- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- I-114-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. S. su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba, VVGTPT) 2008-10-22 sprendimą Nr. (1.9)-NSP-202-08 (toliau – Sprendimas), įpareigoti atsakovę VVGTPT suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 637, 87 Lt dydžio materialinės ir 1 000 Lt dydžio moralinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad pareiškėjas 2008-07-22 kreipėsi į VVGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų 2002-10-01 ir 2002-09-20 atšaukimo, pareikšti ieškinį teismui, atleisti nuo žyminio mokesčio, motyvuojant, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-25 nutartimi sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-07-03 sprendimu, kuriuo buvo nurodyta skundžiamus įgaliojimus ginčyti Marijampolės rajono apylinkės teisme. Atsakovė, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, suteikė pareiškėjui teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad Tarnybai buvo žinoma, jog pareiškėjas jau buvo bandęs apskųsti ginčytinus sprendimus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, bet dėl advokatės G. R. kaltės to padaryti jam nepavyko, nes ji ieškinį paruošė prastai ir iš bylos pasitraukė. Teigė, kad VVGTPT 2008-07-22 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, paskyrė pareiškėjui advokatą R. J. B., kuris paruošė tinkamą ieškinį Marijampolės rajono apylinkės teismui ir kurį teismas priėmė. Bet, kadangi advokatas dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo vykdyti savo pareigų, pareiškėjas 2008-10-16 su prašymu kreipėsi į atsakovę dėl kito advokato paskyrimo, tačiau Tarnyba nusprendė pareiškėjui iš viso neteikti teisinės pagalbos minėtoje byloje, nurodydama, kad byla tarp tų pačių šalių buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kurioje pareiškėjui buvo atsisakyta teikti teisinę pagalbą. Mano, kad toks Sprendimas yra neteisėtas, nes jame remiamasi sufabrikuotais teiginiais ir juo siekiama padėti advokatei G. R. išvengti atsakomybės, nes dėl jos kaltės pareiškėjas pralaimėjo bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kurioje atsakovu buvo O. M.. Pabrėžė, kad ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pareiškėjo vardu ruošė pagal antrinės teisinės pagalbos garantiją skirta advokatė G. R.. G. R. parengto 2006-08-04 ieškinio teismas nepriėmė, nes jis neatitiko LR CPK 111 str. ir 135 str. procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Taigi, G. R. savo pareigas vykdė atmestinai ir formaliai, be to, ji atsisakė pašalinti trūkumus civilinėje byloje, kuriuos teismas nustatė nutartimi. Pareiškėjas 2006-10-10 kreipėsi su skundu dėl advokatės neveikimo į VVGTPT ir į Lietuvos teisingumo ministeriją. Mano, kad dėl to advokatė, turėdama kerštingų kėslų ir norėdama pakenkti pareiškėjo interesams, parengė ieškinį su daugeliu trūkumų, t. y. ieškinyje neteisingai nurodė ieškovo duomenis (nurodė svetimą asmens kodą), atsakovo duomenis, atsakovo adresą, neteisingai nurodė trečiojo suinteresuoto asmens įstaigos pavadinimą, atsakovės V. J. vardą, neteisingai nurodė trečiuosius asmenis (įrašė kaip atsakovus), parašymo data, neatitiko ieškinio pateikimo datos. Visus šiuos trūkumus teisėjas nurodė išankstiniame teismo posėdyje ir būtent dėl šios priežasties teismas negalėjo pradėti nagrinėti bylos iš esmės, todėl teismo posėdis buvo perkeltas ir nurodyta pašalinti visus ieškinio trūkumus. Tačiau, vietoje to, kad įvykdytų visus teismo nurodymus, advokatė G. R. atsisakė teikti pareiškėjui teisinę pagalbą. Advokatė nenorėjo vykdyti savo pareigų, todėl pareiškėjas buvo priverstas pats vesti ikiteisminę korespondenciją su teismu, teismas dokumentus siuntė pareiškėjui, o ne paskirtajai advokatei G. R.. Buvo nurodyta, kad pareiškėjas teismo procese neva atsisakė dalies ieškinyje nurodytų reikalavimų, dėl to byla tapo neperspektyvi. G. R. ignoravo faktą, kad pareiškėjas sutiko tik su teisėjo nuomone dėl dokumentų pridėjimo prie bylos tikslingumo. Advokatė G. R. teismo posėdyje su teisėjo nuomone sutiko, pareiškėjo nepataisė ir savo prieštaravimo nepagarsino. Teigė, kad G. R. neturėjo teisės priimti iš VVGTPT užduočių dėl civilinių bylų, nes pagal 2005-04-28 sutartį su VVGTPT dėl jos priėmimo į darbą advokatė turėjo teisę teikti teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Mano, kad