- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-1453-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05103-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.14Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui S. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9077-797/2011 (toliau – ir sprendimas) nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S. (toliau – ir nepilnametis vaikas, dukra) dydį ir priteisti iš atsakovo S. S. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečiam vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą sumokant į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad sprendimu šalių dukrai buvo priteista po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir šiuo metu šios sumos neužtenka patenkinti net minimaliųjų dukters poreikių. Vaiko poreikiai yra išaugę, atsakovas geranoriškai teikti didesnio išlaikymo nesutinka, su dukra visiškai nebendrauja apie 4 metus laiko, priteistą išlaikymą moka ne pats atsakovas, o jo motina. Šiuo metu vaiko išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį reikalinga suma siekia apie 970 Eur. Dalį vaiko poreikių ieškovė padengia valstybės mokamais vaiko pinigais, tačiau likusi suma, kuria yra reikalinga tam, kad vaikas augtų visapusiška ir harmoninga asmenybe, sudaro daugiau nei 800 Eur kiekvieną mėnesį. Vaikas turi sveikatos problemų –diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), be to, kyla mokymosi sunkumų, todėl reikalingos korepetitorių paslaugos. Ieškovė prašo padidintą išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti nuo 2024 m. rugsėjo 7 d., nes tada buvo pateiktas įstatymo nustatymas prašymas dėl privalomos mediacijos.
3. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad beveik 13 metų nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovui neindeksuojant išlaikymo taip pat niekur nesikreipė. Dukrai yra nustatyti specialieji mokymosi poreikiai, reikia lankytis pas matematikos korepetitorius, pas kuriuos eina 2 kartus per savaitę, po 1–2 valandas, 1 valanda kainuoja 20 Eur. Dukra šiuo metu yra paauglė, turi odos problemų – (duomenys neskelbtini), reikalingos specialios odos priežiūros priemonės, lankytis pas kosmetologę, tačiau pastaruoju metu nebegali dukters nuvesti pas kosmetologę, nes nebeužtenka lėšų. Mergaitei nuo 2024 m. rudens nustatyta (duomenys neskelbtini), reikalinga gera mityba. Diagnozuota (duomenys neskelbtini), lankosi reguliariai pas gydytoją, moka už vizitą bei keičiamus akinius, dukra jau 3 metus nešioja akinius. Poliklinikoje yra ilgos eilės pas gydytoją, o ir poliklinikos gydytojas neišrašydavo akinių, tačiau vaikas blogai matė, todėl nuėjo pas mokamą gydytoją, kuris išrašė akinius, ir nuo to laiko dukra lankosi pas tą patį gydytoją. Dukrai reikalinga logopedo ir psichologo pagalba, pas šiuos specialistus vaikas eina mokykloje, gauna nemokamas paslaugas, tačiau norėtųsi vesti pas mokamas paslaugas teikiančius specialistus. Gamtininkų stotyje dukra pradėjo lankyti jojimo būrelį, reikės nusipirkti visą jojimo aprangą, būrelis taip pat mokamas. Dukra neturi savo kompiuterio, ieškovė parneša savo darbinį kompiuterį vaikui namo, kad atliktų užduotis. Vaikas nori išeiti ir bendrauti su draugais, į kiną ir kitur. Vaiko poreikiams skiria 600–700 Eur kas mėnesį, nes daugiau negali išleisti. Norėtų išleisti vaiką į stovyklą, tačiau šiuo metu to nebegali leisti. Ieškovės pajamos kas mėnesį yra 1450 Eur, visos šeimos pajamos apie 2 000 Eur. Prieš 1 metus įsigijo lizingu automobilį, kas mėnesį moka 270 Eur įmokas. Gyvena 2 kambarių bute, kurio vertė apie 70 000 Eur. Turi dar 1 nepilnametį vaiką ((duomenys neskelbtini) dukrą). Mokesčiams žiemą išleidžia apie 500 Eur, šeimos maistui apie 300 Eur. Savo asmeniniams poreikiams patenkinti ieškovei nepakanka lėšų. Jos pajamos sumažėjo, nes ji 2024 m. rudenį pakeitė darbą. Prieš tai ji dirbo įmonėje, kur buvo taikoma skatinamoji bonusų sistema. Tuo metu ji labai daug dirbo ir gaudavo pakankamą darbo užmokestį. Po to pasikeitė bonusų sistema, kol galiausiai jos neliko, todėl ji ir pakeitė darbą, pradėjo dirbti transporto įmonėje. Dirbti papildomai negali, nes turi skirti laiką ir savo vaikams. Jos išsilavinimas – aukštesnysis, koleginis, turi vandentiekio ir nuotekų projektavimo specialybę, tačiau niekuomet pagal šią specialybę nedirbo. Mano, kad jos turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pagerėjo, nes ji turi automobilį, yra padariusi karjerą. Atsakovas moka po 100 Eur kas mėnesį, daugiau vaiko išlaikymui nemokėjo, papildomai daiktais ar kitu prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas vaiko išlaikymo neindeksuoja. Su vaiku bendravo iki vaikui sukako 9–10 metų, bendravimas vyko jos iniciatyva, vaikas ir tėvas bendraudavo po 1 kartą per 2 mėnesius. Šiuo metu vaikas nebendrauja su atsakovu.
4. Atsakovas S. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko mokėti vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas gyvena santuokoje su V. S.. Su sutuoktine jis susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) P. S. ir (duomenys neskelbtini) P. S., kuriuos šiuo metu išlaiko. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo kas mėnesį gaunamų pajamų vidurkis yra 1 097 Eur. Atsakovo sutuoktinė V. S. yra registruota Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu pajamų susijusių su darbo santykiais negauna. Jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovas valdo 1 000 Eur vertės seną automobilį, kuris reikalingas kelionėms į darbą ir nepilnamečių vaikų vežiojimui į mokyklą. Atsakovas dirba jo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją atitinkantį darbą. Jo gaunamos pajamos atitinka vidutinį Šiaulių regione mokamą tokios pareigybės darbo užmokestį. Kelti savo kvalifikaciją jis neturi galimybių, nes tam reikalingos papildomos lėšos mokymuisi. Siekti didesnių pajamų, pavyzdžiui, dirbant antraeilį darbą, nepakanka laiko, nes privalo jį skirti savo vaikams, jų vežiojimui į mokyklą, o taip pat bendriems šeimos reikalams. Kitą vertus, pasiūla gauti antraeilį darbą yra ganėtinai menka, o ir esami pasiūlymai dažniausiai neatitinka atsakovo darbo grafiko ar griežtų laiko ribojimų. Tai, kad išlaikymą dukrai E. S. už atsakovą moka jo mama, tik patvirtina realias faktines aplinkybes apie jo esamą materialinę padėtį ir turimas finansines galimybes. Atsakovas neturi finansinių galimybių kiekvienam savo vaikui skirti po 350 Eur dydžio išlaikymą, o priteisus 350 Eur vienam iš vaikų būtų pažeistas lygybės principas. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) yra diagnozuojamas 75 proc. Lietuvos vaikų ir tai nėra sunkus susirgimas. Be to, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad šalių vaikas nevalgo mėsos, o tai yra viena iš esminių (duomenys neskelbtini) atsiradimo priežasčių, todėl ieškovė pati atsakinga už netinkamą nepilnametės maitinimosi įgūdžių formavimą. Ieškovė turi įrodyti vaiko specialiuosius poreikius ir jiems tenkinti patiriamas išlaidas. Ieškovė skiria kas mėnesį po 275,74 Eur kreditui už automobilį, kurio vertė 11 000 Eur, mokėti. Taipogi nėra aišku, iš kokių pajamų ji skiria lėšų dukters išlaikymui gaudama 1 097 Eur pajamų ir iš kokių lėšų ji teiktų išlaikymą ateityje, jei iš atsakovo būtų priteistas 350 Eur išlaikymas (970 Eur būtini ir specialūs poreikiai – 350 Eur atsakovo alimentai – 100 Eur vaiko pinigai = 520 Eur atsakovės išlaikymo dalis). Akivaizdu, kad 520 Eur sumos išlaikymui ieškovė, atsižvelgiant į turimas pajamas (1097 Eur – 520 Eur = 577 Eur), realiai neskirtų, nes likusių lėšų nepakaktų jos pačios poreikių patenkinimui. Atsakovas savo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniausiems poreikiams tenkinti), atsižvelgiant į gaunamas pajamas šiai diena teišgali skirti po 150 Eur per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.198 straipsnio nuostatomis bendra jo išlaikymui visiems trims vaikams suma būtų 450 Eur, o tai praktiškai sudarytų beveik pusę jo šeimos (4 asmenys) pajamų per mėnesį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti dukrai po 200 Eur išlaikymą. Nurodė, kad bendros jo ir sutuoktinės pajamos kas mėnesį yra apie 1 700 Eur. Sutuoktinė negali dirbti, nes jai nuolat skauda peties srityje, ji kreipėsi į gydytojus, nešioja įtvarus. Šeima gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvui. Turi apie 1 200 Eur vertės automobilį, už jį baigė mokėti kreditoriui įmokas 2024 m. Savo vaikams kas mėnesį skiria apie 200 Eur išlaikymą. Vaikai neturi specialiųjų poreikių. Jis dirba (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose yra sudėtinga susirasti kitą darbą, Šiauliuose darbo nebandė ieškoti, galėtų dirbti papildomai nebent vasarą. Bandė dirbti užsienyje, tačiau nepavyko, nes Anglijoje uždirbdavo tik minimumą. Žiemą reikalinga kūrenti krosnį, vežioti vaikus. Sūnus gal ir galėtų grįžti pats namo, tačiau dukra yra darželinukė, todėl juos abu parveža. Jo sutuoktinė neturi vairavimo teisių. Jei jis dirbtų papildomai, tai negalėtų savo vaikų nuvežti pas gydytoją, jei kas nors jiems atsitiktų. Kas mėnesį moka apie 100 Eur už elektrą, 1 kartą per sezoną perka malkas, sumoka apie 1 500 Eur, maistą perka sutuoktinė, todėl tiksliai nežino išlaidų maistui. Augina vištas, turi kiaušinių, užsiaugina daržovių. Jo turtinė padėtis šiuo metu ir palyginus su sprendimo priėmimo metu yra stabili. 2011 m. jis nuomojosi butą. Taigi reikėjo mokėti nuomos mokestį, o šiuo metu jo nemoka. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas sutiko, kad dukra turi specialiųjų poreikių, tačiau apie juos jis nežinojo iki šios bylos. Jis dukters pas gydytojus nevedė, prie vasaros stovyklos neprisidėjo, to neprašė ieškovė, papildomai daržovėmis ar kitu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Jam ieškovė nerašydavo, jei ko reikėdavo vaikui. Buvo, kad prisidėjo prie pirmosios komunijos suknelės. Jis su vaiku bendravo iki vaikui sukako 11 metų, dabar vaikas neatrašo į jo žinutes, vaiko vasarą nepasiima.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Šiaulių apskrities VTAS) išvadoje nurodė, kad be šalių dukters ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką ((duomenys neskelbtini)), o atsakovas turi dar 2 nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius siekia 777 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Tik asmuo nuolat gyvenantis su vaiku bei jį auginantis, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Todėl Šiaulių apskrities VTAS neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo vaikų išlaikymas ir priežiūra yra užtikrinama, o tuo tarpu šalių dukters išlaikymo našta yra palikta vienai ieškovei, šalių dukters atsakovas net vasarą nepasiima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės A. R. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9077-797/2011 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo S. S. nepilnamečiam vaikui E. S. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą sumokant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 240 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 53 Eur žyminį mokestį. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad:
8.1. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. S., kuri nagrinėjant šią civilinę bylą yra nepilnametė ((duomenys neskelbtini)). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9077-797/2011 nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkte nustatė, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra su ieškove, o 2.1.3. punktu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirta dukrai mokamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
8.2. Ieškovei valstybė moka 122,50 Eur vaiko išlaikymo išmokas, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), apie 70 000 Eur vertės, ½ dalis nekilnojamojo turto, t. y. malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ieškovė turi automobilį 11 000 Eur vertės. Ieškovė iš darbo teisinių santykių kas mėnesį gauna vidutiniškai 1 317,70 Eur pajamų. Nuo 2024 m. spalio 21 d. ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kur jai mokamas 1 450 Eur darbo užmokestis. Ieškovė yra išsituokusi, turi dar vieną dukrą R. R., gimusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi kreditorinių įsiskolinimų kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ už įsigytą automobilį, kas mėnesį kreditorei moka iš viso 275,74 Eur įmokas.
8.3. Atsakovas dirba, jo mėnesinės pajamos yra vidutiniškai apie 1 097 Eur, atsakovo ir jo sutuoktinės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. Atsakovo sutuoktinė nuo 2024 m. liepos 17 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje, kas mėnesį gauna nuo 124,07 Eur iki 549,47 Eur nedarbo draudimo išmokas. Atsakovas be šalių dukters augina dar 2 nepilnamečius vaiku: P. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir P. S., gimusią (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo mama mokėjo išlaikymą šalių dukrai kas mėnesį pervesdama po 100 Eur, taip pat 2017 m. gegužės 11 d. papildomai sumokėta 50 Eur, 2017 m. birželio 11 d. – 20 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. – 50 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. – 50 Eur, 2020 m. gegužės 14 d. – 50 Eur, 2021 m. rugsėjo 1 d. – 30 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. – 120 Eur, t. y. papildomos lėšos skirtos vaiko gimtadieniui ir vieną kartą – mokslo metų pradžiai.
8.4. Šalių nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), dėl kylančių sunkumų mokantis jai skirti papildomi darbai – matematika. Vaikui nuo 2024 m. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų, rekomenduojama pritaikyti bendrąsias mokymosi programas, teikti specialiojo pedagogo pagalbą, 1 m. teikti logopedo pagalbą, rekomenduojamos individualios psichologo konsultacijos, leidžiama naudotis lentelėmis, formulėmis, taisyklių atmintinėmis, užduočių atlikimo pavyzdžiais. 2024 m. rugsėjo 24 d. vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nešioja akinius. Pagal pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimą vaiko poreikiai kas mėnesį yra apie 970 Eur: maistui – 250 Eur, dienpinigiai – 50 Eur, rūbai, avalynė ir aksesuarai – 90 Eur, higienos priemonės, kosmetika, plaukų priežiūros priemonės, kirpykla – 60 Eur, vaistai, vitaminai ir medicininės paslaugos – 50 Eur, kanceliarinėms priemonėms, mokslams – 30 Eur, pramogoms, laisvalaikiui, stovykloms – 80 Eur, ilgalaikiams daiktams, telefono papildymui, internetui, nenumatytoms išlaidos – 20 Eur, mokesčiams – 50 Eur, specialieji ugdymosi poreikiai – 290 Eur. Ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad vaikui paslaugas teikia matematikos korepetitorius, pas kurį vaikas lankosi 2 kartus per savaitę, po 1–2 val., už 1 valandą mokamas 20 Eur mokestis (valandinis mokestis nėra padidintas), kas iš esmės patvirtina, kad specialiesiems vaiko ugdymosi poreikiams išleidžiama net didesnė nei 290 Eur suma ((2 × 4 sav.) × 2 val. × 20 Eur).
4. Teismas nurodė, kad nors byloje atsakovas prieštaravo dėl vaiko sveikatos sutrikimų, kurie nustatyti 2024 m. rugsėjį, tačiau ieškovės pateiktus įrodymus paneigiančių įrodymų atsakovas neteikė. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas nesutinka su nustatytais sveikatos sutrikimais nereiškia, kad vaiko sveikatai pagerinti nereikalingi maisto papildai ir geresnės kokybės, subalansuota mityba. Taip pat nors atsakovas kėlė klausimą dėl 250 Eur išlaidų patiriamų vaiko maistui, kai šeimos maistui ieškovė nurodė išleidžianti 300 Eur, tačiau 250 Eur suma vaiko maistui nėra per didelė, įvertinus tai, kad vaikas yra paauglys ir jog jai reikalingas geresnės kokybės subalansuotas maistas. Teismo vertinimu, iš esmės atsakovas vaiko poreikių neginčijo, nurodė, kad supranta, jog vaikui išlaikyti reikalinga didesnė nei 100 Eur suma. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams, teismas konstatavo, kad jos nėra per didelės, ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių, be to, ieškovė nurodė teismo posėdyje, jog norėtų vaikui skirti daugiau, tačiau pagal savo pajamas gali skirti tik 600–700 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė neturi pareigos kaupti prekių ar paslaugų pirkimą patvirtinančių kvitų ir to iki bylos iškėlimo teisme nedarė, todėl galimai ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Teismas laikė, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga bent 680 Eur suma (970 Eur – 290 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
5. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo sprendimo priėmimo dienos praėjo 13 metų, į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių (sprendimo priėmimo metu vaikas buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu (duomenys neskelbtini)), sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikiui, sprendė, jog sprendimu priteisto išlaikymo po 300 Lt (86,89 Eur) iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis šalių dukrai nepakanka, nes vaiko poreikiai yra žymiai padidėję iki 680 Eur, kai šie poreikiai 2011 m. priimant sprendimą buvo 114 Eur (86,89 × 2).
6. Teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis po sprendimo priėmimo yra pagerėjusi, nes jai nuosavybės teise priklauso 70 000 Eur vertės butas, dalis žemės sklypo ir pagalbiniai statiniai, ji turi vieną apie 11 000 Eur vertės automobilį, kas mėnesį iki 2028 m. balandžio 22 d. moka po 275,74 Eur kreditoriui už įsigytą automobilį, iš buvusio 16 328,66 Eur įsiskolinimo lieka sumokėti 10 202,38 Eur, t. y., turimų skolinių įsipareigojimų suma yra beveik lygi automobilio vertei. Ieškovės kas mėnesį gaunamos pajamos iš darbo teisinių santykių yra 1 450 Eur, be to, ji kas mėnesį gauna 245 Eur (122,50 Eur × 2) išmokas vaikams, atsakovas per savo mamą kas mėnesį moka šalių dukrai po 100 Eur, o kitam ieškovės nepilnamečiam vaikui jo tėvo pagal sprendimą mokama suma kas mėnesį sudarytų 100 Eur, taigi gaunama apie 1 900 Eur pajamų kas mėnesį, tačiau po sprendimo priėmimo ieškovė turi išlaikyti ne tik šalių bendrą vaiką, bet ir dar vieną nepilnametį vaiką. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jos asmeniniams poreikiams patenkinti beveik nelieka piniginių lėšų (1 900 Eur gaunamos pajamos – 700 Eur išlaidos šalių dukros poreikiams – 500 Eur mokesčiams – 300 Eur šeimos maistui – 275 Eur įmokos kreditoriui – 200 Eur kito vaiko išlaikymui).
7. Teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo beveik nepasikeitusi, nes priimant sprendimą atsakovui buvo priteistas automobilis ir šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas turi apie 1 200 Eur vertės automobilį. Įvertinęs ieškovės nuosavybės teise valdomo turto vertę ir apimtį ir atsakovo šiuo metu valdomo turto vertę ir apimtį, teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis vertinant šiuo kriterijumi yra geresnė nei atsakovo turtinė padėtis. Tačiau tiek kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis turtas šalims negeneruoja papildomų pajamų, kurios yra reikalingos kasdieniams nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas nuolat dirba, jo gaunamos kas mėnesį pajamos sudaro apie 1 097 Eur, jo sutuoktinė nedirba, gauna nedarbo draudimo išmokas, tačiau duomenų, kad ir ateityje sutuoktinė negalės dirbti, ar kad jai yra nustatytas nedarbingumas, atsakovas nepateikė. Todėl šeimos pajamas sudaro apie 1 900 Eur (1 100 Eur atsakovo darbo užmokestis + 550 Eur atsakovo sutuoktinės gaunamos nedarbo draudimo išmokos + 245 Eur išmokos 2 vaikams). Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų ir nekilnojamųjų daiktų neturi, be šalių dukters išlaiko dar 2 nepilnamečius vaikus. Pagal atsakovo paaiškinimus jis savo vaikams skiria po 200 Eur išlaikymo, 100 Eur išleidžia už elektrą, 125 Eur išlaidos už malkas (1 500 Eur / 12), išlaidų maistui negalėjo nurodyti, nurodė, kad patys užsiaugina vištas, turi kiaušinių, augina daržoves, todėl tikėtina, jog turi ne mažiau nei 300 Eur išlaidų maistui kas mėnesį. Pagal atsakovo nurodytas aplinkybes, atsakovui lieka bent 800 Eur (1 900 Eur gaunamos pajamos – 400 Eur išlaikymas 2 nepilnamečiams vaikams – 100 Eur išlaikymas šalių dukrai – 100 Eur išlaidos elektrai – 125 Eur išlaidos malkoms – 300 Eur išlaidos maistui). Atsakovo šeima patiria ir kitų išlaidų, kurių teismo posėdyje atsakovas nenurodė, tačiau net ir esant kitų išlaidų, įvertinus liekančios sumos dydį, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybes mokėti šalių dukrai didesnį nei 200 Eur išlaikymą.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas, jam nedarbingumas nėra nustatytas, jis dirba ir gauna nuolatines pajamas. Nors atsakovas nurodė, kad neturi galimybių dirbti papildomo darbo, gauti daugiau pajamų, tačiau kito darbo neieškojo, nesidomėjo galimybėmis dirbti Šiauliuose, kur yra didesnė darbo pasiūla, papildomo darbo net vasarą, kuomet nurodė atsakovas turintis daugiau galimybių dirbti papildomai, neieškojo ir papildomai nedirbo. Nuo sprendimo priėmimo šalių dukrai išlaikymą mokėjo tik atsakovo motina, nors pats atsakovas tuo metu kitų išlaikytinių neturėjo. Atsakovas taip pat nesidomėjo šalių dukros poreikiais, papildomo išlaikymo jai neskyrė, kitaip vaiko neišlaikė. Šių aplinkybių visuma patvirtina tik principinę atsakovo poziciją, t. y. tai, kad atsakovas iš esmės nesutinka teikti didesnio išlaikymo šalių dukrai, nepaisant vaiko poreikių pasikeitimo ir atsakovo turtinės padėties, atsakovas taip pat nemato poreikio keisti darbą, ieškoti papildomo darbo, nors pagal turimą išsilavinimą ((duomenys neskelbtini)) tikėtina rastų geriau apmokamą darbą Šiauliuose. Teismo vertinimu, tai, kad šalių dukrai nėra mokamas didesnis išlaikymas lemia ne objektyvios priežastys, o abejingumas ir tikėtina ankstesni šalių tarpusavio konfliktai. Atsakovas nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, visapusiškai bendrauti su juo ir juo rūpintis.
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nutraukus šalių santuoką niekada neteikė išlaikymo vaikui, jį už atsakovą teikė jo mama, teismas darė išvadą, jog atsakovo nurodyta priežastis, dėl ko neteikia didesnio išlaikymo nepilnamečiam vaikui – kad neturi galimybių – yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, įrodymų, jog atsakovas ėmėsi visų priemonių pagerinti savo turtinę padėti atsakovas nepateikė, priešingai, iš jo elgesio matyti, kad atsakovas yra abejingas savo turtinės padėties pagerinimui ir nepilnamečio vaiko poreikiams, o toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, standartus.
10. Teismas nurodė, kad nustatant atsakovo mokėtiną nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, iš vaiko poreikių atimtina 122,50 Eur suma, kurią valstybė kas mėnesį moka ieškovei kaip vaiko išmoką, todėl šalių dukrai išlaikyti kas mėnesį abu tėvai turi teikti bent 560 Eur (680 Eur – 122 Eur = 558 Eur) išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi vienodas pareigas išlaikyti vaiką, įrodymų, jog reikėtų nukrypti nuo šalių lygybės principo byloje nėra, todėl ieškovė turėtų teikti vaikui kas mėnesį bent 280 Eur išlaikymą, o atsakovas taip pat po 280 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Priteistinas 280 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra protingas ir proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat tikėtina, kad nepažeis ir kitų ieškovės ((duomenys neskelbtini) dukters) bei atsakovo nepilnamečių vaikų ((duomenys neskelbtini) sūnaus ir (duomenys neskelbtini) dukters) teisių ir teisėtų interesų.
11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas iš esmės neprieštaravo išlaikymo priteisimo momentui, visgi paminėtina, jog CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Iš mediatorės G. M. 2024 m. rugsėjo 30 d. mediacijos pažymos matyti, kad mediatorė laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. atliko privalomąją mediaciją šalims. Taigi ieškovė, kreipdamasi dėl mediacijos vykdymo, atliko pareigą informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes, didesnio išlaikymo poreikį, pasikeitusios aplinkybės ir vaiko teisė į didesnį išlaikymą jau egzistavo kreipimosi dėl mediacijos metu, todėl atsakovo pareiga mokėti didesnį išlaikymą vaikui atsiranda nuo 2024 m. rugsėjo 7 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka. Priteistas išlaikymo dydis neleidžia užtikrinti ir patenkinti nepilnametės dukters, turinčios specialiųjų poreikių, interesų. Apeliantė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad nepilnametės dukters poreikių patenkinimui reikalinga apie 970 Eur. Teismui buvo pateikti įrodymai apie mergaitės ligas, specialiuosius ugdymo poreikius, tačiau nepaisant to, kad tokia suma reikalinga tam, jog šalių dukra augtų oria asmenybe ir būtų patenkinti ne tik būtinieji jos poreikiai, apeliantė byloje pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti išlaikymą – 350 Eur, t. y. mažiau nei pusę MMA, tačiau ir šią sumą teismas sumažino, nesant tam jokių pagristų argumentų ir motyvų, neatsižvelgdamas į prioritetinį nepilnamečių vaikų apsaugos principą. Teismas tinkamai neįvertino to, kad šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, kitaip prie jos išlaikymo neprisideda, t. y. yra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų atlikimo.
17.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad mažesnis išlaikymas (mažiau negu pusė MMA) teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Šiuo atveju yra būtina teismui pristatyti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Tačiau paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
17.3. Pirmosios instancijos teismui nenustačius jokių objektyvių, išskirtinių aplinkybių apie atsakovo turtinę padėtį ir negalėjimą teikti nepilnametei dukrai būtiną išlaikymą, pripažinus, kad šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, tai nesudarė pagrindo teismui padaryti išvados, kad šalių dukrai yra reikalinga mažesnė kasmėnesinio išlaikymo suma. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Šiuo atveju teismas šiuo principu nesivadovavo ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio buvo vertinamos nepilnamečio vaiko nenaudai.
17.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir to, kad vienai iš šalių tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, ir tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnamete dukra gyvenančiai apeliantei. Atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, turintis specialybę. Nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad vaiko tėvas neturėtų galimybių teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl darytina išvada, kad vaiko tėvas turi pasirūpinti bent materialiniu dukters išlaikymu, kai tuo tarpu vaiko mama, akivaizdu, turi daugiau laiko skirti vaiko auklėjimui, kasdienei buičiai, ugdymui ir kitiems, nematerialiems dalykams.
17.5. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu iš vaiko poreikių atimti 122,50 Eur sumą, kurią valstybė kas mėnesį moka apeliantei kaip vaiko išmoką. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad vaiko tėvas neturėtų galimybių teikti šalių dukros poreikius atitinkantį išlaikymą. Vaiko tėvams turint galimybę teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nėra pagrindo šią naštą perkelti valstybei. Todėl valstybės skiriamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą gali būti panaudotos kitiems vaiko poreikiams tenkinti – papildomam ugdymui, pramogoms ar pan. Juo labiau, kad apeliantė teikdama ieškinį pateikė išsamią vaiko poreikių detalizaciją, kurioje nurodė, kad kas mėnesį vaiko poreikių tenkinimui reikia apie 970 Eur, o apeliantės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo tik 350 Eur išlaikymą (t. y. žymiai mažiau nei pusė vaiko poreikių patenkinimui reikalingos sumos).
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. S. prašo ieškovės A. R. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti teisiniai argumentai yra pagrįsti, motyvuoti ir logiški. Teismas objektyviai nustatė, kad apeliantės turtinė padėtis yra pasikeitusi, t. y. pagerėjusi, o atsakovo nepakitusi nuo sprendimo priėmimo, todėl priteistinas iš atsakovo 280 Eur išlaikymo dydis yra protingas ir proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir pakankamai užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat tikėtina, jog nepažeis ir kitų apeliantės bei atsakovo nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės yra tapatūs ieškinyje išdėstytiems. Jame nėra nurodyta jokių objektyvių pagrindų į netinkamą materialinės teisės normų taikymą, kurias pažeidus atsirastų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
18.2. Iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteista išlaikymo suma didesnė nei tenkanti kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams, nors įstatymas reikalauja, kad visiems vaikams būtų teikiamas vienodas išlaikymas pagal šalies galimybę jį teikti. Atsakovas neturi materialinių galimybių teikti dar didesnio išlaikymo dukrai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų apeliantės skundą, būtų dar labiau nukrypstama nuo CK 3.198 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, taip neproporcingai paskirstant materialinius gėrius, iškeliant vieno vaiko prioritetus aukščiau kitų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio padidinimo
21. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9077-797/2011 nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punkte nustatė, kad nepilnametės dukros E. S. gyvenamoji vieta yra su ieškove A. R., o 2.1.3. punktu atsakovas S. S. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai E. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
22. Ieškovė 2024 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo S. S. nepilnamečiam vaikui E. S. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, padidindamas jį nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 280 Eur per mėnesį.
24. Apeliantė (ieškovė) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliantės teigimu, priteistas išlaikymo dydis neleidžia užtikrinti ir patenkinti nepilnametės dukters, turinčios specialiųjų poreikių, interesų. Be to, apeliantė nesutinka su teismo sprendimu iš vaiko poreikių atimti 122,50 Eur sumą, kurią valstybė kas mėnesį moka apeliantei kaip vaiko išmoką.
25. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio (taip pat ir tuo atveju, kai yra nagrinėjamas reikalavimas pakeisti jau anksčiau teismo nustatyto išlaikymo dydį), turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) iš esmės motyvavo išaugusiais vaiko poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 970 Eur suma, ji iš atsakovo prašė priteisti 350 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, vaiko poreikius sudaro: 250 Eur/mėn. – maistui; 50 Eur/mėn. – dienpinigiai; 50 Eur/mėn. – sveikatos priežiūrai; 60 Eur/mėn.– higienos priemonėms; 90 Eur/mėn. – rūbams, avalynei; 290 Eur/mėn. – specialiesiems ugdymo poreikiams; 30 Eur/mėn. – išlaidos kanceliarinėms priemonėms, mokslams; 80 Eur/mėn. – pramogos, laisvalaikis, stovyklos; 50 Eur/mėn. – komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui; 20 Eur/mėn. – ilgalaikiai daiktai, telefono papildymas, internetas, nenumatytos išlaidos.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti pakankama 680 Eur per mėnesį suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio amžiaus šalių vaikui būtinos ir pakankamos jo vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. kad būtų patenkinti šalių vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, pakanka 680 Eur. Ieškovė, siekdama įrodyti didesnių išlaidų per mėnesį reikalaujančius jos poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti, tačiau ieškovė nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad dukters poreikių tenkinimui būtų reikalinga didesnė nei bendra 680 Eur išlaidų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė pati nurodė jog nepilnametės dukters išlaikymui skiria apie 700 Eur, kas, teismo vertinimu, ir užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas. Akcentuotina ir tai, kad nors atsakovas nurodė, kad dukters būtinųjų poreikių tenkinimui galėtų teikti tik 200 Eur išlaikymą, tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad tokio išlaikymo nepakaktų nepilnametės dukters minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, todėl priteisė iš atsakovo 280 Eur išlaikymą. Akivaizdu, kad tarp šalių kyla ginčas dėl teiktino išlaikymo dydžio. Kai šalys nesutaria, kokie yra vaiko poreikiai ir kokia dalimi skyrium gyvenantis tėvas turi prisidėti prie dukters išlaikymo, ginčas sprendžiamas teisme ir teismas kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį turi nustatyti proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
29. Byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo yra pagerėjusi: jai nuosavybės teise priklauso 70 000 Eur vertės butas, dalis žemės sklypo ir pagalbiniai statiniai; turi apie 11 000 Eur vertės automobilį, už kurį kas mėnesį (iki 2028-04-22) moka po 275,74 Eur kreditoriui (iš buvusio 16 328,66 Eur įsiskolinimo likę sumokėti 10 202,38 Eur); gauna 1450 Eur darbo užmokestį, tačiau ieškovė turi išlaikyti ne tik šalių bendrą vaiką, bet ir dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovo turtinė padėtis po Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitusi, atsakovas turi: apie 1200 Eur vertės automobilį; gauna 1 100 Eur darbo užmokestį, o kartu su sutuoktine, kuri gauna 550 Eur nedarbo draudimo išmoką, pajamos sudaro 1 650 Eur. Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų ir nekilnojamųjų daiktų neturi, be E. išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko tėvų galimybes mokėti jam atitinkamo dydžio išlaikymą, daro išvadą, jog atsakovas neturi pakankamai finansinių galimybių teikti po 350 Eur (ar teismo nustatytą 680 Eur / 2 = 340 Eur/mėn.) išlaikymą dukrai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas objektyviai (įvertinus šalies ekonominę situaciją, jo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, šeimai skirtiną laiką), galėtų iš esmės pagerinti savo turtinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko dėl savo nerūpestingo elgesio. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad šalių vaikui teiktinas ieškovės prašomas didesnis išlaikymas gali pažeisti vaikų iš kitų santykių interesus (atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus), nes tikėtina nepakaktų atsakovo pajamų užtikrinti jų kasdieninių minimalių poreikių patenkinimą.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kita vertus sutiktina ir su apeliante, jog kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam vykdyti savo pareigas vaikui visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai palengvino jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu bei sprendė, kad atsakovas prie dukters išlaikymo privalo prisidėti 280 Eur suma (680 Eur - 122 Eur/2). Akcentuotina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, tinkamai įvertino padidėjusius vaiko poreikius bei tėvų galimybes teikti išlaikymą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.