Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2A-2653-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2A-2653-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24734-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Renata Volodko
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2653-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24734-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. DGKS-4382 darbo byloje Nr. APS-131-12607 dalimi, kuria nurodyta išieškoti jai iš atsakovės 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, prašo priteisti jai iš atsakovės 8 381,34 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas iki kreipimosi į teismą ir papildomą netesybų sumą iki teismo sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, iš darbo buvo atleista 2019 m. gegužės 3 d., tačiau iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė nėra įvykdžiusi darbo ginčų komisijos nurodymo skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl 2 301,48 Eur darbo užmokesčio, kitų reikalavimų. Ieškovė teigia, kad atsakovės sunki finansinė padėtis negali būti laikoma svariu argumentu mažinant jai netesybų dydį. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla; jos vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 112,20 Eur (neatskaičius mokesčių).

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovės naudai nuspręstos išieškoti 2 344,98 Eur netesybos yra pagrįstos, proporcingos ir pagrįstai jas sumažino. Atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, ji turi finansinių problemų, tačiau veikla nenutrūkusi, siekiama išvengti bankroto, dėl sunkios finansinės padėties įmonė su darbuotoja negalėjo atsiskaityti jos atleidimo iš darbo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 344,98 Eur netesybas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. vasario 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria ieškovė nuo 2019 m. kovo 4 d. dirbo teisininke atsakovės įmonėje. Darbo sutartis 2019 m. gegužės 3 d. nutraukta darbuotojos prašymu bandomuoju laikotarpiu. Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavės 2 301,48 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. balandžio mėn., 545,81 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. gegužės mėn. bei 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį dėl 2 301,48 Eur (neatskaičius mokesčių) išieškojimo nurodė vykdyti skubiai.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atleidimo iš darbo dieną šalys būtų sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl įmonė pažeidė pareigą atsiskaityti su darbuotoja jos atleidimo iš darbo dieną. Dėl to už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas.

7. Teismas pažymėjo, kad darbuotoja iš darbo atleista pačios darbuotojos prašymu bandomojo laikotarpio metu, byloje nėra įrodymų, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojos kaltės. Teismas atsižvelgė į tai, kad įmonė savo įsiskolinimą darbuotojai pripažino, Darbo ginčų komisijos sprendimo neginčijo, tačiau su ieškove iki šiol neatsiskaitė, bet nurodė konkretų atsiskaitymo terminą – 2019 m. spalio 17–18 d.

8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla. Teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtina įmonės finansinę padėtį.

9. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad restruktūrizuojama įmonė nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos neturi pareigos mokėti atleistam iš darbo darbuotojui netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

10. Teismas atsižvelgė į darbuotojos dirbą itin trumpą laikotarpį įmonėje (2 mėn.), jos sulygtą darbo užmokesčio įmonėje dydį (vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 2 344,98 Eur, į skolos dydį, įmonės finansinę padėtį, aplinkybę, kad teismo nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d., aplinkybę, kad ieškovė dirba kitose darbovietėse, taip pat verčiasi individualia veikla, gauna pajamas ir sprendė, kad ieškovės prašoma 8 381,34 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų iki kreipimosi į teismą suma ir prašoma priteisti papildoma netesybų sumą iki teismo sprendimo priėmimo yra neproporcingai didelė. Teismas vertino, kad 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) (ieškovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio) netesybų suma yra tinkama bei pakankama, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės netesybas už vėlavimą ne dėl darbuotojo kaltės sumokėti darbo užmokestį bei visas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas – 13 295,70 Eur (neatskaičius mokesčių) arba, jeigu bus pagrindas sumažinti netesybas, priteisti 10 389,72 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas apeliantės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Teismas pripažino apeliantės teisę gauti netesybas iš atsakovės. Teismo nurodyti argumentai, kad apeliantė iš darbo išėjo savo noru, nepasibaigus išbandymo laikotarpiui, atsakovės bloga finansinė padėtis, tariamas atsakovės pažadas iki spalio vidurio atsiskaityti su apeliante, nauji apeliantės darbo santykiai, vertimasis individualia veikla, iš kurios gauna pajamas, negali būti pagrindu sumažinti netesybas ar jų nepriteisti, nes nebūtų apgintos pažeistos apeliantės teisės, atsakovė būtų geresnėje padėtyje.

Atsiliepimas

11.2. Atsakovė nebendravo su apeliante, atsiliepime nepateikė pozicijos dėl taikos sutarties, pateikė teismui pareiškimą apie nedalyvavime nagrinėjant bylą.

11.3. Atsakovė apeliacinio skundo pateikimo dieną nebuvo sumokėjusi ieškovei priklausančio darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčių susijusių išmokų.

11.4. Apeliantės gaunamos pajamos negali būti rodikliu, leidžiančiu darbdaviui neatsiskaityti su darbuotoju bei nesumokėti jam priklausančio darbo užmokesčio bei su darbo užmokesčiu susijusių išmokų. Priešingu atveju kiekvienas darbdavys su darbuotoju, išėjusiu iš darbovietės savo noru į kitą darbovietę, galės nemokėti arba vėluoti sumokėti buvusiam darbuotojui priklausantį darbo užmokestį bei su juo susijusias išmokamas ir būti nebaudžiamas netesybomis, nes buvęs darbuotojas turi pajamų.

11.5. Teismas nevertino apeliantės gaunamų pajamų dydžio. Jos gaunamos pajamos iš darbo santykių tėra pusę minimalaus darbo užmokesčio Lietuvoje, o iš vykdomos individualios veiklos nuo liepos mėn. apeliantė negauna jokių pajamų. Atleidus darbdavį nuo pareigos atlyginti patirtus nepatogumus buvusiam darbuotojui, būtų sukurta ydinga darbo teisinius santykius iškreipianti praktika.

11.6. Teismo argumentas, jog netesybas galima mažinti arba išvis nepriteisti, nes apeliantė savo noru išėjo iš darbo, yra nepagrįstas. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nuostatos, kuri atleistų buvusį darbdavį nuo pareigos atsiskaityti su buvusiu darbuotoju darbo santykių pasibaigimo dieną.

11.7. Teismo argumentas, kad apeliantė iš darbo bandomuoju laikotarpiu išėjo savo noru, darbdavys de facto atleidžiamas nuo netesybų mokėjimo už vėlavimą laiku atsiskaityti su buvusia darbuotoja, negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Bandomasis laikotarpis skirtas ne tik darbdaviui įsitikinti, ar darbuotojas tinkamas darbo funkcijoms, bet ir darbuotojui, siekiant įsitikinti, ar darbo sąlygos bei darbdavys yra priimtini. Išbandymo laikotarpiu, kaip ir pasibaigus išbandymo laikotarpiui, šalims nėra draudžiama nutraukti darbo santykius, o pasibaigus darbo santykiams, darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos visiškai atsiskaityti su buvusiu darbuotoju.

11.8. Atsakovo sudėtinga finansinė būklė negali būti laikoma svariu argumentu mažinant arba išvis nepriteisiant apeliantei priklausančių netesybų. Atsakovės finansinė būklė buvo sudėtinga nuo 2019 m. sausio mėn., bet veiklą vykdė ir tebevykdo. Sudėtingu finansiniu laikotarpiu (vasario–balandžio mėnesiais) darbuotojams buvo mokamas atlyginimas. Sudėtinga finansinė būklė nesutrukdė įmonėje dirbantiems darbuotojams laiku išmokėti atlyginimo.

11.9. Nei DK, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog dėl išdirbto laikotarpio darbdavys turi teisę neatsiskaityti su darbuotoju ir neišmokėti jam priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų bei likti nenubaustas – atleistas nuo netesybų mokėjimo.

11.10. Teismas sumažino netesybų dydį vadovaudamasis niekur neįtvirtintais kriterijais. Atsakovė su apeliante neatsiskaitė 5 mėn. ir 14 darbo dienų spalio mėn., iš viso – 118,5 darbo dienų, vidutinis apeliantės vienos darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčių – 112,20 Eur, todėl atsakovė turi sumokėti 13 295,70 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių).

11.11. Jei netesybos būtų mažinamos, apeliantė prašo priteisti 10 389,72 Eur netesybas, paskaičiuotas iki atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje kilo ginčas dėl netesybų, mokėtinų iš darbo atleidžiamai darbuotojai dydžio.

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. vasario 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2019 m. kovo 4 d. dirbo teisininke. Darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad darbuotojai bus mokamas 2 428,17 Eur (bruto) atlyginimas, 5 punktu nustatė 3 mėn. išbandymo laikotarpį. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 3 d. darbuotojos prašymu, nepasibaigus bandomajam laikotarpiui. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimu nutarta išieškoti iš atsakovės ieškovei 2 30,48 Eur darbo užmokesčio už balandžio mėnesį, 545,81 Eur darbo užmokesčio už gegužės mėnesį, 2 344,98 Eur netesybų. Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje dėl netesybų, pateikė ieškinį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 2 344,98 Eur netesybų. Dėl nurodyto teismo sprendimo ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla (Vilniaus apygardos teismo 20019 m. vasario 26 d. nutartis) (civilinė byla Nr. B2-2623-258/2019).

15. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pirmiau nurodyta nuostata įstatymų leidėjas įtvirtino darbdaviui pareigą mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, jei vėluojama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.

16. Šioje byloje nekilo šalių ginčo, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti su atleista darbuotoja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė negalėjo laiku atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja dėl ieškovės kaltės. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.

17. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, restruktūrizuojama įmonė nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos neturi pareigos mokėti atleistam iš darbo darbuotojui netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

18. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovės restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis 2019 m. rugsėjo 12 d. įsiteisėjo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą ir daro išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti netesybų iki nutarties iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą dienos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju taip pat buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).

20. Reikšminga priežastimi, sudarančia pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, be kita ko, pripažįstama ir trumpa darbo santykių trukmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016)

21. Bylos duomenimis, ieškovė dirbo atsakovės įmonėje 2 mėnesius. Ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo dar nepasibaigus bandomajam laikotarpiui. Aplinkybė, kad darbo santykiai nutrūko ieškovės iniciatyva nepasibaigus bandomajam laikotarpiui nereiškia, kad darbdavys atleidžiamas nuo pareigos mokėti delspinigius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pagrindžią itin trumpą šalis siejusių darbo santykių laikotarpį. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, pagrįstai atsižvelgė į ieškovės ir atsakovės darbo santykių trukmę.

22. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantės gaunamos pajamos negali būti rodikliu, leidžiančiu darbdaviui neatsiskaityti su darbuotoju bei nesumokėti jam priklausančio darbo užmokesčio bei su darbo užmokesčiu susijusių išmokų. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šiuo metu ieškovės gaunamų pajamų dydžio.

23. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės finansinė būklė negali būti laikoma svariu argumentu mažinti arba nepriteisti apeliantei netesybų. Ieškovė nurodo, kad atsakovės finansinė būklė buvo sudėtinga nuo 2019 m. sausio mėn. Apeliantė, pradėdama dirbti teisininke atsakovės įmonėje žinojo apie sunkią atsakovės padėtį. LITEKO duomenimis, atsakovės vadovas 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas patvirtina, kad atsakovė siekia tęsti veiklą, įveikti laikinus finansinius sunkumus, atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė nesumokėjo ieškovei 2 847,29 (2 301,48 + 545,81) Eur darbo užmokesčio. Atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 5 033,62 Eur darbo užmokestį už visą ieškovės darbo santykių laikotarpį. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 13 295,70 Eur netesybas, kurių dydis daugiau negu du kartus viršija ieškovės visą gautiną darbo užmokestį. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neproporcingas atsakovės padarytam pažeidimui. Be to, tenkinus ieškovės reikalavimą, galėtų būti padaryta žala kitiems restruktūrizuojamos įmonės darbuotojams ar kreditoriams.

24. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomų netesybų dydį, užtikrino šalių interesų pusiausvyrą, nesuteikė pranašumo nei vienai iš šalių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma yra tinkama bei pakankama, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.

25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Teisėjai Liuda Uckienė Tomas Venckus Renata Volodko