- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-172-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02875-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- G. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei V. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto atidalijimo, pagal atsakovės (pareiškėjos) V. P. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti buvus jo ir atsakovės V. P. susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti iš esmės pertvarkytą atsakovės V. P. nuosavybės teise įgytą ir įregistruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo G. L. ir atsakovės V. P. bendrąja daline nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, priteisiant jam iš atsakovės 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją bei priteisiant iš bendrų lėšų įgytas bendros 7 400 Eur vertės transporto priemones, t. y. savos gamybos priekabą, automobilį (duomenys neskelbtini) bei sodo traktoriuką-žoliapjovę; o atsakovei V. P. paliekant asmeninės nuosavybės teise iš bendrų lėšų įsigytus baldus ir buitinę techniką; priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo G. L. ieškinį patenkinto iš dalies, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui G. L. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, jam iš atsakovės V. P. priteisė 10 000 Eur piniginę kompensaciją ir 2314 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė (pareiškėja) V. P. kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu priteistą ieškovui G. L. 12 314,40 Eur piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų sumą 10 metų laikotarpiui, mokant po 102,62 Eur per mėnesį (viso 120 mėnesių). Nurodė, kad ji viena augina ir prižiūri vaikus – pilnametę dukrą, kuri studijuoja ir papildomų pajamų negauna, nepilnametį sūnų, kuris turi specialiųjų poreikių. Pažymėjo, kad gauna nedidelį atlyginimą, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuri galėtų parduoti ar iš kurio galėtų gauti pelną. Taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovas G. L. nesutiko su atsakovės prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo išdėstyti sprendimo vykdymą net 10 metų atsižvelgiant išskirtinai į jos sunkią materialinę padėtį bei melagingai nurodomas kai kurias kitas aplinkybes. Pažymėjo, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 30 000 Eur vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Ieškovas, gavęs beprocentinę paskolą, tik 2019-06-07 įsigijo butą. Taip pat atsakovė negrąžina ieškovui teismo jam priteistą asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas paėmus kreditą banke ir iki šiol už jį atsiskaitoma iš ieškovo G. L. sąskaitos. Ieškovas buvo priverstas įsigyti ir baldus į butą, paėmęs taip pat vartojimo kreditą ir šiuo metu moka bankams po 379,34 Eur įmokas kas mėnesį. Ieškovas taip pat prisideda prie vaikų išlaikymo, vaikams teikia 400 Eur dydžio išlaikymą, be to turi sumokėti ir išlaikymo vaikams įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi patenkino atsakovės V. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš dalies, išdėstant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-224-721/2020 ieškovui G. L. priteistos iš atsakovės V. P. 10 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos mokėjimą 24 mėnesiams, mokant dalimis po 416,67 Eur per mėnesį, kitoje dalyje prašymą atmetė, priteisė iš atsakovės V. P. ieškovo G. L. naudai 260 Eur atstovavimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė V. P. savo prašymą išdėstyti sprendimu priteistas kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės grindžia mažomis per mėnesį gaunamomis pajamomis - 450 Eur darbo užmokestis, kitų duomenų apie savo finansinę padėtį – jos turimą registruotina kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kredito įstaigose, įskaitant Lietuvoje veikiančius komercinius bankus, turimas santaupas/pinigines lėšas, esančias bet kokio tipo vertybinių popierių, (ne)terminuotų indėlių, kaupiamosiose, einamosiose sąskaitose, Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teiktas metines gyventojo turto ir pajamų deklaracijas, jeigu tokios buvo teiktos, duomenų apie turimus įsipareigojimus kreditoriams, atsakovė nepateikė. Teismas vertino, jog vien atsakovės gaunamas darbo užmokestis nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės labai blogos turtinės padėties. Vertino, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 10 metų laikotarpiui, pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, ieškovo teisėtus lūkesčius, kad jam palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Tuo pačiu teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ji nėra šiuo metu finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą iš karto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė V. P. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo įvykdymą išdėstyti dešimties metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį įmokas po 102, 62 Eur, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas V. P. naudai iš ieškovo G. L.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė prie prašymo pridėjo jos turimos vienintelės banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad sąskaitos likutis banke yra 44,73 Eur. Kitų bankinių sąskaitų atsakovė neturi, todėl ir negali jų pateikti. Pastebėtina, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje ir tos pačios sudėties teismo ir byloje yra visi duomenys apie atsakovės turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl teismo argumentas, kad atsakovė prie prašymo nepridėjo duomenų apie jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja protingumo principui.
7.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovas G. L. nemoka šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo bei nereguliariai moka kas mėnesines iš jo priteistas vaiko išlaikymui lėšas. Teismas tik deklaratyviai pažiūrėjo į tai, nurodydamas, kad iš G. L. yra priteistas išlaikymas vaikams. Atsakovė į bylą pateikė sūnaus medicininius dokumentus, kurie įrodo, kad sūnui atsirado spec. poreikiai. Teismas savo nutartyje nurodo priešingai, neva atsakovė nepateikė tokių duomenų, be to, teismas nutartyje nurodo, kad aplinkybės, jog sūnui reikalingi spec. poreikiai nebuvo nustatyti ir nagrinėjant bylą dėl išlaikymo jam priteisimo. Tačiau iš atsakovės į bylą pateiktų sūnaus medicininių dokumentų aiškiai matyti, kad sūnui spec. poreikiai atsirado jau po išlaikymo priteisimo. Susidaro įspūdis, kad teismas net nežiūrėjo į bylą pateiktų duomenų.
7.3. Teismas savo nutartį motyvuoja, kad atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto (nors tas turtas yra jos vienintelis gyvenamasis namas, kuriame ji su vaikais gyvena) ir anot teismo ji gali kas mėnesį mokėti po 416 Eurų ieškovui priteistą kompensaciją. Ieškovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė negu atsakovės. Jis turi gerai apmokamą darbą, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovė jau pradėjo atsiskaitinėti su ieškovu, pervesdama jam 102,62 Eur.
Atsiliepimas
8. Pateiktu atsiliepimu G. L. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kadangi apeliantė teigė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, be to, yra kitų svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisingai sprendė, jog apeliantė turi įrodyti savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aukščiau aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
8.2. Apeliantės turimo turto bendra vertė yra 30 340 Eur, o jo turimo turto vertė yra tik 12 500 Eur. Kadangi apeliantė sunkios turtinės padėties aplinkybės, kuria ji remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu, pagrįstumui patvirtinti jokių rašytinių duomenų šiame skunde, kaip ir savo prašyme, kurie paneigtų ieškovo atsiliepime į prašymą nurodytą po 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliantei asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės paskaičiavimą, nors privalėjo, bet nenurodė (CPK 12 str., 178 str.).
8.3. Apeliantei nereikia surinkti pažymų iš visų Lietuvoje veikiančių bankų ir kredito įstaigų, o pakanka pateikti pažymas iš (duomenys neskelbtini) veikiančių keturių pagrindinių bankų - (duomenys neskelbtini) - sąskaitose turimas pinigines lėšas. Visi pagrindiniai bankai interneto portaluose viešai skelbia pagrindinių paslaugų įkainių informaciją. Susipažinus su bankų viešai skelbiama informacija, aiškiai matyti, jog tipinės pažymos apie banko sąskaitos likučius parengimui taikomas įkainis yra 10 Eur.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantė tiek savo prašyme, tiek ir skunde melagingai teigia, jog nepilnametis sūnus G. turi specialiųjų poreikių. Kadangi apeliantė kartu su prašymu nepateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos pažymos, kurios duomenys objektyviai ir neginčijamai patvirtintų, jog sūnui yra nustatyti kurio nors lygio specialieji poreikiai, todėl akivaizdu, jog ji neįvykdė procesinės pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytą aplinkybę, kuria ji remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu, dėl to nėra pagrindo abejoti, jog teismas atsižvelgė į abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.
8.5. Kadangi į bylą pateikti rašytiniai duomenys objektyviai ir neginčijamai patvirtina, jog ieškovas kiekvieną mėnesį bankams turi mokėti po 379,34 Eur (90,08 Eur (kreditas baldams įsigyti) + 168,43 Eur (už automobilį) + 120,83 Eur (vartojimo kreditas) = 379,34 Eur) kredito įmokas, be to, jo išlaidos asmeninių poreikių tenkinimui bei komunaliniams mokesčiams už butą sumokėti kas mėnesį sudaro apie 428,95 Eur išlaidų, o kaip jau minėta, abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėtina suma sudaro 400 Eur, o apeliantė, skirtingai nei ieškovas, jokių finansinių įsipareigojimų neturi, todėl nors ieškovas ir turi geriau apmokamą darbą negu apeliantė, tačiau vien ši faktinė aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog jo materialinė padėtis yra žymiai geresnė negu apeliantės.
8.6. Apeliantė nebendradarbiavo su ieškovu, nesikreipė į ieškovą dėl priešpriešinio įskaitymo dėl ieškovo išlaikymo įsiskolinimo, o jos piniginės kompensacijos sumokėjimo, nors tokią galimybę šalims suteikia įstatymas, be to, iki šiol nebendradarbiauja su ieškovu, kreipėsi į advokatą, mokėdama jam 500 Eur, todėl tokiu būdu savo valia toliau didina bylinėjimosi išlaidų augimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir jį išdėstė ne dešimties metų laikotarpiui, kaip prašė atsakovė, o 24 mėnesių laikotarpiui.
Dėl naujų įrodymų
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė ieškovui atliktą mokėjimą 102,62 Eur sumai, antstolio S. D. 2020-12-17 dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) raštą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovui teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su atskiruoju skundu), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo G. L. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; pripažino ieškovui G. L. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovės V. P. vardu įregistruoto turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui G. L. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, priteisiant jam iš atsakovės V. P. 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, o atsakovei paliekant asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės transporto priemonę, ieškovui G. L., priteisiant asmeninės nuosavybės teise, automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės V. P. ieškovui G. L. 2314 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti trumpiausio ir ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
15. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
16. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623/236/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-516/2020; 2019 m. gegužės 30 d. e2-477-302/2019).
17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė V. P., teikdama prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą dešimties metų laikotarpiui, jį grindė mažomis per mėnesį gaunamomis pajamomis - 450 Eur darbo užmokesčiu. Atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad turi sąskaitą (duomenys neskelbtini), likutis 44,72 Eur 2020-10-26 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitų duomenų apie savo finansinę padėtį – jos turimą registruotina kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kredito įstaigose, įskaitant Lietuvoje veikiančius komercinius bankus, turimas santaupas/pinigines lėšas, esančias bet kokio tipo vertybinių popierių, (ne)terminuotų indėlių, kaupiamosiose, einamosiose sąskaitose, Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teiktas metines gyventojo turto ir pajamų deklaracijas, jeigu tokios buvo teiktos, duomenų apie turimus įsipareigojimus kreditoriams, atsakovė nepateikė. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad kituose bankuose sąskaitų neturi, kad jai per brangu būtų buvę pateikti duomenis iš visų bankų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, apeliantei nereikia surinkti pažymų iš visų Lietuvoje veikiančių bankų ir kredito įstaigų, o pakanka pateikti pažymas iš (duomenys neskelbtini) veikiančių keturių pagrindinių bankų ((duomenys neskelbtini)) apie sąskaitose turimas pinigines lėšas. Visi pagrindiniai bankai interneto portaluose viešai skelbia pagrindinių paslaugų įkainių informaciją. Susipažinus su bankų viešai skelbiama informacija, matyti, jog tipinės pažymos apie banko sąskaitos likučius parengimui taikomas įkainis yra apie 10 Eur. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad už pažymos apie banko sąskaitose turimas pinigines lėšas parengimui jai reikėtų daug lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad už prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo apeliantė advokatui sumokėjo 500 Eur. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu apeliantė dėl sunkios turtinės padėties negalėjo teismui pateikti pažymų apie banko turimas lėšas, tai tokiu atveju turėjo teisę pateikti motyvuotą prašymą teismui, kad negalimus pateikti rašytinius įrodymus išreikalautų pats teismas (CPK 199 str. 1.d., 5 d.).
19. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas turėjo remtis visais byloje, užvestoje pagal ieškovo ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei jo atidalijimo esančiais duomenimis apie jos turtą. Pažymėtina, kad teismas įvertino visus jam turimus duomenis. Taip pat pastebėtina, kad ieškovas savo atsiliepime į apeliantės prašymą, nurodė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui apeliantė asmeninės nuosavybės teise turi 21 740 Eur vertės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) su 0,2268 ha žemės sklypu, be to, kitą turtą, kurio bendra vidutinė rinkos vertė 8600 Eur; ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. birželio 7 d. su savo darbovietės (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. J. sudarytos beprocentinės paskolos sutarties pagrindu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo už 6000 Eur; ieškovui 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimu priteistas asmeninės nuosavybės teise automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis 2017 m. rugpjūčio 14 d. iš (duomenys neskelbtini) banko paimtos paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo už 6500 Eur (negrąžintos paskolos dalies su palūkanomis suma sudaro 3540,60 Eur). Ieškovo pateiktais duomenimis jo asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto bendra vertė yra 12 500, Eur (6000 Eur + 6500 Eur = 12500 Eur), o apeliantės asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto bendra vertė yra 30 340, Eur (21740 Eur + 8600 Eur = 30340 Eur). Kaip teisingai nurodo ieškovas, apeliantė nepateikė jokių šiuos duomenis paneigiančių duomenų bei argumentų. Esant tokioms aplinkybės, įvertinus šalių turimą turtą, aplinkybę, jog ieškovas turi finansinių įsipareigojimų (ieškovas kiekvieną mėnesį bankams pagal jo pateiktus duomenis turi mokėti po 379,34 Eur (90,08 Eur (kreditas baldams įsigyti) + 168,43 Eur (už automobilį) + 120,83 Eur (vartojimo kreditas) = 379,34 Eur) kredito įmokas), aplinkybė, jog ieškovo pajamos yra didesnės, nereiškia, jog jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė asmeninės nuosavybės teise turi ne tik gyvenamąjį namą, kuriame ji su vaikais gyvena, bet ir 0,2268 ha žemės sklypą bei 8600 Eur vertės kilnojamąjį turtą, kurį ji gali parduoti ir tokiu būdu sumokėti ieškovui priteistą piniginę kompensaciją už jai atitekusią jo turto dalį.
20. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė duomenis, jog ieškovas turi 1800 Eur įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, šių duomenų pirmosios instancijos teisme nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši nauja aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo nutartį, kadangi išlaikymo įsiskolinimas bus išieškotas iš ieškovo vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad šalys gali pakoreguoti savo tarpusavio įsipareigojimus atsižvelgiant į vaiko interesus.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad apeliantė neįrodė, jog jos sūnui būtų nustatyti specialieji poreikiai, kadangi ji nepateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos pažymos, kurios duomenys patvirtintų, jog sūnui yra nustatyti kurio nors lygio specialieji poreikiai. Pažymėtina, jog aplinkybė, jog apeliantė kreipiasi į daktarus dėl vaiko raidos aspektų, nereiškia, kad jam nustatyti specialieji poreikiai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantės prašomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dešimties metų laikotarpiui yra neproporcingas ir nepateisinamai pažeistų ieškovo teises.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato teisinės paslaugos, pateikė šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, todėl šios išlaidos yra priteistinos iš apeliantės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.