Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą jis nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes nustatyta, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 00.53 val., kelyje A13 Klaipėda-Liepoja, 23,400 kilometre, automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieškovo S. G. ir motociklas „Suzuki SV650“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. Č., kurie važiavo nuo Liepojos pusės link Klaipėdos, partrenkė važiuojamoje kelio dalyje buvusius du palaidus ponių veislės arklius, priklausančius atsakovui T. Ž.. Nuo smūgio vienas iš gyvūnų buvo permestas per skiriamosios juostos atitvarus ant priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies, kur jį pervažiavo kitas automobilis „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas P. M.. Eismo įvykių metu sužalotas motociklo vairuotojas M. Č., kuris patyrė nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kūno sužalojimus bei sugadintos trys transporto priemonės, o arkliai nugaišo. Transporto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Kelio ruožo 23.400 kilometre, kuriame įvyko abu eismo įvykiai, yra dvi kiekvienos krypties eismo juostas, atskirtos skiriamąja kelio juosta, kuri apželdinta veja ir įrengtas apsauginis atitvaras. Leistinas greitis yra 90 km/h. Kelio ruožas neapšviestas. Kelio A13 ruože, važiuojant kryptimi Liepoja - Klaipėda ties 20 km ženklu yra įrengtas kelio ženklas Nr. 131 “Laukiniai gyvūnai” su papildoma lentele Nr. 805 “Galiojimo zona į priekį”, ant kurios nurodyta “6 km”.

2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną - autoįvykio tyrimo metu, policijos pareigūnai nenustatė, kad transporto priemonių vairuotojai būtų pažeidę kelių eismo taisykles. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu ir jo kilimo sąlyga galėjo būti netikėtas arklių pasirodymas kelio važiuojamojoje dalyje ir neišvengiamos kliūties sudarymas, t. y., eismo įvykis galėjo kilti ne dėl vairuotojų kaltės.

2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.60-ANR-N-66-2020 (ROIK: 19106140460) atsakovas T. Ž. (gyvulių savininkas) buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, nes pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, jog gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bei nesilaikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A1-367 „Dėl gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovės taisyklių patvirtinimo“ 5 skyriaus 23 punkto nuostatų. Už šį nusižengimą atsakovui T. Ž. paskirta 150,00 Eur piniginė bauda.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio remontas yra ekonomiškai netikslingas, nes remonto kaina viršija 75 proc. automobilio rinkos vertės.

CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis). Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų žalą. Šioje normoje įtvirtinta naminių gyvūnų savininkų civilinė atsakomybė be kaltės (t. y. griežtoji atsakomybė). Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad atsakovas, būdamas ūkinių gyvūnų (arklių) savininku (valdytoju), privalo užtikrinti tokią jų priežiūrą ir sudaryti tokias jų laikymo sąlygas, kad jie neišeitų už žemės valdos, kurioje yra laikomi, ribų ir nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o jeigu to neužtikrino, remiantis CK 6.267 straipsnio 1 dalimi, privalo atlyginti tokių ūkinių gyvūnų padarytą žalą.

Byloje duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo tyčią ar didelį neatsargumą dėl atsiradusių pasekmių, nėra, nes ieškovas vairavo transporto priemonę blaivus, leistino greičio neviršijo, pagrįstai tikėjosi, kad laukiniai gyvūnai su arkliais nesigano, o naminiai gyvūnai yra pririšti, kaip to reikalauja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Šiuo atveju, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius: 3 874,00 Eur (4800,00 Eur – 926,00 Eur) žalos atlyginimo už transporto priemonės sugadinimą (2019 m. gruodžio 6 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.A19112701), 150,00 Eur už turto vertinimą bei 131,00 Eur už automobilio transportavimą ir saugojimo aikštelės paslaugas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo T. Ž. ieškovo S. G. naudai priteistina 3 874,00 Eur žalos atlyginimo už transporto priemonės sugadinimą, 150,00 Eur už turto vertinimą bei 131,00 Eur už automobilio transportavimą ir saugojimo aikštelės paslaugas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas T. Ž. privalo taip pat mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo T. Ž. ieškovo S. G. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurias sudaro 93,00,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 700,00 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., 3 874,00 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų, 00 ct) žalos atlyginimą už transporto priemonės sugadinimą, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų, 00 ct) už turto vertinimą, 131,00 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro, 00 ct) už automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 4 155,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 793,00 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo S. G. naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.