Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1411-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
2S-1411-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02430-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1411-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02430-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.5.26.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6960-528/2017 pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., V. K., Ž. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas L. J. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas pripažinti antstolės J. Ž. veiksmus pristatyti transporto priemonę Mercedes Benz A 170, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir panaikinti 2017 m. sausio 19 d. patvarkymą Nr. S17-3513 dėl gauto prašymo. Skunde nurodė, kad antstolė ginčijamu patvarkymu jį informavo apie teismo išduotą nutarimą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) naudai ir įpareigojo nedelsiant vykdyti patvarkymą dėl įpareigojimo pristatyti transporto priemonę; antstolė nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kurios vieninteliu ir teisėtu savininku jis yra, ir tuo grubiai pažeidė LR Konstitucijos įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą; įsigydamas transporto priemonę jis nežinojo ir nenumanė, kad teismo yra priimtas nutarimas konfiskuoti transporto priemonę.Nesutikdama su pareiškėjo skundu, antstolė J. Ž. 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S17-5570 skundo netenkino ir jį persiuntė nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo L. J. 2017 m. sausio 26 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ir V. K. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu – 2016 m. gruodžio 2 d., ginčo transporto priemonė jau buvo areštuota, teisės į konfiskuotiną transporto priemonę nuo 2016 m. sausio 6 d. perėjo valstybei. Sutarties sudarymo metu tuometinis ginčo transporto priemonės savininkas V. K. neturėjo teisinio pagrindo perleisti areštuoto turto, kurį jam buvo pavesta saugoti, o pareiškėjas neturėjo teisės konfiskuoto turto įsigyti. Pareiškėjas nėra sąžiningas ir teisėtas ginčo transporto priemonės valdytojas. Vien tai, kad ankstesnė ginčo transporto savininkė Ž. D., žinojusi, apie Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, kuriuo nuspręsta konfiskuoti ginčo transporto priemonę, ją 2015 m. lapkričio 21 d. pardavė V. K., kuris vėliau sudarė sutartį su pareiškėju, nekeičia teismo nutarimo esmės ir nestabdo jo vykdymo. Vykdymo veiksmų atlikimui neturi esminės reikšmės ir transporto priemonės valstybinio numerio pakeitimai, nes transporto priemonės identifikavimui esminę reikšmę turi unikalus transporto priemonės VIN kodas, pagal kurį vykdoma paieška.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiuo metu pardavėjas V. K. valstybei nėra skolingas, kadangi, minėtas skolas su antstolio vykdymo išlaidomis pareiškėjas yra pilnai apmokėjęs. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kokiu pagrindu ginčo transporto priemonės pardavėjas V. K. ją įregistravo 2015 m. lapkričio 21 d. VĮ „Regitra“, kai Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas nutarimas dėl transporto priemonės konfiskavimo VMI prie LR FM naudai. Jis, pareiškėjas, informacija apie tai, kad ginčo transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo konfiskuota, nedisponavo. Ž. D. yra nuslėpusi faktą, jog transporto priemonė yra konfiskuota, kuri ir žinojo apie priimtą nutarimą, kuris įsiteisėjo 2016 m. sausio 6 d. ir ginčo transporto priemonę perleido V. K.. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimta teismų nutarimų, sprendimų, apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriais būtų apribota jo teisė į nuosavybę arba, kuriais turtas būtų konfiskuotas. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ginčo transporto priemonė negalėjo būti perleidžiama pareiškėjui, tačiau jos perleidimas nepanaikina įsiteisėjusios nutarties ją konfiskuoti. Turto arešto aktas, vykdant nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, jau nuo 2016 m. gegužės 11 d. buvo įregistruotas viešuose registruose, tačiau pats pareiškėjas nepasidomėjo apie perkamos transporto priemonės apribojimus. Nutarimo priėmimo ir jo pateikimo vykdyti metu galiojęs ATPK numatė, kad konfiskuojamas gali būti turtas, kuris priklauso ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, jeigu tas turtas buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ginčo transporto priemonės konfiskavimas suinteresuoto asmens naudai įsiteisėjo 2016 m. sausio 6 d., ši transporto priemonė buvo areštuota antstolės 2016 m. gegužės 11 d. Turto arešto aktu, todėl pareiškėjas sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį turėjo ir galėjo žinoti apie šias aplinkybes. Vien tai, kad Ž. D., žinodama apie konfiskuotiną transporto priemonę, ją pardavė, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Tiek V. K., tiek ir pareiškėjas, esant išviešintam turto arešto aktui, kuriuo buvo areštuota ginčo transporto priemonė ir jai taikytas disponavimo apribojimas, buvo nesąžiningi, kadangi, nesant teisiniam pagrindui, buvo perleista ir įsigyta konfiskuota bei areštuota transporto priemonė. Priimtas teismo nutarimas, kuriuo buvo konfiskuota transporto priemonė, yra įsiteisėjęs, galiojantis, nepanaikintas ir privalo būti vykdomas, tuo tarpu antstolės veiksmai, gavus tokį vykdomąjį dokumentą, yra teisėti ir turi būti vykdomi.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo L. J. skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų, vykdant įsiteisėjusį teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).Nurodytos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos nagrinėjamoje byloje reiškia tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, turi įvertinti, ar antstolė, vykdydama įsiteisėjusį teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atlikdama ginčijamą vykdymo veiksmą – įpareigodama pareiškėją pristatyti ginčo transporto priemonę išieškotojai, tinkamai vykdė jai įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jai suteiktų teisių ribų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0161/16/00223 pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8229-358/2015, kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-64-245/2016 paliktas nepakeistas, ir kuriuo nutarta skirti pripažintai padarius administracinius teisės pažeidimus Ž. D. baudas su transporto priemonės Mercedes Benz A 170 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Antstolė, nustačiusi, kad ginčo transporto priemonė yra parduota kitam asmeniui – L. J., 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymu įpareigojo L. J. pristatyti transporto priemonę Mercedes Benz A 170 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai VMI, o 2017 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S17-3513 L. J. atstovui nurodyta nedelsiant vykdyti 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymą dėl įpareigojimo pristatyti transporto priemonę bei informuoti antstolę apie patvarkymo įvykdymą. Pareiškėjas L. J. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas pripažinti antstolės J. Ž. veiksmus pristatyti transporto priemonę Mercedes Benz A 170, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir panaikinti 2017 m. sausio 19 d. patvarkymą Nr. S17-3513, tačiau nei antstolė patvarkymu, nei pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad jis yra sąžiningas ginčo transporto priemonės įgijėjas ir apie administracine tvarka priimta nutarimą konfiskuoti ginčo transporto priemonę bei jos atžvilgiu antstolės taikytą areštą nežinojo, tuo tarpu skundžiamas antstolės reikalavimas pristatyti transporto priemonę išieškotojai pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą, kadangi jis yra vienintelis teisėtas transporto priemonės savininkas. Be to, nėra jokio pagrindo riboti jo nuosavybės teisę. Ginčijamas antstolės veiksmas atliktas vykdant teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtinta taisyklė, kad teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles. Tuo tarpu CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus yra antstolio pareiga (Antstolių įstatymas 21 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje savo praktikoje yra išaiškinęs, kad antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau jam nesuteikta teisių vykdomąjį dokumentą pakeisti; teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti peržiūrėtas tik ATPK nustatyta tvarka, bet ne vykdymo procese; skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar antstolis tinkamai vykdo teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau neturi diskrecijos (negali) jo peržiūrėti (pakeisti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-469/2017).Taigi, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, spręstina, kad antstolės pareiga yra vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenumato galimybės antstolei, kuri vykdo vykdomuosius dokumentus, jų kvestionuoti, vertinti vykdomojo dokumento pagrįstumo, ar tuo labiau jį keisti. CPK 585 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Kaip jau ir nustatyta šios nutarties 13 punkte, antstolei buvo pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame taip pat buvo nutarta konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, todėl antstolės pareiga, priėmus vykdyti minėtą dokumentą, buvo turtą surasti ir areštuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su tinkamu įsiteisėjusio teismo sprendimu įvykdymu. Vykdant teismo nutarimą, ginčo transporto priemonei buvo pritaikytas turto areštas, kuris buvo išviešintas, t. y. nuo 2016 m. gegužės 11 d. buvo įregistruotas viešuose registruose, o išsiaiškinus transporto priemonės buvimo vietą, naujam jos savininkui buvo išsiųsti patvarkymai, įpareigojantys ginčo transporto priemonę pristatyti išieškotojai VMI prie LR FM. Įvertinus bylos procesinių dokumentų turinį bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo skundžiamą antstolės veiksmą pripažinti neteisėtu. Antstolė vykdė įsiteisėjusį teismo nutarimą dėl konkrečios jame nurodytos transporto priemonės, buvusios administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskavimo, o ne dėl pareiškėjo sąžiningumo, jo, kaip sąžiningo įgijėjo, teisių, sudarytos transporto priemones pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo ir įsigijimo aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėja pagal pareiškėjo suformuluotą pareiškimo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjant šias bylas teismas turi aiškinti antstolio veiksmų atitikimą teisės normoms reglamentuojančioms atliekamus veiksmus. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tirti ir aiškintis aplinkybes dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo, jo įsigijimo aplinkybių ar pareiškėjo, kaip sąžiningo įgijėjo teisių, nes šių aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo L. J. skundo dėl antstolės veiksmų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas