Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-12 · Administracinė byla Nr. AS-146-7-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2012-08-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-08-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-12
Bylos Nr.
AS-146-7-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01812-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. AS146-7/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01812-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 59; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (b. l. 24-29) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-1317-10 kaip nepagrįstą, neatitinkantį teisės normų ir nuostatų, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį;

2) priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų pareiškėjui padarytą 8000 Lt materialinę žalą, 10 000 Lt nematerialinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnį - 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.271 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį, ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą;

3) įpareigoti atsakovą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti pareiškėjui teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 3 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 80-86) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir bylą šio reikalavimo dalyje nutraukė. Likusioje dalyje teismas skundą patenkino iš dalies: panaikino Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-1317-10 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – 80 Lt žyminio mokesčio.

2010 m. spalio 18 d. pareiškėjas V. S. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 88) priteisti jam iš atsakovo 7,68 Lt ir 6,48 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų bei 225 Lt dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų, iš viso 239,16 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi (b. l. 121-130) iš dalies patenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-1317-10 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos, teismo išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi (b. l. 92-93) pareiškėjo V. S. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 11,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje prašymą atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. spalio 11 d. teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo iš dalies patenkintas, ir vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlygintos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant teisme. Taip pat konstatavo, jog pareiškėjo 2010 m. spalio 18 d. prašymas atlyginti teismo išlaidas pateiktas teismui ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Teismas nustatė, jog kartu su prašymu pateiktas UAB „Skaitmeninis amžius” kasos kvitas LF WD 08300078 ir PVM sąskaita faktūra SKA Nr. 10036257 patvirtina, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 16 d. sumokėjo 7,68 Lt už dokumentų kopijavimą, o kasos kvitas LF WD 08300078 ir PVM sąskaita faktūra Nr. 10036274 patvirtina, kad 2010 m. birželio 28 d. pareiškėjas sumokėjo 6,48 Lt už kopijas. Atsižvelgęs į tai, kad kopijos buvo padarytos bylos nagrinėjimo laikotarpiu (nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010 m. spalio 11 d.), teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas patyrė 14,16 Lt teismo išlaidų.

Remdamasis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo 2010 m. birželio 15 d. skundas (b. 1. 1-6), 2010 m. birželio 30 d. patikslintas skundas (b. 1. 24-29) bei 2010 m. birželio 30 d. jo prašymas teismui (b. l. 23) buvo surašyti valstybine kalba ir prie jų nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti dokumentai buvo išversti ir vertimas patvirtintas, kaip to reikalauja įstatymai. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį atlyginamos tik realiai patirtos, įrodymais patvirtintos išlaidos. Todėl konstatavo, jog, nesant įrodymų, kad 2010 m. birželio 15 d. skundas, 2010 m. birželio 30 d. patikslintas skundas bei 2010 m. birželio 30 d. prašymas teismui buvo išversti, pareiškėjo prašymas dalyje dėl vertimo išlaidų priteisimo atmestinas, neįrodžius, kad jos buvo realiai patirtos.

Remdamasis išdėstytu, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teisme patyrė 14,16 Lt teismo išlaidų dėl dokumentų kopijavimo, o jo skundą patenkinus iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo teismo išlaidos priteistinos proporcingai tenkintinai skundo reikalavimų daliai, t. y. 11,33 Lt (14,16 Lt x 80 proc.).

III.

Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu (b. l. 95-96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, nepagrįstai atsisakydamas kompensuoti pareiškėjui teismo išlaidas pilna apimtimi, pasielgė labai biurokratiškai ir formaliai, ignoravo materialinę žmogaus teisę į teismo išlaidų kompensavimą bei šią teisę garantuojančias Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos teisės normas.

Pareiškėjo manymu, teismas žinojo, kad jis nemoka lietuvių kalbos, ir skyrė jam vertėją, be to, pats teismas savo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi įpareigojo jį pateikti skundo vertimą į lietuvių kalbą. Teigia, kad, vykdydamas teismo įpareigojimą, jis buvo priverstas kreiptis į savo pažįstamą lietuvį, kuris už protingą užmokestį sutiko padaryti dokumentų vertimą. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktu 2010 m. birželio 29 d. skolos rašteliu, kuris patvirtina pareiškėjo įsipareigojimus darbų (vertimo paslaugų) vykdytojui 225 Lt sumai, taip pat neturėjo pagrindo abejoti įvykdyto darbo faktu (dokumentų vertimu). Pažymi, jog turėdamas abejonių, teismas galėjo apklausti vertimo darbų vykdytoją. Be to, pažymi, kad teismas, priimdamas skundą, nepateikė jokių pretenzijų vertimo kokybei. Tokių pretenzijų nepareiškė ir atsakovas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog šis atskirasis skundas yra surašytas aukščiau nurodyto vertėjo, pareiškėjui diktuojant. Už šią paslaugą pareiškėjas žodiniu susitarimu įsipareigojo sumokėti 20 Lt, todėl ši suma taip pat tūri būti prijungta prie teismo išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 99-103, 111-112) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti remiantis kitais motyvais, nei nurodoma atskirajame skunde, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Tarnybos nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta vien tuo pagrindu, kad ji buvo priimta neįsiteisėjus administracinėje byloje priimtam 2010 m. spalio 11 d. teismo sprendimui. Savo poziciją remia ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota dėl prašymų atlyginti teismo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-177/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-500/2010). Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, todėl negalima teigti, kad šis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Atsižvelgdamas į tai, mano, jog pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo turėtų būti išnagrinėtas tada, kai nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisės. Todėl, atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis turėtų būti panaikinta.

Be to, nurodo, jog pareiškėjas neįrodė išlaidų buvimo fakto. Tarnybos nuomone, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (skolos raštelio) nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas realiai patyrė tam tikras vertimo išlaidas, kyla pagrįstų abejonių dėl tokio skolos raštelio įrodomosios vertės, taip pat nėra aišku, ar pareiškėjo nurodytas pažįstamas asmuo V. A. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teikti licencijuotas mokamas vertimų paslaugas. Todėl atsakovas mano, kad tariamos išlaidos už tokio vertimo atlikimą negali būti priteistos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju spręstina dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties (b. l. 92-93), kuria pareiškėjo V. S. prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo buvo iš dalies patenkintas, priteisiant pareiškėjo naudai iš atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 11,33 Lt bylinėjimosi (dokumentų kopijavimo) išlaidų, kitoje dalyje dėl 225 Lt dokumentų vertimo išlaidų pareiškėjo prašymą atmetant, teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pastebėjo, kad, sistemiškai vertinant ABTĮ 44, 45 straipsnių nuostatas, nuosekliai formuojama vienoda administracinių teismų praktika, pagal kurią procesinio sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, įsiteisėjimu (ABTĮ 96 str.), nes tik tuomet tampa aišku, kurios proceso šalies naudai priimtas sprendimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-177/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-500/2010, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-193/2011). Taigi, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimo, priimdamas sprendimą dėl ginčo iš esmės, teismo nutartis dėl teismo išlaidų atlyginimo, įvertinus ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies normas, remiantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti priimama tik įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, šiuo atveju – įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, priimtam iš naujo išnagrinėjus bylą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors administracinėje byloje dar nėra žinoma proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo (b. l. 80-86) dalis, kuria pareiškėjo skundas buvo iš dalies patenkintas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi (b. l. 121-130) buvo panaikinta ir byla šioje dalyje grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, byloje dar nėra priimtas teismo baigiamasis aktas, kuriuo ši administracinė byla būtų galutinai išspręsta iš esmės. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimas, kuriuo pagrindu priimta skundžiama 2010 m. spalio 19 d. nutartis dėl teismo išlaidų atlyginimo, dar nėra įsiteisėjęs. Todėl nėra pagrindo teigti, jog byla išspręsta (sprendimas priimtas) pareiškėjo naudai (ABTĮ 44 str. 1 d.)

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytų motyvų visuma, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, kol neįsiteisėjo teismo baigiamasis aktas dėl šios bylos išsprendimo iš esmės, buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, kuris galėjo nulemti klausimo dėl išlaidų atlyginimo neteisingą išsprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.). Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo turės būti sprendžiamas, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas