- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 2-85-301/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01081-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- M. T.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Liudmilai Baktienei, ieškovui V. S., ieškovo atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovo valstybės - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui M. S., trečiajam asmeniui M. T., viešame eismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui valstybei- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam asmeniui M. T. dėl 2002-10-01 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, 7157,50 litų dydžio turtinės bei 3 000 litų dydžio neturinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį (t.2, b.l.15-19)beir prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (t.2 b.l. 45-46) tenkinti, remiantis CK 1.91 str.1d., 2.136 str., 2.137 str., 6.245 str., 6.246 str.. 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.250 str., 6.271 str., Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių (patvirtintų LR Teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362) 4p. ir 22 p., CK 1.131 str. 2 d.: 1) pripažinti, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties ir šį terminą atnaujinti; 2) pripažinti negaliojančiu jo (ieškovo) parašytą O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, patvirtintą 2002-10-01 Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T., registro Nr. 135, nuo išdavimo dienos, 3) priteisti jam (ieškovui) iš atsakovo valstybės –Lietuvos Respublikos 7157,50 litų dydžio turtinės bei 3 000 litų dydžio neturinės žalos atlyginimo, 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (teismo išlaidas bei 2660 lt. dydžio išlaidas už advokato suteiktą pagalbą) .
Nurodė, kad jis (ieškovas) nuo 1990 m. gyvena Lietuvoje (iki tol Baltarusijoje), yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau lietuvių kalbos nemoka ( LR pilietybė jam suteikta supaprastinta tvarka, tai yra nelaikant lietuvių kalbos egzamino), kalba ir rašo tik rusų kalba.
Nurodė, kad ginčijimas 2002-10-01 trečiojo asmens M. T. patvirtintas jo (ieškovo) įgaliojimas O. M. dėl buto pardavimo buvo gautas apgaulės būdu, tai yra jį apgavo O. K. ir O. M.. O būtent: jis (ieškovas) su O. K. susipažino atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Netrukus po pažinties jį (ieškovą ) perkėlė tolesniam bausmės atlikimui į Marijampolę, o O. K. - paleido į laisvę. Nurodė, kad O. K. savo iniciatyva atvyko į trumpalaikį pasimatymą su juo (ieškovu) Marijampolės pataisos namuose, kurio metu pranešė jam (ieškovui), jog atstovauja antstolį O. M. tikslu sudaryti su juo (ieškovu) sandorį, nes jo (ieškovo) butas konfiskuojamas, o, O. K. tarpininkaujant, antstolis O. M. gali taip konfiskuoti butą, kad jam (ieškovui) nupirks kambarį bendrabutyje. Teigia, jog būtent taip O. M. norėjo apgauti valstybę, o O. K. tik vykdė O. M. funkcijas, bet pats nieko nesprendė , t.y. tarpininkavo ir apgavo jį (ieškovą) tik tuo , kad nurodė, jog O. M. yra antstolis. Jis (ieškovas) valstybės apgauti ginčijamu įgaliojimu nenorėjo, nes būtent tik antstolis žino įstatymų teikiamas teisėtas galimybes, o jis (ieškovas) nėra teisininkas ir įstatymų nežino. Nurodė, kad jis (ieškovas) O. M. nepažinojo. Teigia, nežinąs kas surašė ginčo įgaliojimą, nes O. K. 2002-10-01 atvežė jau parašytą įgaliojimo tekstą, kurį pasimatymo metu padavė per tarpą tarp stiklo, skiriančio jį ir į pasimatymą atvykusį asmenį. Pripažįsta savo parašą ant ginčo