- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 2-2148-949/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03275-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- I. D.
- Advokatai
- Antanas Bartusevičius, Giedrė Gabrielė Burbienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo nutraukti jo ir atsakovės I. D. santuoką, sudarytą 1981-10-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę D., atsakovei - iki santuokos turėtą pavardę – R.; būnant santuokoje pagal 1999-02-11 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui J. D.; būnant santuokoje I. D. vardu pagal 1999-09-20 Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 1999-09-23 Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgytą 213/851 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), - nedalinti, po santuokos nutraukimo palikti I. D.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas J. D. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp ieškovo J. D. ir atsakovės I. D. (ikisantuokinė pavardė – R.), sudarytą 1981 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) - nutraukti dėl atsakovės kaltės. Nenustatyti termino susitaikymui. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalavo, o atsakovei išlaikymas nepriteisiamas. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę D., atsakovei - R. Santuokos metu J. D. vardu pagal 1999-02-11 Pirkimo - pardavimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgyto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 105 000 Lt, nedalinti ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti J. D. Santuokos metu I. D. vardu pagal 1999-09-20 Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 1999-09-23 Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgytas 213/851dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)- nedalinti ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti I. D. Priteisti iš I. D. (K.) J. D. naudai 20 000,00 Lt neturtinę žalą. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas J. D. 2014 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovui 20000,00 Lt neturtinę žalą, prašė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis jam ir atsakovei.
Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas sutiko, kad nebūtų iš esmės sprendžiamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas, tuo pačiu nurodė, kad nesutinka, jos teismo sprendime būtų nurodyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad jo su atsakove sudaryta santuoka yra iširusi, jie nuo 2000 m. nepalaiko ryšių, gyvena atskirai, bendros buities neveda. Jis nuo 1994 m. iki 2000 m. dirbo Rusijoje, į Rusiją verslo reikalais dažnai vykdavo ir atsakovė. Šeima turėjo skolų, teko parduoti butą. Tuo metu jis su atsakove buvo atitolę vienas nuo kito. Nuo 2000 m. jis dirbo Ispanijoje. Atsakovė 1995 m. išvyko į JAV uždirbti pinigų butui. Pinigus atsakovė siuntė ieškovo motinai, kuri prižiūrėjo jų nepilnamečius vaikus tuo metu, kai jie su atsakove būdavo išvykę. Kiek tiksliai pinigų atsakovė buvo atsiuntusi, nežino. 2012 m. atsakovė grįžo į Lietuvą ir tuo metu paaiškėjo, kad ji išsituokė su ieškovu ir antrą kartą 2010 m. ištekėjo JAV. Apostille nėra legalizuota Lietuvoje, todėl tai nėra tinkamas įrodymas, kad šalys išsituokė. Dėl susirašinėjimų per „Skype“ programą nurodė, kad su atsakove gal ir bendravo 3-4 kartus, tačiau daugiausiai su atsakove bendravo dukra. Atsakovei išvykus į užsienį, nebendravo, bendrų klausimų dėl turto ar vaikų nesprendė. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad siuntė pinigus į Lietuvą. Teigė, kad jis butą pirko iš skolintų ir uždirbtų pinigų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų negali pateikti. Butą išlaiko ir komunalinius mokesčius moka ieškovo motina, kuriai ieškovas siunčia pinigus. Prašo butą padalinti lygiomis dalimis jam ir atsakovei. Teigė, kad jis patyrė išgyvenimus dėl santuokos iširimo, tačiau atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad neprašo atsakovės atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad kiekviena iš šalių turėtų atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės I. D. atstovė advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė nutraukti santuoką sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – D., o atsakovei – R., santuokoje įgytą turtą padalinti taip: I. D. vardu pagal 1999-09-20 Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 1999-09-23 Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgytą 213/851 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), - nedalinti, po santuokos nutraukimo palikti asmeninės nuosavybės teise I. D., J. D. vardu pagal 1999-02-11 Pirkimo - pardavimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 105 000 Lt, padalinti lygiomis dalimis: 1/2 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti I. D., ir 1/2 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti J. D. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė I. D. į teismo posėdį neatvyko, ją teisme atstovavo advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė, kuri paaiškino, kad ieškovui teismo posėdžio metu atsisakius reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, prašant padalinti butą šalims lygiomis dalimis, nenurodant konkrečių faktų dėl sutuoktinių kaltės, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš esmės sutinka su ieškiniu, tačiau prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas: 522 Lt už vertimo paslaugas, 2872,12 Lt kelionės bilietus į Lietuvą, 4177,90 Lt už advokato paslaugas, nes dėl ieškovo elgesio užsitęsė bylos nagrinėjimas ir bylinėjimosi išlaidų suma išaugo. Nurodė, kad atsakovė dirbo JAV, prižiūrėjo senyvo amžiaus žmones. Paaiškino, kad dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovė siuntė pinigus į Lietuvą, neišliko, nes atsakovė 1996 m. dirbo nelegaliai, todėl dokumentų, pagrindžiančių jos gautas pajamas pateikti negali, o 2013 m. uraganas Sandy JAV sugriovė jos šeimos namus, kuriuose buvo laikomi visi dokumentai. Bankas duomenis apie pinigų perlaidas saugo 10 metų, todėl duomenys apie atsakovės atliktas pinigų perlaidas yra sunaikinti. Dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovė siuntė pinigus ieškovo mamai, neišliko. Taip pat nurodė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta JAV 2009 m., ieškovas buvo informuotas apie santuokos nutraukimo bylą JAV, jam asmeniškai buvo įteiktas šaukimas. Tačiau minėtas juridinis faktas nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jis išlaikė butą Lietuvoje, nes Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4950-772/2014 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl prievolių įvykdymo, kurioje yra duomenys apie tai, kad už komunalines paslaugas mokėjo ne ieškovas, o jo mama I. D. 2014 m. gegužės 14 d. ieškinyje I. D. teigė, kad ginčo butas priklauso šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1981-10-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka tarp J. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), (pavardė po santuokos sudarymo – D.) (1 t., 11 b. l.). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas, J. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu atsiliepime į ieškinį nesutiko ir prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovės atstovė sutiko, kad sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas iš esmės nebūtų nagrinėjamas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Remiantis CK 3.63 straipsniu, teismo sprendime gali būti nenurodomos santuokos nutraukimo priežastys. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutuoktiniai buvo atitolę vienas nuo kito, nes ieškovas nuo 1994 metų važinėdavo dirbti į Rusiją, dar iki išvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas 1995 metais, dažnai būdavo išvykusi ir atsakovė, bandė kurti verslą, jų vaikus tuo metu prižiūrėdavo ieškovo mama. Sutuoktinių vaikais rūpinosi ieškovo mama ir po atsakovės išvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad atsakovė išvyko į JAV uždirbti pinigų, kad šeimos finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, tokiu būdu iš esmės patvirtindamas atsakovės nurodytas jos išvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas aplinkybes. Byloje pateikti išrašai iš „Skype“ susirašinėjimo programos (1 t., 61-82 b. l.) patvirtina, kad ryšiai tarp šalių nebuvo nutrūkę, jie bendravo. Aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė bendravo atsakovei išvykus į JAV ir kad atsakovė finansiškai prisidėjo prie dukterų ir būsto išlaikymo patvirtina ir šalių pilnamečių dukrų J. D. bei J. D. rašytiniai parodymai (1 t., 107 b. l.). Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai sutiko pradėti gyventi skyrium, pažeisdami lojalumo vienas kitam pareigą. Būtent tai turėjo esminės įtakos jų santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję suderinti savo asmeninių ir šeimos interesų, rasti abiem sutuoktiniams priimtinų būdų išspręsti šeimos finansines ir kitas problemas. Sutuoktiniai dėl tolerancijos vienas kitam stokos nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.63 str., 3.61 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad nors ieškovas ir nesutiko, jog teismo sprendime būtų konstatuotas santuokos iširimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau tuo pačiu sutiko, kad sutuoktinių kaltės dėl santuokos išrimo klausimas iš esmės nebūtų sprendžiamas, todėl teismas nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Reikalavimas nutraukti santuoką tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą.
Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo I. D., jos prašymu, paliekama iki santuokos sudarymo turėta R. pavardė, ieškovui J. D. – D. pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Nei ieškovui, nei atsakovei nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokinio turto padalijimo. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad santuokos metu J. D. vardu pagal 1999-02-11 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota nuosavybės teisė į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 16 b. l.). Santuokos metu I. D. vardu pagal 1999-09-20 Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999-09-23 apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota I. D. nuosavybės teisė į 213/851 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 19-20 b. l.). Duomenų apie transporto priemonių registravimą šalių vardu nėra (12, 13 b. l.).
Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.
Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Iš ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų, taip pat ir teismo posėdžio metu pareikšto prašymo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo matyti, kad ieškovas nurodo, jog butas, adresu Dvaro g. 100-80, Šiauliuose, yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nurodytas butas buvo įgytas santuokos metu, taigi, pareiga paneigti prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nagrinėjamu atveju tenka ieškovui. Ieškovas aplinkybę, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise grindžia tuo, kad butas buvo įgytas 1999 metais, tuomet, kai jie su atsakove kartu nebegyveno ir butas buvo įsigytas ieškovo skolintomis ir uždirbtomis lėšomis, tačiau pateikti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų negali. Atsakovė neigia, kad butas buvo įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise, nes buvo įsigytas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už atsakovės JAV uždirbtus pinigus, o ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad butą įsigijo ir išlaikė iš asmeninių lėšų, kad pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį ir registruodamas nuosavybės teisę, aiškiai išreiškė valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
Byloje atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys bendravo per „Skype“ programą dėl buto išlaikymo (1 t., 61-82 b. l.), be to, atsakovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes, kad pateikti rašytinių įrodymų dėl pinigų, skirtų buto įsigijimui ir išlaikymui, siuntimo šeimai negali dėl objektyvių priežasčių, nes pati jų neišsaugojo dėl stichinės nelaimės, o bankas duomenų neturi dėl pasibaigusių prašomų duomenų saugojimo terminų. Būtent atsakovės nurodytas buto įsigijimo ir išlaikymo aplinkybes patvirtina ir ieškovo bei atsakovės pilnametės dukros J. D. ir J. D. (1 t., 86, 107-108 b. l.). Teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtą butą jis įsigijo iš asmeninių lėšų, kad pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį jis buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.). Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad prezumpcijos, jog ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ieškovas nepaneigė. Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad butas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas dalijamas tarp šalių.
Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo, pažymi, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nors ir nurodė, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau sutiko, kad butas būtų padalintas šalims lygiomis dalimis. Atsakovė taip pat prašė santuokoje įgytą butą padalinti, nustatant lygias sutuoktinių bendro turto dalis. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009 ).
Šalys sutinka, kad butas būtų padalintas natūra. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 105000 Lt, ginčo dėl buto vertės tarp šalių nėra. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog negalima taikyti kitų turto padalinimo būdų (ne natūra), kadangi nebuvo pateikta argumentų, patvirtinančių padalinimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą, todėl ieškinio reikalavimas santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo dalyje tenkintinas ir šalims priteistina natūra po ½ dalį buto.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo dalis, registruota I. D. vardu, yra jos asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas, todėl teismas dėl šių ieškinio reikalavimų detaliau nepasisako. Ieškinio reikalavimas palikti dalį žemės sklypo, registruotą I. D. vardu, asmenine atsakovės nuosavybe, tenkintinas.
Ieškovas patikslintu ieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismo posėdžio metu pareiškė, kad šio reikalavimo atsisako, pateikė rašytinį pareiškimą dėl šio reikalavimo atsisakymo, atsakovės atstovė dėl šio ieškinio reikalavimo atsisakymo neprieštaravo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, minėto reikalavimo atsisakymas priimtinas, byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina priėmus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Remiantis LR CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 93 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad neprašo atsakovės atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad abi šalys turėtų atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovės atstovė prašė atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovui siūlė užbaigti bylą bendru sutuoktinių sutikimu, tačiau ieškovas nesutiko, dalies ieškinio reikalavimų ieškovas atsisakė tik teismo posėdžio metu, dėl ieškovo veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad abi šalys faktiškai gyvena užsienyje, todėl akivaizdu, kad dėl atvykimo į teismo posėdžius, abi patyrė pakankamai dideles išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama šeimos byla ir įstatymas suteikia teisę tokio pobūdžio byloje iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio pagrindą ar dalyką (CPK 377 straipsnis ), o ieškovui teismo posėdžio metu atsisakius dalies savo reikalavimų atsakovės atstovė iš esmės sutiko su ieškiniu, ieškovas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės neprašė, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kiekviena šalis turi atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1981-10-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. D., palikti ikisantuokinę pavardę „R.“, J. D. palikti pavardę „D.“.
Padalinti J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą, priteisiant po ½ dalį bendro dalintino turto:
1. Priteisti J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn natūra:
nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
2. Priteisti I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn natūra:
nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
Santuokoje įgytą turtą - 213/851 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priimti ieškovo J. D. pareiškimą dėl reikalavimo priteisti 20000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl ieškovo J. D. reikalavimo priteisti iš atsakovės I. D. 20000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.