Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124 ¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.00 val. – 21.00 val. laikotarpyje Kaune, Savanorių pr. 255, vairuodama automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko reikiamo tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš įvykio vietos nuvažiavo. Nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Tuo pažeidė KET 9, 14, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str.2d., 130 str.1d., 124 ¹ str.8 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad Ž. D. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str.2d., 130 str.1d., 124 ¹ str.8 d.

Ž. D. kaltę padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodo byloje esanti medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys, kuriame nurodytos esminės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5, 6, 7, 8), D. D. paaiškinimas (b. l. 9), _Ž. D. paaiškinimas (b. l. 10), S. L. paaiškinimas (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 12), automobilių fotonuotraukos (b. l. 13-17), raštelis (b. l. 34).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Ž. D., neturėdama teisės vairuoti padarė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., be to, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijus, todėl yra baustina.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad Ž. D. policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jos veika kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 8 d.

Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Ž. D. 2015 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nubausta už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., o vairuotojo pažymėjimas sulaikytas 2015 m. kovo 29 d. Teisės vairuoti transporto priemones Ž. D. neteko nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-07-29, todėl negali būti laikoma, kad asmuo, neturėdamas teisės vairuoti turi pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris yra policijos pareigūnų paimtas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Byloje nustatyta, kad automobilių apgadinimai nežymūs, t.y. nežymios braukimo žymės (b.l.3, 14-17), tačiau Ž. D. elgesys po teisės pažeidimo padarymo leidžia daryti išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdama pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodama. Kaip parodė tyrimą atlikęs pareigūnas teismo posėdyje bei surašytame tarnybiniame pranešime (b.l.4-5), paskambinus telefonu Ž. D. atsisakė atvykti į Kelių policijos valdybą, atvyks tik gavus šaukimą. Ž. D. teisės pažeidimo laiku buvo atimta teisė vairuoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ž. D. administracine tvarka bausta. Kaip matyti iš išrašo apie asmens baustumą, Ž. D. ne kartą bausta už vairavimą neblaiviai, kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jai atimta už eismo įvykio sukėlimą neblaiviai, o tai neigiamai apibūdina jos asmenybę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. D. vairuojama transporto priemonė – Mercedes Benz A 170 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Teismo vertinimu, Ž. D. padarė itin šiurkščius administracinius teisės pažeidimus – vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, savo kaltės nepripažino, įvertinus padarytų pažeidimų aplinkybes ir jų pavojingumo laipsnį, Ž. D. tikslinga skirti alternatyvią papildomą nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. nuobaudai keliami tikslai, t. y. nubausti bei auklėti administracinius teisės pažeidimus darantį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Ž. D. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda - bauda, ATPK 130 str. 1 d. numatyta, teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui, administracinė nuobauda – bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30², 286, 287 str. teismas

nutaria:

Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir skirti:

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą – 600 EUR (šešių šimtų eurų) baudą;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės Mercedes Benz A 170 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirti nuobaudą, sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą transporto priemonės Mercedes Benz A 170 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., bylos teiseną Ž. D. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.