įgaliojimo. Teigia, kad O. K. nunešė pasirašytą įgaliojimą pataisos namų administracijai tvirtinimui. Neigia, kad ginčo įgaliojimą iš jo paėmė atstovas M. S. ir tvirtina šį asmenį pirmą kartą pamatęs teisme tik 2006 metais. Mano, kad 2002-10-01 patvirtintas įgaliojimas turi būti pripažintas negaliojančių dėl šių argumentų: 1) įgaliojimas sudarytas nedalyvaujant vertėjui – ko pasekoje jis (ieškovas) nesuprato už ką pasirašo, o pasirašė todėl, kad buvo įsitikinęs, jog ginčijamo įgaliojimo tekstas analogiškas pirmajam - 2002-09-20 patvirtintam įgaliojimui, kurį jis (ieškovas) pats rusų kalba sudiktavo, tik neprisimena kuris iš nuteistųjų išvertė ir surašė jo tekstą lietuvių kalba. Pripažino, kad jis (ieškovas) nereikalavo, jog administracija paskirtų jam vertėją todėl, kad visiškai pasitikėjo O. K.; 2) įgaliojimas sudarytas nedalyvaujant Marijampolės pataisos namų administracijos atstovui, kuris turėjo pakontroliuoti situaciją ir jis (ieškovas) nebūtų apgautas, nes buvo neišaiškintos tokio įgaliojimo dėl buto pardavimo sudarymo pasekmės, 3) Marijampolės pataisos namų direktorius M. T. (tretysis asmuo) negalėjo tvirtinti tokio įgaliojimo, nes butas nuosprendžiu buvo konfiskuotas. Nurodė, kad iš kaimynės laiško, gauto 2002 m. spalio mėn., sužinojo, kad iš jo buto nešami baldai, tada ir suprato, jog O. K. su O. M. jį apgavo. Ginčijamo įgaliojimo parduoti butą patvirtinimo pasekoje iš buto buvo išvežti baldai ir kt. turtas, ko pasekoje jam buvo padaryta turtinė žala. Mano, kad senaties termino nepraleido, nes jis 2002-10-01 įgaliojimą ginčijo nuolat, tik, kaip paaiškėjo iš kitų teismų priimtų procesinių sprendimų, - atsakovais patraukdavo ne tuos asmenis arba kreipdavosi ne į tą teismą. Nurodė, kad ginčijamo įgaliojimo neatšaukė ir į Marijampolės pataisos namų administraciją atšaukimo klausimu nesikreipė, nors nuo 2002 m. spalio mėn. iš kaimynės sužinojo apie iš buto išvežamus daiktus, nes kreipėsi į kitas įvairias institucijas ( pvz.: kalėjimų departamentą ir kt.) . Teigia, jog senaties terminui svarbiausia, kad jis (ieškovas) kreipėsi į įvairias institucijas ir taip gynė savo pažeistą teisę, nes, kadangi nėra teisės žinovas, galėjo ir nežinoti, jog turėtų atšaukti įgaliojimą kreipdamasis į subjektą (Marijampolės pataisos namų administraciją), kuris tą įgaliojimą patvirtino, ar į teismą dėl jo (įgaliojimo) pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad, jeigu teismas padarys išvadą, jog įgaliojimo ginčijimo senaties terminas pasibaigęs, tai prašė šį terminą atnaujinti, laikant, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad jis (ieškovas), žinodamas apie savo subjektinės teisės pažeidimą kreipėsi į įvairias instancijas (Vilniaus miesto NTRK biurą, Vilniaus 1 PK, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, Lietuvos Generalinę prokuratūrą, įvairius teismus). Ir būtent dėl to kad ieškovas, nebūdamas teisininku, kreipėsi į VĮ RC ir galvojo, kad įgaliojimas panaikintas, o kad įgaliojimas turi būti panaikintas kitaip (kreipiantis į Marijampolės rajono apylinkės teismą) jis sužinojo teisminių procesų metu tik 2008 metais, kuomet tai nurodė savo nutartyje Vyriausiasis administracinis teismas.
Mano, kad buto raktą O. M. perdavė valstybinė mokesčių inspekcija.
Nurodė, kad kvalifikacijos pažymėjimas išduotas tik formaliai, nes jokių užsiėmimų, apart vieną, jis nelankė, nes pastoviai buvo baudos izoliatoriuje.
Teigia, kad surašytą ginčo įgaliojimą jam trumpalaikių pasimatymų kambaryje perdavė O. K. ir nėra nustatyta, jog jis (ieškovas) pats atsinešė šį ginčo įgaliojimą.
Nurodė, kad 7157,50 lt. dydžio turtinę žalą sudaro: iš jo (ieškovo) kreditorės Valios Jurgelevič (kuri sumokėjo įsiskolinimą už jo butą) naudai priteista 5498,27 lt. suma ir 1659,23 lt. ( antstolio vykdymo išlaidos), iš viso 7157,50 lt.
Neturtinę 3000 lt. dydžio žalą grindžia tuo, kad: siekiant įgaliojimą pripažinti negaliojančiu ieškovas kreipėsi į įvairias institucijas ir iki šiolei vyko daug teismo procesų Vilniuje bei Marijampolėje (sugaištas juose laikas, nervai, kelionės išlaidos).
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė nurodomas aplinkybes grindžia: Valstybinės kalbos inspekcijos 2004-05-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.25, kuriuo konstatuota, jog Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos pirmininkas V. S. neužtikrino, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga su Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga susirašinėtų Lietuvos Respublikos valstybine kalba (t.1,b.l.131-protokolas ir b.l.132 –nutarimas); jo (ieškovo) asmens bylos medžiaga iš Kalėjimų departamento prie VRM Laivės atėmimo vietų ligoninės (žr. prijungtos asmens bylos t.4, b.l.105 ir t.6 , b.l. 238, 343, 346, 348); Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo PK 2001-10-31 nutarimu atsisakyti kelti baudžiamąją bylą, kuriuo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą pagal V. S. pareiškimą dėl galimos baldų ir daiktų vagystės iš konfiskuojamo buto Minties g. 26-70, Vilniuje (t.1,b.l.134- 2002-10-31 nutarimas); antstolio Dariaus Blizniko 2010-12-29 raštu Nr. 0035/06/00551 dėl vykdomo įsiskolinimų išieškojimo ir ieškovo (t.1, b.l.137); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-27 sprendimu administracinėje byloje Nr.1-6869-9/2007 (t.1, b.l.48-51); Vilniaus apygardos teismo 2009-003-03 nutartimi (t.1, b.l.52-54); Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimu civ. byloje Nr. 2-8865-110/2008 (t.1,b.l.55-59); LAT 2006-09-13 nutartimi (t.1, b.l.60-61); Vilniaus apygardos teismo 2006-10-18 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-918/06 (t.1, b.l.64-65); Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2005-10-04 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1283-110/2005 (t.1, b.l.67-68); Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000-10-17 nuosprendžiu (t.1, b.l.70-85); Vilniaus apygardos teismo 2003-06-23 nutartimi baudž. byloje Nr. 1A-652/2003 (t.1,b.l. 86-87); Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2003-06-06 raštu antstoliui (t.1,b.l.88); 2003-05-13 plombavimo (antspaudavimo) aktu (t.1, b.l.94); 2003-05-09 turto pardavimo aktu Nr. 034483 (t.1,b.l.95); -2002-10-02 turto arešto aktu (t.1, b.l.96-97).
Atsakovo atstovas su ieškiniu patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.15-19) bei prašymu dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (t.2 b.l. 45-46) nesutiko visiškai, prašė taikyti ieškinio senatį (skaičiuojant jos pradžią nuo ginčijamo įgaliojimo pasirašymo dienos) ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2002-06-13 iki 2003-02-06 atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ieškovas Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T. 2002-10-01 patvirtintu įgaliojimu įgaliojo O. M. parduoti butą. V. S. įgaliojimą į trumpalaikių pasimatymų kambarį atsinešė iš savo gyvenamojo būrio patalpų jau surašytą ir pats pasirašė jo (atstovo M. S.) akivaizdoje laisva valia ir būdamas veiksnus. Nurodė, kad pataisos namų pareigūnai pasimatymų metu nuolat stebi nuteistuosius per trumpalaikius pasimatymus su atvykusiais asmenimis, bet jų tarpusavio pokalbių nekontroliuoja. Ieškovas, žinodamas, kad jo butas konfiskuotas, surašė įgaliojimą kitam asmeniui ( O. M.) jį (butą) parduoti. Nurodė, kad sudaromų sandorių turinio pataisos namų administracija nekontroliuoja.
