Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-608-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: e2A-608-613/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01041-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: V. S., A. J.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-608-613/2022Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01041-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Master“ ieškinį atsakovams A. J., V. S., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 2021 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto/patalpos, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. J. ir V. S. pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti A. J. ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), o V. S. grąžinti 15 000 Eur sumą iš A. J.. Taip pat prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. 2016 m. birželio 29 d. atsakovai A. J. ir V. S. sudarė buto išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įgijo po ½ dalį buto, esančio (Duomenys neskelbtini) (toliau – Buto), už 30 000 Eur sumą. 2021 m. birželio 22 d. A. J. savo Buto dalį pardavė atsakovei V. S. už 15 000 Eur, patvirtindamas, kad šią kainą atsakovė sumokėjo.

2.2. 2021 m. balandžio 14 d. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus atsakovo A. J. pasirašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pagal kuriuos besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „Baltic Master“ bendrą 11 638,99 Eur sumą iki 2021 m. gegužės 20 d. Pažymėjo, kad A. J. pagal šiuos vekselius laidavo ir įsipareigojo taip pat, kaip ir juridinis asmuo, už kurį jis laidavo.

2.3. A. J. būdamas skolingas ieškovei, perleido savo turėtą asmeninį turtą, kad nebūtų į ką nukreipti išieškojimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir turtiniai interesai. Mano, kad yra visos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. birželio 22 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4364, kuria A. J., pardavė atsakovei V. S. ½ dalį Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovui A. J. ½ dalį Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. S. ir atsakovei V. S. priteisė pagal 2021 m. birželio 22 d. sudarytą Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4364, sumokėtą 15 000 Eur sumą. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. J. ir V. S. 1 679 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 837,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Master“.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškovė UAB „Baltic Master“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimų teisę į atsakovą A. J. minėtų 2021 m. balandžio 14 d. išrašytų keturių paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 49 straipsnio 1 dalį visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai. 2 šio straipsnio dalyje numatyta jog vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie skolos grąžinimą. Nei atsakovas A. J. nei atsakovė V. S. prieštaravimų dėl skolos dydžio, jos grąžinimo termino, nurodytų faktinių aplinkybių, nepateikė. Pažymi, kad visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog ieškovė turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovą A. J..

Atsiliepimas

4.2. Nurodė, kad atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškovės pozicija, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises, kadangi atsakovas A. J. savo turtinės padėties nepablogino, tačiau pasikeitė tik turto forma. Be to V. S. kontroliavo, kad A. J. gavęs lėšas, jas pervestų turimiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, atstovaujama advokato padėjėjo, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų neteikė. Darė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų negalima objektyviai nustatyti, ar V. S. 8 200 Eur reikštas reikalavimas A. J. buvo įskaitytas į parduodamos ½ dalies buto kainą – 15 000 Eur, taip pat negalima nustatyto, kokią sumą V. S. sumokėjo A. J. ir kokią sumą ir kokiems kreditoriams sumokėjo A. J. iš V. S. gautų 15 000 Eur.

4.3. Nurodė, kad daugiau jokio nekilnojamojo turto A. J. neturi, todėl darė išvadą, jog perleisdamas nekilnojamojo turto dalį, jis nepagerino savo turtinės padėties, taip pat iš galimai gautų lėšų, nesumažino turimų kreditorinių įsipareigojimų, tuo labiau, kad tikėtina, jog pagal byloje esančius duomenis, 15 000 Eur sumą atsakovas A. J. būtų galėjęs padengti didžiąją dalį turimų kreditorinių įsipareigojimų, įskaitant ir dalį įsiskolinimo ieškovei. Konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį faktiškai pablogino savo turtinę padėtį, pažeidė turimų kreditorių teises, įskaitant ir kreditorės – ieškovės, teisę atgauti bent dalį atsakovo įsiskolinimo.

4.4. Nurodė, kad atsakovai A. J. ir V. S. laisva valia sudarė sandorį, kuriuo pažeidė kreditorių interesus, nors šio sandorio sudaryti jis neprivalėjo. Konstatavo, kad atsakovės V. S. atstovo išdėstyti argumentai, jog šalys privalėjo ginčijamą sandorį sudaryti, kadangi V. S. turėjo pirmumo teisę įsigyti buto dalį, kaip turto bendrasavininkė, nepatvirtina privalėjimo sudaryti sandorį, kadangi atsakovas nebuvo įpareigotas jokių įstatymų, teismo sprendimų, ikisutartinių susitarimų ar pan. ir neprivalėjo 2021 m. birželio 22 d. sutartimi perleisti nekilnojamojo turto dalį atsakovei V. S..

4.5. Nurodė, kad A. J. sudarydamas nekilnojamojo turto – Buto, dalies pirkimo-pardavimo sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų tiek ieškovei, tiek ir kitiems kreditoriams ir perleisdamas nekilnojamąjį turtą iš esmės su kreditoriais iš gautų lėšų, neatsiskaitydamas, blogina savo turtinę padėtį. Mano, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas pardavė nekilnojamąjį turtą ir galimai gavęs 15 000 Eur sumą už parduotą buto dalį iš jos kreditorių reikalavimams tenkinti skyrė tik vos daugiau nei 25 procentus nuo gautos sumos, kas teismo vertinimu patvirtina, kad atsakovas A. J. sudarydamas ginčo sandorį nebuvo sąžiningas.

4.6. Nurodė, kad atsakovai gyveno kartu, turi bendrą vaiką, o tai teismo vertinimu patvirtina atsakovų tarpusavio ryšį. Pažymėjo, kad V. S. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nors ir nežinojo apie konkrečią kreditorę UAB „Baltic Master“, tačiau žinojo apie blogą A. J. finansinę padėtį, turimus kreditorius ir grėsmę, kad kreditoriniai reikalavimai gali būti nukreipti į A. J. priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, esančio (Duomenys neskelbtini). Darė išvadą, kad atsakovės teiginiai, jog ji ėmėsi visų priemonių, kad sandoriu nebūtų pažeistos kreditorių teisės, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi atsakovė pateikė tik duomenis apie atsiskaitymą su vienu kreditoriumi, kuris vykdė išieškojimą priverstinai. Teigia, kad jokių kitų duomenų apie kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, ar siekį domėtis kitais atsakovo turimais kreditoriniais įsipareigojimais, patvirtinančiais atsakovų sąžiningumą sandorio sudarymo metu, nėra, o nesant kitų objektyvių duomenų, kad sudaryti ginčijamą sandorį buvo naudinga atsakovo kreditoriams, teismas darė išvadą, kad visos nagrinėjamoje byloje aptartos aplinkybės patvirtina atsakovų nesąžiningumą.

4.7. Nurodė, kad sutartį pripažinus negaliojančia, taikytina restituciją natūra (CK 6.146–6.153 straipsniai), t. y. atsakovui A. J. grąžintina, atsakovei V. S. perleista, ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog už ginčo butą kiekvienas iš atsakovų sumokėjo po ½ dalį bendros 30 000 Eur buto kainos, t. y. kiekvienas po 15 000 Eur. Teigia, kad pirkėjai tik įsipareigojo sutartimi sumokėti po 15 000 Eur, tačiau prievolę tinkamai vykdė tik V. S., kuri galiausiai sumokėjo ir už A. J., todėl ji tapo jo kreditorė. Pažymėjo, jog siekdama prisiteisti sumokėtą sumą už A. J., ji inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1810-514/2021, kurioje šalys susitarė, kad V. S. butą išsipirks iš A. J.. Teigia, jog tuo pagrindu V. S. atsiėmė ieškinį, nes nebeliko ginčo, kurį išsprendė abipusių nuolaidų keliu.

6.2. Teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė, kad atsakovė V. S. įdėjo maksimalias, jai prieinamas pastangas užtikrinti, kad buto dalies nupirkimas iš A. J. būtų kaip įmanoma skaidresnis bei visiškai teisėtas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovė V. S. su atsakovu A. J. ginčo sutarties bute nebegyveno nuo 2021 m. sausio 29 dienos, o bendro ūkio faktiškai nebevedė ir bendras gyvenimas baigėsi dar maždaug prieš metus iki to. Pažymėjo, jog aplinkybių, kas vyksta UAB „(Duomenys neskelbtini)“, A. J. V. S. nepasakojo. Atkreipė dėmesį, jog Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-954-1024/2021 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl A. J. išlaikymo mokant po 300 Eur kas mėnesį pradedant 2021 m. vasario 1 d. Teigia, jog atsakovė pinigus dukros išlaikymui gavo tik vieną kartą ir netrukus paaiškėjo, kad atsakovo A. J. finansinė situacija yra bloga, o jam priklausanti buto dalis – areštuota. Teigia, jog nepaisant to, kad ginčo buto pirkimo metu (2016 metais) buvo sutarta, kad sugyventiniai ne tik įgis po ½ buto, tačiau ir sumokės jo kainą po lygiai – po 15 000 Eur – atsakovė V. S. faktiškai sumokėjo daug didesnę dalį. Nurodė, jog viso proceso metu V. S. bandė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad atsakovas A. J. vengė tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, o ji bijodama prarasti savo šeimos būstą, kuriame užtikrina gyvenamąją vietą mažametei dukrai A. J., V. S. ryžosi pati sumokėti pardavėjams buto kainą.

Šalies argumentai

6.3. Nurodė, kad iškilus grėsmei netekti savo sąžiningai įgyto turto bei siekiant apsaugoti mažametės dukros interesus V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė reikalavimą dėl 8 200 Eur skolos priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (C/B Nr. e2-1810-514/2021). Teigia, jog į bylinėjimąsi V. S. investavo daug lėšų ir pastangų, vyko sudėtingos derybos su A. J., kol galiausiai buvo sutarta, kad buto dalį V. S. iš A. J. išpirks, sumokėdama jam pusę kainos, buvusios buto įsigijimo metu. Pažymi, kad tokią sumą V. S. surinko tik artimųjų dėka, atsiskaityti su atsakovu jai išties buvo sudėtinga. Faktiškai buto dalis jai kainavo ne 15 000, tačiau 23 200 Eur (įskaitant ir buto pirkimo lėšas, sumokėtas už atsakovą). Mano, jog teismas turėjo atkreipti dėmesį ir deramai įvertinti ir tai, kad buto dalį V. S. buvo įmanoma nupirkti iš A. J. tik tada, kai jam buvo nuimtas kito kreditoriaus areštas, t. y. išsiviešinusių kreditorių teisės dėl sandorio pažeistos nebuvo, su jais atsakovas buvo priverstas atsiskaityti.

6.4. Nurodė, kad teismas pripažino, jog „kreditoriniai reikalavimai buvo padengti apie 25 proc. iš už būstą gautos sumos“. Mano, kad tai parodo, jog vis dėlto atsakovas naudojo gautus pinigus, o kad V. S. nežinant ir nesuvokiant, kad jis neatsiskaito su dar kitu jai nežinomu kreditoriumi, ji negali būti atsakinga. Mano, kad tai reiškia, kad pardavus buto dalį A. J. netapo nemokus, o kur jis panaudojo likusius pinigus, V. S. nežino ir už tai negali būti atsakinga.

6.5. Pažymėjo, kad dėl ginčo sandorio ieškovės teisės nebuvo pažeistos tokiu būdu, kaip nurodė ieškovė ir kaip nustatė teismas. Teigia, kad ieškiniu ginčytas sandoris atsakovo A. J. turtinės padėties nepablogino, kadangi už turėtą nekilnojamąjį turtą jis gavo pinigines lėšas, t. y. pasikeitė tik turto forma. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė V. S. dėjo maksimalias pastangas, kad įsigyjama buto dalis būtų apsaugota nuo galimų A. J. kreditorių reikalavimų, pati kontroliavo, kad A. J., gavęs pinigus, juos pervestų antstoliui, įsiskolinimams padengti. Mano, kad vien dėl to, kad V. S. nurpirko A. J. buto dalį, jis netapo nemokus.

6.6. Teigia, kad teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas A. J. neprivalėjo sudaryti ginčijamos buto dalies pirkimo – pardavimo sutarties. Apeliantės nuomone, ji turėjo galiojantį piniginį reikalavimą A. J. atžvilgiu ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8 200 Eur skolos priteisimo, kurio pagrindu Plungės apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1810-514/2021. Mano, jog vien tai, kad šalys ginčą išsprendė tarpusavyje, atsakovui A. J. sutikus parduoti V. S. savo buto dalį, nereiškia, kad V. S. ieškinys buvo nepagrįstas ir nesukūrė A. J. papildomos sutartos prievolės parduoti dalį buto.

6.7. Apeliantė nesutinka, jog sudarydama ginčo sandorį su A. J., ji buvo nesąžininga. Nurodė, kad nei ieškovė, nei teismas neturėjo kaip sukonkretinti, kuo konkrečiai pasireiškė V. S. nesąžiningumas. Mano, kad byloje nebuvo net įrodytas galėjimas žinoti. Teigia, jog ieškovė aptakiai nurodė, kad V. S. privalėjo žinoti apie A. J. skolas, todėl neva veikė sąmoningai siekdama pakenkti ieškovei, tačiau apeliantė tokius ieškovo teiginius laiko nepagrįstais objektyviomis aplinkybėmis. Teigia, kad objektyvios pareigos domėtis A. J. kreditoriais V. S. neturėjo, todėl jos ir nepažeidė. Be to, pažymi, kad dėl duomenų teisinės apsaugos informacija jai laisvai apie A. J. ir nebūtų prieinama. Atkreipia dėmesį, kad V. S. nėra UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dalyvė, jos veikloje niekaip nedalyvavo, jokia komercine ar finansine informacija nedisponavo ir negalėjo disponuoti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Teigia, kad smulkmeniškas atskirų žodžių narstymas, nepaneigia teisingai teismo nustatytų faktų visumos ir toliau jų pagrindu padarytų išvadų, kurios, sprendime išsamiai nuosekliai buvo detalizuotos ir išnagrinėtos. Mano, kad nurodyta, kaip nustatyta aplinkybė „sumokėjo“, o turėjo būti „įsipareigojo sumokėti“, šioje sprendimo dėstomojoje dalyje neturi įtakos sprendimo teisėtumui. Teigia, kad faktas yra tas, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teisminio proceso metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių iš tiesų buvus skaidrius atsiskaitymus pagal sandorius, kada ir kiek tiek abu atsakovai, tiek ji vėliau po to A. J. sumokėjusi iš tiesų.

8.2. Nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo prielaidos ir aplinkybės rodo, kad V. S. skubėjo tokį sandorį sudaryti, dėjo pastangas, kad jis įvyktų, būtent ji rūpinosi, kad būtų panaikintas areštas buto daliai, rizikavo ar klydo manydama, kad kreditorių daugiau nėra, tačiau ieškovės nuomone yra akivaizdu, kad jau tada ji realiai suvokė, jog A. J. turtinė padėtis tikrai prasta. Pažymi, jog tai, kad A. J. finansinė padėtis yra bloga, atsakovė tvirtino žinojusi nuo 2021 m. vasario mėnesio. Ji tai pati yra nurodžiusi procesiniuose dokumentuose ir šiame apeliaciniame skunde.

8.3. Mano, kad yra akivaizdu, jog sudarytas sandoris pablogino ieškovės padėtį, kadangi buvo turtas, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, ir to turto natūra neliko. Teigia, jog apie realių pinigų gavimą jokių įrodymų nėra (atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kur turėjo ir/ar gavo atitinkamas sumas grynųjų sumokėti buvusiems buto savininkams likusią sumą, iš kur ir kieno pinigai buvo duoti, kad sumokėti antstoliui pagal išviešintą seną skolą, kad jis panaikintų areštą, iš kur dar gauta suma pinigų, neva sumokėta buvusiam partneriui A. J.) Pažymi, kad jei ir buvo kokia dalis pagal ginčijamą sandorį sumokėta A. J., tai tie pinigai ieškovo nepasiekė.

8.4. Pažymėjo, kad teismas teisingai įvertino V. S., kaip buto bendrasavininkės, padėtį. Teigia, kad būtent byloje nustatytų ginčo sutarties sudarymo aplinkybių kontekste sprendė, kad nebuvo pagrindo įstatyminės bendrasavininkės pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, ir tai traktuoti kaip neišvengiamą būtinybę perleisti kitam iš bendrasavininkų nekilnojamojo turto dalį. Mano, kad pradėta civilinė byla dėl skolos A. J. prievolės parduoti dalį buto savaime taip pat nesukūrė, o A. J. turėjo teisę, bet ne prievolę parduoti savo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės bei atsakovės atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovų tarpusavyje sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia (actio Pauliana) teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje esančiais įrodymais bei šalių teiktais paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. birželio 29 d. buto išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai A. J. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise už 30 000 Eur įsigijo po ½ dalį buto, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 14 d. trečiasis asmuo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) A. J., pasirašė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos iki 2021 m. gegužės 20 d. įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „Baltic Master“ iš viso 11 638,99 Eur sumą: 1) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 900 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 17 d.; 2) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 900 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 18 d.; 3) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 900 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 19 d.; 4) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 939,99 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 20 d). Nustatyta, kad už UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymą pagal visus minėtus paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovas A. J. laidavo asmeniškai.

13. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. birželio 22 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4364, atsakovas A. J., įsigytą ½ dalį buto, pardavė atsakovei V. S. už 15 000 Eur kainą. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad pirkėja V. S. sumokėjo sutartą kainą pardavėjui A. J. iki sutarties sudarymo. Akcentuotina, kad vekselių pagrindu, Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. M. 2021 m. liepos 23 d. sudarė vykdomuosius įrašus Nr. 8472, Nr. 8473, Nr. 8474 ir Nr. 8475, reikalaudama solidariai išieškoti iš skolininko UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir iš už skolininką laiduojančio asmens A. J. 1) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8472 – 2 900 Eur skolą, 31,46 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos; 2) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8473 – 2 900 Eur skolą, 30,99 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos; 3) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8474 – 2 900 Eur skolą, 30,51 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos; 4) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8473 – 2 938,99 Eur skolą, 30,44 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

14. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Tam, kad ieškinys būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamų sandorių sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis actio Pauliana sąlygomis, kad: 1) ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės (kreditoriaus) teises; 2) atsakovas A. J. (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 3) apeliantė, kaip trečiasis asmuo sudariusi su atsakovu A. J. (skolininku) atlygintinį dvišalį sandorį buvo nesąžininga. Kitų dviejų būtinųjų actio Pauliana sąlygų, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad ieškovė, kaip kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę bei atsakovo A. J. (skolininko) nesąžiningumo, apeliantė neginčija. Taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos restitucijos, todėl dėl šių dviejų sąlygų bei argumentų susijusių su restitucijos taikymu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises nurodė, kad ieškiniu ginčytas sandoris atsakovo A. J. turtinės padėties nepablogino, kadangi už turėtą nekilnojamąjį turtą jis gavo pinigines lėšas, t. y. pasikeitė tik turto forma. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė V. S. dėjo maksimalias pastangas, kad įsigyjama buto dalis būtų apsaugota nuo galimų A. J. kreditorių reikalavimų, pati kontroliavo, kad A. J., gavęs pinigus, juos pervestų antstoliui, įsiskolinimams padengti. Mano, kad vien dėl to, kad V. S. nupirko A. J. buto dalį, jis netapo nemokus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

18. Kaip minėta, apeliantė neginčija aplinkybės, kad ieškovė, kaip kreditorė, turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar ginčijamu sandoriu ši jos teisė yra pažeidžiama. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamu sandoriu, kuriuo turtas buvo parduotas skolininko buvusiai sugyventinei su kuria jis turi mažametį vaiką, atsakovas A. J. iš esmės perleido atsakovei V. S. vienintelį savo nekilnojamąjį turtą, todėl yra akivaizdu, kad didelės vertės jo prievolių ieškovei įvykdymas iš tiesų tapo itin komplikuotas, nes atsakovas kito turto, iš kurio pakaktų atsiskaityti su ieškove, neturėjo. Be to, svarbu akcentuoti, jog byloje atsakovas A. J. užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį neteikė, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovas sudarydamas ginčijamą sandorį turėjo kito neregistruotino turto ar piniginių lėšų iš kurių būtų pajėgus atsiskaityti su ieškove į bylą nepateikė.

21. Nors apeliantė teigia, kad ginčijamu sandoriu atsakovo A. J. turto apimtis nesumažėjo, o pasikeitė tik jo forma, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Šiuo atveju laikytina, jog esant nekilnojamajam turtui, tai yra materialiam turtui, ieškovė turi realią galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą, tačiau išieškojimas iš pas skolininką galimai esamų grynųjų pinigų, priverstinėmis išieškojimo priemonėmis yra labai neefektyvios, kadangi faktiškai surasti tokį turtą bei jį panaudoti ieškovės kreditinių reikalavimų tenkinimui yra praktiškai neįmanoma. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pasikeitus turto formai (iš nekilnojamojo turto pasikeitus į grynuosius pinigus) ieškovės kaip kreditoriaus teisės šiuo konkrečiu atveju visgi buvo pažeistos, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šios actio Pauliana sąlygos egzistavimą.

Dėl (ne)privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

22. Viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, jog ji turėjo galiojantį piniginį reikalavimą A. J. atžvilgiu. Teigia, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8 200 Eur skolos priteisimo, kurio pagrindu Plungės apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1810-514/2021. Mano, jog vien tai, kad šalys ginčą išsprendė tarpusavyje, atsakovui A. J. sutikus parduoti V. S. savo buto dalį, nereiškia, kad V. S. ieškinys buvo nepagrįstas ir nesukūrė A. J. papildomos sutartos prievolės parduoti dalį buto. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1810-514/2021. Tačiau Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovė atsisakė ieškinio. Akcentuotina, jog minėtoje byloje nėra jokių duomenų, jog šalys susitarė, ar bent jau tarėsi dėl ginčo buto dalies pardavimo atsakovei V. S.. Atsiimdama ieškinį apeliantė tik nurodė, kad: „pasikeitus aplinkybėms, atsiima šioje byloje pateiktą ieškinį“. Be to, prie minėto prašymo dėl ieškinio atsiėmimo apeliantė buvo pridėjusi ir atsakovo A. J. sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame jokių susitarimų, ar įsipareigojimų atsakovas neprisiėmė.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas būtų prisiėmęs, ar teismo sprendimu jam būtų nustatyta pareiga parduoti savąją dalį ginčo buto būtent atsakovei V. S., todėl nesant objektyvių duomenų, jog tokios aplinkybės egzistavo, darytina išvada, jog apeliantė neįrodė, kad atsakovas A. J. privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, o šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliantės sąžiningumo

26. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne po fakto – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

27. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovė V. S. su atsakovu A. J. ginčo sutarties bute nebegyveno nuo 2021 m. sausio 29 d., o bendro ūkio faktiškai nebevedė ir bendras gyvenimas baigėsi dar maždaug prieš metus iki to. Pažymėjo, jog aplinkybių kas vyksta UAB „(Duomenys neskelbtini)“, A. J. apeliantei nepasakojo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nors ieškovės teigimu atsakovai kartu nebegyveno nuo 2021 m. sausio 29 d., o ginčijama sutartis buvo sudaryta 2021 m. birželio 22 d., tačiau šiuo atveju laikytina, jog esminės aplinkybės vertinant ginčo sutarties sudarymo pagrindą yra tos, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta tarp dviejų kartu gyvenusių, bendrą ūkį vedusių bei bendrą vaiką auginusių asmenų, kurie neabejotinai turėjo/turi tarpusavio ryšį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo apeliantė, būtent ji rūpinosi visais buto perleidimo klausimais, t. y. ji rūpinosi, kad atsakovo buto daliai pritaikytas areštas būtų panaikintas, ji buvo iniciatorė buvo pardavimo, kadangi bijojo prarasti savo šeimos būstą. Šios aplinkybės suponuoja, jog apeliantė palaikė ryšį su atsakovu A. J., jai buvo žinoma atsakovo finansinė padėtis, todėl laikytina, kad apeliantė galėjo ir turėjo suprasti, kad atsakovui A. J. perleidus ginčo butą, kitų jo kreditorių galimybės į skolos išieškojimą būtų ženkliai apsunkintos.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą). Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, jog apeliantei buvo žinoma apie blogą A. J. finansinę padėtį, turimus kreditorius ir grėsmę, kad kreditoriniai reikalavimai gali būti nukreipti į A. J. priklausančią ginčo buto dalį. Be to, apeliantė savo procesiniais dokumentais tiesiogiai nurodo, kokių tikslų ji siekė sudarydama ginčijamą sutartį. Apeliaciniu skundu ne kartą pabrėžta, jog dėl atsakovo A. J. įsiskolinimų kitiems kreditoriams, ieškovė bijojo prarasi šeimos būstą, kuriame gyveno. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė, veiksmų siekiant įgyti atsakovui priklausančią dalį buto, ėmėsi po to, kai sužinojo apie jo buto daliai taikomą areštą. Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantei nebuvo svarbu, kiek ir kokių kreditorių turi atsakovas, jos aiškus siekis buvo apsaugoti savo šeimos butą nuo bet kokio kėsinimosi, todėl laikytina, jog nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, kad apeliantė žinojo apie prastą atsakovo finansinę padėtį bei suprato, kad ginčijamu sandoriu reikšmingai sumažins kitų atsakovo kreditorių galimybes į skolos išieškojimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29. Nors apeliaciniu skundu atsakovė gana išsamiai įrodinėja aplinkybes, jog ji padengė dalį atsakovo A. J. įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2016 m. birželio 29 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, bei yra jo kreditorė, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta. Todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

30. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog už ginčo butą kiekvienas iš atsakovų sumokėjo po ½ dalį bendros 30 000 Eur buto kainos, t. y. kiekvienas po 15 000 Eur. Teigia, kad pirkėjai tik įsipareigojo sutartimi sumokėti po 15 000 Eur, tačiau prievolę tinkamai vykdė tik V. S., kuri galiausiai sumokėjo ir už A. J., todėl ji tapo jo kreditorė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais. Skundžiamo sprendimo 7 punktu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: „Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 29 d. buto išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. atsakovai A. J. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, įsigijo butą, esantį (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – Butas), kiekvienas sumokėdamas po ½ dalį bendros 30 000,00 Eur buto kainos, t. y. kiekvienas po 15 000,00 Eur“. Akcentuotina, jog 2016 m. birželio 29 d. atsakovų A. J. ir V. S. sudarytos buto išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei minėtos sutarties vykdymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju neanalizuojamos aplinkybės, nei kas nei kokia apimtimi vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl darytina išvadą, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad kiekvienas iš atsakovų sumokėjo už įsigytą butą po 15 000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, jog kiekvienas atsakovas už 2016 m. birželio 29 d. buto išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus faktiškai sumokėjo po 15 000 Eur, iš skundžiamo teismo sprendimo šalintini.

31. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Teisme gautas ieškovės atstovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu ieškovės atstovė į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2022 m. gegužės 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 14/2022 bei 2022 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymą, kuris pavirtina, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė sumokėjo advokatei 600 Eur sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės atstovės prašoma priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus, tai jog apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės V. S. ieškovei priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės V. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Master“ iš atsakovės V. S. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė