Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-11-24 · Administracinė byla Nr. I-4079-473/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
I-4079-473/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė (pran.)
Pareiškėjas
V. S., Valerijaus Savenkovo
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4079-473/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 24, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Valerijaus Savenkovo skundą atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-04-25 sprendimą Nr. (1.9)-S-824-08, kuriuo jam buvo atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, ir atlyginti materialinę ir nematerialinę žalą.

Pareiškėjas V. S. skunde teismui ir jo patikslinimuose (b. l. 2–3) nurodė ir per teismo posėdį paaiškino, kad 2008-01-02 kreipėsi į atsakovę prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskųsti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1030-131/2007 ir pateikė dokumentus, patvirtinančius teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau atsakovė 2008-01-04 sprendimu Nr. (1.9)-S-12-07 atmetė jo prašymą, kurį 2008-01-15 apskundė Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. 2008-01-25 sprendimu Nr. S-9-(A(G)-10) Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija skundą atmetė. Paaiškino, kad norėdamas apskųsti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą, 2008-03-28 kreipėsi į atsakovę su prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą. Šį prašymą ji persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, ten prašymas buvo atmestas. Nesutikdamas su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723, kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą į atsakovę, tačiau 2008-04-25 sprendimu Nr. (1.9)-S-824-08 prašymas buvo atmestas. Paaiškino, kad atsakovė savo veiksmais grubiai pažeidžia nacionalines ir tarptautines teisės normas. Taip pat prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurios dydį prašo nustatyti teismo nuožiūra, nes skundas dėl 2 000 litų turtinės ir 3 000 litų neturtinės žalos priteisimo 2008-09-16 teismo nutartimi buvo priimtas tik dėl dalies reikalavimų, todėl jo prašoma priteisti žala galėtų būti mažinama.

Atsiliepimas

Atsakovių Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į skundą (b. l. 53–59) nurodė, kad 2008-01-03 pareiškėjas pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo apskundimo. Paaiškino, kad 2008-01-04 sprendimu Nr. (1.9.)-S-12-08 pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, nes reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra analogiškas 2006-09-01 prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos atlyginimo, dėl kurio jau yra priimtas sprendimas Nr. 1-291/06 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą V. S. (vadovaujantis LR asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 p.: „Prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.“). 2008-01-15 buvo gautas pareiškėjo skundas dėl 2008-01-04 sprendimo Nr. (1.9.)-S-12-08 panaikinimo ir įpareigojimo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal 2008-01-03 prašymą. 2008-02-25 sprendimu Nr. S-9-(A(G)-10) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. 2008-03-28 pareiškėjas pateikė prašymą (reg. Nr. (1.9.)-ATP-563-08) suteikti antrinę teisinę pagalbą apskųsti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2008-02-25 sprendimą Nr. S-9-(A(G)-10) teismui. Siekdama išvengti interesų konflikto priimant sprendimą, persiuntė pareiškėjo 2008-03-28 prašymą Nr. (1.9.)-ATP-563-08 nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. 2008-04-07 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723 atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Su 2008-04-22 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl 2008-04-07 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apskundimo. Mano, kad negali spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. teikimo, kadangi reikėtų vertinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-04-07 sprendime Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723 išdėstytas aplinkybes dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-01-04 sprendimo Nr. (1.9.)-S-12-08 teisėtumo ir pagrįstumo, o, kita vertus, nusišalinus ir pagal nustatytą tvarką persiuntus pareiškėjo prašymą nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, pastaroji taip pat negalėtų būti nešališka, nes turėtų spręsti dėl savo pačios 2008-04-07 priimto sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723 teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, nustatė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat negali nagrinėti pareiškėjo 2008-04-22 prašymo, kurio reg. Nr. (1.9.)-ATP-732-08. Mano, kad pareiškėjas, pateikdamas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje apskųsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-04-07 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723 Kauno apygardos administraciniam teismui, pats aiškiai suvokė, kad tiek Vilniaus, tiek ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nagrinėjamu atveju būdamos suinteresuotomis šalimis, negalės spręsti jam dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tokį Valerijaus Savenkovo elgesį vertino kaip akivaizdų piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba. Mano, kad 2008-04-25 sprendimas Nr. (1.7.)-S-824-08 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jis atitinka ne tik teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką. Paaiškino, kad pareiškėjas siekia inicijuoti teisminius ginčus su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o ne ginti savo pirmines ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus. Valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama vadovaujantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir abejoja, ar sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismine tvarka, galėjo sukelti V. S. „kankinimo sąlygas, elementarius buities nepatogumus, psichologinę traumą“ ir pan.

LR ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Bylos faktinės aplinkybės

Pareiškėjas 2006-09-01 kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje (b. l. 66–68) dėl žalos išieškojimo, nes buvo sumuštas prekybos centre RIMI apsaugos darbuotojo.

2006-09-21 atsakovė sprendimu Nr. 1-291/06 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes 2006-09-14 prokurorės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valerijaus Savenkovo sumušimo buvo pateikta išvada, kad parduotuvės ,,Hiper Rimi“ apsaugos darbuotojas veikė teisėtai ir pagrįstai, o veiksmų neteisėtumas yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atvejais. Taikyti civilinės atsakomybės institutą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą galima tik tuo atveju, jeigu būtent dėl neteisėtų veiksmų (neteisėtas neveikimas ar neteisėtas veikimas) atsirado žala. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turėtų teisę kreiptis į atsakovę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tuo atveju, jei 2006-09-14 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui būtų panaikintas, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baigtas kaltinamuoju aktu, baudžiamoji byla būtų perduota teismui (b. l. 77–79).

Šalies argumentai

Su 2008-01-03 prašymu Nr. (1.9.)-ATP-8-08 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas parengti apeliacinį skundą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimui civilinėje byloje ir atstovauti teisme (b. l. 88–90).

2008-01-04 atsakovė sprendimu Nr. (1.9.)-S-12-07 paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtą, nes prašymo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje apskundimo yra analogiškas 2006-09-01 prašyme nurodytam reikalavimui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos atlyginimo, dėl kurio jau yra priimtas sprendimas Nr. 1-291/06 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui (b. l. 91–92).

Šalies argumentai

2008-01-15 pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai dėl atsakovės 2008-01-04 sprendimo Nr. (1.9.)-S-12-07 (b. l. 93–94).

Žemesnės instancijos teismas

2008-01-25 Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. S-9-(A(G)-10) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nes, kaip nurodė ir atsakovė, pareiškėjo 2008-01-03 prašymas yra kartotinis. Pareiškėjas 2006-09-01 prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad nori kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl tos pačios žalos atlyginimo, dėl kurios 2007-12-06 Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priėmė sprendimą ir kurį apskųsti pareiškėjas vėl prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą 2008-01-03 prašyme (b. l. 95–97).

Šalies argumentai

Su 2008-03-28 prašymu Nr. (1.9.)-ATP-563-08 pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2008-01-25 sprendimo apskundimo (b. l. 107–109).

Žemesnės instancijos teismas

2008-03-31 Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės įsakymu Nr. (1.6)-T-29-08 „Dėl valstybės tarnautojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ pareiškėjo 2008-03-28 prašymas Nr. (1.9.)-ATP-563-08 perduotas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiant išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą (b. l. 112).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-04-07 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723 atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui argumentuodama tuo, kad pareiškėjo reikalavimas apskųsti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-9-(A(G)-10) yra nepagrįstas, nes tiek jo 2006-09-01 prašyme atsakovei, tiek jo paties pateiktame skunde Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui nurodytas vienas ir tas pats reikalavimas – dėl žalos atlyginimo iš apsaugos bendrovės UAB ,,Grifs AG“ (b. l. 113–117).

Šalies argumentai

Su 2008-04-21 prašymu Nr. (1.9.)-ATP-732-08 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskųsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2008-04-07 sprendimą (b. l. 119–121).

2008-04-25 sprendimu Nr. (1.9.)-S-824-08 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 208-04-22 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apskųsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui ir nurodė, kad ji, kaip suinteresuotas subjektas, neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. teikimo pagal pareiškėjo pradinį prašymą, vadovaudamasi nešališkumo principu taip pat negali priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal pareiškėjo 2008-04-22 prašymą. (b. l. 122–123)

Nagrinėjamo bylos dalykas yra 2008-08-01 Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas dėl atsakovės 2008-04-25 sprendimo Nr. (1.9.)-S-824-08 panaikinimo ir žalos atlyginimo (b. l. 10–11).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su 2008-04-22 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą apskųsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-04-07 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723 Kauno apygardos administraciniam teismui, nes ji sprendimu atsisakė suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjas negali apginti savo pažeistų teisių, nesugeba pats pašalinti skundo trūkumų ir parengti apeliacinio skundo dėl žalos iš UAB „Grifts AB“ apsaugos darbuotojo išieškojimo civilinėje byloje. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, UAB ,,Regitra“ pažymą apie turimas transporto priemones, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-04-08 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-708-723 ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2008-01-25 sprendimą Nr. S-9-(A(G)-10).

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2008-04-22 prašymą Nr. (1.9.)-ATP-732-08, 2008-04-25, priėmė sprendimą Nr. (1.9.)-S-824-08 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos administracinėje byloje suteikimo apskųsti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui. Kaip sprendimo priėmimo pagrindą nurodė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p., kuriuose įtvirtinta, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka bei priemonėmis vengti interesų konflikto; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. 1 d. 2 ir 4 p., kurie įtvirtina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principus.

Atsakovės veikla yra reglamentuota LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, LR Vyriausybės nutarime „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų maksimalaus dydžio nustatymo“, LR Vyriausybės nutarime „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ ir kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 2 d. 1 ir 3 p. įvardyti asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje; kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

To paties įstatymo 11 str. 5 d. nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, t. y. kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus; pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos; prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos; pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. To paties įstatymo 18 str. 3 d. 6 p. nustatyta, kad sprendime dėl antrinės pagalbos teikimo turi būti nurodoma pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai.