advokatė be pateisinamų priežasčių netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas ir įpareigojimus. Teisėjas, priimdamas neigiamą sprendimą civilinėje byloje Nr. 9557-392/2006, kurioje advokate buvo paskirta G. R. išaiškino, kad ieškinys neatitinka LR CPK reikalavimų, nepagrįstas faktais ir argumentais, turi daug techninių ir faktinių klaidų, teismas 5 kartus nurodė pareiškėjui pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau tai nebuvo įvykdyta, todėl tokio ieškinio neįmanoma patenkinti. Laiko, kad tai yra advokatės neprofesionalumas civilinės teisės srityje ir tai sukūrė tokią teisinę situaciją, kurioje pareiškėjas atsidūrė dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnyboje 2007-01-08 gautas advokatės pranešimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimo“ buvo ne pareiškėjo piktnaudžiavimas, o advokatės nenoras dirbti. Atkreipė dėmesį, kad G. R. tyčia pažeidė pagrindines LR advokatūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias advokatų teises ir pareigas, jų atsakomybę ir teisinius santykius su klientais pagal valstybės garantiją į teisinę pagalbą, savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu civilinėje byloje, kurioje ji buvo skirta pagal valstybės garantiją, taip pat pažeidė LR advokatūros įstatymo 5 str. 5 p., 19 str., 39 str. ir 40 str. Iš įstatyme nurodytų motyvų advokatė savo 2007-01-05 atsisakyme teikti pareiškėjui teisines paslaugas nenurodė teisėtų pagrindų, o išgalvojo laisvos formos motyvus. Įstatymo 40 str. 2 d. įpareigoja advokatą nedelsiant informuoti klientą dėl atsisakymo teikti jam teisinę pagalbą. Tačiau G. R. šio įstatymo reikalavimo neįvykdė, tuo atimdama iš pareiškėjo galimybes minimizuoti tokio atsisakymo neigiamas pasekmes. Taigi, dėl advokatės kaltės pareiškėjas negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų civilinėje byloje, todėl teismo sprendimas buvo neigiamas jo atžvilgiu, pareiškėjas dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Advokatė šiurkščiai pažeidė Lietuvos advokato etiką, LR advokatūros įstatymą, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, Europos pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str. – teisę į nešališką teismą, 13 str. – teisę į efektyvią teisminio gynimo priemonę, 14 str. – draudimą socialinės ar kitokios diskriminacijos. Pareiškėjas dėl advokatės nekompetentingumo ir jos pakeitimo į tinkamos kvalifikacijos specialistą kreipėsi į VVGTPT 2006-10-10, 2007-02-14 ir 2007-03-12, tačiau visada gaudavo tik nepagrįstus atsakymus. Laiko, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui advokatės G. R. ir atsakovės veiksmais materialinės žalos padaryta nebuvo. Pareiškėjas mano priešingai, t. y. kad dėl netinkamos teisinės pagalbos teikimo jis pralaimėjo civilinę bylą, o savo neteisėtais veiksmais atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo solidariai padarė pareiškėjui žalą, t. y. dėl advokatės ir atsakovės kaltės pareiškėjas negalėjo tinkamai įrodyti teisme, kad yra teisus. Iš viso turtinės žalos suma sudaro 5 637,87 Lt, o neturtinė žala sudaro 1 000 Lt, nes pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, t. y. jam reikėjo leisti laiką ir skurdžios socialinės pašalpos lėšas. Akcentavo, kad VVGTPT sistemiškai pareiškėjui atsisako teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bylose prieš Tarnybą ir advokatę G. R., turėdama tikslą išvengti atsakomybės už pareiškėjui padarytus jo konstitucinių teisių pažeidimus. Mano, kad atsakovė atsisakė suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės teisme, nes priėmus pareiškėjui šioje byloje teigiamą sprendimą, būtų pakenkta advokatei G. R.. Laiko kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad abi bylos, t. y. tiek nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, tiek Marijampolės rajono apylinkė teisme, yra vienodos. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme atsakovu yra Marijampolės pataisos namų administracija ir skundas grindžiamas visiškai kitais motyvais, taigi, bylos yra skirtingos. Pareiškėjui advokatas R. J. B. teigė, kad byla yra labai perspektyvi, jog pareiškėjo teisės buvo akivaizdžiai pažeistos. Atsakovė nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, dėl to jam buvo padaryta materialinė ir moralinė žala.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus.
