Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2020 m. vasario 28 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl 2020 m. vasario 28 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pateikė papildomus rašytinius įrodymus: advokato padėjėjo S. G. mirties liudijimo kopiją; gydytojo išrašą. Tačiau kartu su atskiruoju skundu minėti duomenys nėra pateikti. Esant tokioms aplinkybėms klausimas dėl jų pridėjimo prie nagrinėjamos bylos nespręstinas.

Dėl naujų argumentų apeliacinės instancijos teisme

15. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

16. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą atskirajame skunde grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jam atstovavęs advokato padėjėjas sunkiai sirgo. Teigia, jog dėl šių priežasčių jam atstovavęs advokato padėjėjas galėjo nepastebėti EPP sistemoje įkeltų bylos procesinių dokumentų ir neinformuoti tinkamai savo kliento. Taip pat teigia, jog apeliantas negalėjo tinkamai ginti savo procesinių teisių per atstovą dėl jo sunkios ligos, o nuotoliniu būdu pasisamdyti kitą advokatą būtų buvę neįmanoma. Tokių aplinkybių atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė, dėl jų neteikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas nutartį, turėjo ją priėmęs teismas. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina anksčiau aptartų apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. vasario 28 d. Atsakovas teigė, kad apie teismo sprendimą už akių sužinojo iš antstolio 2020 m. liepos 3 d., nurodė, kad praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, ir prašė jį atnaujinti. Nurodė, jog atsakovas procesinį terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie vykstantį teismo procesą jam nebuvo žinoma, į Lietuvą jis negalėjo grįžti dėl pasaulyje paskelbtos paskelbtos COVID-19 viruso pandemijos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pavėluotas pareiškimo ir prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti nagrinėjamoje byloje pateikimas, nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti atsakovui praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą, nes nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Nurodė, kad teismui nepateikta jokių kitų svarbių priežasčių, leidžiančių teismui spręsti dėl termino praleidimo pagrįstumo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo atsakovui atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakytina priimti. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad, jo manymu, prašymo dėl sprendimo už akių panaikinimo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl jis turi būti atnaujintas.

20. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

21. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020). Aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai, t. y. ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, buvo įteikti 2020 m. vasario 7 d. atsakovo mamai G. B. pasirašytinai ((duomenys neskelbtini)) CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2020 m. liepos 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po teismo sprendimo už akių priėmimo.

24. Atsakovas, nurodydamas poreikį atnaujinti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą, akcentavo, kad LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvestą karantino režimą dėl epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos, dėl ko šiuo laikotarpiu buvo apribotas judėjimas tarp valstybių. Teigia, kad atsakovas negalėjo ginti savo procesinių teisių dėl šalyje paskelbto karantino režimo, nes negalėjo grįžti į Lietuvą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvestas karantino režimas dėl epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos ir šiuo laikotarpiu buvo apribotas judėjimas tarp valstybių, taip pat viešojo administravimo įstaigos tiesiogiai nepriėmė lankytojų, savo veiklą vykdė nuotoliniu būdu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad karantino sąlygų šalyje ir kitose valstybėse egzistavimas pats savaime sudaro pagrindą vertinti jas kaip neabejotinai trukdančias asmeniui įgyvendinti savo teises.

25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą sprendžia, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas nagrinėjamu atveju taikytinas. Kaip pagrįstai nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra praleidęs naikinamąjį, t. y. neatnaujintiną, trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, todėl teismo nutartis nepriimti atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip pat peržiūrėti teismo sprendimą už akių ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jį panaikinti yra teisėta ir pagrįsta (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.