- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-3-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31570-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- G. L., R. M.
- Civilinis ieškovas
- R. M.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė, Lolita Narmontienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nidos Vigelienės,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. M., jos atstovams pagal įstatymą Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namų direktoriui Vilmandui Palčiauskui, Vidai Rakauskienei,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. L. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo
G. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 1 (vienerius) metus – Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė G. L. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams bausmę atliekant pataisos namuose.
R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. L. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį veikdamas bendrininkų grupe, o būtent: jis 2018 m. liepos 2 d., apie 24 val. 00 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. M., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete R. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nepilnametę R. M.. Po to, jam išžaginus R. M., R. M. toje pačioje vietoje pasinaudodamas nukentėjusiosios nepilnametės R. M. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir prieš tai jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nepilnametę R. M.. Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.
2. R. M. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį veikdamas bendrininkų grupe, o būtent: jis 2018 m. liepos 2 d., apie 24 val. 00 min., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su G. L., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete R. M., gim. (duomenys neskelbtini), po to, kai toje pačioje vietoje R. M. išžagino G. L., pasinaudodamas nukentėjusiosios R. M. palaužta valia dėl prieš tai jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo bei bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nepilnametę R. M.. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir jį išteisinti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad G. L. kaltė yra įrodyta, prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę bei sumažinti civiliniu ieškiniu priteistą neturtinės žalos dydį.
3.1. G. L. apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Apylinkės teismo padarytos išvados yra neteisingos, neįrodytos visais byloje esančiais įrodymais, išvados padarytos vadovaujantis tik pirminiais nepilnametės nukentėjusiosios bei jos nepilnametės draugės parodymais. G. L. yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes vadovavosi tik įrodymais, naudingais kaltinimui, jo paaiškinimus nepagrįstai atmetė, neišnaudojo visų galimybių prieštaravimams pašalinti, jo paaiškinimus įvertino kaip neprisipažinimą ir nuteisdamas jį paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
3.2. G. L. apeliaciniame skunde paaiškino, kad iš 2018 m. liepos 2 d. vykusio vakarėlio dalyvių žinoma, kad į šį jo namuose vykusį vakarėlį ne jis, o K. N. pakvietė dalyvauti R. M. ir K. S..
3.3. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas vadovaudamasis į vakarėlį automobiliu vykusios neblaivios K. S. parodymais, jog neva automobilyje važiuojant į G. L. namus vyko pokalbis apie K. S. ir R. M. amžių, skundžiamame nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, kad G. L. žinojo, jog R. M. yra nepilnametė. G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad nei automobilyje, nei vėliau pokalbio apie minėtų merginų amžių nebuvo. Šią aplinkybę gali patvirtinti vienintelis tą vakarą buvęs blaivus asmuo, automobilio vairuotojas D. K.. Vis dėlto, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išreikšti prašymai apklausti D. K., tačiau tokie prašymai buvo nepagrįstai atmesti.
3.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas vadovaudamasis faktu, jog G. L. žinojo, kad R. M. yra iš globos namų, skundžiamame nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, kad G. L. žinojo, jog R. M. yra nepilnametė. G. L. teigimu, visuotinai žinomas faktas, kad globos namuose auklėtiniai gyvena iki mokslų pabaigimo jau būdami pilnamečiais.
3.5. Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad R. M. neslėpė, jog gėrė alkoholinius gėrimus savo noru, neraginama. K. S. atkreipė dėmesį į tai, kad jos draugė R. M. vienu momentu „užsivertė degtinės butelį“.
3.6. G. L. apeliaciniame skunde teigia, kad jis su R. M. vienas kitam simpatizavo. K. S., K. N., R. M. patvirtino, kad R. M. visą vakarą labai meiliai elgėsi su G. L. (K. S. teigimu, „karėsi ant G.“), sėdėjo jam ant kelių, glostėsi ir kitaip meilinosi.
3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. L. apylinkės teismui paaiškino, jog sumanymas pasimylėti buvo jų abiejų, t. y. G. L. ir R. M., jokios prievartos R. M. atžvilgiu nebuvo, priešingai, šio sumanymo iniciatorė buvo ji. G. L. neturėjo tyčios išžaginti, pasinaudoti R. M. prieš jos valią.
3.8. Apeliantas paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu G. L. drovėjosi pasakyti apie net nepradėtą lytinį aktą. Vis dėlto teisiamajame posėdyje G. L. parodė, kad jie patys nusirengė. G. L., ilgai neturėjusiam lytinių santykių ir turint omenyje, kad R. M. visą vakarą aktyviai glostėsi prie jo, G. L. sperma išsiveržė nepradėjus lytiškai santykiauti. Lytinį santykiavimą baudžiamojoje teisėje apeliantas supranta kaip vaginalinį lytinį aktą tarp vyro ir moters, kai kontaktuojama vyro varpa ir moters vagina. Neįvyko jokio lytinio santykiavimo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad lytinio akto vaginaliniu būdu su R. M. atlikta nebuvo. Šioje išvadoje nurodyta, kad R. M. mergystės plėvė yra be pažeidimų. Kaip matyti iš specialisto išvados, makšties prieangis rausvas, blizgantis, be sužalojimų. Jokių paraudimų, įplyšimų, kraujavimo ar kitų požymių, tariamai atlikto dviejų asmenų išžaginimo, kurių metu, pasak nukentėjusiosios R. M., jai labai skaudėjo, nenustatyta. Liudytoja teisme apklausta specialistė R. G. nurodė, kad atliekant R. M. apžiūrą į jos makštį galėjo įvesti tik kažkiek mažojo piršto, toliau jaučiant pasipriešinimą, žiedo suspaudimą per prievartą R. M. neapžiūrinėjo. Patvirtino, kad mergystės plėvė buvo nesužalota, nepažeista. Atlikti lytinio akto vaginaliniu būdu, t. y. įvedant vyro varpą į moters makštį, nepažeidžiant mergystės plėvės, neįmanoma dėl jos anatominės sandaros ir siaurų lytinių takų. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, kad, nors ir negiliai, į R. M. lytinius organus buvo įvestos vyrų varpos.
3.9. G. L. apeliaciniame skunde paaiškino, kad vėliau R. M. pasidarė bloga. G. L. bandė padėti jai, padėjo išsivemti, nešiojo kibirą. Paskui R. M. užmigo.
3.10. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pirminiais R. M., K. S. parodymais. R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos pirminė apklausa vyko jai dar būnant ligoninėje, intensyviosios terapijos skyriuje. R. M. buvo bloga, ji negalėjo aiškiai mąstyti, negalėjo įsiklausyti į klausimus, su viskuo sutiko, ką jai sakė. Tuo tarpu, K. S. buvo pirmoji, kuri išreiškė poziciją, jog R. M. buvo išžaginta. G. L. pažymi, kad ji nieko nematė ir su R. M. nebendravo, kadangi pastarajai buvo bloga, ji vėmė, po to užmigo. Be to, K. S. buvo stipriai apsvaigusi dėl alkoholio, todėl ji turėdama polinkį fantazuoti galėjo atskirus momentus traktuoti savaip sąžiningai klysdama arba galimai netgi tyčia taip pasakyti. Neatmetama galimybė, kad K. S. išvietė policijos pagalbą tam, kad sugrįžti į globos namus ir išvengti bausmės už pabėgimą iš globos namų.
3.11. G. L. vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų parodymais, kadangi šie parodymai tik atkartoja K. S. įvykių traktavimą.
3.12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas gydytojas K. A. parodė, jog atvykusi į gydymo įstaigą R. M. buvo dezorientuota ir sunkiai kontaktiška, jai užduodant klausimą atsakinėjo tik kelis kartus pakartojus tą patį klausimą. K. A. keliskart paklausė jos, ar ji išžaginta. G. L. abejoja, ar žmogus tokioje sunkioje būklėje apsinuodijus alkoholiu galėjo suvokti klausimų esmę ir teisingai į juos atsakyti. Be to, G. L. teigia, jog R. M. atsakymai galėjo būti skirtingi jai iškart atvykus į gydymo įstaigą ir po kelių valandų. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymą kviesti į apklausą specialistą toksikologą tikslu pašalinti šiuos neaiškumus.
3.13. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į R. M. ir K. S. asmenybes, prieštaravimus tarp R. M. ir K. S. parodymų, vadovavosi tik kaltinimui naudingais parodymų fragmentais.
3.14. Pasak G. L., R. M. skirtingai aiškino aplinkybes policijos pareigūnams ir globos namų psichologei L. K., kuri surašė R. M. įvertinimo išvadą.
3.15. Apeliantas pastebi, jog globos namų išvadoje nurodoma, kad R. M. apie K. S. atsiliepė, jog draugė (K. S.) prikalbėjo nesąmonių.
3.16. G. L. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Per visą vakarėlį jis išgėrė maždaug vieną litrą alaus ir apie 200 gramų degtinės. Vakarėlis vyko maždaug nuo 19 val. 00 min. ar 20 val. 00 min., o į kitą kambarį jis su R. M. pasišalino anksčiau nei 24 val. 00 min. Taigi G. L. pasišalindamas su R. M. į kitą kambarį dar nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio tiek, kiek vakarėlio pabaigoje. Visą vakarėlį G. L. jautėsi gerai, jo mąstymas ir savikontrolė nebuvo sutrikę dėl vartoto alkoholio, be to, atsižvelgiant į jo tvirtą kūno sudėjimą, aukštą ūgį bei suvalgytą nemažą maisto kiekį, alkoholio poveikis tą vakarą jo organizmui buvo minimalus.
3.17. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei pačios R. M. nuomonę dėl civilinio ieškinio, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir jį išteisinti.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
4.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. M. kaltu vadovavosi prieštaringais ir abejotinais įrodymais, įrodymus vertino fragmentiškai atsiedamas juos vieną nuo kito. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoji dalis pagrįsta išimtinai kaltinimą atitinkančių duomenų vertinimu neįvertinant jų patikimumo aspektu. Kaltinimui prieštaraujantys objektyvūs duomenys (pavyzdžiui, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendyje visiškai neaptarti ir nepaneigti. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų R. M. veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu, skundžiamame nuosprendyje nėra išsamiai išdėstyti veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados dėl jo padarytų veiksmų atitikimo BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Skundžiamame nuosprendyje keliskart įvairiose nuosprendžio vietose perrašyti įvairių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai, tačiau neatlikta jokia jų analizė, jie nesusieti su kitais bylos duomenimis ir tarpusavyje apsiribojant teiginiu, jog apylinkės teismas neturi pagrindo jais netikėti. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
4.3. Apeliantas pastebėjo, kad jo kaltė skundžiamu nuosprendžiu grindžiama vien tik nenuoseklių ir prieštaringų nukentėjusiosios R. M. parodymų, taip pat liudytojos nepilnametės K. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, selektyviai atrinkta dalimi, pagrindžiančia kaltinimą, iš esmės neįvertinant jų patikimumo aspektu. Nors šie parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims, tačiau apylinkės teismas jiems skyrė pabrėžtinai didesnę įrodomąją galią. Pirmosios instancijos teismas turėjo itin nuodugniai įvertinti šių asmenų parodymus visų bylos duomenų kontekste, tačiau to nepadarė. Apeliantas taip pat pastebėjo, jog BPK nenumatyta, kad kokie nors įrodymai gali būti laikomis svarbesniais, reikšmingesniais už kitus įrodymus, juo labiau tokia reikšmė negali būti suteikta tik daliai nukentėjusiojo ar liudytojo parodymų.
4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. M. ankščiau nepažinojo R. M., nežinojo, kiek jai metų ar kad ji gyvena vaikų globos namuose. Apelianto įsitikinimu, aplinkybė, jog G. L. žinojo, kad R. M., K. S. ir K. N. yra iš vaikų globos namų, nepatvirtina fakto, jog apie tai žinojo ir R. M.. Nukentėjusioji R. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji jo klausinėjo, kiek jam metų, tačiau jis jos nieko neklausinėjo ir ji jam apie save nepasakojo. Liudytoja K. S. parodė, kad kalba apie tai, kiek joms metų, buvo tik automobilyje, jiems važiuojant iš globos namų į Vievį, tačiau R. M. minėtu automobiliu nevažiavo ir šio pokalbio negirdėjo. R. M. atkreipė dėmesį į tai, kad iš R. M. išvaizdos negalima vienareikšmiškai pasakyti, jog ji yra nepilnametė, ji atrodo gerokai vyresnė. Tokiu būdu byloje nėra jokių patikimų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. M. suvokė, kad R. M. yra nepilnametė.
4.5. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje iškraipyti liudytojos K. S. parodymai, kadangi apklausos metu K. S. nesakė, kad R. M. žadėjo parvežti K. S. ir R. M. namo, taip pat neminėjo, jog R. M. pokalbį apie merginų parvežimą į globos namus būtų girdėjęs.
4.6. R. M. pastebėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. M. buvo labai stipriai apgirtusi nuo alkoholio, anot liudytojų parodymų, buvo „be sąmonės“, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir įsitikinti, ar būdama tokios būsenos ji galėjo atsiminti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 3 d. (apygardos teismo pastaba: padarytas rašymo apsirikimas, pagal kontekstą turėtų būti 2018 m. liepos 3 d.), tačiau to nepadarė.
4.7. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad iš liudytojos R. S., dirbančios Viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) V. slaugytoja, parodymų matyti, kad iš karto po įvykio R. M. neatsiminė, jo ją kažkas prievartavo. Vis dėlto praėjus vos vienuolikai valandų, ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. liepos 3 d. (apygardos teismo pastaba: padarytas rašymo apsirikimas, pagal kontekstą turėtų būti 2018 m. liepos 3 d.), davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes.
4.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2018 m. liepos 3 d. R. M. apklausos metu nei vaizdo, nei garso įrašas nebuvo daromas tuo pažeidžiant BPK 186 straipsnio 2 dalį, dėl to nebegalima patikrinti, kokiu būdu vyko jos apklausa, ar ji pati papasakojo įvykio aplinkybes, ar tik patvirtindavo atsakymą menančius klausimus. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš apklausos protokolo, jame užfiksuotos frazės ir išsireiškimai, kurie nebūdingi nepilnamečiui ir labai maža tikimybė, kad R. M. galėjo pati juos vartoti.
4.9. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas BPK 270 straipsnio 2 dalį, nepriėmė nutarties dėl jo ir G. L. gynėjų prašymo apklausti specialistą toksikologą, skirti R. M. teismo psichiatrinę, psichologinę ir narkologinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymus nenurodė jokių svarių argumentų pirmą kartą apsiribodamas teiginiu, jog prašymus atmeta prokurorės nurodytais motyvais ir argumentais, antrą kartą, kad prašymo netenkina kaip nepagrįstą ir perteklinį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir pademonstravo savo išankstinį nusistatymą bei šališkumą R. M. ir G. L. atžvilgiu.
4.10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš K. S. apklausos metu daryto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad ji savo parodymuose nuolat vartojo žodį „prievartavo“, tačiau paprašyta paaiškinti, kaip ji šį žodį supranta, ji to padaryti nesugebėjo, R. M. veiksmus ji apibūdino „mačiau kaip prievartavo, kaklą bučiavo“. Iš tokių šios liudytojos paaiškinimų akivaizdu, jog ji nesuvokia žodžio „prievartavimas“ reikšmės, kaklo bučiavimą prilygina išprievartavimui ar išžaginimui.
4.11. R. M. atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikto nepilnametės liudytojos K. S. apklausos vaizdo ir garso įrašo matyti, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas nei R. M., nei G. L. klausimų šiai liudytojai užduoti faktiškai neleido. Vos K. S. pradėjo savo parodymuose painiotis, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutraukė visus klausimus, pareiškęs, kad liudytoja K. S. pavargo ir jokių patikslinančių klausimų jis jai užduoti nebeleis. Tokiu būdu buvo pažeista R. M. teisė pačiam užduoti šiai liudytojai klausimus, užkirstas kelias atskleisti jos parodymų nenuoseklumą ir tuo pačiu nepatikimumą, jos parodymuose esančias akivaizdžias logines spragas. Pavyzdžiui, ji nurodė, kad vaikščiojo kažkur už tvarto, buvo uždaryta sandėliuke, tačiau tuo pačiu metu matė R. M. kambaryje, „prievartaujantį“ R. M..
4.12. Apeliantas nurodė, kad iš liudytojų nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. atstovo pagal įstatymą Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namų direktoriaus Vilmando Palčiausko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei teisiamojo posėdžio metu apklaustos į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės liudytojos I. G. parodymų matyti, kad tai, kas vyko kambaryje, K. S. nematė, pamačiusi R. M. lovoje nuogą, tiesiog pati nusprendė, jog ten kažkas ją „prievartavo“. Šie prieštaravimai tarp ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytojos K. S. duotų parodymų ir liudytojų V. P. bei I. G. parodymų nebuvo pašalinti. Apeliantas akcentuoja, kad liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu apklausta nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu (2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 28 d.) ne kartą buvo prašoma papildomai teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją K. S.. Vis dėlto apylinkės teismas šiuo klausimu jokios nutarties nepriėmė nurodydamas, jog atmeta prašymus prokurorės išdėstytais motyvais, be to, anot teismo, nepilnametį asmenį galima apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, o ją jau apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas tam, kad jos nebereikėtų apklausti teisiamajame posėdyje.
4.13. Apeliaciniame skunde pastebima, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog R. M. kaltę įrodo ir liudytojo K. N. duoti parodymai. Apeliantas pažymėjo, kad K. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje duodamas parodymus nenurodė, jog jis matė, kad R. M. santykiavo ar kažkaip kitaip lindo prie R. M.. Ikiteisminio tyrimo metu jis tik nurodė, kad R. M. buvo nuėjęs pas R. M. į kambarį, todėl jis suprato, kad jis taip pat santykiauja su R. M., nors nuėjęs pažiūrėti nebuvo. Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu jis paneigė ir parodė, jog nematė, ar R. M. buvo nuėjęs pas R. M. į kambarį, nurodė, kad R. M. kurį laiką nematė, todėl ir pagalvojo, jog R. M. buvo nuėjęs pas R. M. į kambarį. Dėl šios priežasties K. N. parodymai nei patvirtina, nei paneigia R. M. kaltę, tai tik niekuo nepagrįsta jo nuomonė, kurią pirmosios instancijos teismas traktavo kaip patikimus duomenis.
4.14. Apeliantas pabrėžia, kad nuosprendyje tik išdėstytos specialisto išvados ir specialistės R. G. paaiškinimai, tačiau jie neįvertinti, nors tai objektyvūs duomenys, kurie negali būti paneigti nepilnametės nukentėjusiosios ar nepilnamečių liudytojų parodymais.
4.15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių objektyvių duomenų – specialisto išvados, matyti, kad R. M. mergystės plėvė be pažeidimų, joje nėra jokių plyšimų ar įtrūkimų. Teismų praktikoje yra atvejų, kai buvo nepažeista mergystės plėvė ir nustatoma, jog atlikti lytinio akto jos nepažeidžiant yra neįmanoma, tokiais atvejais priimami išteisinamieji nuosprendžiai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186/2014, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. liepos 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-382/2008, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-185/2014).
4.16. R. M. apibendrino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis atliko natūralų lytinį aktą su R. M.. Pagal skundžiamą nuosprendį R. M. buvo paeiliui išžaginta dviejų suaugusių vyrų (G. L. ir jo) ir abu jie įkišo varpas į R. M. makštį vos 5 milimetrus, kadangi pastarosios mergystės plėvė nebuvo pažeista. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja bet kokiems logikos bei sveiko proto dėsniams. Kaip minėta, objektyvūs bylos duomenys paneigia bet kokią tikimybę, kad R. M. buvo išžaginta, tuo labiau, ne vieną kartą ir dviejų asmenų. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio išvadų nepagrindė įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais R. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, patikimų, objektyvių bei neginčijamų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad R. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą veiką, byloje surinkta nebuvo, priešingai, byloje esantys objektyvus įrodymai patvirtina, kad R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos jis tikrai nepadarė.
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
6. Teismo posėdyje nuteistasis G. L. ir jo gynėja advokatė Lolita Narmontienė, taip pat nukentėjusioji R. M. prašė tenkinti nuteistojo G. L. apeliacinį skundą. Nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė prašė tenkinti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis)
7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, G. L. ir R. M. skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteisti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie išžagino nepilnametį asmenį (R. M.) veikdami bendrininkų grupe.
8. Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir jį išteisinti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad G. L. kaltė yra įrodyta, prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę bei sumažinti civiliniu ieškiniu priteistą neturtinės žalos dydį. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir jį išteisinti.
9. Kadangi nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iš esmės keliamas jų kaltės klausimas, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir 2019 m. spalio 21 d. nutartimi paskyrė R. M. ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui.
10. 2020 m. vasario 4 d. – kovo 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti atsakymai į Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartyje ekspertams pateiktus klausimus: 1) R. M. 2002 m. buvo nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, 2004 m. emocinis sutrikimas vaikystėje, 2005 ir 2006 m. nežymus kalbos neišsivystymas F80.0. Objektyvių duomenų, kad R. M. byloje tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu laikinu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu, nėra. Šiuo metu R. M. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. 2) R. M. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. 3) R. M. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl turimų žinių stokos (negalėjo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės), negalėjo numatyti kaltinamųjų ketinimų jos atžvilgiu, prognozuoti įvykių eigos, vėliau dėl savo būsenos (apsvaigusi nuo alkoholio) negalėjo adekvačiai priešintis tiems veiksmams. 4) R. M. nenustatyta jokių pažintinės veiklos sutrikimų ar individualių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti ar įtaigai), dėl ko ji negalėtų duoti parodymų apie konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vieta, laikas, dalyviai ir jų veiksmai). R. M. galėjo duoti parodymus 2018 m. liepos 3 d. Duodama parodymus 2019 m. gegužės 13 d. R. M. pakeičia tą parodymų dalį, kuri yra susijusi su kaltinamojo G. L. veiksmais, tačiau visa tai rekomenduojama vertinti kritiškai atsižvelgiant į jai darytą / daromą poveikį. Įvertinus tai, kad šiuo metu R. M. palaiko 2019 m. gegužės 13 d. duotus parodymus, kad jai yra daromas poveikis, šiuo metu duoti parodymų ji negali. 5) Atsakyta 3, 4 punktuose (apygardos teismo pastaba: ekspertams buvo užduotas klausimas, ar galėjo R. M. atsižvelgiant į jos individualias psichologines bei amžiaus ypatybes, protinio išsivystymo lygį ir į konkrečias sąlygas, teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, t. y. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie tai teisingus parodymus). 6) R. M. galimybes duoti parodymus reikšmingai veikia jos būsena byloje tiriamo įvykio metu (apsvaigusi nuo alkoholio), t. y. dėl atminties spragų ji negali duoti nuoseklių parodymų apie įvykių eigą. 7) R. M. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį bei gyvenimo patirtį; jos poelgiai, reagavimas bylos įvykių metu bei ikiteisminio tyrimo laikotarpiu atitiko jai būdingus individualius psichologinius ypatumus. Pažymėta, jog klausimas formuluojamas neetiškai – jis suponuoja, jog tiriamas asmuo savo elgesiu inicijavo ar kaip nors provokavo savęs atžvilgiu padaryti nusikalstamą veiką. Be to, asmeniui būdingi individualūs psichologiniai ypatumai kaip atskiras faktorius negali iš esmės paveikti jo elgesio konkretaus įvykio metu. 8) R. M. intelektas, jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžių, įgytą išsilavinimą bei gyvenimo patirtį. Dėl R. M. psichikos būsenos atsakyta 1, 2 punktuose. 9) Atsakyta 4 punkte (apygardos teismo pastaba: ekspertams buvo užduotas klausimas, ar R. M. yra būdingas padidintas polinkis fantazuoti, sąmoningai meluoti, polinkis į įtaigumą (tai yra padidintas polinkis priimti klaidingą, melagingą informaciją). 10) Turimų duomenų analizė rodo, kad R. M. duodama parodymus 2018 m. liepos 3 d., kalbėdama apie kaltinamųjų G. L. ir R. M. veiksmus jos atžvilgiu, rėmėsi asmenine patirtimi. 11) R. M. pirmą kartą buvo apklausta 2018 m. liepos 3 d., t. y. betarpiškai po įvykio, todėl jos parodymai vertintini kaip labiausiai tikslūs. Taip pat atsakyta 4 punkte. 12) Apklausos 2018 m. liepos 3 d. (11:15-12:25) metu R. M. jokių psichikos sutrikimų, trukdančių duoti esminius parodymus, nenustatyta. Taip pat atsakyta 6 punkte. 13) R. M. parodymai skiriasi dėl jai daromo tiesioginio ir (ar) netiesioginio poveikio. 14) Atsakyta 6, 13 punktuose (apygardos teismo pastaba: ekspertams buvo užduotas klausimas, ar R. M. parodymams (jų turiniui) turėjo, turi ir turės įtakos kiti asmenys? Ar jos parodymai gali būti įvertinti kaip duoti dėl kitų asmenų (kaltinamųjų) įtakos ar poveikio? Į kuriuos aspektus tikslinga atkreipti dėmesį, vertinant nukentėjusiosios parodymus). 15) R. M. parodymams apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus turėjo ir (ar) turi įtakos jos asmeninių santykių pobūdis su kaltinamuoju G. L.. 16) Objektyvių duomenų apie galimą baimės gauti drausminę nuobaudą iš globos namų administracijos įtaką R. M. parodymams negauta. 17) R. M. žodynas atitinka jos amžių bei gyvenimišką patirtį. R. M. frustracinėse situacijose būdingas necenzūrinių žodžių vartojimas. 18) R. M. nerekomenduojama daugiau apklausti dėl jai daromo poveikio jos duodamiems parodymams.
11. Minėto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) vienoje iš išvadų nurodoma tai, kad R. M. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus apygardos teismui šio teismo 2020 m. birželio 4 d. posėdyje prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme (t. 6, b. l. 189). Šiame prašyme nurodoma, kad vadovaujantis BPK 256 straipsniu prokurorė prašo pakeisti kaltinimus G. L. ir R. M. ir nagrinėti bylą pagal naujus kaltinimus, kuriais:
11.1. G. L. nuteistas už tai, kad jis lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, veikdamas bendrininkų grupe bei nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: jis 2018 m. liepos 2 d., apie 24.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. M., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete R. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nepilnametę R. M.. Po to, jam išžaginus R. M., R. M. toje pačioje vietoje pasinaudodamas nukentėjusiosios nepilnametės R. M. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir prieš tai jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nepilnametę R. M.. Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje;
11.2. G. L. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. liepos 2 d., apie 24.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe su R. M. išžaginęs nepilnametę R. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvusią bejėgiškos būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, sutrikdė jos psichinę sveikatą sukeldamas adaptacijos sutrikimą (su užsitęsusia depresine reakcija), kuris atsirado dėl jo ir R. M. nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais G. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
11.3. R. M. nuteistas už tai, kad jis lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, veikdamas bendrininkų grupe bei nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: jis 2018 m. liepos 2 d., apie 24.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su G. L., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete R. M., gim. (duomenys neskelbtini), po to, kai toje pačioje vietoje pastarąją išžagino G. L., pasinaudodamas nukentėjusiosios palaužta valia dėl prieš tai jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo bei bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nepilnametę R. M.. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.
11.4. R. M. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. liepos 2 d., apie 24.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe su G. L. išžaginęs nepilnametę R. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvusią bejėgiškos būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, sutrikdė jos psichinę sveikatą sukeldamas adaptacijos sutrikimą (su užsitęsusia depresine reakcija), kuris atsirado dėl jo ir G. L. nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
12. Taigi po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nagrinėjant nuteistųjų G. L. ir R. M. apeliacinius skundus dėl jų nuteisimo pagrįstumo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teisme šiems nuteistiesiems kaltinimą palaikančios prokurorės prašymu pakeisti kaltinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme inkriminuojama nauja (papildoma) veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutarime konstatavo, kad pagal baudžiamojo proceso teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ribojamas baudžiamojo proceso teisės principų non reformatio in peius ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti ir vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka), neturi įgaliojimų perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesudarytos prielaidos teismui priimti teisingą sprendimą byloje (inter alia, teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, priteisti teisingą nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą) ir tinkamai įvykdyti teisingumą. Tokiu teisiniu reguliavimu neužtikrinama veiksminga kiekvieno asmens ir visos visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir paneigiami iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos sampratos, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų. Dėl to pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
14. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą, 2019 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-2740 pakeistas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (Nr. XIII-2740, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21595). Taigi ši norma galėtų būtų taikoma tais atvejais, kai yra nustatytos visos trys sąlygos: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, 2) ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, 3) ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes yra nustatytos visos sąlygos, kurioms esant privalo būti taikomas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis. Pažymima, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija atitinka tas aplinkybes, kurioms esant byla turi būti perduodama apylinkės teismui ir būtent tokią situaciją buvo siekiama sureguliuoti priimant 2019 m. gruodžio 19 d. įstatymą Nr. XIII-2740, kuriuo pakeistas BPK 326 straipsnis.
16. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020, 2K-89-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje daroma išvada, kad šis aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu R. M. padaryti sužalojimai galimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes buvo gauti nauji duomenys apie nukentėjusiosios psichikos sveikatai padarytą poveikį. Todėl nauju kaltinimu prašoma šias aplinkybes nurodyti kaltinime, jas teisiškai įvertinti pagal dar vieną baudžiamojo įstatymo normą bei už tai taikyti bausmę. Pažymima, kad šios faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas nebuvo aprašyti pranešimuose apie įtarimus, kaltinamajame akte, taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nenustatė šios veikos faktinių aplinkybių bei nenuteisė G. L. ir R. M. pagal šią veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje naujai nustatyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padariniai yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, taip pat iš esmės skiriasi ir jų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą (atsiranda papildomas straipsnis, nauja bausmė), kas lemia, jog toks kaltinimo keitimas blogina nuteistųjų teisinę padėtį.
18. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Išvardytų asmenų padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan. Nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija leidžia daryti išvadą, jog naujai inkriminuojamas straipsnis, nauji nusikalstamos veikos padariniai ir nauja bausmė blogina nuteistųjų padėtį.
19. Akivaizdu, kad tokiu atveju yra nustatoma ir trečia būtina sąlyga – dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).
20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimų keitimas padidinant kaltinimo apimtį, nurodant naujas esmines faktines aplinkybes susiklosčiusioje situacijoje apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, nes dėl to būtų iš esmės pabloginta nuteistųjų padėtis suvaržant jų teisę į gynybą ir peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) ir tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) išlieka svarbiausiais apeliacijos, t. y. teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos, principais. Asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir efektyvi būtent dėl šių principų. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018).
22. Todėl aptariama norma (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) gali būti taikoma tik tada, kai kitaip neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) klaidų, taigi priimti teisingo sprendimo byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2020 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2020 pažymėjo, kad pagal baudžiamojo proceso teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas nėra ribojamas baudžiamojo proceso teisės principo non reformatio in peius tais atvejais, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
23. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtą klausimą ir priėmus apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį pagal naują kaltinimą apeliantams būtų atimta galimybė nuosprendį skųsti apeliacine tvarka. Pažymima, kad pagal BPK 311 straipsnio 2 dalį apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas bylas. Šiuo atveju konstatuojama, kad byla neišnagrinėta, nes nepriimtas procesinis sprendimas dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
24. Nesant galimybių nustatytus trūkumus pašalinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tuo klausimu nesant prokurorės apeliacinio skundo, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
25. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2020 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog šiuo atveju yra nustatytas faktinis pagrindas (visos trys sąlygos, aptartos pirmiau šioje nutartyje) taikyti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
27. Kadangi šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalės iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą, taigi kartu įvertinti kaltės (nekaltumo) klausimą, todėl vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui apygardos teismas šioje nutartyje išsamiau dėl apeliacinių skundų argumentų nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų G. L. ir R. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.