- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- A-525-2162-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01812-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. skundu (b.l. 1–6), kurį patikslino (b.l. 24–29), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-1317-10 (toliau – ir Sprendimas), kaip nepagrįstą, neatitinkantį teisės normų ir nuostatų, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį;
2) priteisti iš atsakovo pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padarytą 8 000 Lt materialinę žalą, 10 000 Lt nematerialinę žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 – 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.271 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą;
3) įpareigoti atsakovą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – ir Įstatymas), ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 3 punktus.
Nurodė, kad 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2002 m. spalio 1 d. ir 2002 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimų atšaukimo, nurodydamas, kad Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (1.9.)-NSP-202-08, kuriuo ji atsisakė V. S. skirti teisinę pagalbą, jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu panaikino tokį Tarnybos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. procesiniu sprendimu apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimo atmetė. Pažymėjo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nenagrinėjo civilinės bylos pagal V. S. ieškinį dėl ginčijamų įgaliojimų išdavimo Marijampolės pataisos namų direkcijai, kadangi panaši byla jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (2007-05-04 sprendimas Nr. 2-1046-619/2007). Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 2-3836-769/2008 nepakeistą. Tokiu būdu dėl Tarnybos kaltės iš jo neteisėtai buvo atimta teisinė pagalba ir jis Marijampolės rajono apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme negalėjo įrodyti, kad minėta byla nėra identiška Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtai bylai, dėl Tarnybos kaltės pareiškėjas neteisingai suformulavo ieškinio reikalavimus ir apsiriko atkartodamas bylos, kuri jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-9557-392/2006), esmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. procesiniu sprendimu sutikus su pareiškėjo prašymu įpareigoti Tarnybą skirti jam teisinę pagalbą nurodytoje byloje, kurioje reikėtų peržiūrėti minėtą sprendimą Marijampolės rajono apylinkės teisme ir atnaujinti procesą. Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 92, 97, 145 straipsniais, nurodė, kad, Tarnybai nevykdant sprendimo, 2010 m. balandžio 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. I-114-764/2009, kuris buvo išsiųstas antstoliui M. D. vykdyti. Tuo tarpu vengimas vykdyti teismo sprendimą užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Tarnybos direktorė sabotuoja teismo sprendimą, verčia Tarnybos Teisės skyriaus vedėją, pavaduojančią Tarnybos direktorę, Tarnybos 2010 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (1.9)-GD-1387-10 išgalvoti netikrus motyvus, neteisingai vertinti bylos faktus, daryti iškreiptas išvadas. Teigė, jog Tarnybos direktorė jam keršija, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. procesiniu sprendimu panaikino jos atsakymą. Pabrėžė, jog Tarnyba neturėjo teisės nevykdyti teismo sprendimo. Skundžiamame akte atsakovas nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos anksčiau nurodė teismui ir kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovas ignoruoja tą aplinkybę, kad teismams (Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) priimant pareiškėjui palankius sprendimus, jie žinojo visas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 nustatytas aplinkybes ir pripažino pareiškėjui galimybę atnaujinti praleistus terminus peržiūrėti civilinę bylą Nr. 2-3836-769/2008 su jam paskirto advokato pagalba. Tuo tarpu Tarnybos direktorė ir toliau ciniškai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, pažintimis ministerijoje, bet jos ryšiai negelbėja jos nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą. Nurodė, kad administracinių ginčų komisijos ir teismai ne kartą naikino panašius atsakovo aktus: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. I-4079-473/2008, 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. I-7918-19/2007, 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. I-479-373/2008, 2008 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. I-114-746/2009, 2009 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. I-1760/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis (byla Nr. A662-670/2010), Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 2007/28-(25-40)-29, 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. S-86-(A(G)-160), 2009 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. S-27-(A(G)-28), 2007 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 2007/28-(25-40)-29. Nurodė, jog atsakovas savo veiksmais sistemingai ignoruoja konstitucinius principus. Patys atsakovo tarnautojai provokuoja konfliktus, nuolat pažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų teises, elgiasi chamiškai, žemina žmogiškąjį orumą, nesilaiko tarnybinės etikos, įstatymų, bendrų moralės normų. Tokie atsakovo veiksmai ir neveikimas lemia daugybės skundų į teismus ir aukštesnes institucijas padavimą. Pabrėžė, jog, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ji reiškia, jog Seimo ratifikuotos sutartys įgyja įstatymo galią. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įgyja įstatymo galią vidaus teisėje, o valstybė, ją ratifikuodama, prisiėmė pareigas garantuoti kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui joje numatytas teises, o šių teisių pažeidimas reiškia neteisėtus valstybės veiksmus ir yra pagrindas ginti pažeistas teises, tiesiogiai taikant Konvenciją. Teigė, jog tokią sudėtingą teisinę situaciją galima vertinti kaip teisinę diskriminaciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.). Nagrinėjamu atveju Tarnyba grubiai pažeidžia pareiškėjo teises, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, priimdama neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, naudojasi Įstatymo netobulumu, suteikiančiu jai teisę vykdyti antikonstitucinę veiklą, siekiant paneigti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, apribojant prigimtines žmogaus teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str.). Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. rugpjūčio 7 d. audito ataskaitoje Nr. VA-P-40-12-15 nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatūra daugiau kaip 4 metus nepatvirtino antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklių, nurodytų Įstatyme, todėl advokatų veiklos kokybė netikrinama ir nevertinama. Tuo tarpu teisėjų apklausos rezultatai, teismų priimtos nutartys dėl trūkumų šalinimo ir skundai rodo, kad antrinės teisinės pagalbos, už kurią apmokama valstybės biudžeto lėšomis, kokybė yra nepakankama. Teigė, jog apskųstas atsakovo individualus teisinis aktas – 2009 m. rugsėjo 11 d. raštas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas teisės normomis, neatsako į iškeltą klausimą, įvertinta minimali pareiškėjo kreipimosi dalis, ignoruotas daugybės trūkumų faktas, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Tokiais veiksmais atsakovas sistemingai darė pareiškėjui materialinę ir nematerialinę žalą. Nurodė, jog jam padaryta neturtinės žalos tuo, kad jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, nei numatyta įstatymuose. Skundžiamo sprendimo motyvacija juridiškai yra niekinė, nes grindžiama biurokratiniu solidarumu. Atsakovas sistemingai atsisako nagrinėti pareiškėjo skundus Tarnybos atžvilgiu ir siunčia formalius pasityčiojančio pobūdžio atsakymus. Pabrėžė, jog atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visi CK 6.245-6.250 straipsniuose numatyti pagrindai. Atsakomybė kyla VAĮ 39 straipsnio ir CK 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, jog be teisinės pagalbos jis nemoka teisingai suformuluoti ir pagrįsti savo patirtos materialinės ir nematerialinės žalos. Teigė, kad materialinė žala atsirado dėl išlaidų, patirtų sprendžiant šį ginčą teisminėse ir neteisminėse institucijose nuo 2007 metų. Protinga išlaidų suma, sudaranti materialinę žalą, yra 8 000 Lt, o nematerialinė žala – 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į skundą (b.l. 33–40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjo nuomone, Tarnyba privalėjo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, atnaujinant procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, kadangi paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nagrinėjant bylą teisme. Tokios aplinkybės yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010 ir joje nustatyti faktai. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pabrėžė, jog, siekiant atnaujinti procesą tokio punkto pagrindu, nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, nes naujai pateikiami įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės. Teigė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010 bei joje nustatyti faktai nesudarė pagrindo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, kadangi tokia nutartis neturi reikšmės Marijampolės rajono apylinkės teisme jau išnagrinėtai bylai. Teigė, jog net jeigu nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir būtų buvusi žinoma Marijampolės rajono apylinkės teismui priimant 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, tai nebūtų lėmę kitokios nutarties priėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartyje vertino Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (L9.)-NSP-202-08, kuriuo V. S. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, teisėtumą ir pagrįstumą, kai tuo tarpu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje pasisakė dėl V. S. pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo anksčiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtai civilinei bylai. Pabrėžė, jog administracinės ir civilinės bylų ginčo dalykai buvo visiškai skirtingi. Nagrinėjamu atveju nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami administracines bylas, nevertino aplinkybės, ar V. S. Marijampolės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais yra tapatus anksčiau pareiškėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinėje byloje pareikštam ieškiniui dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Priešingai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendime konstatavo, kad teisę vertinti, ar pareiškėjo reikalavimas, t. y. skundo/ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatūs anksčiau teismine tvarka išnagrinėtai bylai, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, ką šiuo atveju ir atliko Marijampolės rajono apylinkės teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartyje taip pat tiesiogiai pasisakė, jog Tarnyba iš pat pradžių turėjo galimybę atsisakyti teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, tokį savo sprendimą motyvuodama atstovavimo byloje neperspektyvumu, t. y. tuo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepriims pareiškėjo naujai paduodamo ieškinio dėl šio ieškinio tapatumo anksčiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtai civilinei bylai. Tačiau kadangi Tarnyba to laiku nepadarė, vėlesnis jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimo būtent Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintas neteisėtu. Nepaisant to, kad Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo administracine tvarka buvo panaikintas, tai nesudaro jokios reikšmės ir svarbos Marijampolės rajono apylinkės teisme jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai, tokio teismo nutartyje padarytoms išvadoms, t. y. dėl V. S. civilinėje byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų tapatumo anksčiau išnagrinėtai bylai. Nagrinėjamu atveju nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis neatskleidžia Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 priimtos nutarties ydingumo – jos nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pažymėjo, jog administracinių teismų priimti sprendimai ir juose nurodyti faktai negali būti pagrindu priimti kitokią, nei priimta nutartis. Be to, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis buvo priimti po to, kai Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pareiškėjo atžvilgiu, kas reiškia, jog šios aplinkybės neegzistavo civilinės bylos nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme metu. Todėl tokie procesiniai sprendimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad, pateikiant ieškinį dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teismui, pareiškėjas naudojosi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Tuo metu Tarnybos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-1416-08 pagrindu antrinę teisinę pagalbą V. S. teikė advokatas R. J. B., o tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikdamas Marijampolės rajono apylinkės teismui ieškinį dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, turėjo galimybę su jam paskirto advokato pagalba minėtame ieškinyje suformuluoti tokius reikalavimus, kurie jam ir jo advokatui atrodė teisingi ir būtini. Todėl nėra pagrindo teigti, kad su advokato pagalba civilinė byla dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teisme būtų išnagrinėta pareiškėjo naudai. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymu, nurodydamas, kad Tarnyba nepagrįstai atsisako šį sprendimą vykdyti. Pabrėžė, jog tokios aplinkybės yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, kadangi šiuo atveju sprendžiamas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo klausimas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 pagal antstolio M. D. prašymą, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. rugpjūčio 25 d. bus sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas ir tik tuomet bus galima spręsti, kaip Tarnyba įvykdė minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Remdamasis CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246 – 6.249 straipsniais, VAĮ 42 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir kitas organiškai tarp savęs susijusias sąlygas: priežastinį ryšį tarp priešingų teisei veiksmų ir žalos arba nuostolių, teisės pažeidėjo kaltę, teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius. Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių neteisėtų Tarnybos veiksmų, o tik įvardino kitose administracinėse bylose teismų priimtus sprendimus, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Skunde taip pat cituota iš administracinių teismų gauta informacija apie teismuose išnagrinėtų bylų skaičių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadas, valstybės politikų pasisakymus teismų sprendimų vykdymo srityje, kurie neturi jokio ryšio su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Pareiškėjas Tarnybos veiksmų neteisėtumą grindė savo subjektyvia nuomone apie Tarnybą, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, o paremta pareiškėjo asmeniniais samprotavimais. Kadangi daugiau jokių neteisėtų veiksmų skunde neįvardinta, reikalauti iš Lietuvos valstybės dėl Tarnybos tariamai padarytų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo nėra pagrindo. Tuo tarpu nesant neteisėtų veiksmų, negali egzistuoti dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Be to, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą. Atsižvelgdamas į CK 6.271 straipsnį, 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A17-1197/2007), teigė, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės. Abejotina, ar pareiškėjo skunde nurodyti atsakovo veiksmai galėjo priversti pareiškėją egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, atimti elementarius buities patogumus, sukelti emocinę ir dvasinę depresiją ir psichologiškai traumuoti pareiškėją. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas sistemingai skundžia valstybės valdžios institucijų ir teismų sprendimus įrodo, kad tokiu elgesiu pareiškėjas siekia bylinėtis su institucijomis ir tai jam neturtinės žalos nesukelia.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b.l. 80–86) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir bylą šio reikalavimo dalyje nutraukė; skundą patenkino iš dalies ir panaikino Sprendimą bei priteisė iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat priteisė iš Tarnybos pareiškėjo naudai 80 Lt žyminio mokesčio.
Nurodė, jog pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atsisakė ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti, nes atsakovas geruoju savo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (1.9)-S-2397-10 skyrė jam advokatą. Atsižvelgė į ABTĮ 52, 56 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktą ir pažymėjo, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti nuo skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, o teismas, nenustatęs priežasčių, dėl kurių toks atsisakymas galėtų prieštarauti įstatymui ar viešajam interesui, atsisakymą priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.
Nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-3836-769/2008 pagal ieškovo V. S. ieškinį Marijampolės pataisos namų administracijai ir trečiajam asmeniui O. M. dėl Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. patvirtintų įgaliojimų, kuriais V. S. įgaliojo O. M. atstovauti jo interesus, pripažinimo negaliojančiais, kadangi buvo nustatyta, jog yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. V. S. apskundus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį Kauno apygardos teismui, šis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 paliko nepakeistą. Tarnyboje 2010 m. balandžio 13 d. gautas pareiškėjo V. S. prašymas (reg. Nr.(1.9.)-GD-508-10) suteikti antrinę teisinę pagalbą, atnaujinant procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme pagal V. S. ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namų administracijai, trečiajam asmeniui O. M., išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Prašymas pagrįstas tuo, kad proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo dieną, t. y. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010, kuria atmestas Tarnybos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. (1.9.)-NSP-202-08 atsisakyti skirti teisinę pagalbą V. S. . Išnagrinėjusi tokį V. S. prašymą ir su juo susijusius dokumentus, Tarnyba 2010 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. (1.9.)-S-1317-10 atsisakyti teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą, atnaujinant procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008. Sprendimas motyvuotas tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010 bei joje nustatyti faktai nėra pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, kadangi tokia nutartis neturi reikšmės Marijampolės rajono apylinkės teisme jau išnagrinėtai bylai. Nustatė, jog antstolis M. Dabkus 2010 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti sprendimo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 vykdymo tvarką. Teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 Tarnyba buvo įpareigota suteikti pareiškėjui V. S. teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. liepos 22 d. prašymą. Tarnyba 2010 m. balandžio 14 d. atsiuntė antstoliui pranešimą, kad teismo sprendimo vykdyti negali, nes civilinė byla, kurioje Tarnyba įpareigota suteikti V. S. teisinę pagalbą yra baigta, įsiteisėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarčiai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs sprendimo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, 2010 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutartį antstolio M. D. prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkinti, kadangi teismas neturi teisės pakeisti įsiteisėjusio sprendimo turinio. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 2009 m. vasario 2 d. priimtą sprendimą, Tarnyba 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (1.9.)-S-2397-10 teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams, civilinę bylą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme.
Nurodė, jog skundžiamas sprendimas grindžiamas 2005 m. sausio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. X-78 11 str. 6 dalies (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) 1 ir 2 punktais (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus <...>). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 Tarnyba buvo įpareigota suteikti pareiškėjui V. S. teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. liepos 22 d. prašymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį sprendimą paliko galioti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš esmės konstatuota Tarnybos prievolė ir toliau teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams, civilinę bylą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme, padarė išvadą, jog atsisakymas tai daryti, įformintas skundžiamu Sprendimu, yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Remdamasis CK nuostatomis (6.271 str. 1, 4 d., 6.246 – 6.249 str. 6.271 str. 4 d.), pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė pačios turtinės žalos buvimo fakto, todėl, nesant bent vieno deliktinės civilinės atsakomybės turinio elemento, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, VAĮ 42 straipsnį ir atkreipė dėmesį į tai, jog, sprendžiant apie neturtinės žalos padarymą (nepadarymą) pareiškėjui, analizuotinos vien tik aplinkybės, susijusios su Sprendimo priėmimu, t. y. analizuotina, ar tarp neteisėto atsakovo Sprendimo priėmimo ir jo neteisėto atsisakymo skirti teisinę pagalbą ir neturtinės žalos padarymo yra priežastinis ryšys. Pažymėjo, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjas dėl teisinės pagalbos jam nesuteikimo buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis ar patirti kančias, o elementarių buities patogumų neturėjimas niekaip nesusijęs su Sprendimu, tačiau neteisėtas atsisakymas teikti pareiškėjui, kuris yra rusakalbis ir neturi teisinio išsilavinimo, teisinę pagalbą ir vengimas tai daryti net Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus Tarnybai nepalankų sprendimą, apribojo V. S. galimybes ginti jo subjektinių teisių pažeidimą (kad ir tariamą) ir sudarė jam nepatogumus, galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą iš dalies tenkintinas. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų trukmę, intensyvumą, rėmėsi teismų praktikoje taikoma doktrina, jog ir pats atsakovo kaltės pripažinimas yra satisfakcija nukentėjusiajam, todėl pažymėjo, kad jis turi būti pakankamai simbolinis.
Taip pat nurodė, jog kadangi šiuo sprendimu patenkinta didžioji dalis skundo reikalavimų (įskaitant ir patenkinimą geruoju), pareiškėjui atlygintina 80 procentų teismo išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 44 str.1, 2 d.).
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, pateikė apeliacinį skundą (b.l. 99–103), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria V. S. skundas patenkintas iš dalies ir šio sprendimo pagrindu priimtą 2010 m. spalio 19 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą, nenurodė nei vieno ABTĮ 89 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, esant kuriam skundžiamas aktas gali būti panaikintas. Nors teismas konstatavo, kad Sprendimas neteisėtas, pačiame teismo sprendime neatsispindi, kodėl buvo padaryta tokia išvada, kokias materialines teisės normas neteisingai aiškino ar taikė Tarnyba, kokie įrodymai patvirtina Tarnybos veiksmų neteisėtumą ir kita. Teismo sprendimas yra be motyvų, todėl jis turėtų būti panaikintas (ABTĮ 141, 142 str.).
2. Pažymi, jog pareiškėjas 2008 m. liepos 22 d. prašymu Tarnybai siekė inicijuoti civilinę bylą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teisme. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 13 d. prašymu pareiškėjas reikalavo Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą, atnaujinant procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Daro išvadą, jog tokiuose prašymuose buvo pateikti visiškai skirtingi prašymai, kuriuos Tarnyba vertino atskirai, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias kiekvieną iš šių pareiškėjo prašymų. Pirmojo pareiškėjo prašymo pagrindu jam antrinė teisinė pagalba suteikta Tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, nes Tarnyba iš esmės įpareigota tai padaryti procesiniais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-08-25 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-10 nutartimi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-06 nutartimi). Nagrinėjant antrą pareiškėjo prašymą, remtasi CPK įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, atitinkamai sprendžiant, ar yra pagrindas suteikti antrinę teisinę pagalbą.
3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Sprendimo turinio, jame nustatytų aplinkybių, motyvų ir pagrindų, kuriais atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.
4. Skundžiamame sprendime neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimais visiškai nepagrįstai susietas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas, įpareigojant Tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties įvykdymas neturi jokio ryšio su Tarnybos atsisakymu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2010 m. balandžio 13 d. Tarnybai pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, neturtinės žalos priteisimas nagrinėjamu atveju negalimas, nes nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų Tarnybos veiksmų ir pareiškėjo tariamai patirtos žalos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 109–110), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą arba teisingumo principu pakeisti sumą į 3 000 Lt, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl Tarnybos direktorės S. P. veiksmų nurodytoje byloje, kurie pasireiškė sistemiškais piktnaudžiavimais tarnybine padėtimi, kas pasireiškė apytiksliai 500 000 Lt dydžio žala valstybei, valstybės reputacijos pažeminimu, kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, remiantis ABTĮ 109 straipsniu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje pareiškėjas ginčijo Sprendimą, kuriuo atsisakyta jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, atnaujinant procesą Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais pagal pareiškėjo Tarnybai 2010 m. balandžio 13 d. pateiktą prašymą, reg. Nr. (1.9.)-GD-568-10. Sprendimas priimtas, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, kitaip tariant konstatavus, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Kaip matyti iš pareiškėjo 2010 m. balandžio 13 d. prašymo (b.l. 47–49), kurio pagrindu priimtas Sprendimas, pareiškėjas savo siekį atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje siejo su CPK nuostatomis, numatančiomis, jog procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A442-200/2010.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 Tarnyba buvo įpareigota suteikti pareiškėjui V. S. teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. liepos 22 d. prašymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį sprendimą paliko galioti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš esmės konstatuota Tarnybos prievolė ir toliau teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams, civilinę bylą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme, padarė išvadą, jog atsisakymas tai daryti, įformintas Sprendimu, yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009) (b.l. 53–56), be kita ko, įpareigojo Tarnybą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą būtent pagal jo 2008 m. liepos 22 d. prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A442-200/2010) (b.l. 15–16) tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose Tarnyba įpareigota teikti pareiškėjui teisinę pagalbą būtent pagal jo 2008 m. liepos 22 d. prašymą, kuriuo jis prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2002 m. spalio 1 d. ir 2002 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimų atšaukimo, ieškiniui teisme pareikšti (b.l. 53). Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (b.l. 65–66) nagrinėjo antstolio M. D. prašymą dėl teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais išspręstas klausimas dėl Tarnybos pareigos teikti pareiškėjui pagalbą pagal jo 2008 m. liepos 22 d. prašymą. Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi nauju 2010 m. balandžio 13 d. prašymu, siekdamas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos. Kitaip tariant, buvo pateiktas naujas prašymas, dėl kurio nebuvo pasisakę teismai skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose ir dėl kurio Tarnyba priėmė visiškai naują Sprendimą.
Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, privalėjo atskirai vertinti ir pasisakyti dėl Tarnybos teisės atsisakyti teikti antrinę teisinę būtent Sprendime nurodytais pagrindais ir nustatytų aplinkybių pagrindu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamo Sprendimo iš esmės nepasisakė, nepagrįstai ir nemotyvuotai darydamas nuorodas į teismų sprendimus, priimtus vertinant Tarnybos veiksmus dėl ankstesnio pareiškėjo prašymo. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo nulemti neteisingą bylos išsprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Sprendimo panaikinimo turėtų būti panaikinta ir grąžinta nagrinėti iš naujo, o kadangi sprendimo dalis dėl žalos priteisimo pareiškėjui taip pat yra tiesiogiai susijusi su Sprendimo teisėtumu, ši teismo sprendimo dalis taip pat naikintina. Naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjui.
Likusioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, tinkamai ir išsamiai nepasisakė dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismo sprendimo dalis dėl Sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo ir teismo išlaidų atlyginimo naikintina ir šioje dalyje byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-1317-10 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos, teismo išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.