Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui S. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

12. Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė 2025-01-10 išvadą dėl nepilnamečio vaiko E. S. interesų Nr. 6SD-359 (el. b. medž. 84-85 l.), kurioje nurodė, kad Skyriaus duomenimis be E. ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką (9 m.), o atsakovas turi dar 2 nepilnamečius vaikus (5 m. ir 12 m.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1038 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia 777 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Tik asmuo (šiuo atveju tėvas), nuolat gyvenantis su vaiku bei jį auginanti, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Todėl Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnametės E. S. teises ir teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo vaikų išlaikymas ir priežiūra yra užtikrinama, o tuo tarpu E. išlaikymo našta yra palikta vienai ieškovei, E. atsakovas net vasarą nepasiima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

15. Pagal atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas dirba, jo kasmėnesinės pajamos yra vidutiniškai apie 1 097 Eur (el. b. medž. 60 l.), jo ir jo sutuoktinės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (el. b. medž. 65-66 l.). Atsakovo sutuoktinė nuo 2024-07-17 yra registruota Užimtumo tarnyboje, kas mėnesį gauna 124,07-549,47 Eur nedarbo draudimo išmokas (el. b. medž. 61-62, 100 l.). Atsakovas be E. augina dar 2 nepilnamečius vaiku: P. S.(2), gim. (duomenys neskelbtini) (12 m.), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (5 m.) (el. b. medž. 58-59 l.). Atsakovo mama mokėjo išlaikymą E. S. kas mėnesį pervesdama po 100 Eur, taip pat 2017-05-11 papildomai sumokėta 50 Eur, 20217-06-11 – 20 Eur, 2018-05-15 – 50 Eur, 2019-05-14 -50 Eur, 2020-05-14 – 50 Eur, 2021-09-01 – 30 Eur, 2023-05-11 – 120 Eur, t. y., papildomos lėšos skirtos vaiko gimtadieniui ir vieną kartą – mokslo metų pradžiai (el. b. medž. 67-69 l.). Teismo posėdyje kilo klausimas dėl išlaikymo E. S. indeksavimo, kad ieškovė nesikreipė į antstolius dėl nesumokėtos indeksuotos išlaikymo sumos, o atsakovas nurodė, kad jis visą laiką mokėjo didesnį išlaikymą, nei priteista. Visgi šioje byloje nėra sprendžiama dėl nesumokėtos E. S. indeksuotos išlaikymo sumos, ir kartu šiame kontekste paminėtina tai, kad atsakovas jau nuo 2021 m. turėjo mokėti šalių dukrai didesnį nei 100 Eur išlaikymą (jis tuo metu siekė 102,92 Eur per mėnesį), o 2024 m. išlaikymas turėjo būti bent 125,59 Eur per mėnesį (2012 m. -2015 m. indeksuota suma – 88,44 Eur, 2016 m. – 89,05 Eur, 2017 m. - 91,61 Eur, 2018 m. - 92,43 Eur, 2019 m. ir 2020 m. – 93,99 Eur, 2021 m. – 102,92 Eur, 2022 m. – 123,99 Eur, 2023 m. – 124,24 Eur, 2024 m. – 125,59 Eur).

16. Nepilnametis vaikas E. S. mokosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu 7 klasėje (el. b. medž. 24 l.), dėl kylančių sunkumų mokantis jai skirti papildomi darbai – matematika. Vaikui nuo 2024 m. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai dėl kompleksinio dėmesio, fonetinio ir specifinių mokymosi (rašymo, matematikos) sutrikimų (el. b. medž. 25-26, 27 l.), rekomenduojama pritaikyti bendrąsias mokymosi programas, teikti specialiojo pedagogo pagalbą, 1 m. teikti logopedo pagalbą, rekomenduojamos individualios psichologo konsultacijos, leidžiama naudotis lentelėmis, formulėmis, taisyklių atmintinėmis, užduočių atlikimo pavyzdžiais. (duomenys neskelbtini) mergaitei nustatyta vitamino D stoka, dėl geležies stokos išsivysčiusi anemija, trumparegystė, nešioja akinius (el. b. medž. 18-19 l.). Pagal pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimą vaiko poreikiai kas mėnesį yra apie 970 Eur: maistui – 250 Eur, dienpinigiai – 50 Eur, rūbai, avalynė ir aksesuarai – 90 Eur, higienos priemonės, kosmetika, plaukų priežiūros priemonės, kirpykla – 60 Eur, vaistai, vitaminai ir medicininės paslaugos – 50 Eur, kanceliarinėms priemonėms, mokslams – 30 Eur, pramogoms, laisvalaikiui, stovykloms– 80 Eur, ilgalaikiams daiktams, telefono papildymui, internetui, nenumatytoms išlaidos– 20 Eur, mokesčiams – 50 Eur, specialieji ugdymosi poreikiai – 290 Eur (el. b. medž. 6 l.). Iš dalies vaiko poreikius patvirtina atsakovės pateikti mokėjimo kvitai (el. b. medž. 10-17 l.). Atsakovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad vaikui paslaugas teikia matematikos korepetitorius, pas kurį vaikas lankosi 2 kartus per savaitę, po 1-2 val., už 1 valandą mokamas 20 Eur mokestis (valandinis mokestis nėra padidintas), kas iš esmės patvirtina, kad specialiesiems vaiko ugdymosi poreikiams išleidžiama net didesnė nei 290 Eur suma ((2*4 sav.)*2 val.*20 Eur). Nors byloje nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias išlaidas, tačiau teismas jas vertina remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, Šiaulių Vinco kudirkos progimnazijos direktoriaus įsakymu ir ieškovės paaiškinimais, todėl pripažįsta įrodytomis papildomas išlaidas korepetitoriams. Visgi šios išlaidos yra papildomos, patiriamos dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių, ir tikėtina ateityje jos gali kisti (mažėti) arba jų gali ieškovė ir nebepatirti, išnykus specialiesiems poreikiams (nepilnamečių vaikų specialieji ugdymosi poreikiai yra vertinami ir nustatomi kiekvienais metais). Taigi šios išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio ir gali būti priteisiamos pareiškus atskirą ieškinį.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

21. Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

22. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

23. Visgi teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

24. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Sprendimo priėmimo dienos praėjo 13 metų, į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių (Sprendimo priėmimo metu vaikas buvo 1 m. amžiaus, o šiuo metu -14 m.), sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikiui, spręstina, kad Sprendimu priteisto išlaikymo po 300 Lt (86,89 Eur) iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis E. S. nepakanka, nes vaiko poreikiai yra žymiai padidėję iki 680 Eur, kai šie poreikiai 2011 m. priimant Sprendimą buvo 114 Eur (86,89*2).

25. Kaip ir buvo minėta, be vaiko poreikių būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį, nuo kurios priklauso tėvų galimybės teikti vaikams išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis po Sprendimo priėmimo yra pagerėjusi, nes jai nuosavybės teise priklauso 70 000 Eur vertės butas, dalis žemės sklypo ir pagalbiniai statiniai, ji turi vieną apie 11 000 Eur vertės automobilį, kas mėnesį iki 2028-04-22 moka po 275,74 Eur kreditoriui už įsigytą automobilį, iš buvusio 16 328,66 Eur įsiskolinimo lieka sumokėti 10 202,38 Eur, t. y., turimų skolinių įsipareigojimų suma yra beveik lygi automobilio vertei. Ieškovės kas mėnesį gaunamos pajamos iš darbo teisinių santykių yra 1450 Eur, be to, ji kas mėnesį gauna 245 Eur (122,50*2) išmokas vaikams, atsakovas per savo mamą kas mėnesį moka E. po 100 Eur, o kitam ieškovės nepilnamečiam vaikui jo tėvo pagal sprendimą mokama suma kas mėnesį sudarytų 100 Eur (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, esantys civilinėje byloje Nr. e2YT-3607-1003/2017), taigi gaunama apie 1900 Eur kas mėnesį pajamų, tačiau po Sprendimo priėmimo ieškovė turi išlaikyti ne tik šalių bendrą vaiką, bet ir dar vieną nepilnametį vaiką. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jos asmeniniams poreikiams patenkinti beveik nelieka piniginių lėšų (1900 Eur gaunamos pajamos -700 Eur išlaidos E. poreikiams - 500 Eur mokesčiams – 300 Eur šeimos maistui – 275 Eur įmokos kreditoriui – 200 Eur kito vaiko išlaikymui).

28. Atsakovas nuolat dirba, jo gaunamos kas mėnesį pajamos sudaro apie 1 097 Eur, jo sutuoktinė dėl nedarbingumo nedirba, gauna nedarbo draudimo išmokas, tačiau duomenų, kad ir ateityje sutuoktinė negalės dirbti, ar kad jai yra nustatytas nedarbingumas, atsakovas nepateikė. Todėl šeimos pajamas sudaro apie 1900 Eur (1100 Eur atsakovo darbo užmokestis + 550 Eur atsakovo sutuoktinės gaunamos nedarbo draudimo išmokos + 245 Eur išmokos 2 vaikams). Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų ir nekilnojamųjų daiktų neturi, be E. išlaiko dar 2 nepilnamečius vaikus. Pagal atsakovo paaiškinimus jis savo vaikams skiria po 200 Eur išlaikymo, 100 Eur išleidžia už elektrą, 125 Eur išlaidos už malkas (1500/12), išlaidų maistui negalėjo nurodyti, nurodė, kad patys užsiaugina vištas, turi kiaušinių, augina daržoves, todėl tikėtina, kad turi ne mažiau nei 300 Eur išlaidų maistui kas mėnesį. Pagal atsakovo nurodytas aplinkybes, atsakovui lieka bent 800 Eur lėšų (1900 Eur gaunamos pajamos – 400 Eur išlaikymas 2 nepilnamečiams vaikams – 100 Eur išlaikymas E. – 100 Eur išlaidos elektrai – 125 Eur išlaidos malkoms – 300 Eur išlaidos maistui). Savaime suprantama, kad atsakovo šeima patiria ir kitų išlaidų, kurių teismo posėdyje atsakovas nenurodė, tačiau net ir esant kitų išlaidų, įvertinus liekančios sumos dydį, manytina, kad atsakovas turi galimybes mokėti E. didesnį nei 200 Eur išlaikymą.

29. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

30. Atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas, jam nedarbingumas nėra nustatytas, jis dirba ir gauna nuolatines pajamas. Nors atsakovas nurodė, kad neturi galimybių dirbti papildomo darbo, gauti daugiau pajamų, tačiau kito darbo neieškojo, nesidomėjo galimybėmis dirbti Šiauliuose, kur yra didesnė darbo pasiūla, papildomo darbo net vasarą, kuomet nurodė atsakovas turintis daugiau galimybių dirbti papildomai, neieškojo ir papildomai nedirbo. Šiame kontekste aktualu ir tai, jog nuo Sprendimo priėmimo E. išlaikymą mokėjo tik atsakovo motina, nors pats atsakovas tuo metu kitų išlaikytinių neturėjo. Atsakovas taip pat nesidomėjo E. poreikiais, papildomo išlaikymo jai neskyrė, kitaip vaiko neišlaikė. Šių aplinkybių visuma patvirtina tik principinę atsakovo poziciją, t. y., tai, kad atsakovas iš esmės nesutinka teikti didesnio išlaikymo E., nepaisant vaiko poreikių pasikeitimo ir atsakovo turtinės padėties, atsakovas taip pat nemato poreikio keisti darbą, ieškoti papildomo darbo, nors pagal turimą išsilavinimą (autošaltkalvis) tikėtina rastų geriau apmokamą darbą Šiaulių mieste. Taigi tai, kad E. nėra mokamas didesnis išlaikymas lemia ne objektyvios priežastys, o abejingumas ir tikėtina ankstesni šalių tarpusavio konfliktai. Taigi atsakovas nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, visapusiškai bendrauti su juo ir juo rūpintis.

31. Todėl atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismų praktiką ir įvertinus sprendimo 13-30 punktuose nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nutraukus šalių santuoką niekada neteikė išlaikymo vaikui, jį už atsakovą teikė jo mama, darytina išvada, kad atsakovo nurodyta priežastis, dėl ko neteikia didesnio išlaikymo nepilnamečiam vaikui – kad neturi galimybių - yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, įrodymų, kad atsakovas ėmėsi visų priemonių pagerinti savo turtinę padėti atsakovas nepateikė, priešingai, iš jo elgesio matyti, kad atsakovas yra abejingas savo turtinės padėties pagerinimui ir nepilnamečio vaiko poreikiams, o toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, standartus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

32. Nustatant atsakovo mokėtiną nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, iš vaiko poreikių atimtina 122,50 Eur suma, kurią valstybė kas mėnesį moka ieškovei kaip vaiko išmoką (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-855/2019 ir kt.). Todėl E. S. išlaikyti kas mėnesį abu tėvai turi teikti bent 560 Eur (680-122=558) išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi vienodas pareigas išlaikyti vaiką, įrodymų, kad reikėtų nukrypti nuo šalių lygybės principo byloje nėra, todėl ieškovė turėtų teikti vaikui kas mėnesį bent 280 Eur išlaikymą, o atsakovas taip pat po 280 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Priteistinas 280 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra protingas ir proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat tikėtina, kad nepažeis ir kitų ieškovės (9 m. amžiaus dukters) bei atsakovo nepilnamečių vaikų (12 m. amžiaus sūnaus ir 5 m. amžiaus dukters) teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas 280 Eur išlaikymas E. S., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo teisminės mediacijos pradžios - nuo 2024-09-07, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pakeičiant Sprendimu priteisto išlaikymo dydį (CK 3.192 str. 2 d., CPK 270 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

33. Nors atsakovas iš esmės neprieštaravo išlaikymo priteisimo momentui, visgi paminėtina, kad CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Iš mediatorės G. M. 2024-09-30 mediacijos pažymos matyti, kad mediatorė laikotarpiu nuo 2024-09-07 iki 2024-09-30 atliko privalomąją mediaciją šalims. Taigi ieškovė, kreipdamasi dėl mediacijos vykdymo, atliko pareigą informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes, didesnio išlaikymo poreikį, pasikeitusios aplinkybės ir vaiko teisė į didesnį išlaikymą jau egzistavo kreipimosi dėl mediacijos metu, todėl atsakovo pareiga mokėti didesnį išlaikymą vaikui atsiranda nuo 2024-09-07 (nurodyta atitinka ir kitą teismų praktiką, pvz. žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-372/2022).

34. Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms nuolatinėms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.), o vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

35. Ieškovė šioje byloje yra pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Todėl ieškinį tenkinus iš dalies (80 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinas 53 Eur žyminis mokestis ((280-86,89)*12*3 proc.*0,75*146,50/110= 53).

36. Ieškovė byloje turėjo 500 Eur išlaidų advokatės D. R. pagalbai apmokėti (el. b. medž. 79-83, 98-99 l.), o atsakovas turėjo 800 Eur išlaidų advokatės I. M. pagalbai apmokėti (el. b. medž. 93-96 l.). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį (80 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 400 Eur išlaidų advokatės D. R. pagalbai apmokėti, o atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų apimtį (20 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 160 Eur išlaidų advokatės I. M. pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1, 2 d., 98 str.). Paminėtina, kad šalių atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Jos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, nėra per didelės. Kadangi šalys viena kitos atžvilgiu turi vienarūšes prievoles dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atliktinas įskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidų (400-160).

37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra 7,93 Eur ir neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl jos nepaskirstytinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9077-797/2011 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-09-07 iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą sumokant į ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 d.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 53 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.