Šalies argumentai
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 36-40) nurodė, kad pareiškėjas 2008-10-16 kreipėsi į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl advokato R. J. B. pakeitimo teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2008-07-22 sprendimą. Atsakovė, nagrinėdama šį prašymą, nustatė, kad 2006-06-27 Tarnyba pagal V. S. 2006-06-08 prašymą priėmė sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Tarnyba, 2007-02-07 nustačiusi pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba faktą ir vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – Įstatymas), nutraukė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą. VVGTPT taip pat nustatė, kad ji 2008-07-22 sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą V. S. civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas R. J. B. . Pareiškėjas, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekė, kad būtų pripažinti negaliojančiais V. S. įgaliojimai O. M., kuriuos 2002-09-20 patvirtino Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas ir 2002-10-01 Pataisos namų direktorius. Taigi, pareiškėjui 2008-07-22 sprendimu antrinė teisinė pagalba toje pačioje civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais buvo suteikta antrą kartą, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas turėjo būti nutrauktas. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal 2008-07-22 Tarnybos sprendimą buvo nutrauktas, nes nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl advokato pakeitimo, dėl to Tarnyba sprendimu atsisakė pakeisti advokatą R. J. B. kitu advokatu. Pažymėjo, kad yra nepagrįstas V. S. argumentas, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas yra neteisėtas. Laiko, kad Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis įstatymų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad jei atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjas neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, nebūtų jos nutraukusi, tokie jos veiksmai būtų neteisėti ir prieštaraujantys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirčiai, efektyvumo ir ekonomiškumo principams. Taigi, Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, turėjo vienintelį galimą teisėtą veikimo būdą, t. y. priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Mano, kad pareiškėjo teisei gauti antrinę teisinę pagalbą neturi įtakos tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, nors ji jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kai pareiškėjas gavo teisinę pagalbą pagal 2006-06-27 Tarnybos sprendimą. V. S. ieškinyje atsakovas yra Marijampolės pataisos namų administracija, tretysis suinteresuotas asmuo – O. M., o teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal 2008-07-22 Tarnybos sprendimą, atsakovu buvo O. M., o trečiuoju asmeniu – Marijampolės pataisos namų administracija. Atsakovui pasikeitus, teismas negali atsisakyti priimti ieškinio dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tvirtino, kad negalima tapatinti bylos nutraukimo pagrindų ar atsisakymo priimti ieškinį pagrindų su antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindais. Antrinės teisinės pagalbos teikimui atsakovo pasikeitimas reikšmės neturi: V. S. tiek 2006-06-08 prašyme, tiek 2008-07-22 prašyme prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to paties reikalavimo, t. y. dėl pareiškėjo įgaliojimų O. M. pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, jeigu dėl šio reikalavimo pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta nustačius pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, pareiškėjas neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje dar kartą. Tuo atveju, jei pareiškėjas, tik pakeitęs trečiąjį asmenį atsakovu, vėl gautų antriną teisinę pagalbą toje pačioje byloje, kurioje jis jau pripažintas piktnaudžiaujančiu, būtų akivaizdžiai pažeidžiami valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai ir paskirtis. Akcentavo, kad advokatė G. R. nėra susijusi su antrinės teisinės pagalbos teikimu pagal 2008-07-22 Tarnybos sprendimą ir su antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal šį sprendimą nutraukimu.
Į teismo posėdį atsakovių atstovai neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 59-60).
Tretysis suinteresuotas asmuo advokatė G. R. atsiliepimo į pareiškėjo V. S. skundą nepateikė.
Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo advokatė G. R. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 61).
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas ginčija Tarnybos Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei prašo jį panaikinti motyvuodamas tuo, kad Tarnyba nepagrįstai nustatė, jog byla tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kurioje pareiškėjui buvo atsisakyta teikti teisinę pagalbą ir dėl to nutraukė jam teisinės pagalbos teikimą. Mano, kad Marijampolės rajono apylinkės teismui pateiktas skundas yra grindžiamas visiškai kitais motyvais, todėl bylos yra skirtingos. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę VVGTPT suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 637, 87 Lt dydžio materialinės ir 1 000 Lt dydžio moralinės žalos atlyginimą (b. l. 3-6, 8-9).
LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra atsakovės Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, o nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo pagrindai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2008-04-15 įstatymo redakcija Nr. X-1492).
Vadovaujantis Įstatymo 1 str. 1 d., Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, pagrindinis Įstatymo tikslas padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą.
Pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai yra įtvirtinti Įstatymo 3 str., pagal kurį valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis.
Asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sąrašas numatytas Įstatymo 11 str. 2 d. 1-3 p.
Suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo sąlygos ir tvarka reglamentuojama Įstatymo 23 str. Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. 1-12 p., antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą (1 p.), asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas (2 p.), pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims (3 p.), pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 6 punkte nurodytą atvejį (4 p.), pareiškėjas iki šio įstatymo nustatyto termino nepateikia metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus (5 p.), pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (6 p.), pasikeitus aplinkybėms nustatoma, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad jis pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus (7 p.), pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (8 p.), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (9 p.), asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (10 p.), pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (11 p.) ir pareiškėjas miršta (12 p.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2008-07-22 su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje kreipėsi į Tarnybą (b. l. 45-48), kuri 2008-07-22 Nr. (1.9.)-S-1416-08 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p., 13 str. 1 d., 14 str. 4 d. 1 p. ir 18 str. 2 d., nusprendė suteikti antrinę teisinę pagalbą V. S. civilinėje byloje dėl V. S. 2002-09-18 įgaliojimų, 2002-09-20 reg. Nr. 133 ir 2002-10-01 reg. Nr. 135, patvirtintų Marijampolės GR PDK direktoriaus, pripažinimo neteisėtais nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir paskirti advokatą R. J. B. (b. l. 11-13, 49-51). Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2008-10-15 kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti pagal 2008-07-22 Tarnybos sprendimą pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą R. J. B. kitu advokatu (b. l. 8, 52, 53). VVGTPT, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo prašymą, skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. ir 3 d., nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes nustatė, kad 2006-06-27 Tarnyba pagal V. S. 2006-06-08 prašymą priėmė sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, o 2007-02-07 nustačiusi pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba faktą ir vadovaudamasi Įstatymo 23 str. 1 d. 6 p., nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, taip pat nustatė, kad ji 2008-07-22 sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą V. S. civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Kadangi pareiškėjui 2008-07-22 sprendimu antrinė teisinė pagalba toje pačioje civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais buvo suteikta antrą kartą, todėl nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 8-9, 53-54) ir 2008-10-22 sprendimu „Dėl advokato pakeitimo pagal V. S. prašymą“ Nr. (1.9)-APS-118-08 netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti antrinę teisinę pagalbą pagal 2008-07-22 Tarnybos sprendimą pareiškėjui teikiantį advokatą R. J. B. kitu advokatu (b. l. 55-56).
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta pagal Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., t. y. dėl to, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, nors šioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, bet tokių veiksmų ji gali/privalo imtis tik vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo normomis.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2008-07-22 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė jo interesus atstovaujantį advokatą (b. l. 49-51). Kolegijos nuomone, ši faktinė aplinkybė leidžia jai preziumuoti, kad 2008-07-22 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl yra galiojantis. Be kita ko, tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 str. 2 d. 1-3 p. arba buvo nustatytos aplinkybės, įtvirtintos Įstatymo 11 str. 6 d. 1-9 p. ar 11 str. 7 d. 1-4 p., priimant 2008-07-22 sprendimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau aptartų teisės normų sisteminė analizė leidžia jai pagrįstai teigti, jog Tarnyba gali nutraukti teisinę pagalbą tik esant bent vienam iš Įstatymo 23 str. 1 d. 1-12 p. įtvirtintų pagrindų. Tarp minimų antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų įstatymų leidėjas nenumato suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo kai asmuo pakartotinai kreipiasi tuo pačiu klausimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kai jam jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuri vėliau buvo nutraukta pagal Įstatymo 23 str. 1 d. 6 p. Kolegija sprendžia, kad minėtame Įstatymo 23 str. 1 d. 1-12 p. įtvirtintos teisės normos yra imperatyvios, o jose įtvirtintas nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Taip pat mano, kad pareiškėjo teisei gauti antrinę teisinę pagalbą neturi įtakos tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, nors ji jau, anot atsakovės, buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kai pareiškėjas gavo teisinę pagalbą pagal 2006-06-27 Tarnybos sprendimą ir kurios teikimas buvo nutrauktas 2007-02-07 sprendimu, nustačius pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasi Įstatymu, sprendžia, ar asmuo pagrįstai kreipėsi su prašymu dėl antrinės pagalbos suteikimo ir priima atitinkamą sprendimą suteikti ar nesuteikti, ar atsisakyti teikti, ar nutraukti, bei toks sprendimas neturi prejudicinės galios bei teisinio tęstinumo vertinant naujo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstumą.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis į VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinė pagalbą kreipėsi vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-25 nutartimi, kurioje teismas jam nurodė skundžiamus įgaliojimus ginčyti Marijampolės rajono apylinkės teisme. Taigi, jis siekdamas įgyvendinti jam įstatymų suteiktą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas kreipėsi į atsakovę dėl teisinės pagalbos suteikimo (b. l. 3-6, 15-17). Teisėjų kolegija laiko, kad ginčo atveju galutinai atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas, t. y. skundo/ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatūs anksčiau išnagrinėtai teismine tvarka bylai, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė neturėjo pagrindo priimti Sprendimo nutraukti pareiškėjui V. S. antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2008-07-22 prašymą Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, todėl Sprendimas laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu Tarnybos paskirčiai, valstybės garantuojamos pagalbos pagrindiniams principams, o taip pat ir konstituciniam teisėtų lūkesčių principui. LR Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog „valstybė, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų; šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos“ (Konstitucinio Teismo 2001-12-18, 2003-03-04, 2003-12-03, 2005-05-13, 2005-08-23, 2006-05-31 nutarimai). Todėl atsakovės Sprendimas naikintinas, remiantis LR ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., ir ji įpareigotina priimti sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal V. S. 2008-07-22 prašymą. Pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 637, 87 Lt dydžio materialinės (turtinės) ir 1 000 Lt dydžio moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą.
LR viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai ar nuostoliams (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovės Sprendimo nutraukti teikti antrinę teisinę pagalbą jis patyrė nepatogumų ir dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta moralinė (neturtinė) žala, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų aplinkybių buvimą. Pareiškėjas taip pat teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytą ir materialinę (turtinę) žalą. Taigi, nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. atsiradimo sąlygų – žalos, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės materialinės (turtinės) ir moralinės (neturtinės) žalo atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis LR ABTĮ 88 str. 1 p.
Teisėjų kolegija pastebi, kad tretysis suinteresuotas asmuo G. R. nėra susijusi su nagrinėjamu ginču dėl antrinės teisinės pagalbos pagal Tarnybos 2008-07-22 sprendimą suteikimu ir nutraukimu pareiškėjui V. S., be to, kolegija pabrėžia, kad dėl neteisėtų atsakovės ir G. R. veiksmų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, bei materialinės (turtinės) ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo, yra pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-63-1278/2008) pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R., ir joje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Remiantis motyvais, kurie išdėstyti, pareiškėjo V. S. reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas visiškai (LR ABTĮ 88 str. 2 p.), o kitoje dalyje – skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-22 sprendimą Nr. (1.9)-NSP-202-08.
Įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal jo 2008-07-22 prašymą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.