Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. J., A. K., R. K., dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bei atsakovų A. ir R. K. su mažamečiais vaikais iškeldinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Č. J. (Č. J.), J. R., A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą dviejų aukštų gyvenamąjį namą šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę; atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę savo iniciatyva, reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovų; įpareigoti atsakovus A. ir R. K. su mažamečiais vaikais, ne vėliau, kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš savavališkai pastatyto namo, esančio šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovai pateikė prašymą atidėti teismo posėdį arba stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) tik 2019 m. kovo 19 d. sprendimais atkūrė nuosavybės teisę mirusios D. K. (A. K. ir R. J. mamos) vardu į 0,0994 ha ploto žemės sklypo dalį, taip pat mirusiosios A. J. (A. K. ir R. J. močiutės) vardu į 0,1142 ha ploto žemės sklypo dalį, viso žemės sklypo plotas 1,6351 ha prie (duomenys neskelbtini). Atsakovai A. K. ir R. J. nedelsdami kreipėsi į notarą ir jiems 2019 m. balandžio 24 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pažymėjo, kad NŽT šiuo metu vykdo nuosavybės teisių į 1,6351 ha ploto žemės sklypą atkūrimo procedūrą kitiems iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės savininkų pretendentams. Lietuvos Respublikai dar priklauso 6240/16351 žemės sklypo. Atsakovai, po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į visą 1,6351 ha ploto žemės sklypą kitiems žemės sklypo pretendentams, inicijuos šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą ir kreipsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jų žemės sklypo dalyje iki nacionalizacijos buvo sodyba. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas užtruko ir dėl valstybės bei savivaldybės institucijų ne laiku atliktų funkcijų, o savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir taikoma nesant galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo.

3. Ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovų nurodytos priežastys yra svarbios, reikalaujančios laiko jų įgyvendinimui, tačiau teismas galėtų nagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą, dėl kurio įvykdymo terminų pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka galėtų prašyti atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, nes šiuo metu nuo atsakovų valios nepriklauso situacija dėl ginčo statinio įteisinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, suteikdamas atsakovams A. K. ir R. J. galimybę po Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6351 ha ploto žemės sklypą, inicijuoti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą bei galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jų žemės sklypo dalyje iki nacionalizacijos buvo sodyba; nustatė, kad bylos sustabdymo terminas ne ilgesnis nei vienerių metų laikotarpis.

6. Teismas, remdamasis atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog atsakovai turės spręsti žemės sklypu naudojimosi su kitais bendraturčiais tvarkos nustatymą, ko lyg šiol negali padaryti, nes NŽT vykdo nuosavybės teisių į 1,6351 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkūrimo procedūrą kitiems iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės savininkų pretendentams. Atsakovai po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės kitiems žemės sklypo pretendentams, inicijuos ne tik šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, bet ketina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jų žemės sklypo dalyje iki nacionalizacijos buvo sodyba. Pažymėjo, kad atsakovų veiksmus, siekiant apginti jų teises, šiuo metu sąlygoja valstybinių institucijų sprendimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime.

7. Teismo nuomone, atsakovų atstovo nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog yra ir kitos teisinės priemonės spręsti savavališkos statybos padarinius, nei priimti sprendimą šiuo metu pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą, kuriame gyvena atsakovų šeima.

8. Teismas pažymėjo, kad ši civilinė byla buvo sustabdyta iki NŽT 2017 m. spalio 25 d. sprendimo pagrindu įvykdys atkūrimą prie nuosavybės teise turimų pastatų, peržiūrės visas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo bylas ir nustatys visų šio kaimo pretendentų likusį neatkurtą žemės plotą, bei paskaičiuos D. K. žemės dalį - 1,6351 ha ploto, žemės sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini), tačiau ne ilgiau nei vieneriems metams. Bylos nagrinėjimas atnaujintas dėl to, kad pasibaigė 1 metų sustabdymo terminas, tačiau kitos sustabdymo sąlygos nebuvo pasibaigusios ir tai matyti iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų - neatkurtos nuosavybės teisės į visą 1,6351 ha ploto žemės sklypą kitiems žemės sklypo pretendentams, dėl ko atsakovai negali inicijuoti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Mano, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, joje nenurodytos objektyvios aplinkybės, trukdančios nagrinėti šią civilinę bylą, teismas nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Procesas byloje trunka 11 metų. Sustabdydamas bylos nagrinėjimą, teismas pažeidė civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti teisinę tvarką tarp ginčo šalių - ir civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus.

9.2. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Teismas netinkamai pritaikė bylos sustabdymo institutą, nes nėra CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytų bylos sustabdymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju bylos sustabdymo institutas negalėtų būti naudojamas, kaip priemonė, ieškinio pagrindą sudarančioms aplinkybėms panaikinti, t. y. byla negali būti formaliai stabdoma suteikiant atsakovams eilinę galimybę šalinti savavališkos statybos padarinius, susietą tik per statybą leidžiančio dokumento gavimo institutą, todėl spręsdamas dėl fakultatyvaus bylos sustabdymo, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bylos sustabdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo atsakovams, o Inspekcija neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti atsakovų ir Inspekcijos teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

9.3. Inspekcijos nuomone nagrinėjamu atveju nėra kliūčių tolesniam šios civilinės bylos nagrinėjimui. Teismas turi visą reikiamą medžiagą ir disponuoja visais reikiamais faktais, kad galėtų nuspręsti ar yra pagrindas tenkinti ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovams dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, be to ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kokius veiksmus teismas sprendimu gali įpareigoti atlikti atsakovą.

10. Atsakovai A. K. ir R. K. atsiliepime prašo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, suteikė teisinę galimybę atsakovams parengti teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, kuriame atsakovų šeima gyvena, įteisinimo. Atsakovas A. K. tapo žemės sklypo dalies bendrasavininkiu, kas atitinka vieną iš dviejų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Kitos Statybų įstatymo dalies sąlygos atsakovas šiuo metu negali įgyvendinti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, tačiau šį sąlyga taip pat gali būti įgyvendinta.

10.2. Atsakovai nesutinka su Inspekcijos nuomone, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių tolesniam šios bylos nagrinėjimui ir, jog teismas turi visą reikalingą medžiaga ir disponuoja visais reikiamais faktais, kad galėtų nuspręsti ar yra pagrindas tenkinti ieškinį. Teismas pirmiausia turėtų išsiaiškinti (ką ir padarė sustabdęs bylos nagrinėjimą), ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti.

10.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė teisinį pagrindą bei pateikė motyvuotus argumentus, dėl ko reikia stabdyti bylos nagrinėjimą.

10.4. Abejotina, ar po tiek metų trukusio ginčo, bus atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių, teismui nesustabdžius bylos nagrinėjimo ir nesuteikus galimybės atsakovui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl sodybos atstatymo bei savavališkos statybos įteisinimo.

11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime dėl apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo prašė spręsti vadovaujantis šiame procesiniame dokumente išdėstytais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei aplinkybėmis, jog nuosavybės teisių į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atkūrimo procesas užtruko ne tik dėl pretendentų kaltės, bet ir dėl valstybės ir savivaldybės institucijų nesavalaikiai atliktų funkcijų, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimus dėl nuosavybės teisių į 1,6351 ha ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime priėmė tik 2019 metais).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta suteikiant atsakovams galimybę po Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6351 ha ploto žemės sklypą, inicijuoti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą bei galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jų žemės sklypo dalyje iki nacionalizacijos buvo sodyba, nustatant bylos sustabdymo terminą - ne ilgiau nei vieneri metai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad pradinė ieškovė Vilniaus apskrities viršinimo administracija, kuri vėliau byloje pakeista nauja ieškove – Inspekcija, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę D. K. (šiuo metu mirusi) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą dviejų auštų gyvenamąjį namą šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino minėtą sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė pareikšto ieškinio procesinį ydingumą (teismas nepaskyrė įpareigojimų išsikelti iš gyvenamo namo (to negalėjo padaryti, nes nepareikštas toks reikalavimas, o statytojai atsisakius nugriauti namą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas taptų neįmanomas), taip pat konstatavo, kad atsakovės teisės į nuosavybės atkūrimą ir ieškovės iškelta problema – dėl atsakovei taikytinų statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinių teisinių pasekmių, yra tiesiogiai tarpusavyje susijusios; byloje esant teisinei galimybei įteisinti savavališką statybą, atsakovė negali net pradėti statybų įteisinimo procedūros, kol nėra išspręstas teisių į žemės sklypą atkūrimo klausimas. Ieškovė patikslino ieškinį ir prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą dviejų aukštų gyvenamąjį namą šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę; atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę savo iniciatyva, reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovų; įpareigoti atsakovus A. ir R. K. su mažamečiais vaikais, ne vėliau, kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš savavališkai pastatyto namo, esančio šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kad pareiškėjos tėvas, V. J., turėjo sodybą buvusiame (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini)). 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas (2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu buvo atmestas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi jis panaikintas ir civilinė byla nutraukta), o 2014 m. spalio 23 d. nutartimi bylos nagrinėjimas vėl sustabdytas iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi teismas vėl sustabdė bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdys Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo ji įpareigota suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) g. ties namais Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams A. K. ir kt., į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau ne ilgiau nei vieneriems metams; 2018 m. sausio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas; 2018 m. kovo 7 d. nutartimi - sustabdytas iki Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. spalio 25 d. sprendimo pagrindu įvykdys atkūrimą prie nuosavybės teise turimų pastatų, peržiūrės visas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo bylas ir nustatys visų šio kaimo pretendentų likusį neatkurtą žemės plotą, bei paskaičiuos D. K. žemės dalį – 1,6351 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau ne ilgiau nei vieneriems metams. 2019 m. kovo 27 d. bylos nagrinėjimas atnaujintas, ir kaip minėta skundžiama 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi sustabdytas suteikiant atsakovams galimybę po NŽT priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,6351 ha ploto žemės sklypą, inicijuoti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą bei galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jų žemės sklypo dalyje iki nacionalizacijos buvo sodyba, nustatant bylos sustabdymo terminą - ne ilgiau nei vienerių metų laikotarpiui.

Dėl bylos sustabdymo pagrindo

15. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

16. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2051/2013).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1141-196/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1253-180/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kuriame nustatyta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

19. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, teismo motyvai nėra pakankamai pagrįsti ir argumentuoti; pasak apeliantės, nėra CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytų bylos sustabdymo pagrindų, ir šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė, suteikianti atsakovams galimybę šalinti savavališkos statybos padarinius, susietus su statybą leidžiančio dokumento gavimu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems atskirojo skundo argumentams.

20. Pagal aukščiau pacituotą teismų praktiką, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą, teismas turi nustatyti objektyvias aplinkybes, kliudančias išspręsti civilinę bylą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovų argumentai bei pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog yra ir kitos teisinės priemonės spręsti savavališkos statybos padarinius, nei priimti sprendimą šiuo metu pagal byloje esančius įrodymus ir nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą, kuriame gyvena atsakovų šeima.

21. Pirmosios instancijos teismas pakartojęs prašyme nurodytas aplinkybes apie atsakovų poreikį spręsti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimus bei ketinimą kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kad atsakovų žemės sklypo dalyje iki nacionalizacijos buvo sodyba), šių aplinkybių įtakos galimybei taikyti kitas savavališkos statybos pasekmes, nei prašo ieškovė, neatskleidė. Be to, nutartyje nenurodyta, kokio galutinio tikslo siekiama, kad, teismo nuomone, būtų galima priimti sprendimą byloje; iš nutarties rezoliucinės dalies net neaišku, kokios aplinkybės turi įvykti, kad bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas (t. y., ar pakanka kreiptis į teismą su pareiškimu, ar teisme turi būti išnagrinėta byla ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla pradėta nagrinėti dar 2007 metais; ji buvo stabdoma ne vieną kartą ir vis dėl kitų priežasčių.

22. Kita vertus, galimybę atsakovams spręsti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimus bei kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, galima įgyvendinti pasinaudojus bylos nagrinėjimo atidėjimo institutu, ir tik nustačius tiesioginę įtaką turinčias aplinkybes ir įvykusius faktus, t.y. pareiškimo priėmimą teisme ir pan., spręsti dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai bei būtinybės ją stabdyti.

23. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų kaip neturinčių esminės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju, civilinės bylos sustabdymas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka šio fakultatyvaus sustabdymo pagrindo paskirties, civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą ir civilinę bylą sustabdė nepagrįstai, todėl ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis dėl bylos sustabdymo panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.