Kaip minėta, atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kaip atsisakymo pagrindą nurodė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje konflikto sukėlimo galimybę, tačiau toks atsisakymo ir nesuteikimo antrinės teisinės pagalbos pagrindas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 5 d. nenurodytas.

LR viešojo administravimo įstatymo 25 str. nustato, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta LR civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentas, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas apskųsti pačios institucijos priimtą sprendimą neteikti antrinės teisinės pagalbos gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, yra nepagrįstas, nes, kaip minėta LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 12 str. 1 d. 1–3 p., asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms: tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai gauna bet kurios rūšies pajamų; tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų; jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Tai susiję su asmenimis, dirbančiais valstybės tarnyboje, o ne su santykiais tarp institucijų (šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų). Teismas mano, kad tokiu atveju pareiškėjo prašymas turėjo būti sprendžiamas LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir LR viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba galėjo būti perduotas nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovės 2008-04-25 sprendimas Nr. (1.9)-S-824-08 atsisakyti nagrinėti jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nėra teisiškai argumentuotas, nes jo prašymas atitinka visus reikalavimus, numatytus LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, ir tai patvirtina prie prašymo pateikti dokumentai: metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir UAB ,,Regitra“ pažyma apie turimas transporto priemones.

Atsakovė savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad V. S., pateikdamas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2008-04-22 prašymą Nr. (1.9.)-ATP-732-08, siekė inicijuoti teisminius ginčus su atsakove, o ne ginti savo pirmines ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus. Šiuos argumentus atsakovė pateikė atsiliepime remdamasi LVAT praktika dėl draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba.

LVAT 2007-07-19 nutartyje Nr. A17-714/2007 nurodoma, kad „padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo, prašydamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar saugomų interesų pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejonių dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.“

Teismas daro išvadą, kad atsakovės pateikti argumentai dėl pareiškėjo siekimo inicijuoti teisminius ginčus su juo, o ne ginti pirmines ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus turėjo būti apsvarstyti ir aptarti priimant sprendimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo. Taip pat atsakovas, kaip minėta anksčiau, priimdamas 2008-04-25 sprendimą Nr. (1.9)-S-824-08, kaip sprendimo priėmimo motyvus, argumentus ir teisinį pagrindą nurodė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyto 3 str. 1 ir 2 p., kuriuose įtvirtinta, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo str. 1 d. 2 ir 4 p., kurie įtvirtina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principus, tačiau tokia atsakovės išvada neargumentuota ir nemotyvuota.

Atsakovė yra viešojo administravimo valstybės institucija, kuri savo veikloje turi vadovautis LR Konstitucija, LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kt. teisės aktais. Taigi, šios institucijos veiklai tiek, kiek tai nereglamentuota specialiais teisės aktais, taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įtvirtina būtinus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundą, yra individualus teisės aktas, turintis atitikti minėtus LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

Dėl šių priežasčių teismas naikina atsakovės priimtą 2008-04-25 sprendimą Nr. (1.9)-S-824-08, įpareigoja ją išnagrinėti pareiškėjo 2008-04-22 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš naujo ir priimti naują sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.).

Neturtinė žala pagal šį straipsnį atlyginama bendraisiais pagrindais (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis), t. y. tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinė atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms būtinoms sąlygoms: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6. 249 str.). Šio sąlygos yra tarpusavyje susijusios ir nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama.

Pareiškėjas prašo priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios dydį turėtų nustatyti teismas, nes jo nurodyta 2 000 Lt turtinė ir 3 000 Lt neturtinė žalos suma skunde buvo prašoma priteisti paduodant skundą į teismą ir dėl reikalavimų, kuriuos teismas atsisakė priimti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė neteisėtais veiksmais padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtus nuostolius. Teismui nenustačius teisės pažeidimu padarytos žalos arba nuostolių, nėra vienos iš anksčiau nurodytų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, taigi ir pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei (LR CK 6.271 str. 4 d.). Taip pat šioje byloje teismas nenustatė atsakovės veiksmų neteisėtumo, kurie galėtų sukelti pareiškėjui teisines pasekmes ir žalą, nes atsakovė, atsisakydama suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kaip atsisakymo pagrindą nurodė ne šios pagalbos nepriklausymą, o negalėjimą spręsti šios pagalbos suteikimo klausimo dėl nešališkumo principo ir negalėjimo priimti sprendimą pareiškėjo prašomu klausimu. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir su ja susijusią neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 57str.).

Remiantis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-04-25 sprendimas Nr. (1.9.)-S-824-08 naikintinas kaip nemotyvuotas ir neatitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. ir LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 5 d. ir 18 str. 3 d. nuostatų. Atsakovė įpareigotina priimti naują motyvuotą ir reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui V. S., o pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir su ja susijusią neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo Valerijaus Savenkovo skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-04-25 sprendimą Nr. (1.9.)-S-824-08 ir įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti naują motyvuotą bei LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. ir LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 5 d., 18 str. 3 d. nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjo skundą dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėHenrikas SadauskasErnestas Spruogis