- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2-138-1081/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00624-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- K. P.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė, Linas Žukauskas
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovo K. P. priešieškinį ieškovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 496, dėl atsakovo K. P. kaltės; priteisti iš atsakovo K. P. ieškovės V. P. naudai 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei V. P. priteisti: 1) 0,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė viešo registro duomenimis yra 20 095,00 Eur; 2) lengvąjį automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė viešo registro duomenimis yra 950,00 Eur; 3) iš atsakovo K. P. 2100,00 Eur piniginę kompensaciją už natūra jam atitenkantį lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4) iš atsakovo K. P. 287,50 Eur piniginę kompensaciją už natūra jam atitenkantį lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5) iš atsakovo K. P. 250,00 Eur piniginę kompensaciją už natūra jam atitenkančią priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 6) iš atsakovo K. P. 187,50 Eur piniginę kompensaciją už natūra jam atitenkantį motorolerį BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) iš atsakovo K. P. 2000,00 Eur piniginę kompensaciją už natūra jam atitenkantį ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8) kilnojamuosius daiktus - minkštų baldų komplektą, medinį stalą, virtuvės baldų komplektą su orkaite, dujinę viryklę ir balioną, šaldiklį, miegamojo baldų komplektą su čiužiniu, miegamojo kambario užuolaidas, elektrinę siuvimo mašiną, lygintuvą, dulkių siurblį, smulkius namų apyvokos daiktus (patalynę, indų komplektus, mėsmalę, duoninę, vazą, padėklą tortui ir greitpuodį, špižinį puodą, plaukų džiovintuvą, elektrinę mėsos malimo mašiną ir kt.), lauko baldus - 3 stalus, lauko baldus - 6 sulankstomas kėdes, benzininį rankinį kultivatorių, trimerį „Kastelgarden“, moterišką dviratį, malkas, ąžuolines blankes ir medieną, kurių bendra vertė 3 265,00 Eur; 9) iš atsakovo K. P. 1132,50 Eur piniginę kompensaciją už jam natūra atitenkančią didesnę dalį kilnojamųjų daiktų. Atsakovui K. P. priteisti: 1) iš V. P. 10 047,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai natūra atitenkantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypo dalį ir gyvenamąjį namą, pastatą - viralinę, ūkinį pastatą, pastatą – malkinę, pastatą - sandėlį, kitus inžinerinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2) iš V. P. 475,00 Eur už natūra jai atitenkantį lengvąjį automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 4 200,00 Eur; 4) lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 575,00 Eur; 5) priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 500,00 Eur; 6) motorolerį BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 375,00 Eur; 7) ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su medine priekaba, kultivatoriumi ir plūgu yra 4000,00 Eur; 8) kilnojamuosius daiktus - šaldytuvą, televizorių, nešiojamąjį kompiuterį, „SONY“ kolonėles su stiprintuvu, „SONY“ muzikinį centrą, skalbimo mašiną, minkštą kampą, lauko palapinę, ąžuolinį stalą su suolais, kercherį KSM 1450 clasik, šlifavimo aparatą (duomenys neskelbtini), obliavimo aparatą Nr. (duomenys neskelbtini), benzininį rankinį kultivatorių, aparatą gyvatvorei pjauti, stakles metalo gręžimui „PROMA“, stakles „SKILSAW“, aparatą „Vagner SDA“, metalinį presą (varstotą), elektrinį aparatą „AVD“, automobilio bagažinę su dangčiu, drėlę „Wurth“ su akumuliatoriumi, du balionus virinimui, suvirinimo aparatą, kompresorių, dujinį šildytuvą, galąstuvą, keltuvą, diskinį pjūklą (zeimerį), zeimerį (iš kito ūkinio pastato), savaeigę žoliapjovę, betono maišyklę, pečių, elevatorių, teleskopines trijų dalių kopėčias, automobilio lempų reguliatorių, benzopjūklą, valtį su varikliu, akumuliatorių ir vyrišką dviratį, kurių bendra vertė 5 530,00 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. palikti santuokos metu turėtą pavardę – Puleikienė bei priteisti iš atsakovo K. P. ieškovės V. P. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir K. P. buvo sudaryta santuoka. Santuokoje gimė trys vaikai – S. P., L. P. ir E. P., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Mano, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas - vartotojiškai naudojosi jos jausmais, atsidavimu šeimai, visiškai nenorėjo jos suprasti ir ją kaip moterį ir savo vaikų motiną, ir kaip žmogų, tokiu būdu, sulaužė santuokinę priesaiką bei būdamas visapusiškai nelojalus išdraskė šeimą žiauriausiu būdu. Dėl atsakovo kaltės iširus santuokai, ieškovė patyrė ir iki šiol patiria didžiulį emocinį išgyvenimą, pažeminimą, prarado pasitikėjimą žmonėmis, buvo ir yra priversta gydytis nuo depresijos ne tik ambulatoriškai, bet ir stacionare, pastoviai gerti vaistus, todėl prašo iš jo priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kreditorių neturi. Santuokoje asmeninės nuosavybės teise įgijo nedalintino turto, o santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus nori pasidalinti pagal ieškinyje nurodytą tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas K. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, o vėliau pateikė priešieškinį. Priešieškiniu atsakovas prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 496, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuoką nutraukus, palikti santuokines pavardes; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir padalinti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu: priteisti atsakovo K. P. asmeninėn nuosavybėn: 1) 0,7525 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) 0,7230 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) 0,2100 ha ploto sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) 0,2264 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu – viraline, pastatu – ūkiniu pastatu, pastatu – malkine, pastatu – sandėliu, kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais; 5) lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6) lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7) savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8) motorolerį BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 9) ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 9) kilnojamuosius daiktus: minkštą kampą, televizorių, nešiojamą kompiuterį, SONY kolonėles, SONY muzikinį centrą, vyrišką dviratį, dviratį aliuminio rėmu „Logan“, obliavimo aparatą (duomenys neskelbtini), aparatą gyvatvorei pjauti, stakles metalo gręžimui „PROMA“, stakles „SKILSAW“, metalinį presą (varstotą), elektrinį aparatą „AVD“, drėlę „Wurth“ su akumuliatoriumi, 2 dujų balionus virinimui, suvirinimo aparatą, kompresorių, dujinį šildytuvą, galąstuvą, keltuvą, diskinį pjūklą (zeimerį), diskinį pjūklą, savaeigę žoliapjovę, betono maišyklę, teleskopines 3 dalių kopėčias, automobilio lempų reguliatorių, benzopjūklą, ąžuolines blankes, valtį su varikliu, šlifavimo aparatą (duomenys neskelbtini), stiprintuvą DENON. Priteisti ieškovės V. P. asmeninėn nuosavybėn: 1) lengvąjį automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) kilnojamuosius daiktus: minkštų baldų komplektą, medinį stalą, šaldytuvą, virtuvės baldų komplektą su orkaite, dujine virykle ir dujų balionu, šaldiklį, miegamojo baldų komplektą su čiužiniu, miegamojo kambario užuolaidas, elektrinę siuvimo mašiną, lygintuvą, dulkių siurblį, treniruoklį, smulkius namų apyvokos daiktus (patalynę, indų komplektus, mėsmalę, duoninę, vazą, padėklą tortui, greitpuodį, ketaus puodą, plaukų džiovintuvą, elektrinę mėsos malimo mašiną ir kt., lauko baldus - 6 sulankstomas kėdes, lauko palapinę, ąžuolinį stalą su suolais, moterišką dviratį, kercherį KSM 1450 clasik, benzininį rankinį kultivatorių, trimerį „Kastelgarden“, automobilio bagažinę su dangčiu, medieną, malkas; 3) priteisti iš atsakovo K. P. ieškovės V. P. naudai 31 542,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Mano, kad tam turėjo įtakos ieškovės liga, jos religingumas, lankymasis pas ekstrasensus ir šamanus. Nesutiko, kad turtas, t. y. žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Taip pat nesutiko su ieškovės pozicija dėl dalintino registruotino turto ir kilnojamojo turto verčių. Nurodė, kad žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal UAB korporacija „Matininkai“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 62 100,00 Eur.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovės atstovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad atsakovas gudravimu siekia pasilikti sau daugiau daiktų, realiai neišmokėdamas ieškovei tinkamos piniginės kompensacijos bei akivaizdžiai siekdamas sumažinti sau prašomų priteisti daiktų vertę. Pažymi, kad esminis ginčas kyla dėl daiktų verčių, atsakovo vertinimu, tinkančių metalo laužui, todėl ieškovė prašo priteisti jai natūra - faktiškai naudojamą lengvąjį automobilį NISSAN PRIMERA, kurio vertė 950 Eur bei visas kitas transporto priemones: 1996 m. FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė, atsakovo vertinimu, yra 100 Eur, 1996 m. savos gamybos transporto priemonę - priekabą, kurios vertė, atsakovo vertinimu, yra 80,00 Eur, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), motorolerį BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, atsakovo vertinimu yra 100 Eur, ir 1965 m. ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, atsakovo vertinimu, yra 300 Eur, bendra vertė sudaro 1530 Eur. O atsakovui priteisti faktiškai naudojamą transporto priemonę FORD GALAXY, vadovaujantis atsakovo nurodyta ir skelbimais pagrįsta verte – 3 744,00 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteisiant už jam atitenkančią vertingesnio turto dalį 1 107,00 Eur piniginę kompensaciją. Nesutinka su atsakovo reikalavimu atidalinti ieškovės asmeninį turtą ir nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, kuris šio įstatymo priėmimo dieną buvo valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje, atkūrė ieškovei nuosavybės teises į senelio A. L. turėtą žemę - 0,7525 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,7230 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,2100 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (į kurį atsakovas nepretenduoja) ir į 0,0064 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad sutinka su nepriklausomo turto vertintojo UAB korporacija „Matininkai“ pateikta dalintino turto verte, t. y. 62 100,00 Eur, tačiau kategoriškai nesutinka, kad šis turtas būtų natūra priteistas atsakovui, nes yra akivaizdu, kad atsakovas nėra pajėgus išmokėti piniginės kompensacijos ieškovei, kai tuo tarpu ieškovė turi realias galimybes gauti reikiamą kreditą, be to yra sudariusi asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį už 30 000,00 Eur, leidžiančią jai atsiskaityti su atsakovu be jokių kreditorinių įsipareigojimų, o tai reiškia, išvengiant priverstinio pardavimo atvejo. Taip pat pažymi, kad dėl ieškovės sveikatos būklės namas jai yra svarbus psichologine prasme, nes yra akivaizdu, kad vienai susikurti naują gyvenimo būstą, be artimų žmonių pagalbos, yra ribotos, nauja aplinka, nauji žmonės ją trikdo ir verčia jaustis nesaugiai, o atsakovas yra sveikas, darbingas, gavęs turto vertę atitinkančią piniginę kompensaciją, gali susikurti sau tinkamas gyvenimo sąlygas. Nurodo, kad atsakovui mokėtina kompensacija už ieškovei natūra priteistą ginčo turtą sudarytų 30 611,84 Eur, nes ieškovės indėlis į bendra jungtine nuosavybės teise valdomą turtą yra 438,16 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovas yra susijęs su ieškovės diagnoze, t. y. atsakovo elgesys turėjo įtakos ieškovės psichologinei krizei, kuri vėliau tapo liga. Mano, kad ieškovės lankymasis bažnyčioje ieškant nusiraminimo negalėjo turėti neigiamos įtakos šeimos santykiams, priešingai, ieškovė ten ieškojo stiprybės. Ieškovės išėjimą iš bendrų namų lėmė atsakovo naudotas psichologinis teroras ir noras pasveikti. Mano, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes nebuvo jai lojalus visomis prasmėmis, todėl prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Sutinka su atsakovo pateikta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte, nurodyta UAB korporacija „Matininkai“ pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje ir prašo šitą turtą natūra priteisti ieškovei, siekiant tokia liga sergančiam žmogui sukelti kuo mažiau pokyčių, išlaikant įprastas gyvenimo sąlygas. Mano, kad ieškovė pagal savo sveikatos būklę, padedama vaikų ir kitų artimųjų sugebėtų pasirūpinti nekilnojamuoju turtu, jokių duomenų, kad ieškovė galėtų turtą iššvaistyti ar netinkamai su juo elgtis byloje nėra. Reikalai, susiję su nekilnojamuoju turtu, visada buvo tvarkomi ieškovės iniciatyva. Ieškovei nereikėtų prisiimti ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų dėl atsakovui išmokėtinos piniginės kompensacijos. Nurodo, kad šiuo metu nei viena iš šalių nesinaudoja turtu, jame lankosi tik epizodiškai, o atsakovo faktinis elgesys įrodo, kad jis šiuo metu turi kur gyventi. Ieškovė turi finansinių galimybių atsiskaityti su atsakovu. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, todėl galės susikurti naują gyvenimą. Mano, kad atsakovas neturi finansinių galimybių, kad galėtų tinkamai atsiskaityti su ieškove, nes atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra Klaipėdos kredito unijos narys ir nėra išsipirkęs pajaus, todėl abejoja atsakovo pateiktu į bylą Klaipėdos kredito unijos raštu, kuriuo atsakovas įrodinėja aplinkybę apie galimybę iš šios kredito įstaigos gauti kreditą. Mano, kad jeigu atsakovas ir realizuotų jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, gautų sumų neužtektų tinkamai įvykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl prašo turtą natūra priteisti ieškovei, o ne atsakovui. Mano, kad turto padalijimas natūra po ½ dalį neatkurtų taikos tarp ginčo šalių, taip pat tai kainuotų dideles investicijas, todėl prašo tenkinti ieškinio reikalavimų dalį dėl ginčo turto priteisimo ieškovei natūra, o atsakovui išmokant kompensaciją pagal UAB korporacija „Matininkai“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Ieškovė, siekiant išvengti verčių konflikto sutiktų ir teismo prašo, kad transporto priemonės, kurias atsakovas vertina kaip metalo laužą, būtų priteistos ieškovei tomis vertėmis, kurias nurodo atsakovas. Jeigu teismas vadovautųsi ieškovės pateiktomis vertėmis, prašo tenkinti ieškovės reikalavimą padalinti transporto priemones taip, kaip nurodyta ieškinyje. Siūlo kilnojamuosius daiktus padalinti taip, kad nei vienai iš šalių nereikėtų mokėti kompensacijų už juos. Kitų dalintinų kilnojamųjų daiktų vertes ieškovė nustatinėjo atsižvelgdama į tai, kokia kaina tie daiktai buvo įgyti bei vertino aplinkybę, kad daiktai yra nebe nauji, todėl nustatė minimalias vertes. Prašo teismo, dalinant užuolaidas, vertinti jas ieškovės nurodyta verte, taip pat atkreipti dėmesį televizoriaus vertę ir pasisakyti apie atsakovo sąžiningumą nurodant turto vertes. Teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų dėl kilnojamųjų daiktų: lauko baldų – trijų stalų, aparato „Vagner SDA“. Sutinka, kad kilnojamasis daiktas – zeimeris iš kito ūkinio pastato būtų priteistas ieškovei už atsakovo nurodomą 50,00 Eur vertę. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, tačiau atsakovas turi pretenzijų dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, t. y. žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, prašo šitą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą. Ieškovė mano, kad šis atsakovo reikalavimas yra nesąžiningas ir nepagrįstas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnyje nurodytą reguliavimą ir remiantis žemės atkūrimo teisės aktuose nurodytais pagrindais. Taip pat pažymi, kad yra akivaizdu, kad turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes perleidžiant turtą sūnui, nereikėjo jokio atsakovo sutikimo. Prašo atsakovo priešieškinį atmesti, išskyrus dalyje dėl rastų kompromisų, o ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Teismo posėdžio metu atsakovas K. P. paaiškino, kad 1988 metais, santuokoje su ieškove įsigijo gyvenamąjį namą su sklypu. Pažymi, kad visa nuosavybė buvo registruota ieškovės vardu. Jam, kaip dirbančiam kolūkyje, iš pradžių buvo skirta 3 ha ploto žemės sklypas, o vėliau tarybos narių sprendimu buvo skirtas 2 ha ploto žemės sklypas, kuris yra toje pačioje vietoje, kurioje neva yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti žemė. Skirtą žemę buvo galima iš valstybės išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau tuo pačiu metu buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovei ir žemė perkelta prie namų valdos. Tik po šitos procedūros suprato, kad prarado galimybę pasinaudoti pažyma ir įsigyti iš valstybės žemę lengvatinėmis sąlygomis. Mano, kad jam turėtų priklausyti bent 1 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nes tai buvo šeimos turtas. Nurodo, kad žemės sklypas buvo naudojamas ūkio reikmėms (karvių ganymui, šienavimui, sėjai ir pan.). Neginčija viešojo registro duomenų ir žemės sklypų teisinio įregistravimo pagrindo. Turi asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, t. y. žemės sklypus, kuriuos galėtų parduoti siekiant įvykdyti galimus kreditorinius įsipareigojimus. Nurodo, kad 1998 metais ieškovė jį kaltino nebūtais dalykais, t. y. kaltino neištikimybe. Didesni konfliktai prasidėjo 2003 metais, kai vyko namo remontai. Pažymi, kad ieškovė buvo neištikima. Neigia, kad turėjo glaudžių santykių su kitomis moterimis, aiškina, kad santykiai buvo draugiški. Poreikis paskambinti pašalinei draugei (buvusiai bendradarbei) po šeimos šventės (krikštynų) kilo todėl, kad norėta pasigirti anūko gimimu. Mano, kad dukra S. K. davė teismui melagingus parodymus apie tai, kad jis dukrai prisipažino, kad ta moteris, su kuria jis kalbėjo telefonu yra moteris, su kuria jį sieja artimi santykiai. Su dukros uošviene susitiko atskirai, todėl, kad norėjo išspręsti klausimus dėl anūko, nes šeimoje po kilusio konflikto buvo nebebendraujama. Neigia artimus santykius su dukros uošviene. Patvirtino, kad jau pusę metų turi kitą artimą moterį. Name gyvena, neigia, kad neprižiūrėjo namų ir žemės sklypų. Pažymi, kad kitų namų neturi, mano, kad teisingiausia ieškovei būtų nusipirkti kitą butą, nes namo priežiūros našta ieškovei dėl sveikatos būklės bus per sunki ir galimai ieškovė ateityje namą parduos. Nurodo, kad turi finansines ir sveikatos galimybes namą išlaikyti ir jį prižiūrėti. Nurodė, kad ieškovė švaistė šeimos pinigus netradicinio gydymo specialistams ir bažnyčiai, tuo pačiu pažymėjo, kad auką bažnyčiai po mišių palikdavo ir pats. Ieškovė yra iš bažnyčios gavusi padėką už aktyvų dalyvavimą veikloje ir aukas. Pažymi, kad pirmas 2017 metais kreipėsi į teisininką, kad šis paruoštų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir išėjo gyventi į atskirą kambarį, santykiai faktiškai nutrūko. Nurodo, kad ieškovė dažnai keldavo skandalus būnant bendruose pasibuvimuose su giminaičiais. Pažymi, kad yra tikintis ir beveik kiekvieną sekmadienį kartu su ieškove lankė bažnyčią. Nurodo, kad ieškovė į bažnyčią Pakutuvėnuose važiuodavo penktadieniais ir iš jos grįždavo apie vidurnaktį, dėl ko jis pykdavo. Nurodo, kad vieną kartą važiavo iš paskos pasižiūrėti kas ten vyksta, matė šokančius ir dainuojančius žmones, mano, kad ieškovė peržengė visas ribas, norėdama eiti prie altoriaus pasisakyti. Nurodo, kad ieškovė kartu su seserimi kreipėsi į moterų krizių centrus ir krizių centro vadovė jam skambino dėl šeimos situacijos. Nurodo, kad centro vadovė nesiūlė pagalbos sprendžiant šeimos problemas, jai paskambinus buvo darbe ir negalėjo kalbėti. Ieškovė neteko daug svorio, vakarais skaitydavo maldas, degindavo žvakes, todėl kreipėsi į dukrą, ir ši suorganizavo ieškovės nuvežimą į ligoninę. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu, nes nebesugebėjo susikalbėti vienas su kitu. Apie santuokos nutraukimą pradėjo galvoti 2017 metais ieškovei grįžus iš ligoninės. Patvirtino, kad sutuoktinei gulint ligoninėje, buvo išvykęs į kelionę, nes ji buvo seniai suplanuota, o ieškovės būklė nebuvo tokia, kad nebūtų buvę galima išvykti. Ieškovė žinojo apie tai, kad į kelionę bus vykstama. Nurodo, kad ir ieškovė 2018 metais viena keliavo į Turkiją, bet tuo metu nebepalaikė šeimos ryšių. Apie ieškovės ligą sužinojo apie 1993 – 1994 m., kai pats nuvežė ieškovę į psichiatrinę ligoninę. Ieškovė keistai elgdavosi, buvo linkusi pyktis su aplinkiniais, kartais neadekvačiai reaguodavo. Parvežus į namus naują skalbimo mašiną, buvo apšauktas, priekaištauta dėl to, kad nesitarė dėl pirkinio. Paaiškino, kad ieškovės gydytoja jam sakė, kad ieškovės liga yra įgimta ir anksčiau ar vėliau būtų pasireiškusi. Ieškovės būklė ypač pablogėjo po jos tėvo mirties. Nurodo, kad visi svarbesni gyvenimiški klausimai (statybos, remonto, didesnių pirkinių pirkimo) nepraeidavo be konfliktų. Nurodo, kad visi automobiliai yra įgyti santuokos metu. Pažymi, kad keletą kartų remontavo automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keitė jo variklį ir kitas dalis, todėl jo vertė yra mažesnė nei nurodyta ieškinyje. Nesutinka, kad visos transporto priemonės, kurias įvertino kaip metalo laužą, būtų priteistos ieškovei. Nesutinka, kad ratinis traktorius ir visi padargai būtų priteisti ieškovei. Nesutinka, kad užuolaidos būtų priteistos jam. Patvirtina, kad lengvojo automobilio priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojama ir galima susitvarkyti techninės apžiūros dokumentus. Nurodo, kad tikrai yra visi priešieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai. Sutinka, kad ieškinyje nurodyti lauko baldai – trys stalai priklauso vaikams ir yra nedalintini. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyto daikto – elevatoriaus iš viso nėra. Nors priešieškinyje nurodyta, kad akumuliatorius yra tik pavojinga atlieka ir neturi jokios vertės, teismo posėdžio metu pripažino, kad jo vertė yra 50,00 Eur. Sutinka, kad kilnojamasis daiktas – zeimeris iš kito ūkinio pastato, kurį įvertina 50,00 Eur būtų priteistas ieškovei. Nenorėtų skirti ekspertizės kilnojamųjų daiktų vertei nustatyti. Sutinka, kad teismas, vertindamas kilnojamųjų daiktų vertę, apskaičiuotų dalintinų daiktų vertės vidurkį. Mano, kad esminis ginčas šioje byloje yra dėl gyvenamojo namo pasidalijimo. Sutinka, kad ieškovei namų aplinka yra tiek pat svarbi kiek ir jam. Sutiktų ir teismo prašo, kad gyvenamasis namas šalims būtų padalintas po ½ dalį. Mano, kad sugebėtų kartu gyventi ir nekonfliktuoti. Nurodo, kad name yra įmanoma gyventi atskirai dviem asmenims, būtų įmanoma įrengti atskirus įėjimus, antrasis namo aukštas nėra įrengtas, būtų reikalinga daryti remontą. Sutinka su UAB korporacija „Matininkai“ pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje bendro dalintino turto vertė yra 62 100,00 Eur. Patvirtino, kad Klaipėdos unija suteiktų 25 000,00 Eur dydžio paskolą, nėra unijos narys. Nurodo, kad gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 613,00 Eur suma, atskaičius mokesčius, kartais prie atlyginimo gauna priedus. Mano, kad būtų pajėgus atsiskaityti su kreditorium.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo K. P. atstovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Medicininėje literatūroje yra nurodoma tai, kad ieškovei diagnozuotos ligos priežastys negali būti nulemiamos išorinių veiksnių. Yra išskiriamos trys priežasčių grupės, galinčios nulemti ligos atsiradimą: paveldimumas, nervų sistemos pažeidimai nėštumo ar gimdymo metu, virusų arba infekcijų įtakoti nervų sistemos pažeidimai. Pažymi, kad susirgimas gali vystytis dešimtmečiais iki kol išryškėja ligos simptomai. Mano, kad byloje esančios pažymos iš krizių centrų galėjo būti pateiktos ligos progresavimo ir paūmėjimo metu, kas sudaro pagrindą abejoti tuo, kas jose yra nurodyta, todėl turėtų būti vertinamos kritiškai. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi ginčo šalys, nes nebegebėjo viena su kita bendrauti, dėjo nepakankamai pastangų siekiant išsaugoti šeimą. Nurodo, kad nėra tiesioginių įrodymų, taip pat nėra tiesiogiai atsakovo neištikimybės faktus mačiusių asmenų parodymų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo santuokinės neištikimybės. Šalys pripažįsta faktą, kad 1993 m. gruodžio 23 d. priimtu sprendimu Nr. 1, ieškovei buvo skirta 2,2 ha asmeninio ūkio žemės naudmenų, kuriuos buvo galima įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Žemės reformos įstatymas ir Vyriausybės nutarimas suponuoja tai, kad į piliečiams grąžinamą žemę natūra gali būti įskaitoma tokio pat dydžio žemės sklypas, kuris buvo suteiktas kaip asmeninio naudojimo žemė. Jeigu nebūtų buvę ieškovės prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, asmeninio naudojimo žemė būtų buvusi valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodo, kad atsakovas prarado galimybę įsigyti žemę bendrosios jungtinės nuosavybės teise dėl ieškovės atliktų vienasmeniškų veiksmų, todėl prašo priešieškinio dalį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo įtraukimo į dalintino turto balansą bei padalijimo atsakovo nurodytu būdu tenkinti. Mano, kad atsakovo prašymas padalinti gyvenamąjį namą su žemės sklypu jo nurodytu būdu yra racionalus. Atsakovas turės galimybę atsiskaityti su ieškove ir tai patvirtina byloje esanti Klaipėdos kredito unijos pažyma apie tai, kad atsakovui galės būti suteikta paskola. Taip pat lėšas, gautas realizavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, būtų galima panaudoti siekiant įvykdyti įsipareigojimus kredito įstaigai. Mano, kad ieškovės sveikatos būklė gali būti kliūtimi jai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai. Mano, kad tenkinus ieškinį, ieškovei būtų sukurtos pernelyg didelės rizikos prisiimamų finansinių įsipareigojimų tenkinimui. Nurodo, kad atsakovas gali gauti kreditą iš Klaipėdos kredito unijos, o narystė ir pajinio įnašo sumokėjimas įvyksta asmeniui pateikus prašymą gauti kreditą. Mano, kad atsakovo pateiktas transporto priemonių padalijimo būdas yra labiau priimtinas ir labiau atitinka abiejų šalių interesus. Atsakovas prašo jam atlyginti variklio keitimo išlaidas, kurios išlaiko tą turto vertę, kuria turtas gali būti padalintas. Kilnojamieji daiktai turėtų būti padalinti priešieškinyje nurodytu būdu, taikant ieškovės ir atsakovo nurodytų verčių skirtumo vidurkį su nedidelėmis išimtimis, t. y. prašo atkreipti dėmesį į televizoriaus vertę ir dalinti jį tokia verte, kurią nurodė atsakovas. Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo, lieka prie priešieškinyje išdėstytos pozicijos ir ten numatyto namo padalijimo būdo.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, kad V. ir K. P. yra jo dukros krikštatėviai. Santykiai su bylos šalimis buvo geri, bet maždaug prieš tris metus jie pasikeitė, nes atsirado įtampa, buvo matyti, kad tarp šalių nėra viskas gerai. K. P. bendraudamas su V. P., nuolat demonstravo savo valdžią jos atžvilgiu, ją žemino, kalbėjo nepagarbiai jai pareikšdamas įvairias pastabas, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Mano, kad V. P. yra sugniuždytas žmogus, nėra girdėjęs, kad ieškovė šauktų ar būtų agresyvi. Nurodė, kad ieškovė užsidarė savyje dėl pastovios psichologinės įtampos namuose. Yra girdėjęs iš pašalinių asmenų, kad atsakovas galimai turėjo artimų ryšių su kitomis moterimis. Nurodė, kad ieškovė visada buvo religinga ir yra praktikuojanti katalikė. Žino, kad ieškovė lankosi pas psichologus, gulėjo ligoninėje. Patvirtino faktą, kad ieškovei gulint ligoninėje, atsakovas su kaimynais buvo išvykęs į kelionę po užsienį. Žino, kad ieškovė gyvena nuomojamame bute, į namus grįžti yra nesaugu dėl ten patiriamo psichologinio spaudimo. Nurodo, kad atsakovo nuomone ieškovė buvo pernelyg daug įsitraukusi į religiją. Mano, kad ieškovės religingumas nėra perdėtas. V. P. santykiai su vyriausia dukra ir kitais vaikais pasirodė normalūs. Ieškovės psichikos pokyčius pastebėjo iki santuokos nutraukimo proceso pradžios, dar tada, kai ji viena slaugė savo sergantį tėvą. Jokios pagalbos iš atsakovo nesulaukdavo, todėl matėsi, kad yra pavargusi.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. paaiškino, kad yra Telšių krizių centro vadovė, pažįsta V. P., su ja pirmą kartą bendrauti teko prieš ketverius metus kai ji kreipėsi į centrą, o su K. P. vieną kartą bendravo telefonu apie susiklosčiusią situaciją. Iš atsakovo pusės ji išgirdo nesupratimą, atstūmimą, buvo nemalonu bendrauti. Ieškovės būsena buvo kaip smurto aukos, patiriančios pažeminimus, vyro galią ir kontrolę, ji jautėsi ignoruojama, keletą kartų iš atsakovo patyrė fizinį smurtą bei nuolatinį psichologinį smurtą. Nurodo, kad ieškovės būsena buvo kritinė. Ieškovė norėjo išsaugoti šeimą, jos garbę, o šeimą vertina kaip didžiausią vertybę. Ieškovė nori ramybės ir nustoti vartoti vaistus. Nuo 2020 m. birželio mėnesio su ieškove turėjo 10 pokalbių. Stacionare ieškovė gydėsi tris kartus, diagnozės nežino. Psichinės ligos požymių ar neadekvataus elgesio nepastebėjo, o jos elgesį vertina kaip smurto aukos. Psichologinis smurtas, teroras, patyčios, filmavimas, vertimas kalbėti su atsakovo drauge (kita moterimi) labai traumavo ieškovę. Nekilo jokių abejonių, kad ieškovė gali visa tai prasimanyti. Ieškovė lankėsi ir Kretingos moterų krizių centre. Mano, kad ieškovės interesus galėtų atitikti grįžimas į namus, prie kurių kūrimo ji prisidėjo daug metų, neskaitant to, kad ten patyrė daug neigiamų išgyvenimų. Nurodo, kad ieškovė bažnyčioje rasdavo nusiraminimą. Mano, kad teisme dėl savo būklės ieškovė negali dalyvauti. Šalių santykiai su vaikais yra taikūs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. paaiškino, kad yra V. P. sesuo. Nurodo, kad neturi jokių išankstinių nusistatymų prieš K. P.. Nurodo, kad nesutarimai šalių šeimoje prasidėjo nuo 2014 metų, kai ieškovė išgirdo atsakovo pokalbį su drauge, su kuria kaip vėliau paaiškėjo atsakovą sieja artimi santykiai. Nurodo, kad atsakovas rodė ypatingą dėmesį kitoms moterims, o ieškovė buvo žeminama, į ją nebuvo kreipiama dėmesio. Mano, kad atsakovas ruošėsi skyryboms, nes prieš keletą metų siūlė ieškovei parduoti visus žemės sklypus ir pinigus pasidalinti. Nurodo, kad ieškovė atsakovui niekada neįtikdavo, jis kitų giminaičių akivaizdoje aukštindavo kitas moteris, tuo pačiu žemindamas savo sutuoktinę, skųsdavosi, kad yra nelaimingas su ieškove. 2016 metais, Kūčių vakarą, grįžus iš mišių Pakutuvėnų bažnyčioje, atsakovas tyčiojosi iš ieškovės dėl religijos praktikavimo, tokį atsakovo elgesį vertina kaip psichologinį smurtą. 2017 metų pradžioje ieškovės psichinė sveikata itin pablogėjo, dėl ko buvo paguldyta į ligoninę. Tuo metu atsakovas išvyko į kelionę po Europą. Pažymėjo, kad ir anksčiau, po trečiosios dukters gimimo, ieškovė buvo gydyta ligoninėje dėl depresijos. Nurodo, kad atsakovas palaikė glaudžius santykius su dukters uošviene, nuolat bendravo telefonu. 2018 metais atsakovas išėjo miegoti į kitą kambarį, demonstratyviai pasipuošdavo ir pasakydavo, kad išvyksta susitikti su kitomis moterimis. Nurodo, kad atsakovas baugino ir gąsdino ieškovę, siekė užvaldyti ieškovės paveldėtas žemes. Pažymi, kad nuolatinis atsakovo spaudimas ir terorizavimas, vertimas pasirašyti vienokio ar kitokio turinio turto pasidalijimo sutartis, nuolatinė baimė ieškovę labai vargino, todėl ji išėjo iš namų ir šiuo metu nuomojasi nedidelį tarybinių laikų statybos butą, bet jame neišmoko gyventi. Jaučiasi ramiau, tačiau ilgisi savo namų. Mano, kad atsakovui būtų lengviau susikurti naują gyvenimą nei psichologiškai palaužtai ieškovei, juolab, kad atsakovas šiuo metu turi kitą moterį, pas kurią praleidžia daug laiko, į namus, esančius (duomenys neskelbtini) grįžta retai. Paaiškino, kad atsakovas prieš ieškovę yra naudojęs fizinį smurtą. Nurodo, kad atsakovo elgesys yra dominuojantis, o ieškovė visada buvo nuolanki. Mano, kad ieškovės sveikatos būklė nebuvo tokia, kad ji galėtų išsigalvoti faktus apie atsakovo neištikimybę. Nurodo, kad ieškovė yra adekvati, dirba atsakingą darbą, vairuoja, tik šiuo metu jai yra labai sunku, ji yra sugniuždyta, kaip moteris yra pažeminta. Netradicinių gydymo būdų ieškovė nepropagavo. Nurodo, kad ieškovė lanko grupeles, kuriose yra skaitomas Šventasis raštas, tikėjime ji randa nusiraminimą. Nurodo, kad jos sutuoktinis G. V. pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo, priklausančio V. P., pirkimo – pardavimo sutartį. Tokiu būdu nori padėti ieškovei išspręsti finansinius klausimus, siekiant atsiskaityti su atsakovu išmokant jam kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį, taip pat nori, kad prosenelių žemės nepereitų tretiesiems asmenims, bet liktų šeimos rate. Atsiskaityti su ieškove galėtų iš karto. Pažymėjo, kad ieškovė į advokatus kreipėsi ir anksčiau, buvo paruošta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tačiau atsakovas nesutiko jos pasirašyti. Vaikams yra brangūs abu tėvai, ieškovė stengiasi ir labai nori jų į santuokos nutraukimo procesus netraukti.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. paaiškino, kad yra šalių dukra. Nurodė, kad lankė Kretingos Pranciškonų gimnaziją, kuri yra katalikiška mokykla, brolis ir sesė ją taip pat lankė. Pažymėjo, kad buvo privaloma lankyti mišias sekmadieniais, į jas nuveždavo ieškovė. Iki 2014 metų nėra pastebėjusi ieškovės keisto elgesio apraiškų. 2014 metais per sūnaus krikštynas išgirdo atsakovo pokalbį su drauge, kurio metu atsakovas moteriai prisipažino meilėje ir pan. Atsakovas tada pats pripažino, kad ta moteris yra jo draugė, su kuria jį sieja artimesni ryšiai, vėliau pakeitė nuomonę ir sakė, kad tai yra tik paprasta draugė. 2016 metais, po ieškovės tėvo mirties, pastebėjo, kad pasikeitė mamos elgesys, psichologinė būsena, ji pradėjo dažniau lankytis bažnyčioje, buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į medikus. Žino, kad mama lankėsi pranciškonų organizuotuose susitikimuose. 2017 ar 2018 metais, švenčiant Velykas, pastebėjo tėvo rodomą simpatiją savo uošvienei, kuri pasireiškė meilių žodžių ir komplimentų sakymu. Vėliau tėvą ir uošvienę brolis pamatė vakarieniaujant kavinėje, dar vėliau pusbrolis juos pastebėjo Palangoje. Paaiškėjo, kad juos sieja artimi ryšiai, kurie truko apie metus laiko, t. y. iki 2019 metų rudens. Vėliau, nutrūkus tėvo ir uošvienės santykiams, pradėjo savo vaikui leisti bendrauti su uošviene, taip pat daugiau bendrauti su tėvu. Patvirtino, kad atsakovas šiuo metu turi naują draugę, atvirai tai demonstruoja, kartu su ja atostogauja ir didesnę laiko dalį praleidžia jos, o ne savo namuose. Namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena brolis. Pažymėjo, kad šeimos modelis buvo iškreiptas, niekada nebuvo ramybės, visada buvo barniai ir šaukimai vienas ant kito. Muštynių niekada nematė, tačiau psichologinė įtampa visada buvo jaučiama. Konfliktų metu atsakovas ironiškai šypsodavosi, ignoruodavo ieškovę, ją įžeidinėdavo. Abi šalys viena kitą įžeidinėdavo, viena kitos negerbdavo. Mano, kad abu iš tėvų būtų pajėgūs išmokėti kompensacijas už turtą. Turi artimą ryšį su mama, su tėčiu santykiai nuo vaikystės nebuvo itin artimi. Pykčio nelaiko nei ant vieno iš tėvų. Lengvasis automobilis FORD GALAXY, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas ir neeksploatuojamas, motoroleris yra seniai pirktas, juo niekas nesinaudoja, jis stovi garaže. Ratinis traktorius yra važiuojantis. Nurodo, kad ieškovė norėtų likti gyventi bendrame šalių name. Lauko baldai – trys stalai yra gaminti iš jos sutuoktinio lėšų, bet yra laikomi tėvų namuose (duomenys neskelbtini), nes bute jų nėra galimybės laikyti. Nurodo, kad stiprintuvas su kolonėlėmis yra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. paaiškino, kad yra atsakovo sesuo, o ieškovė yra brolio sutuoktinė. Mano, kad brolio šeimos iširimą nulėmė ieškovės liga. Nurodo, kad ieškovė sunkiai bendraudavo, buvo uždaresnio būdo. Nurodo, kad su brolio šeima susitikdavo dažnai, kartu keliaudavo. Nurodo, kad pasibuvimų metu atsakovas triukšmo nekeldavo, dažniausiai konfliktus pradėdavo ieškovė, reikšdama jam kaltinimus. Brolis pasakojo, kad ieškovė jam grasindavo, kad jį nužudys, jis jos bijodavo. Žino, kad šalys kartu nebegyvena. Brolio sutuoktinė išsikraustė iš bendrų namų, nes norėjo pailsėti nuo santykių. Atsakovas gyvena savo namuose, bet turi draugę pas kurią ir leidžia laiką. Kol jo nebūna namuose, namą prižiūri šalių sūnus, kuris irgi gyvena minėtame name. Žino, kad ieškovės tėvas yra smurtavęs prieš ieškovės motiną. V. P. yra pasakojusi, kad sekė savo sutuoktinį, t. y. atsakovą, nes įtarinėjo jį santykiaujant su vyrais. Nuo 2016 metų ieškovė dažniau pradėjo lankytis bažnyčioje Pakutuvėnuose. Žino, kad bandė tartis geruoju dėl santuokos nutraukimo, bet susitarti nepavyko dėl ieškovės kaltės.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad atsakovas K. P. yra sutuoktinės brolis, o ieškovė V. P. yra jo žmona. Nurodė, kad ieškovė daug nebendraudavo, buvo uždaresnio būdo. Mano, kad šeima iširo dėl ieškovės sveikatos problemų. Pažymėjo, kad K. P. bijodavo savo sutuoktinės. Grasinimų iš ieškovės atsakovo atžvilgiu nėra girdėjęs. Žino, kad šalys kartu nebegyvena. Nėra matęs, kad šeimos šventėse K. P. rodytų dėmesį kitoms moterims, netinkamo atsakovo elgesio nėra pastebėjęs. Patvirtina, kad šiuo metu atsakovas turi kitą moterį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo – santuokos liudijimo III - OK Nr. 416619, teismas nustatė, kad K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „J”), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 496. Santuokoje gimė trys vaikai - S. P., L. P. ir E. P., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, kuriuos prašo padalinti nutraukus santuoką, kreditorinių įsipareigojimų nei kartu, nei atskirai šalys neturi.
Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai
Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas – vartotojiškai naudojosi jos jausmais, atsidavimu šeimai, ją terorizavo, sulaužė santuokinę priesaiką ir būdamas visiškai nelojalus išdraskė šeimą, nuolat ieškovę žemino ir skaudino, fiziškai atstūmė ieškovę, demonstravo ypatingą dėmesį moterims, tarp jų ir dukters S. K. uošvienei.
Atsakovas santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad pradžioje šalių santykiai buvo normalūs, tačiau vėliau ieškovės elgesyje atsirado nepamatuoto ir nepagrįsto įtarumo, nepasitikėjimo, kas pasireiškė siekiu nuolat sekti, kontroliuoti ir prižiūrėti atsakovą. 1993 m. ieškovė dėl savo psichologinės būsenos 3 savaites gydėsi psichikos sveikatos skyriuje. Netrukus ieškovė pasidavė netradiciniams gydymams, o atsakovas stengėsi jai padėti, veždavo ieškovę pas ekstrasensus, šamanus ar burtininkus. Palaipsniui ieškovė tapo savotiška religine fanatike, laiką leisdavo religinėse bendruomenėse, bandė patekti į sakyklą Šv. Mišių metu. Ieškovės nepasitikėjimas, įtarumas ir persekiojimas ėmė vis didėti. 2001 m. ieškovė vėl buvo gydoma ligoninėje, nuo 2015-2016 m. ėmė lankytis krizių centre, vėliau vėl buvo gydoma Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Būtent ieškovė liga, sąlygojusi ar prisidėjusi prie tam tikro ieškovės aplinkybių supratimo ir vertinimo, prisidėjusi prie nebūtų istorijų, faktų kūrimo, įtikėjimo jais, tapo santuokos iširimo priežastimi.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė santuokinę ištikimybę, nebuvo jai lojalus, ją žemino, skaudino, fiziškai nuo jos atsiskyrė, demonstravo ypatingą dėmesį kitoms moterims ir pan. Atsakovo kaltę įrodinėjo liudytojų V. B., S. V., L. V. ir pilnametės šalių dukters S. K. parodymais. Nei vienas iš nurodytų liudytojų nenurodė tiesiogiai matę atsakovo neištikimybės su kitomis moterimis, tarp jų ir šalių dukters S. K. uošviene, faktų, tik liudytoja S. K. nurodė girdėjusi tėvo pokalbį su moterimi, po kurio tėvas jai prisipažino palaikantis artimus santykius su kita moterimi, nors vėliau tai paneigė, o taip pat pastebėjusi tėvo dėmesį savo uošvienei, kuris pasireiškė komplimentų ir meilių žodžių sakymu, juos susitikusius matė kiti asmenys, vėliau paaiškėjo, jog jie palaikė artimus santykius apie metus laiko. Atsakovas K. P. kategoriškai neigė buvęs neištikimas sutuoktinei, nurodė, jog sutuoktinė jį nuolat nepagrįstai įtarinėjo, sekė, dukters S. K. girdėtas pokalbis buvo su buvusia bendradarbe, kuriai norėjo pasigirti sulaukęs anūko, o su dukters uošviene buvo susitikęs dėl bendravimo su anūku. Liudytojai V. B., S. V. ir L. V. tvirtino, jog atsakovas netinkamai elgėsi su sutuoktine, žemino ją reiškiamomis pastabomis, demonstravo savo valdžią, tuo tarpu liudytojai J. P. ir S. P. teigė, jog ieškovė buvo uždaresnio, ramesnio būdo, tačiau atsakovas niekada netinkamai su ja nesielgė, atsakovas yra sakęs, kad sutuoktinė jam grasino. Šalių dukra S. K. nurodė, kad šeimos modelis buvo iškreiptas, niekada nebuvo ramybės, visada buvo barniai ir šaukimai vienas ant kito. Konfliktų metu atsakovas ironiškai šypsodavosi, ignoruodavo ieškovę, abi šalys viena kitą įžeidinėdavo, viena kitos negerbdavo.
Iš VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės medicinos dokumentų išrašų matyti, kad ieškovei V. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini). Ligos anamnezėje nurodyta, jog 2016 m. gydėsi Klaipėdos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filiale dėl (duomenys neskelbtini). Tuo metu kliniškai stebėta pavydo, santykio kliedesiai, emocinis neadekvatumas. Nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. spalio 31 d. gydėsi Švėkšnos psichiatrijos departamente, išsakė persekiojimo, santykio kliedesius, stebėtas neadekvatumas, baimingumas, įtarumas, mąstymo nenuoseklumas, prislėgta nuotaika. Po išrašymo vaistų nevartojo, būklė pablogėjusi apie 2-3 savaites, nemiega, tyli, įtari, neadekvačiai elgiasi, įtempta, pasimetusi. Dėl pablogėjusios būklės laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 28 d. gydyta stacionare. Iš VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filialo epikrizės Nr. 17PA-423 matyti, kad V. P. gydėsi ligoninėje nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 22 d. ir nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Nurodyta, jog pacientės psichinė būsena įtempta, emociškai neadekvati, mąstymas nenuoseklus. Gynybiška, neigia haliucinacijas, tačiau neneigia paskutiniu metu daugiau važiavusi į Pakutuvėnus, dažnai meldėsi, kaltino vyrą, kad jis viską tyčia sugalvojo, jis veikia ją neigiamai per atstumą, taiko psichologinį smurtą. Būklei kritikos nėra. Iš pacientės sesers sužinota, kad apie 16 m. atsiribojusi, tapo religinga, vyras turi kitą moterį. Pacientė skųsdavosi, kad neturi su kuo pasikalbėti namuose. Gydymo pradžioje buvo neadekvataus elgesio, dažnai sujaudinta, buvo nepakankamai produktyvaus kontakto. Taikant gydymą būklė pagerėjo, nuotaika tapo žvalesnė ir aktyvesnė, nusistovėjus pagerėjusiai ir stabiliai būsenai išrašyta iš ligoninės.
Iš Telšių krizių centro 2020 m. birželio 18 d. rašto Nr. 43 matyti, kad centro specialistai 2015-2016 metais ir 2020 metais V. P. teikė informavimo ir konsultavimo paslaugas. Rašte nurodytos iš V. P. sužinotos aplinkybės, kad nuo gyvenimo pradžios moteris jautėsi vyro negerbiama, akivaizdžiai ignoruojama. Būdamas žavus ir aplinkiniams labai dėmesingas, namuose tapdavo agresyvus. Virginijai pasakius, kad daugiau nebekentės jo smurto, vyro agresija pereidavo į puodukų ar lėkščių daužymą. Kartu vykdavo ir psichologinis smurtas bei ignoravimas. Vyro pirkiniai namams būdavo be pasitarimo su Virginija. V. P. dėl auklėjimo ir savo asmenybės charakterio, saugodama vaikų ramybę ir šeimos vardą, dešimtmečiais tylėjo ir kentė vyro netinkamą elgesį ir terorizavimą. Anot jos, tik retsykiais nebeiškentusi pratrūkdavo garsiau, norėdama žodžiu apsiginti. Vyro terorizavimas perėjo į tiesioginį atstūmimą – vyras visus metus demonstratyviai išeidavo miegoti atskirai, nepaaiškinęs priežasties. Kadangi vyras labai dažnai susitikdavo ir artimai bendravo su draugu, moteris jo atsargiai ir pagarbiai užklaususi, gal jam patinkantys vyrai. Tuomet vyras pradėjęs demonstruoti, kaip jam patinka moterys ir dar aktyviau joms rodydavęs dėmesį. Virginija girdėjo kalbas apie jo užmegztus ryšius su moterimis, tačiau pati nesigilino ir nesiaiškino. Paskutiniu metu skaudžiai išgyveno jo pastaruoju metu galimai užmegztą ryšį su jai pažįstamos šeimos ištekėjusia moterimi. Vienu metu, bėgdama nuo trauminių įvykių, anot jos per giliai pasinėrė į tikėjimą. Vėliau – patyrė psichinę krizę, dėl ko gydėsi stacionare. Grįžus iš ligoninės moteriai psichologinė situacija dar pasunkėjo: vyras ją akivaizdžiai filmuodavo, įrašinėdavo jos komentarus, fotografuodavo virtuvėje paliktus indus, maisto likučius, filmuodavo jos valgio darymo procesą, kaip ji atrodo. Moteris girdėdavo, kaip vyras skambina ir kalba apie ją kaip apie psichikos ligonę. Dešimtmečius gyvenus trauminiuose patologiniuose santykiuose, suprantama abiem sutuoktiniams buvo sunku, todėl vyras pradėjo kalbėti apie skyrybas. Tuomet moteris patyrusi dar didesnį spaudimą ir terorizavimą: reikalavimas parduoti Virginijos nuosavas žemes, manipuliacija. Moters nuomonė niekada, anot jos, nebuvo išklausoma, o tuo labiau tuo metu, kai kalbama apie skyrybas. Todėl moteris vėl pajuto bejėgiškumo ir apatijos jausmą ir neviltį. Virginija pasakojo, kad vienintelį kartą, kai vyras ją su skaudančia nugara timptelėjo labai skaudžiai, ji apsigindama pliaukštelėjusi jam nevalingai. Pastovus ignoravimas, fizinis atsiskyrimas, pašaipi veido išraiška, spaudimas dėl turto palikimo, vertimas parduoti jos nuosavybe esančias žemes moterį labai slėgė, dėl to ji 2019 m. lapkričio 17 d. išsinuomojo vieno kambario butą ir išėjo iš namų. Įvertinus pateiktą informaciją, pateikta nuomonė, kad V. P. gyvenant ilgalaikio, paslėpto ir manipuliatyvaus smurto sąlygomis, galimai išsivystė Aukos sindromas.
Iš Kretingos moterų informacijos ir mokymų centro 2020 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 33 matyti, kad centras taip pat teikė V. P. psichologo konsultacijas.
Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Ieškovės ieškinyje ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie atsakovo santuokinę neištikimybę, psichologinį smurtą, vienasmeniškai priimamus sprendimus, netinkamą atsakovo elgesį su ieškove, vertinant jas visumoje su byloje esančiais duomenimis apie ieškovės psichikos sveikatos būklę, jos psichinės sveikatos anamnezes, ligos pasireiškimo požymius, gydymo stacionare laikotarpius, taip pat atsižvelgiant į prieštaringus liudytojų parodymus, Telšių krizių centro rašte užfiksuotas pačios V. P. nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo išvadai, jog vien tik atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismo vertinimu byloje neįrodyta, kad atsakovas pažeidė santuokinę ištikimybę ir tik jis pažeidė kitas sutuoktinio pareigas, kaip ir neįrodyta, kad ieškovė puoselėjo santykius su atsakovu ir dėjo pastangas dėl santuokos išsaugojimo. Byloje esantys duomenys apie ieškovės psichikos sveikatą, ligos anamnezės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė ne visada adekvačiai vertino šalių santykius, kaltino atsakovą, buvo įtari, nepasitikinti, pernelyg pasinėrė į religiją, savęs ieškojimą, kas sąlygojo konfliktus tarp sutuoktinių ir gali būti vertinama kaip priežastys, prisidėjusios prie šalių santykių atšalimo, nesusikalbėjimo ir galiausiai santuokos iširimo. Telšių krizių centro rašte nurodyta nuomonė, jog ieškovei dėl galimai netinkamo atsakovo elgesio, patiriamo psichologinio smurto išsivystė Aukos sindromas, nėra patvirtintina nei viename iš medicinos dokumentų išrašų, nors ieškovė daug kartų gydėsi psichiatrijos įstaigose, kaip nei viename iš medicininių dokumentų nėra konstatuota ir tai, kad ieškovės psichikos sveikatos būklės pablogėjimui turėjo įtakos patiriamas psichologinis smurtas. Byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis šalys viena kitą kaltino dėl santuokos iširimo, leidžia daryti išvadą, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai, todėl priežastys, dėl kurių iširo šeima, kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos dabar turimos pavardės (CK 3.69 straipsnis).
Dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo
Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo K. P. 5 000,00 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti už atsakovo sukeltus dvasinius išgyvenimus, ignoravimą, fizinį atskyrimą, gąsdinimą, dvasinį skausmą, pažeminimą ir kitus stiprius neigiamus išgyvenimus. Ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė ir patiria didžiulį emocinį išgyvenimą, pažeminimą, prarado pasitikėjimą žmonėmis, buvo ir yra priversta gydytis nuo depresijos, gerti vaistus. Atsakovas sąmoningais veiksmais sukėlė ieškovei didelį dvasinį skausmą, baimę, pažeminimą, nekreipė dėmesio į jos psichologinę sveikatą, kas neišvengiamai įtakojo jos sveikatos būklę, todėl jai padarytą neturtinę žalą vertina 5 000,00 Eur suma.
Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas išimtinai atsakovas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagrindo priteisti iš atsakovo 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra.
Dėl santuokoje įgyto turto balanso
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad K. P. pagal 2001 gruodžio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-5127, 2011 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-371, 2011 m. spalio 28 d. Susitarimą Nr. 7537, priklauso 11045/142261 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat, K. P. pagal 2012 m. sausio 3 d. Mainų sutartį Nr. 14 ir pagal 2001 m. gruodžio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-5127; 2011 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-371 bei 2011 m. spalio 28 d. Susitarimą Nr. 7537 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra asmeninė K. P. nuosavybė ir ginčo dėl šio turto byloje nėra, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nedalintinas.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat nustatyta, kad V. P. vardu pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, 2004 m. gruodžio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 14612 bei Priėmimo - perdavimo aktą Nr. 14614 įregistruota nuosavybės teisė į 0,0064 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią (duomenys neskelbtini); pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, bei pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 14SK-937-(14.14.110.) įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat V. P. vardu pagal 1988 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 80 įregistruota nuosavybės teisė į 0,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2,18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. P. nuosavybe pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, yra asmeninė V. P. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nedalintinas.
Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad V. P. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas, taigi nutraukiant santuoką dalintinas turtas.
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų: 1) 0,7525 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto V. P. nuosavybe pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049; 2) 0,7230 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto V. P. nuosavybe pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049; 3) 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto V. P. nuosavybe pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, bei pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 14SK-937-(14.14.110.); 4) 0,0064 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto V. P. nuosavybe pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049.
Atsakovo teigimu minėti žemės sklypai turi būti pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovui ir jo šeimai Žalgirio apylinkės tarybos sprendimu buvo skirtas ir atmatuotas iki 2 ha žemės sklypas, kurį suteikta galimybė įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat tuo pačiu metu atsakovui ir jo šeimai buvo apmatuotas ir skirtas 0,2264 ha ploto namų valdos sklypas, kurio įsigijimui nuosavybėn buvo taikyta lengvatinė tvarka. 2004 m. buvo priimti Apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovės siūlymu, su kuriuo atsakovas sutiko, dalies šalims skirto 2 ha ploto žemės sklypo buvo „apmokėta“ į juos neatlygintinai perkeliant ieškovei atkurtas nuosavybės teises. Taip buvo suformuoti 0,7525 ha, 0,7230 ha ir 0,2100 ha ploto žemės sklypai. Tokiu būdu atsakovo vertinimu bendra šalių nuosavybė buvo pakeista asmenine ieškovės nuosavybe ir atsakovas neteko galimybės įgyti turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o tai sudaro pagrindą minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą.
1999 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1792 patvirtina, kad V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,67 ha jos seneliui A. L. priklausiusios žemės. Iš 2002 m. rugsėjo 26 d. Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 22 d. Žalgirio apylinkės tarybos sprendimu V. P. asmeniniam ūkiui skirta 2 ha žemės ūkio naudmenų. Iš Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Raguviškių kadastrinės vietovės žiniaraščio matyti, kad V. P. numatyta 1,83 ha žemės perduoti neatlygintinai ir 0,22 ha pirkti iš valstybės. 2004 m. gruodžio 16 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu V. P. nupirko bendro 0,2264 ha ploto, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha dalį. Nuosavybės teisė į likusias dalis žemės, t. y. 0,7525 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,7230 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0064 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį įregistruotos V. P. nuosavybe pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-2637, Apskrities viršininko sprendimą Nr. 12049, bei pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 14SK-937-(14.14.110.).
Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad teisinio pagrindo pripažinti, jog 0,7525 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,7230 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0064 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ne asmeninė ieškovės, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes į sutuoktinių dalintino turto balansą įtrauktinas tik šis nekilnojamasis turtas: 0,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė pagal UAB korporacija „Matininkai“ 2020 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 30A0-2009-0005, atėmus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 0,0064 ha sklypo dalies vertę, yra 61 662,00 Eur. Abi šalys su tokia nekilnojamojo turto verte sutiko.
Santuokoje šalys taip pat įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą:
1. Automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertino 4200,00 Eur suma, atsakovas vertino 3744,00 Eur suma, iš kurios dar turėtų būti atimtos 800,00 Eur variklio taisymo išlaidos.
2. Automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė vertino 575,00 Eur suma, atsakovas vertino 100,00 Eur suma, nes automobilis nenaudojamas, sugedęs, pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo terminas.
3. Automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 950,00 Eur. Abi šalys su tokia turto verte sutiko.
4. Ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė kartu su medine priekaba, kultivatoriumi ir plūgu vertino 4000,00 Eur suma, atsakovas vertino kaip metalo laužą 300,00 Eur suma.
5. Savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė vertino 500,00 Eur suma, atsakovas vertino kaip metalo laužą 80,00 Eur suma.
6. Motorolerį BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertino 375,00 Eur suma, atsakovas vertino 100,00 Eur suma.
Taip pat santuokoje šalys įgijo kilnojamuosius daiktus: minkštų baldų komplektą, minkštą kampą, medinį stalą, šaldytuvą, virtuvės baldų komplektą su orkaite, dujine virykle ir balionu, šaldiklį, miegamojo baldų komplektą su čiužiniu, miegamojo kambario užuolaidas, elektrinę siuvimo mašiną, lygintuvą, dulkių siurblį, televizorių, nešiojamąjį kompiuterį, „SONY“ muzikines kolonėles su stiprintuvu, „SONY“ muzikinį centrą, skalbimo mašiną, treniruoklį, smulkius namų apyvokos daiktus, lauko baldus – 6 sulankstomas kėdes, lauko palapinę, ąžuolinį stalą su suolais, vyrišką dviratį, dviratį aliuminiu rėmu „Logan“, moterišką dviratį, kercherį KSM 1450 clasik, obliavimo aparatą Nr. (duomenys neskelbtini), benzininį rankinį kultivatorių, trimerį „Kastelgarden“, aparatą gyvatvorei pjauti, stakles metalo gręžimui „Proma“, stakles „Skilsaw“, metalinį presą (varstotą), elektrinį aparatą „AVD“, automobilio bagažinę su dangčiu, drėlę „Wurth“ su akumuliatoriumi, du balionus virinimui, suvirinimo aparatą, kompresorių, dujinį šildytuvą, galąstuvą, keltuvą, diskinį pjūklą, zeimerį (iš kito ūkinio pastato), savaeigę žoliapjovę, betono maišyklę, pečių, teleskopines trijų dalių kopėčias, automobilio lempų reguliatorių, benzopjūklą, ąžuolines blankes, medieną, malkas, valtį su varikliu, akumuliatorių, šlifavimo aparatą (duomenys neskelbtini) stiprintuvą DENON. Abi šalys pripažino, kad 3 stalai priklauso šalių dukrai ir šis turtas nedalintinas, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat atsisakė reikalavimo padalinti aparatą „Vagner SDA“, nes šio daikto nėra.
Daugiau nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo ar kito turto, bendrų ir asmeninių kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo
Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašė padalinti santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą 0,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtą natūra vienam iš sutuoktinių, o kitam iš sutuoktinių priteisiant ½ turto vertės kompensaciją.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis; turto padalijimo natūra prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.; teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes; kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, nutarties 26–30 punktai).
Iš byloje esančios nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto su rūsiu ir priestatu. Pirmame namo aukšte yra keturi kambariai, virtuvė, sujungta su kambariu, sanitarinis mazgas ir koridoriai, name yra galimybė įrengti pastogę. Atsakovas nors priešieškiniu ir prašė visą turtą priteisti jam natūra, teismo posėdžio metu sutiko, kad turtas galėtų būti padalintas po ½ dalį. Nurodė, kad jis galėtų įsirengti namo antrą aukštą ir ten gyventi, tačiau tuo pačiu pripažino, kad antro namo aukšto įrengimas užtruktų pakankamai ilgą laiko tarpą ir tam reikėtų gana nemažų investicijų. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančių gyvenamojo namo nuotraukų matyti, kad namo antrasis aukštas – pastogė visiškai neįrengta, nėra sanitarinio mazgo, atskiro įėjimo, šiuo metu ten gyventi be didelių investicijų faktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog techniškai galimybės padalinti gyvenamąjį namą taip, kad jame galėtų gyventi abi šalys yra, tačiau tai reikalautų neproporcingai didelių laiko sąnaudų ir investicijų.
Ieškovė šiuo metu dėl konfliktinių santykių su atsakovu name negyvena, yra išsinuomojusi butą, atsakovas teigė gyvenantis šiame name, tačiau liudytojai tvirtino, jog atsakovas didelę laiko dalį leidžia pas jo dabartinę draugę, abi šalys pripažino, kad faktiškai šiuo metu name gyvena šalių pilnametis sūnus. Nors atsakovas teigė, kad nutraukus santuoką šalys galėtų abi gyventi tame pačiame name, ieškovės atstovė su tokia pozicija visiškai nesutiko. Byloje esantis medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovės psichinė būklė yra itin jautri, jai rekomenduojama vengti psichologiškai traumuojančių situacijų, aplinkybių dėl galimo ligos atkryčio, šiuo metu tokia situacija yra besitęsiantis teisminis procesas su vyru skyrybų byloje. Šie ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė itin jautriai reaguoja į atsakovo veiksmus, susiklosčiusią situaciją, vengia su atsakovu bendrauti ir apskritai būti vienoje patalpoje, dėl ko darytina išvada, kad egzistuoja subjektyvios aplinkybės, dėl kurių šalys negalėtų gyventi kartu. Pagrįstai tikėtina, kad priteisus ginčo turtą abiem šalims po lygiai tarp šalių kiltų naujos konfliktinės situacijos tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Nesibaigiantys konfliktai ir įtampa neabejotinai turėtų neigiamos įtakos abiejų šalių, o ypatingai ieškovės psichologinei ir emocinei būsenai, o tai nei teisės, nei moralės požiūriu nėra priimtina.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, dėl kurių turto padalijimas natūra kiekvienam po ½ dalį negalimas, todėl turtas priteistinas natūra vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui priteisiant kompensaciją.
Spręsdamas, kuriam iš sutuoktinių turtas priteistinas natūra, teismas atsižvelgia į tai, kad abi šalys yra dirbančios, gauna stabilias pajamas ir abi šalys pateikė įrodymus, kad kredito įstaigos sutiktų jiems suteikti 25 000,00 Eur dydžio paskolą kompensacijai sumokėti. Iš byloje esančios 2020 m. gruodžio 7 d. Preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties turinio taip pat nustatyta, kad V. P. yra sudariusi preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią parduotų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sesers sutuoktiniui G. V. už 30 000,00 Eur sumą tam, kad galėtų atsiskaityti su atsakovu. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad taip pat turi asmeninio turto, kurį galėtų parduoti, tačiau už kokią kainą nesidomėjo. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės sveikatos būklės ir jos galimybių susikurti naujas gyvenimo sąlygas, tai, kad nėra duomenų, jog ieškovė dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėtų tinkamai naudotis ir disponuoti nekilnojamuoju turtu, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, ieškovė šiuo metu name negyvena tik dėl to, kad vengia konfliktinių situacijų su atsakovu, tuo tarpu atsakovas liudytojų teigimu didesnę laiko dalį praleidžia ne namuose, o pas savo draugę, yra sveikas ir darbingas, todėl jo galimybės susikurti naujas gyvenimo sąlygas yra kur kas geresnės nei ieškovės, ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus atitiktų nekilnojamojo turto priteisimas natūra ieškovei. Atsižvelgiant į tai, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas natūra priteistinas ieškovei, o atsakovui ir ieškovės priteistina pusės turto vertės kompensacija, t. y. 30 831 Eur (atėmus 0,0064 ha ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies vertę).
Dėl registruotino kilnojamojo turto padalijimo
Ieškovė nutraukus santuoką prašė priteisti jai santuokoje įgytą automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 950,00 Eur. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu ir transporto priemonės verte sutiko, priešieškiniu šį automobilį taip pat prašė priteisti ieškovei, todėl automobilis NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 950,00 Eur priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant 475,00 Eur kompensaciją.
Kitas santuokoje įgytas transporto priemones tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti atsakovui, tačiau šalys nesusitarė dėl šių transporto priemonių vertės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad siekiant išvengti verčių konflikto sutiktų ir teismo prašo, kad transporto priemonės, kurias atsakovas vertina kaip metalo laužą, būtų priteistos ieškovei tomis vertėmis, kurias nurodo atsakovas. Jeigu teismas vadovautųsi ieškovės pateiktomis vertėmis, prašo tenkinti ieškovės reikalavimą padalinti transporto priemones taip, kaip nurodyta ieškinyje. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad keletą kartų remontavo automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keitė jo variklį ir kitas dalis, todėl jo vertė yra mažesnė nei nurodyta ieškinyje. Nesutiko, kad visos transporto priemonės, kurias įvertino kaip metalo laužą, būtų priteistos ieškovei, taip pat nesutiko, kad ratinis traktorius ir visi padargai būtų priteisti ieškovei.
CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti.
Ieškovė nurodė, kad automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė yra 4200,00 Eur, atsakovas nurodė, kad tokio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 3744,00 Eur. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį sutiko, kad šio automobilio vertė 3744,00 Eur. Atsakovas taip pat prašė sumažinti automobilio vertę 800,00 Eur, nes tiek kainavo automobilio variklio remontas, ir pateikė remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sutiko su atsakovo nurodyta automobilio verte, vadovaujasi būtent šia turto verte ir sprendžia, jog nėra pagrindo mažinti automobilio vertės atsakovo patirtų automobilio remonto išlaidų suma, nes akivaizdu, kad naudojantis transporto priemonėmis yra patiriama automobilio remonto ir eksploatavimo išlaidų ir kaskart mažinant automobilio vertę patirtų išlaidų suma, automobilio vertė būtų sumažinta nepagrįstai.
Kadangi šalys sutiko, kad automobilis FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui, šis automobilis priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina 1872,00 Eur kompensacija.
Ieškovė nurodė, kad automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė yra 575,00 Eur ir vertei pagrįsti pateikė skelbimų apie parduodamas transporto priemones kopijas. Atsakovas šį automobilį įvertino kaip metalo laužą, vertą ne daugiau nei 100 Eur, nes šis automobilis 4 metus nenaudojamas, stovi už šalims priklausančių statinių, jo techninės apžiūros galiojimo terminas pasibaigęs dar 2016 m. balandžio 27 d., tačiau kad šis automobilis būtų priteistas ieškovei už jo nurodytą vertę nesutiko. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis automobilis nenaudojamas, jo padangos nuleistos, o techninė apžiūra nebegalioja, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas su šio automobilio priteisimu ieškovei už 100 Eur nesutiko, taip pat tikėtina, jog parduodant automobilį dalimis galima gauti didesnę nei atsakovo nurodytą metalo laužo sumą, sprendžia, jog yra pagrindas vadovautis ieškovės nurodyta verte. Kadangi abi šalys prašė šį automobilį priteisti atsakovui, automobilis FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina 287,50 Eur kompensacija.
Ieškovė nurodė, kad savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertina 500,00 Eur, atsakovas priešieškinyje nurodė, jog priekaba vertinama kaip metalo laužas, kurios vertė ne daugiau kaip 80,00 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad priekabai galėtų atlikti techninę apžiūrą ir ji galėtų būti naudojama pagal paskirtį. Kadangi atsakovas patvirtino, kad priekaba gali būti naudojama pagal paskirtį ir tai nėra tik metalo laužas, kitokios priekabos vertės nei metalo laužas nenurodė, teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta verte. Kadangi abi šalys prašė priekabą priteisti atsakovui, priekaba, valstybinis Nr. LH821, priteistina atsakovui, o ieškovei priteistina 250,00 Eur kompensacija.
Ieškovė nurodė, kad motorolerio BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 375,00 Eur ir vertei pagrįsti pateikė skelbimų apie parduodamas transporto priemones kopijas. Atsakovas nurodė, jog motorolerio vertę sudaro metalo laužo ar atsarginių dalių vertė, t. y. ne daugiau nei 100,00 Eur, nes motorolerio dalyvavimas eisme sustabdytas nuo 2014 m., dėl techninės būklės jis yra nenaudojamas, tačiau, kad motoroleris būtų priteistas ieškovei už jo nurodytą vertę nesutiko. Taip pat atsakovas pateikė skelbimo kopiją, kurioje toks motoroleris buvo parduodamas už 350,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad motoroleris negali būti naudojamas pagal paskirtį, yra nepataisomai sugedęs ar pan., taip pat tai, kad paties atsakovo pateiktais duomenimis tokio motorolerio vertė yra 350,00 Eur, sprendžia, jog yra pagrindas vadovautis ieškovės nurodyta verte. Kadangi abi šalys prašė motorolerį priteisti atsakovui, motoroleris BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina 187,50 Eur kompensacija.
Ieškovė nurodė, kad ratinio traktoriaus, valstybinis Nr. 3800LF, vertė, skaičiuojant kartu su medine priekaba, kultivatoriumi ir plūgu yra 4000,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad traktorių 2008 m. įsigijo už 200 Lt, nuo 2019 m. nebegalioja traktoriaus techninė apžiūra, todėl nenaudojamas ir techniškai netvarkingas traktorius kaip metalo laužas vertas 300,00 Eur. Dėl ieškovės į traktoriaus vertę įtrauktų medinės priekabos, kultivatoriaus ir plūgo vertės nepasisakė. Nesutiko, kad traktorius su padargais būtų priteistas ieškovei už 300 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių traktoriaus ir padargų vertę, taip pat tai, kad byloje nėra įrodymų, kad traktorius su padargais negali būti naudojamas, yra nepataisomai sugedęs, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog traktorius yra važiuojantis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad į ieškovės nurodytą traktoriaus vertę yra įtraukta ir padargų (medinės priekabos, plūgo, kultivatoriaus) vertė, sprendžia, jog ieškovės nurodyta šio turto vertė yra labiau pagrįsta, nei atsakovo, todėl teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta verte. Kadangi abi šalys prašė ratinį traktorių su padargais priteisti atsakovui, ratinis traktorius su medine priekaba, plūgu ir kultivatoriumi, valstybinis Nr. 3800 LF, priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina 2000,00 Eur kompensacija.
Dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo
Šalys ieškiniu ir priešieškiniu prašė padalinti kitus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus priteisiant jiems procesiniuose dokumentuose nurodytus daiktus. Dėl dalies daiktų padalijimo būdo ir vertės šalys sutarė, dėl kitų daiktų padalijimo būdo ir vertės kilo ginčas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog daiktai galėtų būti padalinti taip, kad šalims nereikėtų vienas kitam mokėti kompensacijų. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad daiktų, dėl kurių vertės šalių pozicijos išsiskyrė, vertė būtų nustatoma, pagal šalių nurodytą verčių vidurkį. Šalys išskyrė tik du daiktus, dėl kurių nesutarė kategoriškai, t. y. miegamojo užuolaidų ir televizoriaus vertės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daiktų, dėl kurių šalys sutarė, vertė ir padalijimo būdas nustatytinas taip, kaip nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, daiktų, dėl kurių šalys nesutarė, vertė nustatytina pagal šalių nurodytų verčių vidurkį, kadangi nei viena iš šalių įrodymų apie turto vertę nepateikė, ekspertizės daiktų vertei nustatyti nenorėjo. Daiktų padalijimo būdas parinktinas pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus, su tam tikrais patikslinimais, atsižvelgiant į daiktų naudojimo paskirtį ir siekiant padalinti daiktus natūra taip, kad nei vienai iš šalių netektų mokėti kitai šaliai ženklios kompensacijos. Miegamojo užuolaidų vertė nustatytina pagal ieškovės nurodytą vertę, nes atsakovo nurodyta 400,00 Eur užuolaidų vertė, teismo vertinimu yra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Televizoriaus vertė nustatytina pagal atsakovo nurodytą vertę, nes atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad televizorius buvo įgytas 2016 m. už 1200 Eur, todėl teismo vertinimu ieškovės nurodyta televizoriaus vertė, atsižvelgiant į jo įsigijimo kainą ir laikotarpį yra pernelyg didelė ir nepagrįsta.
Tokiu būdu ieškovei priteistini šie kilnojamieji daiktai: minkštas baldų komplektas, 200,00 Eur vertės; medinis stalas, 50,00 Eur vertės; šaldytuvas, 100,00 Eur vertės; virtuvės baldų komplektas su orkaite, dujine virykle ir dujų balionu, 400,00 Eur vertės (atsakovas teismo posėdžio metu su tokia verte sutiko); šaldiklis, 75,00 Eur vertės; miegamojo baldų komplektas su čiužiniu, 200,00 Eur vertės; elektrinė siuvimo mašina, 100,00 Eur vertės; lygintuvas, 30,00 Eur vertės; dulkių siurblys, 37,50 Eur vertės; treniruoklis, 65,00 Eur vertės; smulkūs namų apyvokos daiktai (patalynė, indų komplektai, mėsmalė, duoninė, vaza, padėklas tortui, greitpuodis, ketaus puodas, plaukų džiovintuvas, elektrinė mėsos malimo mašina ir kt.), 460,00 Eur vertės; lauko baldai – 6 sulankstomos kėdės, 50,00 Eur vertės; lauko palapinė, 200,00 Eur; ąžuolinis stalas su suolais, 75,00 Eur vertės; dviratis aliuminio rėmu „Logan“, 140,00 Eur vertės; moteriškas dviratis, 100,00 Eur vertės; kercheris KSM 1450 clasik, 200,00 Eur vertės; benzininis rankinis kultivatorius, 300,00 Eur; trimeris „Kastelgarden“, 50,00 Eur vertės; zeimeris iš kito ūkinio pastato, 50,00 Eur vertės (dėl tokios vertės ir padalijimo būdo šalys sutiko teismo posėdžio metu); mediena, 200,00 Eur vertės; malkos, 400,00 Eur vertės; miegamojo užuolaidos, 100,00 Eur vertės. Iš viso ieškovei priteistina kilnojamųjų daiktų už 3 582,50 Eur.
Tokiu būdu atsakovui priteistini šie kilnojamieji daiktai: minkštas kampas, 100,00 Eur vertės; nešiojamas kompiuteris, 100,00 Eur vertės; SONY kolonėlės, 60,00 Eur vertės; muzikinis centras, 50,00 Eur vertės; vyriškas dviratis, 125,00 Eur vertės; obliavimo aparatas (duomenys neskelbtini), 140,00 Eur vertės; aparatas gyvatvorei pjauti, 75,00 Eur vertės; staklės metalo gręžimui „Proma“, 140,00 Eur vertės; staklės „Skilsaw“, 75,00 Eur vertės; metalinis presas (varstotas), 75,00 Eur vertės; drėlė „Wurth“ su akumuliatoriumi, 115,00 Eur vertės; du balionai virinimui, 35,00 Eur vertės; suvirinimo aparatas, 75,00 Eur vertės; kompresorius, 40,00 Eur vertės; dujinis šildytuvas, 75,00 Eur vertės; galąstuvas, 50,00 Eur vertės; keltuvas, 50,00 Eur vertės; diskinis pjūklas (zeimeris) 175,00 Eur vertės; savaeigė žoliapjovė, 100,00 Eur vertės; betono maišyklė, 175,00 Eur vertės; teleskopinės trijų dalių kopėčios, 150,00 Eur vertės; automobilio lempų reguliatorius, 140,00 Eur vertės; benzopjūklas, 115,00 Eur vertės; ąžuolinės blankės, 400,00 Eur vertės; automobilio bagažinė su dangčiu, 200,00 Eur vertės; valtis su varikliu, 150,00 Eur vertės; šlifavimo aparatas (duomenys neskelbtini), 115,00 Eur vertės; stiprintuvas DENON, 50,00 Eur vertės; akumuliatorius, 50,00 Eur vertės (su tokia verte atsakovas sutiko teismo posėdžio metu), televizorius, 500,00 Eur vertės. Iš viso atsakovui priteistina kilnojamųjų daiktų už 3 700,00 Eur.
Dėl mokėtinų kompensacijų
Padalijus santuokoje įgytą nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį ir kitą kilnojamąjį turtą nurodytu būdu, ieškovė atsakovui iš viso turėtų sumokėti 31 306 Eur kompensaciją, kuri susideda iš 30 831,00 Eur kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, 475,00 Eur kompensacijos už automobilį. Tuo tarpu atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 4655,75 Eur kompensaciją, kuri susideda iš kompensacijų už atsakovui priteistinas transporto priemones ir už didesnę dalį atsakovui priteistinų kilnojamųjų daiktų. Vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, šalių viena kitai mokėtinos kompensacijos įskaitytinos ir nustatytina, kad iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija sudaro 26 650,25 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 48,38 Eur išlaidų VĮ „Registrų centras“ už dalintino turto vertės nustatymą.
Už ieškovės ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 75,00 Eur, už turtinį bendros 26 650,25 Eur sumos reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto ir kompensacijų priteisimo – 600,00 Eur. Bendra už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 675,00 Eur. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 200,00 Eur žyminio mokesčio, atidėta ir nesumokėta žyminio mokesčio dalis lygi 475,00 Eur.
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 830,16 Eur žyminio mokesčio. Pagal pateiktus dokumentus atsakovo išlaidos už advokato pagalbą sudaro 2483,49 Eur.
Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetus ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat atmetus priešieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir iš dalies patenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, laikytina, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys patenkinti 50 proc.
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1274,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 337,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, o iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atėmus ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio dalį, priteistina 137,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 415,08 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio ir 1241,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1656,82 Eur.
Vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais, šalių viena kitai mokėtinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovui priteistina 382,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 496, tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „P.“, atsakovui jo pavardę – „P.“.
Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
1. 0,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Kilnojamuosius daiktus: minkštą baldų komplektą, medinį stalą, šaldytuvą, virtuvės baldų komplektą su orkaite, dujine virykle ir dujų balionu, šaldiklį, miegamojo baldų komplektą su čiužiniu, elektrinę siuvimo mašiną, lygintuvą; dulkių siurblį, treniruoklį, smulkius namų apyvokos daiktus (patalynę, indų komplektus, mėsmalę, duoninę, vazą, padėklą tortui, greitpuodį, ketaus puodą, plaukų džiovintuvą, elektrinę mėsos malimo mašiną ir kt.), lauko baldus – 6 sulankstomas kėdes, lauko palapinę, ąžuolinį stalą su suolais, dviratį aliuminio rėmu „Logan“, moterišką dviratį, kercherį KSM 1450 clasik, benzininį rankinį kultivatorių, trimerį „Kastelgarden“, zeimerį iš kito ūkinio pastato, medieną, malkas, miegamojo užuolaidas.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti K. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
1. Automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ratinį traktorių, valstybinis Nr. 3800LF, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su medine priekaba, plūgu ir kultivatoriumi.
4. Savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Motorolerį BAOTIAN BT49QT-12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Kilnojamuosius daiktus: minkštą kampą, nešiojamą kompiuterį, SONY kolonėles, muzikinį centrą, vyrišką dviratį, obliavimo aparatą (duomenys neskelbtini), aparatą gyvatvorei pjauti, stakles metalo gręžimui „Proma“, stakles „Skilsaw“, metalinį presą (varstotą), drėlę „Wurth“ su akumuliatoriumi, du balionus virinimui, suvirinimo aparatą, kompresorių, dujinį šildytuvą, galąstuvą, keltuvą, diskinį pjūklą (zeimerį); savaeigę žoliapjovę, betono maišyklę, teleskopines trijų dalių kopėčias, automobilio lempų reguliatorių, benzopjūklą, ąžuolines blankes, automobilio bagažinę su dangčiu, valtį su varikliu, šlifavimo aparatą (duomenys neskelbtini), stiprintuvą DENON, akumuliatorių, televizorių.
Priteisti K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
1. 26 650,25 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų 25 ct) kompensacijos už V. P. natūra priteistą santuokoje įgyto turto dalį;
2. 382,63 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.