Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. ir K. S. (K. S.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ir nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

A. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės ir baudos bausmė, paskirta Marijampolės aplinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinta griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 22 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 28 d., Nr. XIII-653), bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Tuo pačiu nuosprendžiu išspręstas civilinių ieškinių klausimas:

Iš R. S., A. L. ir K. S. J. J. naudai solidariai priteista 20 970,00 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 600 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš R. S., A. L. ir K. S. solidariai nukentėjusiojo J. J. naudai priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. vasario 5 d. iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Iš R. S., A. L. ir K. S. priteista po 333,33 euro (iš kiekvieno) nukentėjusiajam J. J. advokato pagalbai apmokėti.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimą Kauno tardymo izoliatoriuje iš K. S. paimtiems ir ten saugomiems 255,00 eurams paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistųjų K. S. ir A. L. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Taip pat, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, padarytai nusikalstamai veikai adekvačią ir teisingą bausmę. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus ir atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei įrodymų vertinimą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nei bausmės skyrimo už padarytas nusikalstamas veikas taisyklių.

14. Atmesdamas nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi duomenys, kuriais žemesnės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, grindė savo išvadas, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatyta tvarka ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nei vienam iš jų neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kurios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. L. kaltę. Taip pat, sprendžiama, kad visi nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant BPK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto jų tiesioginio ištyrimo principo ir pažymima, jog vien tik aplinkybė, kad priimtas skundžiamas nuosprendis neatitiko nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai ar šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis.

15. A. L. buvo kaltinamas ir Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, veikdamas su bendrininkais – K. S. ir R. S., padėjo K. S. įsibrauti į patalpą ir pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. 2017 m. rugsėjo mėnesį, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 14 d., vagystė tikslu, pateikė K. S. informaciją apie J. J. namuose buvusią didelę, t. y. apie 70 000 eurų, pinigų sumą bei telefoninių pokalbių metu su J. J., vykusių 2019 m. rugsėjo 21 d., sužinojęs, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. J. J. planuoja išvykti iš namų, 2017 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. rugsėjo 23 d. vykusių telefoninių pokalbių metu apie tai pranešė K. S.. Prieš vagystę ir vagystės metu, tik vagystėje naudotu telefonu, K. S. palaikė ryšį ir konsultavosi su A. L., o, pagrobus kaltinime nurodytą turtą, informavo apie tai A. L.. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė konstatavęs, kad A. L. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ne tik liudytojų R. S., A. S. ir M. Š. parodymai, jog K. S. informaciją apie nukentėjusiojo turimus pinigus bei jo buvimo vietą vagystės metu, gavo iš A. L., bet ir kaltinamųjų naudotų telefoninių numerių išklotinės, iš kurių matyti, jog A. L. ir nusikalstamos veikos darymo metu teikė informaciją kitiems bendrininkams. Teismui taip pat nekilo abejonių, kad liudytojų parodymuose įvardijamas asmuo, pravarde „T.“, yra būtent A. L., kadangi tai patvirtino R. S., be to, būtent jis naudojosi liudytojų minimu automobiliu BMW. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, taip pat, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikęs įrodymų tyrimą, su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka.

16. BK 178 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad tas, kuris pagrobė didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Norint pripažinti asmenį padėjėju, būtina nustatyti ir tyčią jo veikoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. L. suvokė apie neteisėtą svetimo turto pagrobimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. L. neabejotinai suprato, jog K. S. siekė pagrobti būtent svetimą turtą, o jis padėjo tai padaryti teikdamas informaciją apie turtą ir nukentėjusiojo buvimo vietą.

17. 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. A. L. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad atsisako duoti parodymus, kaltės nepripažįsta (7 t., b. l. 92-93, 98). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. L. kaltės nepripažino, nurodė, kad apie vagystę nieko nežino. K. S. pažįsta, kadangi pirkdavo iš jo alkoholinius gėrimus, veždavo jį į K. Taip pat, nuo vaikystės pažįsta J. J., su juo kartais bendrauja, planavo kartu vykti į šventę Varėnoje. Bendraujant su K. S., jis ne kartą klausė, kas superka arklius ir traktorius. Kadangi tuo vertėsi J. J., tai jį nurodė K. S.. Apie vagystę nieko nežino. K. S. jam skambino vagystės dieną, prašė nuvežti jį į Prienus ir oro uostą, kadangi išskrenda į Belgiją. Apeliacinės instancijos teismas šiuos A. L. paaiškinimus, kurie iš esmės atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, laiko gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės. Neįtikinami A. L. paaiškinimai, kuriais jis teigia skambinęs A. L. ir domėjęsis apie jo buvimo vietą, tačiau nežinojęs, kad nukentėjusiojo namuose yra vykdoma vagystė. Priešingai nei teigiama A. L. apeliaciniame skunde, tokių jo parodymų nepatvirtina nei nuteistojo K. S., nei nukentėjusiojo J. J. parodymai. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu K. S. tiesiogiai nenurodė, jog padarant nusikalstamą veiką dalyvavo ir A. L., jo nedalyvavimo fakto nepatvirtina, kadangi jis galimai, kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, siekia padėti A. L. išvengti atsakomybės, be to, jis ne kategoriškai teigė, kad A. L. apie vagystę nieko nežinojo. K. S., nors ir neigdamas, kad A. L. tiesiogiai nurodė apie vykdomą vagystę, pažymėjo, kad A. L. įpareigojo sužinoti apie nukentėjusiojo planus, jo buvimą ar nebuvimą namuose, todėl A. L. galėjo suprasti ir įtarti apie jo planus. Tai, kad A. L. suprato, jog padeda įvykdyti nusikalstamą veiką, liudija ir K. S. parodymai apie tai, kad įvykdžius vagystę, A. L. prašė duoti pinigų. Nors nukentėjusysis J. J. patvirtino, kad iš tiesų A. L. jo klausinėjo apie arklius ir traktorius, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios temos buvo tik pretekstas, siekiant rasti kontaktą su nukentėjusiuoju. Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka ir nuteistojo R. S. parodymus apie tai, kad būtent pažįstamas taksistas iš Marijampolės, t. y. A. L., papasakojo apie sodybą ir jos šeimininką, turėjo K. S. pranešti, kad nukentėjusiojo nebuvo namie. Tai, kad A. L. ir K. S. palaikė ryšį viso tiriamojo įvykio metu patvirtina ir telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys.

18. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, apibendrinus visą ikiteisminio tyrimo metu telekomunikaciniais tinklais gautą informaciją, nustatyta, kad A. L. su J. J. buvo draugai ir A. L. žinojo, kad J. J. 2017 m. rugsėjo 23 d. visą dieną nebus namuose. Vadovaujantis minėta informacija, buvo nustatyta tiksli įvykio schema, kurioje A. L. dalyvavo šiuose veiksmuose: 09 val. 00 min. K. S. paskambino A. L., pokalbis truko 11 sekundžių. Po šio pokalbio buvo tęsiamas R. S. ir K. S. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis. Priešingai nei teigiama skunde, 09 val. 44 min. fiksuojama, kad pats A. L. paskambino K. S., jų pokalbis trunka 7 sekundas. 10 val. 54 min. K. S. vėl skambino A. L., jų pokalbis trunka 18 sek. 11 val. 08 min. K. S. skambino A. L., jų pokalbis truko 88 sekundes. Tuo metu K. S. naudojamas numeris jungėsi prie operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) kryptimi. 12 val. 07 min. K. S., būdamas toje pačioje vietoje, vėl skambino A. L., tačiau pastarasis neatsiliepė. Skambutį A. L. K. S. pakartojo 12 val. 27 min., jie bendravo 65 sekundes. Po šio skambučio, 12 val. 40 min. A. L. skambino nukentėjusiajam J. J., jų pokalbis truko 116 sekundžių. Tuo metų A. L. jungėsi prie bokšto Marijampolės mieste, o J. J. – Alytaus rajone. Iškart po šio pokalbio, 12 val. 42 min. A. L. vėl pats skambino K. S., jų pokalbis trunka 26 sekundes. 14 val. 34 min. K. S. skambino A. L., jų pokalbis truko 14 sekundžių. Tuo metu K. S. buvo Marijampolės savivaldybėje. 14 val. 42 min. A. L. perskambino K. S. (25 sekundės). Kitas kontaktas fiksuotas 15 val. 01 min. (15 sekundžių), 15 val. 03 min. (4 sekundės). Su nukentėjusiuoju A. L. dar kartą susisiekė 17 val. 29 mim., jų pokalbis truko 58 sekundes, tuo metu nukentėjusysis buvo Varėnos mieste. Iki vagystės dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 23 d., buvo fiksuojami ir kiti A. L. kontaktai su nukentėjusiuoju – 2019 m. rugsėjo 21 d., 10 val. 16 min. A. L. paskambino J. J., pokalbis vyko 420 sekundžių. Tą pačią dieną A. L. bendravo ir su K. S.. Taip pat, su nukentėjusiuoju A. L. bendravo ir 2017 m. rugsėjo 22 d. Svarbu pažymėti ir tai, kad vagystės metu buvo naudojama nauja SIM kortelė, kurios numerį žinojo tik kelis asmenys, tame tarpe ir A. L.. Šis numeris veikė tik vagystės dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 23 d., nuo 10 val. 50 min. iki 14 val. 42 min., šiuo numeriu buvo bendraujama tik su kitais nuteistaisiais – R. S. ir A. L.. Galiausiai, įvykus vagystei, nuo 15 val. 01 min. iki 15 val. 20 min., A. L. telefono numeris jungėsi prie operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Būtent šis adresas patenka į K. S. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) teritoriją (4 t., b. l. 21-24). Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad minėta informacija apie abonentų prisijungimus prie atitinkamų operatoriaus bokštų bei tarpusavio kontaktus ir neleidžia analizuoti buvusių pokalbio turinio, tačiau šie užfiksuoti sujungimai, bendravimo intensyvumas, asmenų buvimo vieta visumoje bei sugretinus jas su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, leidžia konstatuoti, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykdyti vagystę padėjo A. L.. Nors A. L. nurodo, kad su K. S. bendravo tik todėl, kad jis prašė nuvežti jį į oro uostą, tačiau matyti, kad tarp A. L. ir K. S. įvykio dieną fiksuota daugiau nei 10 sujungimų, dalį jų iniciavo pats A. L.. Be to, dalis pokalbių trunka vos kelias sekundes, todėl akivaizdu, kad per tokį trumpą laikotarpį nebūtų įmanoma aptarti galimybės K. S. nuvežti į oro uostą. Galiausiai, įvykus vagystei, A. L. jungėsi prie operatoriaus bokšto, esančio nuteistojo K. S. gyvenamosios vietos teritorijoje, todėl tikėtina, kad įvyko šių asmenų susitikimas.

19. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo vietoje, kurioje buvo įvykdyta vagystė, tačiau tokios aplinkybės jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Pažymėtina, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Nagrinėjamu atveju A. L., net ir nebūdamas nusikalstamos veikos vietoje, savo aktyviai veiksmais – teikdamas informaciją apie vagystės dalyką ir nukentėjusįjį – padėjo padaryti nusikalstamą veiką.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad A. L., veikdamas su bendrininkais – K. S. ir R. S., padėjo K. S. įsibrauti į patalpą ir pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

22. K. S. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padarius didelės vertės svetimo turto vagystę (BK 178 straipsnio 3 dalis). Įstatymų leidėjas už šio nusikaltimo padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju buvo parinkta artima sankcijos vidurkiui 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

23. Analizuojant K. S. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai nustatė, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat, pagrįstai pripažino, kad K. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką K. S. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. K. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis, pasisakydamas paskutiniojo žodžio metu, kaltę pilnai pripažino, todėl tai turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, o taip pat taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Su šiai teiginiai apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.

25. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

26. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, K. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte nurodyta, kad K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamajame posėdyje K. S. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad sodybą apvogė, tačiau tai padarė vienas, taip pat nesutiko su pagrobto turto verte ir pareikštu civiliniu ieškiniu. Sakydamas paskutinį žodį, K. S. nurodė, kad dėl nusikaltimo prisipažįsta pilnai ir labai gailisi. Visgi, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus K. S., pastarasis nurodė, kad apie vykdomą vagystę A. L. nieko nesakė, kvestionavo kaltinime nurodytą pinigų sumą. Minėta, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažįsta savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų. K. S. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nesiėmė jokių veiksmų, rodančių, kad jis gailisi dėl savo veikos. Baigus ikiteisminį tyrimą, K. S. susipažino su visa bylos medžiaga. Teisminio nagrinėjimo metu K. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, pripažino tik vieną esminę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę – vagystės iš nukentėjusiojo namų faktą. Kitas veikos aplinkybes jis apibūdino ir vertino kitaip, nei nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Toks nuteistojo K. S. elgesys ir parodymai vertinti ne kaip prisipažinimas padarius inkriminuotą veiką, bet kaip savo parodymų ir pozicijos derinimas prie surinktų byloje įrodymų, siekiant lengvinti savo teisinę padėtį. Tai pripažino ir pats nuteistasis, apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigdamas, kad matydamas, jog procesas vyksta „ne į jo pusę“, per paskutinį žodį aiškiai pasakė, kad pilnai prisipažįsta dėl nusikaltimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sprendė, kad K. S. kaltę pripažino tik iš dalies.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto teisinę padėtį sunkinančia aplinkybe. Šiame kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri K. S. kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota, t. y. kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2013). Šiuo atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti visi ankstesni apelianto teistumai, kurie nepaaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apylinkės teismas iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų teisingai sprendė dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo.

28. Recidyvisto samprata apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Tokį faktą patvirtina apkaltinamasis nuosprendis, kuriame teismas konstatuoja nusikaltimų recidyvą, ir kuris tuo pačiu nustato, kad kaltininkas yra recidyvistas. Recidyvo atveju jį padaręs asmuo savaime laikomas recidyvistu, teismas atskirto sprendimo tuo klausimu nepriima. Asmuo recidyvistu laikomas nuo to momento, kai teismas pripažįsta jį padarius paskutinį nusikaltimą, sudarantį nusikaltimų recidyvą.

29. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad K. S. iki šioje byloje nagrinėjamo tyčinio nusikaltimo padarymo 2016 m. vasario 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas už trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam buvo paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. K. S. 2017 m. gegužės 5 d. buvo paleistas iš Kybartų pataisos namų, atlikus laisvės atėmimo bausmę, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Todėl K. S. naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje byloje, padarė būdamas recidyvistu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

30. Esant šioms aplinkybėms, reikšmingoms individualizuojant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo principų taip pat nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas bausmę nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už didelės vertės svetimo turto pagrobimą kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki aštuonerių metų. Šios bausmės vidurkis yra ketveri metai penkiolika dienų. Apylinkės teismas, įvertinęs K. S. vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgdamas į nuosprendyje aptartas ir bausmės skyrimui reikšmingas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skyrė nuteistajam artimą sankcijoje numatytam vidurkiui laisvės atėmimo bausmę.

31. Nuteistasis taip pat išreiškė nuomonę, jog skiriant bausmę jam turėjo būti taikomas BK 64¹ straipsnis. BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – sutrumpintą įrodymų tyrimo atlikimą bei kaltės pripažinimą.

32. BPK 273 straipsnio 1 dalyje yra numatytas aiškios sąlygos, kada teismas turi teisę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 273 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutrumpintą įrodymų tyrimą tuo atveju, kai byloje yra keli kaltinamieji padarę vieną ar kelis nusikalstamas veikas, teismas gali atlikti tik tada, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Pažymėtina, kad dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, tai yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinimai dėl tos pačios veikos padarymo pareikšti 3 asmenims. Nei vienas iš nuteistųjų kaltės nepripažino, todėl nebuvo galimybės šioje byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo K. S. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatą bei sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju pažeistas taip pat nebuvo.

33. Nuteistasis skunde prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai K. S. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad K. S. anksčiau teistas 10 kartų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Paskutinį kartą nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), jam paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės vykdymo pabaigos (2017 m. gegužės 5 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų). Kaip matyti, nuteistajam iki tol taikytos bausmės, net ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Tai rodo, kad jam būdingas kriminalinis, nevisuomeniškas elgesys. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad pakeitė savo gyvenimo būdą, užsiima prasminga veikla, nuo tada, kai buvo paleistas iš sulaikymo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad K. S. sistemingai daro naujus administracinius nusižengimus, tame tarpe ir svetimo turto vagystes (8 t., b. l. 49-72). Be to, K. S., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuo teismo pasislėpė, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, asmuo buvo sulaikytas Olandijoje už padarytą nusikalstamą veiką (8 t., b. l. 95). Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių, ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog K. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytas bausmes, padarytus administracinius nusižengimus, jų turtinį pobūdį, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. K. S. jokių išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

37. Teismas pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

38. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nutarė iš R. S., A. L. ir K. S. J. J. naudai solidariai priteisti 20 970 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 600 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Be to, iš R. S., A. L. ir K. S. solidariai nukentėjusiojo J. J. naudai priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2019 m. vasario 5 d. iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

39. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

40. Tokiu būdu, įvertinus formuojamą teismų praktiką, aktualią sprendžiant metinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį klausimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, šį klausimą išsprendė netinkamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta nukentėjusiojo naudai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. vasario 5 d. keičiama ir nukentėjusiajam J. J. solidariai iš nuteistųjų R. S., A. L. ir K. S. priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo pirmosios instancijos teismo priteistos 20 970 eurų atlygintinos turinės žalos ir 600 eurų neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistųjų K. S. (K. S.) ir A. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo J. J. naudai priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. vasario 5 d., panaikinti.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų R. S., A. L. ir K. S. nukentėjusiojo J. J. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistųjų solidariai priteistos turtinės žalos (20 970 Eur) ir neturtinės žalos (600 Eur), skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.