Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2148-949/2014 pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovo. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad kiekviena šalis turi atlyginti savo patirtas išlaidas. Nurodo, kad atsakovės atstovė pateikė rašytinius prašymus atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas su jas pagrindžiančiais įrodymais, prašydama iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato, vertimų paslaugas ir kelionės bilietą iš JAV į Lietuvą. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, jog jų priteisti neprašo. Tokią teisę ieškovas turėjo ir ja pasinaudojo, tačiau vienos šalies atsisakymas nuo bylinėjimosi išlaidų jokiais būdais negali užkirsti kelio kitai šaliai prašyti jų atlyginimo, o teismas negali šiuo argumentu remtis atmesdamas kitos šalies prašymą atlyginti šias išlaidas.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovui teismo posėdžio metu atsisakius dalies savo reikalavimų, atsakovės atstovė iš esmės sutiko su ieškiniu, o ieškovas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas neprašė. Teismas neįvertino, jog atsakovės pozicija nuo pat pradžių pateiktame atsiliepime į ieškinį atitiko bendruosius santuokos nutraukimo principus ir prezumpcijas, tuo tarpu ieškovas tik paskutiniame teismo posėdyje pakeitė ieškinio reikalavimus iš esmės sutikdamas su atsakovės pozicija, dėl ko galutinis teismo priimtas sprendimas iš esmės atitiko ne pradinius ieškovo ieškinio reikalavimus, o atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šia teisės norma nesirėmė. Teismas ieškovo elgesio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nevertino kaip piktnaudžiavimo procesu.

Teismas nesprendė klausimo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paskirstymo, nors grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį sprendimą, o baigiamuosiuose pasisakymuose atsakovės atstovė tokį prašymą palaikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantė (atsakovė) sprendimo iš esmės neskundžia, tik nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė teigia, kad teismas, nepriteisdamas jai bylinėjimosi išlaidų, ieškovo elgesio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nevertino kaip piktnaudžiavimo procesu. Apeliantė nurodė, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ji siūlė ieškovui pasidalinti turtą taikiai, o ieškovui pateikus ieškinį – nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, vilkino bylos nagrinėjimą, todėl bylinėjimosi išlaidas ji patyrė dėl nesąžiningo ieškovo elgesio.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jei ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kad konstatuoti, jog šalis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95str.), būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Atsakovė teigia, kad ji iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo siekė pasidalinti su ieškovu santuokoje įgytą turtą – butą – gera valia, siūlė šį butą ieškovui parduoti, kaip įrodymą pateikia susirašinėjimą su ieškovu. Tačiau iš pateikto atsakovės teksto matyti (I t. b.l. 81), kad atsakovė ne siūlė ieškovui parduoti butą, bet nurodė, kokių pasekmių jis sulauks, nesutikęs parduoti buto geruoju. Atsakovės pateiktas įrodymas patvirtina, kad konfliktas dėl disponavimu turtu tarp šalių buvo kilęs iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Jokių įrodymų, kad iki bylos iškėlimo atsakovė siūlė atsakovui nutraukti santuoką bendru sutarimu ar geruoju pasidalinti turtą - byloje nėra. Nors, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė santuoką su ieškovu nutraukė 2009 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad ieškovas buvo informuotas apie santuokos nutraukimo bylą asmeniškai, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra, ieškovas neigia šią aplinkybę. Atsakovės atstovė pripažino, kad santuokos nutraukimo faktas nebuvo registruotas Lietuvos Respublikoje. Todėl ieškovas, nusprendęs nutraukti santuoką, pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą ir pareiškė reikalavimus, susijusius su prašymu nutraukti santuoką.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą. 2014m. vasario 11d. Šiaulių apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, 2014m. kovo 12d. teismo posėdis buvo atidėtas atsakovės atstovės prašymu (I t. b.l. 153). 2014m. balandžio 4d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes 2014m. balandžio 3d. buvo pateikta ieškovo atstovės informacija, jog ieškovas pageidauja, kad byloje jį atstovautų kitas atstovas (I t. b.l. 158,159). 2014m. balandžio 30d. byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje (I t. b.l. 169). 2014m. gegužės 28d. bylos nagrinėjimas nevyko, nes į posėdį neatvyko atsakovė ir jos atstovė, kurios teigė nesusisiekusios su kita šalimi, kad įsitikinti, jog ieškovas ir jo atstovas atvyks į posėdį (I t. b.l. 195). 2014m. liepos 10d. ieškovas į posėdį neatvyko ir pareiškė nušalinimą teisėjui, kuris 2014m. liepos 15d. buvo nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, kad ieškovui nekiltų abejonių teismo nešališkumu (II t. b.l. 15,16). Bylą perskyrus kitam teisėjui, 2014m. spalio 7d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo baigtas. Įvertinus šias aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos šalis turi teisę pakeisti atstovą byloje, pareikšti nušalinimą teismui, jei juo nepasitiki. LR CPK 51str. 6d. įpareigoja šalis ir atstovus nedelsiant informuoti teismą apie atstovavimo santykių pasibaigimą. LR CPK 68str. 2d. įpareigoja šalį apie nušalinimą pranešti iki posėdžio pradžios. Teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą nagrinėjant šeimos bylas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos numatyta LR CPK 377str., ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tokį jo apsisprendimą sąlygojo jo dukters pozicija. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas ir jo atstovas sąmoningai siekė suklaidinti priešingą šalį, turėdami tikslą, kad atsakovė ir atstovė neatvyktų į 2014m. gegužės 28d. teismo posėdį. Posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad jis nežinojo, ar jo atstovaujamasis atvyks į minėtą teismo posėdį ir negalėjo tiksliai atsakyti į šį klausimą atsakovės atstovei, kadangi ieškovui buvo planuojama atlikti operaciją. Posėdžio metu ieškovas teigė, kad pats nežinojo, ar jo operacija bus atidėta, kad galėtų atvyksti į teismo posėdį.

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Todėl šalies sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję nepatogumai ir teisinis neapibrėžtumas nelaikytini aplinkybėmis, kurios atsirado dėl kitos šalies nesąžiningo procesinio elgesio. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, todėl ši asmens įgyvendinama teisė gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas procesines teises įgyvendino tokiu būdu, kuriuo nebuvo prieštaraujama procesinės teisės paskirčiai, nebuvo suvaržomos atsakovės turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas. Byloje nenustatyta, kad apeliantė bylinėjimosi išlaidas turėjo išimtinai dėl nesąžiningo ir neteisėto ieškovo veikimo, jam piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo elgesys negali būti pripažįstamas nesąžiningu bei netinkamu, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme.

Atsakovė teigia, kad, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, Šiaulių apygardos teismas buvo nurodęs, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį sprendimą, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei nesprendė.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovė, pakeitus ieškovui ieškinio reikalavimus, su ieškiniu sutiko. Ieškinį patenkinus dalinai ir teismo sprendimą priėmus iš esmės ieškovo naudai, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jį išsprendė priimdamas galutinį sprendimą, todėl paminėti atsakovės argumentai nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio teismo nuomone, teismas pagrįstai šiuo atveju vadovavosi CPK 93str. 2d. ir netaikė CPK 94str. 4d. nuostatų. Todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o 2014m. spalio 24d. pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Ieškovas atsiliepimu prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išvadas. Kadangi ieškovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo pareiškęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jo prašymas priteisti išlaidas laikytinas prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014m. spalio 24d. sprendimą palikti nepakeistą.