- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-30901-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24734-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
G. P. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5) uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo nurodyta išieškoti jai iš atsakovės 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, prašo priteisti jai iš atsakovės maksimalų galimą netesybų dydį – 8 381,34 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas iki kreipimosi į teismą ir papildomą netesybų sumą iki teismo sprendimo priėmimo.
Ieškovė paaiškino, kad iš darbo pas atsakovę buvo atleista 2019 m. gegužės 3 d., tačiau iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė nėra įvykdžiusi nei imperatyvaus Darbo ginčų komisijos reikalavimo skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl 2 301,48 Eur darbo užmokesčio, nei kitų reikalavimų, todėl siekia netesybų prisiteisimo. Mano, kad sunki atsakovės finansinė padėtis negali būti laikoma svariu argumentu mažinant jai netesybų dydį. Pažymėjo, kad, jos žiniomis, atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla; jos vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 112,20 Eur (neatskaičius mokesčių).
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad jos atleidimo iš darbo dieną su įmone nebuvo susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, įmonė su ja iki šios dienos nėra atsiskaičiusi, įmonė žada su ja atsiskaityti 2019 m. spalio 17–18 d., tačiau mano, kad to įmonė nepadarys.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, jos vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovės naudai nuspręstos išieškoti 2 344,98 Eur netesybos yra pagrįstos ir proporcingos, Darbo ginčų komisija pagrįstai netesybas sumažino; pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi jai yra iškelta restruktūrizavimo byla, ji turi finansinių problemų, tačiau veikla nėra nutrūkusi, siekiama išvengti bankroto, dėl sunkios finansinės padėties įmonė su darbuotoja negalėjo atsiskaityti jos atleidimo iš darbo dieną (el. b. t. I, b. l. 64–66).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl neatsiskaitymo su darbuotoju jį atleidus iš darbo pasekmių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. vasario 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1321, pagal kurią ieškovė įmonėje nuo 2019 m. kovo 4 d. dirbo teisininke, darbo sutartis darbuotojos prašymu bandomuoju laikotarpiu buvo nutraukta 2019 m. gegužės 3 d. (el. b. t. I, b. l. 35); darbuotoja 2019 m. liepos 2 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2019 m. birželio 28 d. prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, iš darbdavės išieškojimo, kuri sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavės 2 301,48 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. balandžio mėn., 545,81 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. gegužės mėn. bei 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį dėl 2 301,48 Eur (neatskaičius mokesčių) išieškojimo nurodė vykdyti skubiai (el. b. t. I, b. l. 10–12, 23–24).
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu; pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas; pagal DK 231 straipsnio 7 dalį, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Aukščiau pateikta DK 231 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, kad šaliai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu tarp šalių kilęs darbo ginčas dėl teisės iš esmės nagrinėjimas teisme, taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl darbdavės neatsiskaitymo su atleista iš darbo darbuotoja pasekmių – netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Byloje ginčas nekilo, kad darbuotoja iš darbo įmonėje buvo atleista 2019 m. gegužės 3 d., atleidimo dieną įmonė darbuotojai neišmokėjo 2 301,48 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn., 545,81 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn., byloje nėra įrodymų, kad atleidimo iš darbo dieną šalys būtų sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoja jos atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas.
Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Šiuo atveju teismas pirmiausia pažymi tai, kad darbuotoja iš darbo buvo atleista pačios darbuotojos prašymu bandomojo laikotarpio metu (el. b. t. I, b. l. 35), įrodymų byloje, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojos kaltės. Antra, nors įmonė savo įsiskolinimą darbuotojai pripažino, Darbo ginčų komisijos sprendimo neginčijo, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė iki šiol su ja neatsiskaitė, jokios Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytos išieškoti sumos, net ir nurodytos vykdyti skubiai, jai neišmokėjo, įmonė nepateikė įrodymų apie pilną ar bent dalinį atsiskaitymą su darbuotoja, tačiau, darbuotojos teigimu, įmonė žada su ja atsiskaityti 2019 m. spalio 17–18 d., taigi, per daugiau nei 4 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos su darbuotoja įmonė galutinai nėra atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi 2 301,48 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn., 545,81 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn., nei netesybų, tačiau su darbuotoja bendrauja – nurodė konkretų būsimą atsiskaitymo terminą – 2019 m. spalio 17–18 d. Pažymėtina tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO yra nustatyta, jog įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d., kas patvirtina, jog įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga, restruktūrizavimo planas nutartimi dar nėra patvirtintas, tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, restruktūrizuojama įmonė nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos neturi pareigos mokėti atleistam iš darbo darbuotojui netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei kartu atsižvelgęs į darbuotojos dirbą itin trumpą laikotarpį įmonėje (2 mėn.), jos sulygtą darbo užmokesčio įmonėje dydį (vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 2 344,98 Eur (el. b. t. I, b. l. 69)), į skolos dydį, įmonės finansinę padėtį, aplinkybę, kad teismo nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d., aplinkybę, kad ieškovė dirba kitose darbovietėse, taip pat verčiasi individualia veikla, pajamas gauna (el. b. t. I, b. l. 78–81) teismas laiko, kad ieškovės prašoma 8 381,34 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų iki kreipimosi į teismą suma ir prašoma priteisti papildoma netesybų sumą iki teismo sprendimo priėmimo – yra neproporcingai didelė, teismo vertinimu 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) (ieškovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio) netesybų suma yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad pagrindo ieškinio tenkinimui – Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytos išieškoti netesybų sumos didinimui – nėra – darbuotojai iš įmonės priteisiamos 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria nurodyta išieškoti ieškovei iš atsakovės 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, netenka galios; kitoje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės G. P. ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (į. k. 123228761) 2 344,98 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nurodyta išieškoti G. P. iš uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ 2 344,98 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.