Nurodė, kad valstybės civilinės atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau tik esant tokioms trims sąlygoms: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimas) ir žalos.
Mano, kad ieškovo teiginiai, kad pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovas neįrodė, nei vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus turėjo atlikti, bet neatliko, pataisos namų pareigūnai, kurių neatlikus jis patyrė žalą. Taip pat ieškovas neįrodė pareigūnų neteisėto neveikimo fakto.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas buvo Lietuvos Respublikos pilietis (ieškovo asmens byloje buvo Lietuvos Respublikos piliečio pasas), kuris jau ilgą laiką – 11 metų ( tai yra nuo 1990 metų) gyveno Lietuvoje ir vertėjo paslaugų pataisos namuose niekada nereikalavo. Jis (atstovas M. S.) buvo įsitikinęs, jog ieškovas supranta lietuvių kalbą: su juo (ieškovu) pataisos namuose administracijos atstovas (M. S.), pagal įsakymą įgaliotas paimti iš nuteistųjų jų pateikiamus įgaliojimus ir pateikti juos tvirtinti, bendravo tik lietuvių kalba, o ieškovas rusų kalba atsakydavo autentiškai klausimui. Nurodė, kad vertėjas kviečiamas kai nuteistasis yra užsienio valstybės pilietis arba kai to prašo nuteistasis. Sudarant sandorius, jeigu nuteistasis nesupranta valstybinės kalbos, - nuteistasis gali samdytis vertėją. Teigia, kad ieškovas vertėjo neprašė ir dėl ginčo įgaliojimo patvirtinimo savo iniciatyva kreipėsi pats ieškovas, kuris pateikė jam (atstovui) surašytą įgaliojimą ir pats pasirašė jo akivaizdoje, todėl įgaliojimas buvo užregistruotas. Teigia, kad , kadangi buvo įsitikinęs, kad ieškovas suprato lietuvių kalbą, pats (ieškovas) pateikė lietuvių kalba surašytą įgaliojimą ir neprašė jo išversti į rusų kalbą, todėl įgaliojimo į rusų kalbą nevertė ir įrašo įgaliojime apie vertimą nėra. Nurodė, kad kadangi ginčijamo (kaip ir ankstesnio) įgaliojimo sudarymo iniciatorius buvo ieškovas V. S. ( kuris jį atsinešė surašytą iš gyvenamojo būrio patalpų ir pats pasirašė atstovo akivaizdoje), tai neabejotinai šio įgaliojimo (parduoti butą) teisinės pasekmės jam (ieškovui) buvo žinomos (t.1, b.l. 124; t.2, b.l. 154 kita lapo pusė). Nurodė, kad jis (atsakovo atstovas M. S.) ginčo įgaliojimą nunešė tvirtinti tuometiniam Marijampolės PN direktoriui trečiajam asmeniui M. T. ir užregistravo nuteistųjų testamentų, įgaliojimų ir kt. registracijos žurnale. Originalą atidavė pagal ginčo įgaliojimą įgaliotam asmeniui O. M., kuris pasirašė registracijos žurnale.
Nurodė, kad įgaliojimas buvo išduotas parduoti butą, o ne išvežti iš buto daiktus. Nurodė, kad teismo 2000-10-17 nuosprendyje, kuriuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas V. S., užfiksuoti liudytojos Augustinienės parodymai (t.1, b.l.75 ) apie tai, jog V. S. bute veikė organizacija (baltarusių jaunimo sąjunga) ir buto raktą turėjo ji ir kiti sąjungos nariai, o sąjunga reikalinga vagystėms.
Nurodė, kad ieškovas supranta lietuvių kalbą (t.2,b.l.155 ir kita lapo pusė) ir tai patvirtina šios aplinkybės: 1) teismo posėdžiuose buvo akivaizdu, jog vertėjai dar tik pradėjus versti pateikiamus klausimus ieškovas jau atsakinėja nelaukdamas viso vertimo (t.2, b.l. 155), 2) atlikdamas bausmę Vilniaus PN 2000-2001 metais ieškovas mokėsi Komunalinių paslaugų mokykloje ir įgijo specialybę, o visi mokomieji dalykai vyko lietuvių kalba, be to kalbos kultūra įvertinta 6 balais. Nurodė, kad nuteistajam esant kamerų tipo patalpoje (ieškovo atveju 2 mėnesius) užsiėmimai vyksta, nes tokiu atveju ateina dėstytojas ir nuteistajam ten duodamos individualios užduotys. Ir tik baudos izoliatoriuje (ieškovo atveju 5 paros) nuteistojo mokymai nevyko.
Atsakovo atstovas poziciją grindžia: ginčo įgaliojimu (b.l. 138); 2001-10-05 įsakymu dėl būrių viršininkų paskirstymo vadovauti būriams (b.l.140); nuteistųjų testamentų ir įgaliojimų registravimo žurnalo patvirtintais nuorašais ( b.l.141-142); nuteistojo V. S. pasimatymų bei susirašinėjimo apskaitos kortelių patvirtintomis kopijomis ( b.l. 143); kvalifikacijos apžymėjimu (t.2, b.l.144-147) .
Šalies argumentai
Tretysis asmuo M. T. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.15-19) bei prašymu dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (t.2 b.l. 45-46) nesutiko visiškai, prašė taikyti ieškinio senatį (skaičiuojant jos pradžią nuo ginčijamo įgaliojimo pasirašymo dienos) ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ieškovą V. S. pažįsta ilgus metus, nes pastarasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę jam ( trečiajam asmeniui) dirbant Marijampolės PN direktoriumi. Nurodė, kad žinojo, jog nuteistasis V. S. moka ir supranta lietuvių kalbą, nes jis (V. S.): skaitė literatūrą, laikraščius, stendo duomenis lietuvių kalba ir neprašydavo išversti. Svarbu, kad pats V. S. , pateikęs atstovui M. S. pasirašytą įgaliojimą dėl buto pardavimo, išversti neprašė ir vertėjo nereikalavo . Nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, todėl prašymas dėl šio termino atnaujinimo negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.
Nagrinėjamoje byloje ginčijamas trečiojo asmens, Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T., 2002-10-01 patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ieškovas (įgaliotojas -tuomet nuteistasis) V. S. įgaliojo O. M. (įgaliotinis) parduoti butą, esantį Minties g. 26-70, Vilnius, o būtent: „gauti dokumentus, pažymas, dublikatus bei leidimus, reikalingus man buto, esančio adresu Vilniaus m., Minties g. 26-70 išregistruoti mane iš šio buto parduoti savo nuožiūra, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus, atstovauti kontoroje ir teismuose, atstovauti žemės ir kito nekil. turto ir registravimo valstybės įmonės Vilniaus filiale“ (t. 1, b.l.138). Ieškovas teisme patvirtino, kad šį įgaliojimą pasirašė jis (t.2, b.l. 143). Ieškovas įgaliojimą ginčija dėl šiais argumentais: 1) įgaliojimas sudarytas nedalyvaujant vertėjui – ko pasekoje jis (ieškovas) nesuprato už ką pasirašo, o pasirašė todėl, kad buvo įsitikinęs, jog ginčijamo įgaliojimo tekstas analogiškas pirmajam - 2002-09-20 patvirtintam įgaliojimui, kurį jis (ieškovas) pats rusų kalba sudiktavo, tik neprisimena kuris iš nuteistųjų išvertė ir surašė jo tekstą lietuvių kalba. Pripažino, kad jis (ieškovas) nereikalavo, jog administracija paskirtų jam vertėją todėl, kad visiškai pasitikėjo O. K.; 2) įgaliojimas sudarytas nedalyvaujant Marijampolės pataisos namų administracijos atstovui, kuris turėjo kontroliuoti situaciją ir jis (ieškovas) nebūtų apgautas, nes buvo neišaiškintos tokio įgaliojimo dėl buto pardavimo sudarymo pasekmės, 3) Marijampolės pataisos namų direktorius M. T. (tretysis asmuo) negalėjo tvirtinti tokio įgaliojimo, nes butas nuosprendžiu buvo konfiskuotas.
Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d. ).
CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos.
CK 2.138 str. 1 d. 1 p. numato, kad turi būti notaro patvirtinamas įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma, o to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų.
Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių ( patvirtintų LR Teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362) 1 bei 4 punktai reglamentuoja, kad pagal šias metodines taisykles, kurios nustato notaro atliekamų notarinių veiksmų principus ir ypatumus, notarinius veiksmus atlieka ir kiti asmenys, kuriems įstatymais suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus. Tų pačių taisyklių 22 punktas numato, kad notarai privalo išaiškinti sudaromų sandorių prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos sudaryti. Apie sudaromo sandorio prasmės ir pasekmių išaiškinimą gali būti pažymėta sandoryje prieš sandorio šalių parašus ir tvirtinamajame įraše arba sandorio sudarymo (derybų) protokole, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras. Jeigu asmuo, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, nemoka lietuvių kalbos, dokumento tekstas turi būti išverstas žodžiu į jam žinomą kalbą. Apie žodinį vertimą gali būti daromos atžymos sudaromame dokumente.
Nagrinėjamoje byloje yra du lietuvų kalba ieškovo (įgaliotojo) išduoti įgaliojimai įgaliotiniui O. M., o būtent : 1) Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T. 2002-09-20 patvirtintas (2002-09-18 sudarytas), registro Nr. 133, įgaliojimas, kuriuo ieškovas V. S. įgaliojo O. M. atstovauti jo interesus visose Lietuvos valstybinėse institucijose ir teismuose, tvarkyti visus įstatyme numatytus teisinius veiksmus ir suteikė parašo teisę už jį (ieškovą) pasirašyti visuose dokumentuose nenusižengiant įstatymui, atstovaujant jo (ieškovo) interesus (t.1, b.l. 139); 2) Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T. 2002-10-01 patvirtintas (2002-09-18 sudarytas), registro Nr. 135, įgaliojimas, kuriuo ieškovas V. S. įgaliojo O. M. parduoti jam (ieškovui) priklausantį butą, esantį Minties g. 26-70, Vilnius ( t. 1, b.l. 138).
Iš bylos duomenų (t.1, b.l. 58- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-8865-110/2008) seka, kad ieškovo pozicija dėl 2002-10-01 ginčo įgaliojimo turinio ir pasekmių suvokimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-24 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-8865-110/2008, tai yra iki įgaliojimo ginčijimo, kardinaliai skyrėsi nuo jo pozicijos minėto įgaliojimo turinio ir pasekmių suvokimo aspektu šioje byloje, tai yra kuomet jau ginčijamas įgaliojimas. O būtent: 1) nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, jog ginčo įgaliojimas ydingas, nes yra surašytas lietuvių kalba, kurios jis (ieškovas), teigia, nesuprantąs ir neišaiškintos tokio įgaliojimo teisinės pasekmės; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-24 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-8865-110/2008 byloje (t.1, b.l. 58) ieškovo pozicija ginčo įgaliojimo aspektu buvo tokia: teigė ginčo įgaliojimą dėl buto pardavimo išdavęs O. M. tikslu jo (ieškovo) vardu atlikti visas su buto pardavimu susijusias procedūras. Tai rodo, kad iki ginčo įgaliojimas O. M. parduoti jam (ieškovui) priklausantį butą visiškai atitiko ieškovo V. S. valią. Ir tik vėliau, tai yra teismų procesiniuose dokumentuose, liečiančiuose ieškovui priklausiusio kilnojamojo turto (baldų ir kt. daiktų) išvežimo iš buto ir žalos atlyginimo priteisimo jam klausimus, atsiradus nurodai, kad „...O. M. veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, be to, ieškovo O. M. išduoti įgaliojimai nenuginčyti“ (t.1, b.l.58 ir kt.), ieškovas pradėjo ginčyti 2002-10-01 patvirtintą įgaliojimą dėl buto pardavimo minėtais pagrindais (t.y. : kad jis-ieškovas- nemokąs lietuvių kalbos, o įgaliojimas surašytas lietuvių kalba ir neišverstas bei, pasekmės jam neišaiškintos). Tokiu būdu spręstina, kad ieškovo pozicija dėl ginčo įgaliojimo turinio ir pasekmių suvokimo yra nenuosekli.
Liudytoju apklaustas Stasys B. Č. parodė, kad jam dirbant Marijampolės PN būrio viršininku jo būryje bausmę atlikinėjo V. S.. Liudytojas patvirtino, kad su V. S. jis bendraudavo lietuvių kalba, matė , jog V. S. daug dokumentų iš teisminių institucijų gaudavo surašytų lietuvių kalba ir niekada nėra prašęs ką nors išversti. Dar 1991-1992 m. V. S. pasirašė pasižadėjimą lietuviškai ir jis buvo LR pilietis. Prisimena, kad V. S. parašė skundą, jog valgiaraščio stendas, kuris buvo surašytas taip pat lietuvių kalba, yra pakabintas per aukštai ir jam (V. S.) sunku įskaityti, todėl valgiaraščio stendai buvo perkabinti žemiau. Iš Vilniaus Komunalinių paslaugų mokyklos gauta pažyma apie V. S. mokymąsi (t.2, b.l. 144) patvirtina faktą, kad ieškovas įstojo mokytis į šią mokyklą 2000-09-01 ir 2001-06-28 ją baigė lietuvių kalba, įgijo elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikaciją, jam buvo išduotas kvalifikacijos pažymėjimas B Nr. 000478 (t. 2, b.l.147). LR Švietimo ir mokslo ministerijos Komunalinių paslaugų mokyklos kvalifikacijos pažymėjimų apskaitos knygos, kuri saugojama 50 metų, II-oje dalyje Išsilavinimo pažymėjimų išdavimo apskaita reg. Nr. 90 įrašytas V. S., kuris grafoje „gavusiojo pažymėjimą parašas“ pasirašė (t.2b.l.146). Teisme ieškovas teigė, kad kvalifikacijos pažymėjimas yra suklastotas ir/ar formalus, nes faktiškai jis nesimokė. Vienok asmuo (ieškovas), pareiškęs apie įrodymo suklastojimą, byloje nepateikė įrodymų patvirtinančių jo nurodomą kvalifikacijos pažymėjimo suklastojimo aplinkybę (CPK 184 str. 2 d.). Tokiu būdu spręstina, kad byloje nėra įrodymų ieškovo teiginiui apie kvalifikacijos pažymėjimo suklastojimą konstatuoti ir tokiai išvadai padaryti.
Atsakovo atstovas M. S. paaiškino, kad ieškovas V. S. iš gyvenamojo būrio patalpų atsinešė jau surašytą ginčo įgaliojimą ir trumpalaikių pasimatymų kambaryje jo ( M. S.) akivaizdoje šį įgaliojimą pasirašė (t.1, b.l. 124; t.2, b.l. 154 kita lapo pusė). Vėliau, jau patvirtintas ginčo įgaliojimas, buvo įregistruotas nuteistųjų testamentų ir įgaliojimų, patvirtintų laisvės atėmimo vietų vadovų, registravimo žurnale, registro Nr. 135, ir išduotas atvykusiam įgaliotam asmeniui O. M., kuris žurnale pasirašė (t. 1, b.l.141- 142). Byloje ieškovas pripažino, kad vertėjo iš Marijampolės PN administracijos pusės jis nereikalavo. Ieškovas V. S. byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo (ieškovo) teiginį, kad surašytą ginčo įgaliojimą jam (ieškovui) trumpalaikių pasimatymų kambaryje 2002-10-01 perdavė į pasimatymą atvykęs O. K.. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų šiai aplinkybei – tai yra kad surašytą įgaliojimą jam padavė O. K. - pagrįsti, tokiu būdu byloje nėra įrodymų šiam teiginiui ir išvadai padaryti. Dėl pasakyto spręstina, kad ginčijamo turinio – dėl buto pardavimo- įgaliojimo patvirtinimo iniciatorius buvo ieškovas, pateikęs administracijos įgaliotam asmeniui M. S. ginčo įgaliojimą tvirtinimui, ir tuo metu - tai yra 2002-10-01 - ginčijamas įgaliojimas savo turiniu atitiko ieškovo valią, todėl vien vertėjo nebuvimas nedaro to įgaliojimo negaliojančiu, nes jis (įgaliojimas) atitiko ieškovo valią. Byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kad O. M. būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus dėl ginčo įgaliojimo tvirtinimo ar netvirtinimo. Aukščiau aptarti bylos duomenys liudija, kad ieškovas V. S. buvo vienintelis iniciatorius, kad būtų parašytas būtent įgaliojimas O. M. parduoti butą, nes tuo metu tokio turinio sandoris (įgaliojimas parduoti butą) atitiko ieškovo valią. Todėl vėliau, pasikeitus aplinkybėms (t.y. kitų teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose išaiškinus, kad žalos dėl daiktų išvežimo atlyginimą ieškovas galėsiąs prisiteisti tik pripažinus 2002-10-01 patvirtintą įgaliojimą parduoti butą negaliojančiu) negali nulemti tokio sandorio (įgaliojimo parduoti butą) negaliojimą.
