Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str., padarymu;

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 153 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. T. laikotarpiu nuo 2003 m. vidurio iki 2007 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) esančioje A. B. sodyboje apytikriai du kartus per savaitę seksualiai prievartavo 1998 m. vasario 5 d. gimusią I. B., pasinaudodamas jos kaip mažametės bejėgiška būkle bei grasindamas tuoj pat pavartoti smurtą: nurodyto įvykio pradžioje nukentėjusioji, kaltinamojo nuvesta į gyvenamojo namo antrą aukštą, dėl amžiaus ir dėl grasinimo pavartoti smurtą, buvo priversta paklusti kaltinamojo reikalavimui nesipriešinti ją nurengiant nuogai, priverčiant ranka čiupinėti kaltinamojo lyties organą ir juo liesti nukentėjusiosios kūno vietas, lytinį organą įkišant į burną. Vėliau kaltinamasis pasinaudodamas ta pačia nukentėjusiosios bejėgiška būkle ir grasindamas tuoj pat pavartoti smurtą, tokius pačius tęstinius veiksmus su nukentėjusiąja ne kartą atlikinėjo įvairiose sodybos vietose-tame pačiame namo antrame aukšte, sandėliuke, ūkiniame pastate.

Kaltinamasis A. T. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2007 m. spalio mėnesio pabaigos (duomenys neskelbtini) esančioje A. B. sodyboje apytikriai du kartus per savaitę seksualiai prievartavo 1998 m. vasario 5 d. gimusią I. B., pasinaudodamas jos kaip mažametės bejėgiška būkle, panaudodamas apgaulę (pažadėdamas duoti pinigų, saldainių ir žaislų) bei grasindamas tuoj pat pavartoti smurtą: gyvenamojo namo kambaryje, namo antrame aukšte, sandėliuke, šiltnamyje dėl amžiaus, apgaulės ir dėl grasinimo pavartoti smurtą nukentėjusiojo buvo priversta paklusti kaltinamojo reikalavimui nesipriešinti ją nurengiant nuogai, priverčiant smaukyti kaltinamojo lyties organą ir juo liesti nukentėjusiosios kūno vietas. Tokius tęstinius veiksmus nurodytu laikotarpiu su nukentėjusiąja kaltinamasis atlikinėjo apytikriai du kartus per savaitę.

Kaltinamasis R. T. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies ir duoti parodymus atsisakė. 2007 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje, kuriuo metu buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas (t. 1, b. l. 90), R. T. parodė, kad tenkinti lytinę aistrą su I. B. pradėjo 2003 m. Lytinės aistros tenkinimas pasireiškė glamonėmis, nuogo nukentėjusiosios kūno lietimu. Tai nukentėjusiajai darydavo apie 2 kartus per savaitę. Varpos į burną nukentėjusiajai nekišo. Vieną kartą atliko lytinį aktą į makštį.

Kaltinamasis A. T. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies ir duoti parodymus atsisakė. 2007 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas (t. 1, b. l. 145), A. T. parodė, kad liepė I. B. į rankas imti jo lytinį organą ir dirginti. Nukentėjusiąją nurengdavo nuogai ir pats nusirengdavo, lietė nuogą nukentėjusiosios kūną. Tai darė maždaug kartą per savaitę. Nukentėjusiajai liepdavo apie tai niekam neprasitarti.

Nukentėjusioji I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tuo metu, kai jai buvo aštuoneri metai, pusbrolis R. T. pradėjo prie jos kibti - pirmą kartą ją nusinešė į namo antrą aukštą, ten paguldė ant drabužių krūvos ir liepė nusimauti kelnes. Jai atsisakius tai daryti, R. T. numovė jai kelnes, nusimovė savo kelnes ir užgulęs ją savo lyties organą kišo į jos lyties organus. Pajutusi skausmą, ji pradėjo šaukti. Tada R. T. savo lyties organą kišo jai tarp kojų, į burną. Taip R. T. ją prievartavo apie du kartus per savaitę. Tai darė įvairiose sodybos vietose - ūkiniame pastate, sandėliuke, namo antrame aukšte. R. T. liepdavo nusirengti nuogai, liesdavo jos krūtinę, lyties organus, kišdavo savo lyties organą į makštį. Jis grasino sumušti nukentėjusiąją, jei pastaroji apie su ja atliekamus veiksmus kam nors papasakos. Taip R. T. darė, kol jai sukako vienuolika metų. Tada jos tėvas susipyko su R. T. ir išvarė jį iš namų. Po R. T. išvarymo iš namų praėjus kelioms savaitėms, prie jos kibti pradėjo A. T.. Jis taip pat įvairiose sodybos vietose liepė jai nusirengti nuogai, liesti ir smaukyti jo lytinį organą, juo liesdavo jos nuogo kūno vietas. Taip A. T. darė apie du kartus per savaitę iki 2007 m. spalio mėnesio. Už tai A. T. jai žadėjo duoti pinigų, saldainių, žaislų. Grasino, kad niekam apie tai nepasakotų, nes pasakys, kad visa tai sugalvojo ir darė ji pati.

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2007 m. spalio 26 d. jai su kitais vaikais būnant kaimo krepšinio aikštelėje I. B., pamačiusi į namus einantį A. T., pradėjo verkti ir pasakė, kad A. T. liepia jai smaukyti jo lytinį organą. Ji tai daranti, nes pastarojo bijo. Ji taip pat sakė, kad R. T. taip pat ją seksualiai prievartauja bei grasina, kad bus blogai, jei ji apie tai kam nors pasakys.

Liudytoja K. Š. parodė, kad 2007 m. spalio mėnesį kaimo krepšinio aikštelėje I. B. jai pasiskundė, kad jai atsibodo toks gyvenimas, nes R. T. ir A. T. jai liepia čiulpti jų lytinius organus, smaukyti juos. Ilona gėdijosi to, ką papasakojo, ir prašė niekam nesakyti.

Liudytoja S. Š. parodė, kad 2007 m. rudenį I. B. jai pasakojo, kad namuose jai blogai gyventi, nes R. T. ir A. T. liepia smaukyti jų lytinius organus, rankomis liečia jos krūtinę, sėdmenis. Ji pasakojo, kad pirmas tai daryti pradėjo R. T., o po to ir A. T..

Liudytoja J. B. parodė, kad vieną kartą matė laiptais iš namo antrojo aukšto nulipančius R. T. ir seserį I. B.. Ji I. B. paklausė, ką jie ten veikė. Ši atsakė, kad gulėjo. Sesuo jai niekada nesiskundė, kad R. T. ir A. T. ją seksualiai prievartauja. I. B. nelinkusi meluoti. Po to, kai buvo sulaikyti R. T. ir A. T., ji sakė, kad tyrėjams galėjo pasakyti netiesą dėl to, kiek kartų per savaitę su ja buvo atliekami seksualinės prievartos veiksmai, tačiau ji niekada nesakė, kad apkalbėjo R. T. ir A. T.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, 2007 m. spalio 29 d. nuvyko pas B. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini). B. Š. jai pasakė, kad iš žaidimo aikštelės grįžusi jos anūkė pasakojo, jog I. B. seksualiai prievartauja R. T. ir A. T.. Ji nedelsdama šią informaciją perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 11 - 15) matyti, kad įvyko vieta yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Atskiras sodybos vietas - namo antrą aukštą, sandėliuką, daržinę, kuriose buvo daromi nusikalstami veiksmai, - nurodė kaltinamieji tikrinant jų parodymus vietoje (t. 1, b. l. 81 - 84; 136 - 139).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 34) matyti, kad 2007 m. lapkričio 7 d. I. B. apžiūrėjęs teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad jos mergystės plėvė nepažeista, sužalojimų I. B. lytinių organų aplinkoje ir lytiniuose organuose nėra, lytinis aktas nepažeidus I. B. mergystės plėvės negalimas.

Aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji duoda gana nuoseklius parodymus apie tai, kokius veiksmus ir kokioms aplinkybėms esant su ja atliko kaltinamieji. Nukentėjusioji išsigalvoti tokių su ja atliekamų veiksmų negalėjo. Tai patvirtina teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusiąją gerai pažinoję liudytojai. Kad seksualinės prievartos veiksmus su nukentėjusiąja atliko, neneigė ir kaltinamieji. Iš kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad kaltinamųjų nurodyti duomenys dėl konkrečių įvykio vietų, veikų padarymo aplinkybių sutampa su nukentėjusiosios parodymų turiniu. Akivaizdu, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, grasino pavartoti prieš ją smurtą, A. T. nukentėjusiąją seksualiai prievartavo dar ir panaudodamas apgaulę bei pasinaudodamas tuo, kad pastarosios valia jau anksčiau buvo palaužta kaltinamojo R. T. veiksmais. Tai, kad kaltinamieji prievarta nurengdavo nukentėjusiąją, paguldydavo ant drabužių krūvos ir pan., vertintina kaip nukentėjusiosios nesutikimo, kad su ja būtų tenkinama lytinė aistra, išraiška, o ne kaip fizinio smurto pavartojimas. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad kaltinamieji tenkindami savo lytinę aistrą, prieš nukentėjusiąją būtų vartoję fizinį smurtą. Kaltinamieji lytinę aistrą su nukentėjusiąja tenkino ją liesdami bei liesdami jos nuogą kūną savo lytiniais organais, R. T. įkišdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, A. T. liepdamas nukentėjusiajai ranka masturbuoti jo lytinį organą. Taigi esant tokioms aplinkybėms kaltinamųjų R. T. ir A. T. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. Šioje situacijoje jų veikos kvalifikavimas dar ir pagal BK 153 str. yra perteklinis.

R. T. buvo kaltinamas tuo, kad ,,jis lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle - per laikotarpį nuo 2003 metų vasaros iki 2007 metų rugsėjo mėnesio vidurio, įvairiu paros metu (tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), per eilę kartų — ne rečiau 2 kartus per savaitę (tiksliau kartų skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančios sodybos įvairiose vietose -gyvenamojo namo antrame aukšte, to paties namo sandėliuke, sodybos daržinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išžagino mažametę I. B., gim. (duomenys neskelbtini), - pasinaudodamas tuo, kad mažametė I. B. dėl savo jauno amžiaus nesuprato prieš ją atliekamų veiksmų pavojingumo ir dėl to negalėjo tinkamai pasipriešinti, bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš mažametę -ją sumušti, ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją- prieš pastarosios valią nusitempdamas ją į nusikaltimo vietą, išrengdamas mažametę, laikydamas jos rankas bei praskėsdamas jos kojas, jis, R. T. įvesdavo savo lytinį organą - varpą į mažametės I. B. lytinį organą - makštį, ir tokiu būdu, jis, R. T., per eilę kartų išžagino mažametę I. B.“.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. R. T. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Kaltinimas dėl šios veikos buvo grindžiamas nukentėjusiosios I. B. parodymais, kad kaltinamasis R. T. kišo savo lytinį organą į jos lytinius organus ir jai skaudėjo, bei kaltinamojo R. T. parodymais, kad vieną kartą jis su nukentėjusiąja atliko lytinį aktą į pastarosios makštį. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. T. atsisakė duoti parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis detaliai ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo apklaustas, nes dėl tokios apklausos prokuroras į teismą nesikreipė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. T. padarė šią veiką, tuo labiau ne vieną kartą. Priešingai. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad I. B. lytinių organų aplinkoje ir lytiniuose organuose sužalojimų nėra, mergystės plėvė nepažeista, lytinis aktas nepažeidus I. B. mergystės plėvės negalimas. Tai objektyvūs duomenys, kurie negali būti paneigti mažametės parodymais ar ribinį intelektą turinčio asmens parodymais.

Prokuroras neturtinės žalos atlyginimui prašo nukentėjusiajai iš R. T. priteisti 80000 litų, o iš A. T. - 10000 litų. Nurodo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, psichologinį sukrėtimą. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala objektyviai negali būti atlyginta visiškai, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Nukentėjusioji dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų R. T. ir A. T. veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Išdėstytų aplinkybių kontekste prokuroro pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji nedirba, neturi turto ar didesnių pajamų. Taigi realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdami bausmės atlikimo vietoje, nuteistieji galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinęs minėtas aplinkybes, besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaudamasis išdėstytais kriterijais, teismas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir I. B. iš R. T. priteisia 15000 litų, o iš A. T. - 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamųjų R. T. ir A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepripažintina R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė objektyviai neįrodyta. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis apklausos metu buvo nurodęs, kad vienos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau neišsiaiškinta, ar tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teisme R. T. parodymų nedavė. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, byloje nėra.

Kaltinamieji R. T. ir A. T. tyčia padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą prieš mažametį, kartu su jais gyvenusį asmenį, kurį dėl giminystės ryšių privalėjo ginti nuo tokių veiksmų. Tai rodo kaltinamųjų cinizmą ir visišką visuomenėje visuotinai priimtų moralės normų nepaisymą bei didelį kaltinamųjų pavojingumą visuomenei. Jie anksčiau neteisti, yra jauno amžiaus, darbingi, tačiau niekur nedirbo ir nesimokė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų veikų trukmę, t. y. kad R. T. nukentėjusiąją seksualiai prievartavo apie ketverius metus, o A. T. apie du mėnesius. Atsižvelgiama ir į tai, kad patys kaltinamieji užaugę neigiamoje socialinėje aplinkoje, tai, kad R. T. nustatytas ribinis intelektas, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., ir nuteisti aštuoneriems metams laisvės atėmimo

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. liepos 11 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. R. T. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš R. T. 15000 litų I. B. neturtinės žalos atlyginimo.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., ir nuteisti penkeriems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. liepos 11 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš A. T. 5000 litų I. B. neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.