Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Gintui Vaičiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad su nukentėjusiąja V. Z. gyveno beveik 5 metus kaip sugyventiniai. 2025 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.00 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dviese su sugyventine V. Z., kai tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes V. Z. kalbėjosi telefonu su kitu vaikinu, kurio metu susistumdė ir susimušė. Po įvykio jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 2025 m. rugpjūčio 4 d. išėjęs iš laikino sulaikymo buvo piktas, susinervinęs, todėl per „Messenger“ programą paskambino V. Z. ir prigrasino įvairiausiais žodžiais, nors taip pasielgti neketino. Pykčiai prasidėjo kai pradėjo dažniau išgėrinėti, išgėręs priekabiauti, o kai nukentėjusioji susirado kitą vyrą, prieš ją smurtavo. Labai blogai pasielgė ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikalstamą veiką bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

6. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

7. Šioje byloje aktualus sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymis. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, pavyzdžiui besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys telefono skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį taip pat būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli per tam tikrą laiko tarpą padaryti veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Be to, neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai (bauginimai) yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016).

8. Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017).

10. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumai, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-976/2023, 2K-32-489/2024).

11. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-139-511/2020). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, kaltinamojo padaryta veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Nors jokie grasinimai nebuvo įgyvendinti, taip pat nėra duomenų, kad R. L. šiuo metu nebūtų palikęs V. Z. ramybėje, vis tik, įvertinus padarytos veikos pobūdį, šios aplinkybės nepateisina ir nesumažina grasinimų padaryti žalą asmens fizinei sveikatai pavojingumo ir realumo. Vien kaltinamojo gynėjo manymas, kad ginamojo nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, nes jokių pasekmių nesukėlė, savaime neleidžia taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

12. Byloje nustatyta, to neneigia ir kaltinamasis, jog 2025 m. rugpjūčio 4 d. paleistas iš laikino sulaikymo buvo piktas, susinervinęs, todėl per „Messenger“ programėlę paskambinęs į mobilaus ryšio telefoną V. Z. prigrasino įvairiausiais žodžiais. Nors kaltinamasis teigia, kad taip pasielgti neketino, tačiau teismas kaltinamojo teiginius, kad pokalbio metu nesiekė įbauginti nukentėjusiosios, vertina tik kaip gynybinę jo versiją, kuria jis siekia sušvelninti savo atsakomybę. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat kitų objektų apžiūros 2025 m. spalio 8 d. protokole užfiksuota V. Z. pateikto vaizdo ir garso įraše esanti informacija, kurioje aiškiai girdėti kaip kaltinamasis grasina išdaužti langus, atkeršyti, neatleisti už tai, kad jį išdavė, jam „svarbiausia yra tau pakenkt, viskas“, „Ne, ne, aš lietuvis, aš atsikeršysiu, mes lietuviai atsikeršijam. Oi mes lietuviai atsikeršijam, aš tau sakau rimtai“, „tos mašinos manau skris į orą, padegsiu abidvi tiek motkelės, tiek tavo“, „Hatos irgi langus išdaužysiu, pamatysi“, „pamatysi, neatspėsi iš kurios miško pusės .... pareina koks akmuo ... Ir kaip dega mašinos, ryte atsikelsi, pamatysi“, „viskas, aš tau pasakau, lauk akmenų palydos ir akmenų krušos iš miško“. Grasinimai, pasak nukentėjusiosios, prasidėjo tuomet, kai po panaudotų kaltinamojo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, nusprendė su kaltinamuoju negyventi. Nors nukentėjusioji įrašė tik vieną grasinančią žinutę ir daugiau grasinančių žinučių pateikti negali, pasak nukentėjusiosios, R. L. susitikęs ją sistemingai baugina, kad jai ką nors padarys, jos turtui, aplinkai, artimiesiems. Dėl nuolatinių R. L. grasinimų jaučia realią grėsmę dėl savo sveikatos, gyvybės, turto. Teismo įsitikinimą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo kaltinamojo grasinimus suprasti kaip realius, sustiprina ir tai, kad R. L. yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Iš ĮKNR išrašo matyti, jog R. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27541-25 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai (V. Z.) susitaikius. Abejonių dėl grasinimo realumo teismui taip pat nekilo. Taigi, įvertinus visa tai, darytina išvada, kad kaltinamojo per „Messenger“ programėlę užfiksuotą grasinamo pobūdžio pokalbį, nukentėjusioji vertino kaip realius grasinimus. Be to, nukentėjusioji R. L. užblokavo ir su juo visiškai nebendrauja, todėl kaltinamasis taip pat turėjo suprasti, kad nukentėjusioji jo bijo ir aiškiai išreiškė valią su juo nebendrauti blokuodama tiek SMS žinutes, tiek skambučius, taigi, sistemingai ją baugindamas veikė tiesiogine tyčia, siekdamas paveikti jos psichinę sveikatą, kad ši bijotų dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Be to, nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nereiškė civilinio ieškinio. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji nesiekė pasipelnyti ir neturėjo tikslo neteisėtai kriminalizuoti kaltinamojo veiksmus. Įvertinus visa tai, šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

13. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

14. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas apysunkis tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, 2025 m. rugpjūčio 29 d. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 dalimi, BK 38 straipsniu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), 8 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 6 kartus pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį, 3 dalį (pažeidė smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus), vienas nusižengimas padarytas po to, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudos nesumokėtos. Kaltinamasis oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už smurtinio pobūdžio veikos padarymą, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis pozityvių išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia gyvenimo būdo ir nenori to daryti. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybė, jog R. L. prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

15. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, R. L. neteistas, nors jo atžvilgiu 2025 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 dalimi, BK 38 straipsniu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nors byloje yra duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo padarė net kelis ANK 489 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, t. y. nesilaikė jam paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, darytina išvada, kad realus kaltinamajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus R. L. nuo visuomenės, jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, R. L. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų terminui, bausmės atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. L. visą bausmės atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nesilankyti nukentėjusiosios V. Z. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su V. Z. (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 9 punktai, 8 dalis). Skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, siekiant teigiamų pokyčių kaltinamojo gyvenime, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, tuo atveju, jei R. L. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

16. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. 1.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. 16.39 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia R. L. sulaikyme išbūtą laiką (1 dieną), įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinių ieškinių (ne) pagrįstumo

17. Nustatyta, jog kaltinamajam civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

18. Nustatyta, jog kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 17 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti šios kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

20. Byloje 2025 m. lapkričio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-12848, kuria prašoma iš R. L. valstybės naudai priteisti 206,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas R. L. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. L., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

21. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. L. atidėti 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. laisvės apribojimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant R. L. visą bausmės atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nesilankyti nukentėjusiosios V. Z. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su V. Z..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę bei asmens kodą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmės laiką įskaityti R. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. 1.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. 16.39 val., 1 (vieną) parą, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 17 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.