Minėta, kad bylos duomenys liudija ( t.1, b.l.138, 139), jog ieškovas ne pirmą kartą rašė įgaliojimus lietuvių kalba ir juos teikė administracijai patvirtinti. Todėl vien ta aplinkybė, kad ginčo įgaliojimas buvo surašytas lietuvių kalba ir neišverstas į rusų kalbą – nepatvirtina, jog ginčo įgaliojimas neatitiko ieškovo valios.
Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės kalbos inspekcijos 2004-05-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.25, kuriuo konstatuota, jog Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos pirmininkas V. S. neužtikrino, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga su Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga susirašinėtų Lietuvos Respublikos valstybine kalba (t.1,b.l.131-protokolas ir b.l.132 –nutarimas) buvo reaguota ne į fizinio asmens- ieškovo V. S. elgesį, o į juridinio asmens - Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos pirmininko V. S. veiksmus. O tai savaime nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo kaip fizinio asmens lietuvių kalbos nežinojimo ir/ ar žinojimo.
Dėl ieškovo argumento dėl ginčo įgaliojimo ydingumo dėl tos priežasties, kad Marijampolės pataisos namų direktorius M. T. (tretysis asmuo) negalėjo tvirtinti tokio įgaliojimo, nes butas teismo nuosprendžiu buvo konfiskuotas. Turto areštu uždraudžiama disponuoti, naudotis ir valdyti turtą, bet nedraudžiama asmeniui išreikšti valią kitam asmeniui tvarkyti savo turtą. Todėl turto areštas nėra pagrindas netvirtinti tokio įgaliojimo, nes ar bus įgaliojimas patvirtintas ar nebus patvirtintas , - draudimas išlieka uždėtas. Tokiu būdu tenkinti ieškovo reikalavimą ir ginčo įgaliojimą pripažinti negaliojančiu šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ieškinys pripažinti negaliojančiu jo (ieškovo) parašytą O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, patvirtintą 2002-10-01 Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T., registro Nr. 135, nuo išdavimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2002-10-01 patvirtinto įgaliojimo parduoti butą pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas, tai nėra pagrindo tenkinti ir ieškinį dalyje dėl 7157,50 litų dydžio turtinės bei 3 000 litų dydžio neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl ieškinio senaties termino
Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja ( CK 1.126 str. 1 ir 2 d. ). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 str. 1 d. ) .
Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.).
Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (CK 2.142 str. 1 d.).
Tokiu būdu ginčo įgaliojimo galiojimas pasibaigė 2003-10-01, o bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas dėl šio įgaliojimo ginčijimo baigiasi 2013-10-01. Ieškinys pareikštas 2010-08-30. Vadinasi nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl taikyti ieškinio senatį ir/ar atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.
Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.15-19) atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2842,50 lt. dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 2842,50 lt. dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo priimtinas ir byla dalyje dėl 2842,50 lt. dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Iš atsakovo, kuriam nagrinėjamoje byloje teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str. 270 str, 293 str. 1 d. 4 p.
nusprendžia:
Ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.
Bylą dalyje dėl 2842,50 lt. dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 4p.).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą .