė civilinę bylą Nr. 2-3836-769/2008 pagal nurodytą pareiškėjo ieškinį, nes nustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu (b. l. 148–149) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atmetė V. S. ieškinį atsakovui O. M., tretiesiems asmenims O. K., V. J., Marijampolės pataisos namams dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. Marijampolės griežtojo pataisos darbų kolonijos direktoriaus patvirtintų įgaliojimų, kuriais ieškovas įgaliojo atsakovą O. M. atstovauti savo interesus, pripažinimo negaliojančiais nuo jų išdavimo momento. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartimi (b. l. 60–62). Taip pat nustatyta, kad 2008 m. liepos 22 d. Tarnybos sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba aptartoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje. 2008 m. liepos 22 d. sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas 2008 m. spalio 22 d. Tarnybos sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu (b. l. 53–56) Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Tarnybą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. liepos 22 d. prašymą (administracinė byla Nr. I-114-764/2009). Šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A442-200/2010) (b. l. 57–58).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2010 m. balandžio 13 d. prašymą, atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą konstatavusi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas V. S. pagal jo 2010 m. balandžio 13 d. prašymą yra netikslingas ir neperspektyvus.

Bylą pagal pareiškėjo skundą dėl šio Tarnybos sprendimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo ketinto reikšti reikalavimo pagrįstumą, atitinkamai – ir atstovavimo tokiame procese perspektyvumą. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis yra nepagrįstos ar neteisėtos, dėl ko procesas civilinėje byloje galėtų būti atnaujintas, proceso atnaujinimo pagrindų nenurodė ir pareiškėjas savo prašyme Tarnybai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją, įvertinusi ginčo santykių teisinį reglamentavimą bei byloje esančių įrodymų visumą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.). Įstatymo 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymas 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Sprendžiant byloje kilusį ginčą aktualios Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatuos, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).

Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

Pareiškėjas į Tarnybą su 2010 m. balandžio 13 d. prašymu kreipėsi siekdamas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi pareiškėjo 2010 m. balandžio 13 d. prašymo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų prašymui dėl proceso Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 atnaujinimo paduoti – t. y., ar formaliai yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų procesui civilinėje byloje atnaujinti, ar nepraleisti tokio prašymo padavimo terminai (CPK 368 str.).

Iš pareiškėjo 2010 m. balandžio 13 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, patvirtinančias, kad yra pagrindas civilinėje byloje atnaujinti procesą – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tarp pareiškėjo V. S. ir Tarnybos kilęs ginčas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje. Vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas civilinėje byloje yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą kad formaliai pareiškėjas Tarnybai pateikė faktinius bei teisinius duomenis, kurių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pakako prašymui dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 atnaujinimo paduoti.

Tuo tarpu tai, ar pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas – t. y., ar jo nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą, galėtų spręsti tik teismas, nagrinėjantis tokį prašymą (kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), todėl Tarnyba konstatuodama, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3838-769/2208 ir priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodama reikalavimo akivaizdžiu nepagrįstumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.) bei atstovavimo byloje neperspektyvumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.), ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra tik teismams Lietuvos Respublikos Konstitucija deleguota funkcija. Nesant akivaizdžių pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės vertindama pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumą, peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti patirtą 8 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo Tarnybai Sprendimu neteisėtai atsisakius pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2010 m. balandžio 13 d. prašymą.

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą teikiant prašymą atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.9.)-S-2397-10 (b. l. 67–69) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams, civilinę bylą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme ir pareiškėjui realiai buvo suteikta galimybė realizuoti teisę į atstovo pagalbą ginant teises ir interesus, dėl kurių pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi ir su 2010 m. balandžio 13 d. prašymu. Taip pat pažymėtina, kad realiai buvo realizuota ir pareiškėjo teisė į gynybą, nors ir kitu, nei jo 2010 m. balandžio 13 d. prašyme išreikštu, būdu. Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 išnagrinėjo pareiškėjo ieškinį dėl senaties termino atnaujinimo, 2002 m. spalio 1 d. O. M. išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo ir 2011 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė (b. l. 155–161). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1344-324/2011 buvo atmestas V. S. apeliacinis skundas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, vertina, kad sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą yra aktualus laikotarpis nuo 2010 m. gegužės 13 d. (skundžiamo Sprendimo priėmimo) iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (kai pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (jos dydžio) nustatymo klausimą, visų pirma, būtina išaiškinti, ar dėl minėto institucijos sprendimo pareiškėjas turėjo konkrečių išlaidų (tiesioginių nuostolių), negavo pajamų.

Pareiškėjas prašydamas atlyginti turtinę žalą skunde nurodo šios žalos dydį – 8 000 Lt. Paaiškina, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, patirtos sprendžiant šį ginčą teisminėse ir neteisminėse institucijose nuo 2007 metų. Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl neteisėto Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo pareiškėjui kilusios turtinės žalos atlyginimo, todėl nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, susidariusią dar 2007 metais. Antra, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos patyrimo faktą, nors pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui 2011 m. lapkričio 14 d. vykusiame teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad patirtą turtinę žalą pagrindžia tai, jog civilinėje byloje V. J. buvo priteista 5 000 Lt, ir ši suma sprendimo vykdymo procese išaugo iki 8 000 Lt, yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsta objektyviais duomenimis – nenurodyta nei konkreti civilinė byla (numeris, bylą nagrinėjęs teismas), nei tiksliai įvardintas asmuo, nei pateikti įrodymai, kad pareiškėjo minima suma buvo priteista bei kad ši suma vykdymo procese padidėjo, nepaaiškinta, kaip nurodyta suma susijusi su Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl Tarnybos veiksmų patyrė kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau nei numatyta įstatymuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog ištirti ir įvertinti konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, valstybės garantuojamai teisinei pagalbos tarnybai priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo ją teikti, nutraukimo), yra ne tik jos teisė, bet įstatymų nustatyta pareiga įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Konkrečiu atveju Tarnyba pažeidė minėtas pareigas ir apribojo pareiškėjo galimybę gauti reikalingą antrinę teisinę pagalbą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, apginant galimai jo pažeistus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeistų vertybių pobūdį ir intensyvumą, tai, kad 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu galimai sukelti neigiami padariniai buvo pašalinti 2010 m. rugsėjo 15 d. Tarnybos sprendimu suteikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kad pareiškėjo teisė į gynybą buvo realizuota bei vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teise nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, sprendžia, kad 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama moralinė satisfakcija.

Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nenagrinėtini kaip akivaizdžiai nepagrįsti arba nebeturintys reikšmės, įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino bei taikė materialines bei procesines teisės normas ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-1317-10 ir priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 200 Lt (du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė