Telšių apylinkės teismo sprendimas

Šalys 20 metų gyveno drauge kaip sugyventiniai, ieškovo gaunamos darbinės pajamos buvo skiriamos šeimos poreikių tenkinimui, bendro gyvenimo poreikiams, gerinant gyvenimo sąlygas ir įsigyjant bei rekonstruojant nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas pagrįstai teigia, jog gyvendamas su atsakove, veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir šalys buvo susitarusios bendromis lėšomis ir bendrais veiksmais pagerinti atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė didžiąją bendro gyvenimo kartu dalį niekur nedirbo, pradėjo dirbti maždaug prie 2-3 metus. Atsakovė ginčo laikotarpiu gavo tik pajamas už parduotą pieną, nes turėjo gyvulių, jokių kitų pajamų šaltinių neturėjo.

Atsakovė už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su statiniais buvo sumokėjusi 6000 Lt (1737,72 Eur), o 2020-03-12 atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, šio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 22400 Eur, t. y. gyvenamojo namo rinkos vertė šiuo metu yra 21740 Eur.

Piniginę kompensaciją už gyvenamąjį namą ieškovas apskaičiavo sekančiai: ginčo gyvenamojo namo vertė yra 21740 Eur; todėl ieškovui tenkančios kompensacijos už ginčo gyvenamąjį namą suma yra 10000 Eur. Taip pat jis prašo priteisti jam iš bendrų lėšų įgytas 7400 Eur vertės turtą - sodo traktoriuką-žoliapjovę ir transporto priemones - savo gamybos priekabą ir atsakovės vardu registruotą automobilį BMW X3, kurio įsigijimui buvo panaudota jam suteikta paskola ir jis dar moka paskolą po 168,43 Eur kas mėnesį, atsakovei priteisiant iš bendrų lėšų įsigytus baldus ir buitinę techniką.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. P. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Namo rekonstrukcija daryta taip pat jos lėšomis. Ieškovas prie namo remonto neprisidėjo visiškai. Dėl netinkamo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo ieškovas buvo be darbo ilgą laiką. Jis gyveno iš jos su mama lėšų. Ji su vaikais uogas rinko, dirbo. Jis ne vieną automobilį sudaužė, pastoviai mokėjo baudas, jos mama net viena ieškovui skirtą baudą sumokėjo. Ieškovas niekuomet nebuvo savo kreditinės kortelės jai atidavęs. Jis dirbdamas gaudavo nedidelį darbo užmokestį, jų šeimą nuolat jos mama remdavo. Antrojo aukšto remontas buvo atliktas už mamos pinigus. Kai ji pradėjo dirbti, ieškovas skirdavo pinigus tik savo maistui. Jis stipriai gėrė, reikėjo net užsikoduoti. Ieškovas dažnai vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, 2019 metais apipylė mašiną benzinu ir grasino sudeginti. Niekuomet šeimos ir nebuvo. Namas šiai dienai šiek tiek pagerintas. Už langus jie mokėjo tik 900 Lt. Ieškovas nurodė neadekvačias sumas už medžiagas ir darbus. Mediena buvo iš jos mamos gauta, sienos nekeistos, namas ir nupirktas mūrinis, langai pakeisti, grindis pakeistos. Jei ieškovas ir rūpinosi kokių namo remonto darbų atlikimu, tai žmogus ir pats gyveno name. Namą jos su mama pirko už 20000 litų. Tuo metu jis už ji mokėjo litais, dabar jo vertė apie 20000 Eur, taigi ta vertė ir yra nepakitusi. Ieškovas daug lėšų neinvestavo į namo pagerinimą, jo rinkos vertė išliko ta pati. Jie gyvulius auginome, parduodavo pieną, paršelius. Pasitaupydavo ir remontavo namą. Ji slaugė mamą, gaudavo slaugos pašalpą, kuri taip pat buvo naudojama jų šeimos poreikiams. Šilumą name sutvarkė tik tada, kai ji pradėjo 2016 metais dirbti. Paskolas ieškovas imdavo, bet kur pinigai buvo naudojami, ji negali pasakyti. Stogo remontui buvo paimta paskolą, pusę lėšų jie atgavo. Automobilį BMW X3 ieškovas nupirko, nes gyventi kartu norėjo. Ji paskolos negalėjo gauti, nes jos pajamos buvo mažos, todėl automobilis buvo nupirktas ieškovui gavus paskolą. Ji sutinka , kad ieškovas paimtų visus daiktus, baldus, esančius name. Pinigų kompensacijai ieškovui mokėti ji neturi, ji viena du vaikus augina. Ji sutinka dalimis mokėti už automobilį BMW. Jie su ieškovu buvo sudarę bažnytinę santuoką tik todėl, kad reikėjo vaiką pakrikštyti.

Šioje byloje keliamas klausimas, ar ieškovo ir atsakovės veiksmai, gyvenant kartu, sukūrė susitarimą bendromis lėšomis ir bendrais veiksmais pagerinti atsakovės asmeninėmis lėšomis įgytą ir jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, atliekant gyvenamojo namo rekonstrukciją, ir įsigyti kilnojamąjį turtą. Ieškovas reikalauja nustatyti, kad ginčo turtas priklauso šalims jungtinės veiklos sutarties pagrindu, teigia, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas abiejų lėšomis. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą pirko asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, jį pagerino taip pat tik savo asmeninėmis lėšomis, jungtinės veiklos sutarties tarp šalių nebuvo.

Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų buvo įgytas, pagerintas, jų naudojamas. Pagal gausią ir nuoseklią teismų praktiką sugyventiniai bendrąją dalinę nuosavybę sukuria (pastato, pagamina ir pan.), pagerina (rekonstruoja, suremontuoja ir pan.), nuperka ar kitu būdu įgyja vieno iš jungtinės veiklos dalyvių vardu, gyvendami kartu ir siekdami tokio tikslo.

Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 ).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavyė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios santuokos ir tai reiškia, kad bendro gyvenimo laikotarpiu šalių įgytas turtas automatiškai netampa bendru, priešingu atveju santuokos sudarymas neturėtų teisinės prasmės (nuosavybės klausimais).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. P. asmeninės nuosavybės teise, 1998-08-27 sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-3304, įgijo savo vardu nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pastatą –viralinę (unikalus Nr. 3292-3000-8022), pastatą-tvartą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už jį sumokėdama 6000 Lt. Ginčo dėl to, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (1998-08-27) ieškovas ir atsakovė kartu negyveno, nėra.

Pareikšto reikalavimo pripažinti ieškinyje nurodomą atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline šalių nuosavybe, šį turtą tarp šalių padalinant lygiomis dalimis, faktinį pagrindą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Ieškovas G. L. į bylą pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, 2019-06-20 vartojimo kredito sutarties Nr.06M1918050802-Y, 2017-08-14 vartojimo sutarties Nr. 06M1718051173-H7, 2019-06-07 Beprocentinės paskolos sutarties, 2019-09-14 UAB ,,SB lizingas“ vartojimo kredito sutarties Nr. C909228360, 2012-06-15 Vartojimo kredito sutarties Nr. 06A1218050459-D4 kopijas; nuotraukas; Valstybės įmonės ,,Regitra“ pažymas apie transporto priemones; name esančių baldų, buitinės technikos vertes paskaičiavimą; banko sąskaitos išrašus; 1998-08-27 gyvenamojo namo su kitais statiniais pirkimo-pardavimo sutarties kopija; Civilinės metrikacijos skyriaus informaciją; remonto išlaidų paskaičiavimą; Nekilnojamojo turto registro duomenis; teismo nutartį; pažymą apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą; Ventos Švč. M. M. nekaltojo prasidėjimo parapijos santuokos liudijimą. Taip pat ieškovas pateikė nekilnojamojo turto ataskaitą.

Atsakovė savo atsikirtimus taip pat grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, PVM saitas faktūromis, sąskaitos išrašais, projektų sąrašu ir liudytojų parodymais.

Ieškovas nurodė, kad visus beveik 20 bendro su atsakove gyvenimo metų dirbo, gaudavo darbines pajamas, kurias investavo į šeimos būsto pagerinimą. Ieškovas pateikė duomenys apie gaunamą darbo užmokestį, iš kurių matyti, kad jo pajamas sudaro su darbo santykiais susijusios pajamos. Iš byloje esančios informacijos apie ieškovo G. L. valstybinį socialinį draudimą nuo 1998 iki 2020 metais matyti, jog ieškovo pajamos buvo : 1999 m. - 20769,09 Lt; 2000 m. - 23791,92 Lt; 2001 m. - 22044,91 Lt; 2002 m.-31634,32; 2003 m. - 39717,96 Lt; 2004 m. – 24426,68 Lt; 2005 m. - 7452,00 Lt; 2006 m. - 15389,25 Lt; 2007 m. - 22113,85 Lt; 2008 m. - 41653,03 Lt; 2009 m. - 16979,14 Lt; 2010 m. - 17445,75 Lt; 2011 m. - 17013,16 Lt; 2012 m. - 56309,12 Lt; 2013 m. - 62130,55 Lt; 2014 m. - 67770,99 Lt; 2015 m. – 18456,29 Eur; 2016 m. – 18555,02 Eur; 2017 m. - 18264,32 Eur; 2018 m. - 19191,32 Eur; 2019 m. - 25768,31 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovas, gyvendamas kartu su atsakove, sudarė kelias kredito sutartis. Iš 2017-08-14 vartojimo kredito sutarties Nr. 06M1718051173-H7 matyti, kad ieškovui G. L. AB SEB bankas suteikė 7000 Eur vartojimo kreditą. Iš 2019-06-20 Vartojimo kredito sutarties Nr. 06M1918050802-Y matyti, kad ieškovas G. L. 2012-07-04 sudarė vartojimo kredito sutartį su AB SEB bankas 4000 Eur sumai sutartį. 2019-06-07 G. L. su UAB ,,W. F.“ pasirašė beprocentinės paskolos sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta 6000 Eur dydžio paskola. 2019-09-17 UAB ,,SB lizingas“ suteikė ieškovui 5000 Eur kreditą, kuris turi būti grąžintas iki 2024-09-20. Atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovas jų bendro gyvenimo metu turėjo nuolatinį darbą ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, automobilio BMW X3 įsigijimui kredito sutarties pagrindu gavo vartojimo kreditą, kurį ieškovas bankui moka iš savo asmeninių lėšų.

Atsakovė V. P. į bylą pateikė pažymą apie valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, jog nuolatinį darbą turi ir gauna reguliarias darbines pajamas nuo 2016-09-22, 2016 metais - 630,45 Eur, 2017 metais - 2305,33 Eur, 2018 metais - 4914,92 Eur, 2019 metais - 6682,92 Eur. Iki tol ji nuo 1999-01-18 iki 1999-03-18 dirbo Mažeikių rajono savivaldybės Viekšnių seniūnijoje ir jos pajamas sudarė 263,53 Lt, o nuo 2000-11-14 iki 2008-09-02 buvo motinystės atostogose, 2012 metais ji gavo 658,80 Lt, o 2013 metais-2123,33 Lt nedarbo draudimo išmokos. Atsakovė nurodė, kad laikė gyvulius, pardavinėjo pieną, paršiukus ir jos pajamos buvo žymiai didesnis. Tačiau byloje nėra pateikta tą patvirtinančių įrodymų ( pvz. pajamų deklaracijų ir pan,), kad būtų galima įsitikinti atsakovės teiginiais. Esant tokioms pajamoms sunkiai tikėtina, kad atsakovė galėjo viena iš tokių lėšų vykdyti kapitalinį namo pertvarkymą.

Įvertinus duomenis apie šalių pajamas bendro gyvenimo laikotarpiu galima daryti išvadą, jog atsakovei vargu ar buvo įmanoma sutaupyti už gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), remontą sumokėtas sumas, nors atsakovė ir nurodė, jog pinigus nuolat taupė ir jai padėdavo materialiai jos mama. Atsakovė nedeklaravo gavusi iš savo motinos didesnes pinigų sumas, tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas visą tą laiką gyveno su atsakove ir vedė bendrą ūkį, aktualiu ginčo laikotarpiu ieškovo pajamos buvo pakankamos ginčo objektui remontuoti ir įrenginėti.

Byloje surinkti įrodymai apie tai, kad nekilnojamasis turtas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį nupirko atsakovė už savo asmenines lėšas, ir nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta ginčas, iš esmės yra skirtingi daiktai. Iš byloje pateiktų gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties, nuotraukų, 2020-03-12 turto vertinimo ataskaitos matyti, kad buvo nupirktas vieno aukšto su palėpe, visai kitokio šildymo būdo, apmūrytas medinis gyvenamasis namas. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo iš esmės remontuotas, pagerintas, namo pirmąjame aukšte pakeistos sienos, išbetonuotos grindis, pakeistos lubos, name atsirado gyvenamoji patalpa antrame aukšte, įrengta moderni šildymo sistema, naujas vonios kambarys. Atsakovė nurodė aplinkybes, kad ieškovas negalėjo reikšmingai prisidėti prie namo remonto dėl asmeninių skolų turėjimo, nors jokių įrodymų apie ieškovo skolas nepateikė. Atsakovės teiginiai, kad ji tik savo asmeninėmis lėšomis mokėjo už gyvenamojo namo remonto darbus niekuo nepagrįsti.

Nors 2010-06-26 G. L. ir V. P. sudarė bažnytinę santuoką Ventos bažnyčioje, kurios neįregistravo Gyventojų registre, šalys nesusituokę gyveno drauge, ūkį tvarkė kartu, kūrė bendrą turtą savo asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Faktinę aplinkybę, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė gyveno kartu, kad ieškovas dalyvavo gyvenamojo namo pertvarkyme, pirko statybines medžiagas, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai, paaiškindami teismo posėdyje, kad šalys gyveno kaip šeima, kartu vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi namo rekonstrukcija. Šalys kartu gyvendami minėtame name gyveno kaip šeima, jų tikslas buvo pertvarkyti, suremontuoti gyvenamąjį namą, tai jiems pavyko padaryti bendromis pastangomis (lėšomis ir darbu).

Taip pat pastebėtina, kad šalys turėjo ne vieną, o net du vaikus, tai iš esmės rodo sąmoningą šalių ketinimą sukurti šeimą, o ne atsitiktinių aplinkybių susiklostymą. Vertinant, kad šalys buvo sukūrusios tikrą šeimą, sunku daryti išvadą, kad visas išlaidas ginčo nekilnojamojo turto renovacijai dengė tik atsakovė, o ieškovas niekaip ir niekuo prie to neprisidėjo.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys kartu gyveno, buvo sukūrusios šeimą.