- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-64-245/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo Ž. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimu Ž. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su transporto priemonės „Mercedes Benz A 170 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad ji 2015-08-08, apie 10.00 val. – 21.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko reikiamo tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) numatyta tvarka, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 9, 14, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., bylos teisena Ž. D. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Ž. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pažeidimų, už kuriuos yra nubausta, nepadarė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Teismo nutarimas grindžiamas spėlionėmis, prielaidomis, be to, yra prieštaringas. Apeliantė nesupranta, kodėl teismas nustatė, kad jos veiksmuose yra ATPK 124¹ str. 8 d. sudėtis, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Teismo nutarime taip pat nenurodytas konkretus administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, nepasisakoma dėl įvykį mačiusio liudytojo parodymų, kuris neva pateikė duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį, taipogi dėl palikto raštelio. Teismas neaptarė ir įvykio mechanizmo, t. y. kokiu būdu buvo apgadintas kitas automobilis, kokios markės automobilis apgadintas, kokie konkrečiai apgadinimai padaryti. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokį automobilį ji vairavo, kai padarė administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad ji turi automobilį „Mercedes Benz A 170 CDI“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu ją apkaltinti KET pažeidimu. Jos automobilį policijos pareigūnas buvo apžiūrėjęs, tačiau jokių pėdsakų nerado. Teismas nepakankamai įvertino D. D. parodymus, kuri parodė, kad apeliantė iš automobilių stovėjimo vietos priekiu judėjo į priekį, o ne atgaline eiga. Taip judėdama ji negalėjo apgadinti greta stovėjusio automobilio galinio bamperio ir savo automobilio priekinio bamperio. Ž. D. pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog ji geranoriškai nevyko į policijos įstaigą, negali būti pagrindu ją nubausti. Apeliantė teigia, kad nebuvo įsitikinusi, jog ją kviečia policijos pareigūnas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo Ž. D. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimą palikti nepakeistą.
Ž. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu Ž. D. nubausta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl apeliantės kaltės įrodytumo, kadangi Ž. D. neigia apgadinusi kitą transporto priemonę ir pasišalinusi iš įvykio vietos, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvados yra pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Ž. D. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nustatyta remiantis ne vien anoniminio raštelio turiniu. Nors liudytoja S. L. pateikė raštelį, kurį rado už savo apgadintos transporto priemonės priekinio valytuvo, kuriame nurodyta, kad „dešinį galinį buferį nubraukė (duomenys neskelbtini), tačiau šis įrodymas pats savaime nepatvirtina, jog eismo įvykyje dalyvavo būtent Ž. D. vairuojamas automobilis, vis dėlto, jis patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus, kurie liudija, kad automobilį „Ford Focus C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė būtent apeliantės automobilis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tuo metu, kai buvo braižoma eismo įvykio schema, t. y. iškart atvykus į eismo įvykio vietą, nebuvo žinoma, kokiu būdu buvo padaryti apgadinimai, joje tik konstatuojamas automobilio „Ford Focus C-MAX“ apgadinimo faktas, kadangi kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis pasišalino. Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3) konstatuota, kad yra sugadintas automobilio „Ford Focus C-MAX“ galinis bamperis dešinėje pusėje. Kartu pažymėtina, kad eismo įvykio vietos schema yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurioje atvaizduojamos tuo metu žinomos eismo įvykio aplinkybės. Vėliau, paaiškėjus eismo įvykio mechanizmui, eismo įvykio vietos schema nebėra pildoma, tačiau bylą papildo kiti surinkti įrodymai, susiję su nagrinėjamu įvykiu. Analizuojamu atveju pagal rastą nenustatyto asmens parašytą raštelį su nurodytais automobilio valstybiniais numeriais, nustačius transporto priemonės „Mercedes Benz A 170 CDI“ savininkę, buvo apžiūrėta minėta transporto priemonė. Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 13-17) liudija, kad apgadinimai, esantys ant Ž. D. automobilio, sutampa su apgadinimais, esančiais ant S. L. vairuotos transporto priemonės. Nors S. L. automobilio apgadinimai yra žymesni nei Ž. D., tačiau visiškai identiški apgadinimai nėra įmanomi. Svarbu tai, jog sutampa apgadinimų aukštis (50-60 cm) bei lokalizacija. Automobilis „Ford Focus C-MAX“ buvo apgadintas šiam stovint priekiu automobilių stovėjimo aikštelėje ir Ž. D. išvažiuojant iš aikštelės atbuline eiga. Nors apeliantė skunde teigia, kad jos motina D. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad iš automobilių aikštelės Ž. D. išvažiavo priekiu, tačiau tai nėra pagrįstas teiginys. Iš byloje esančio posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja D. D. tiksliai neprisiminė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatytas jos dukters vairuojamas automobilis, pasakymas „lygtai priekiu“ negali būti vertinamas kaip neabejotinai teisingas. Be to, pažymėtina ir tai, kad D. D. sėdėjo automobilio gale kartu su šuniuku, apgadinimai itin žymūs nėra, todėl ji, būdama garbaus amžiaus ir pati nevairuodama transporto priemonės, galėjo sąžiningai nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis. Be to, jos dėmesį galėjo blaškyti ir kartu su ja sėdėjęs šuniukas. Taigi D. D. parodymai nėra informatyvūs, jais negalima nei pagrįsti, nei paneigti apeliantės kaltės. Tuo tarpu aukščiau išdėstyti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina, kad automobilį „Ford Focus C-MAX“ apgadino automobilio „Mercedes Benz A 170 CDI“ vairuotoja. Juo labiau, kad pati Ž. D. neneigia, jog įvykio vietoje buvo, t. y. 2015-08-08 buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), esančią prekybos centro „Hyper Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde teigia, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymo laikas, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas. Yra nustatyta tiksli pažeidimų padarymo data bei apytikslis laikas – taip 10.00 val. ir 21.00 val. Itin tiksliai nustatyti pažeidimų padarymo laiką analizuojamu atveju nėra objektyvios galimybės, kadangi pažeidėja iš eismo įvykio vietos pasišalino. Sutiktina, kad buvo galima bandyti nustatyti tikslesnį laiką, išsiaiškinant, kuriuo metu apeliantė su savo motina buvo atvykusios prie parduotuvės „Hyper Maxima“, tačiau tai nekeistų inkriminuotų teisės pažeidimų pobūdžio esmės. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas laiko intervalas neapsunkino Ž. D. galimybės gintis nuo inkriminuotų pažeidimų, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas ne konkretus, tačiau apytikslis pažeidimų padarymo laikas nelaikytinas esminiu trūkumu. Tai, jog skundžiamame nutarime nėra nurodyta kokios markės automobilis buvo apgadintas taip pat neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Ž. D. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo apklausta ir apgadintos transporto priemonės savininkė, taigi apeliantė galėjo šiai užduoti norimus klausimus bei išsiaiškinti norimas aplinkybes.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog kilusi žala yra visiškai mažareikšmė nėra pagrindo (draudimo bendrovė padarytą žalą įvertino 207 eurais), tačiau apgadinimai pripažintini ne itin žymiais. Vis dėlto, suvokti, jog kilo eismo įvykis apeliantei niekas netrukdė. Pažeidimas užfiksuotas vasaros metu – rugpjūčio aštuntą dieną, t. y. šviesiu paros metu, todėl matomumas buvo geras. Taigi eismo įvykį sąlygojo kitos aplinkybės – neatidumas, nerūpestingumas. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-32) liudija, kad Ž. D. nėra drausminga vairuotoja, už vairavimą esant neblaiviai, jai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesių laikotarpiui. Tačiau nepaisant to, apeliantė vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Taigi ji turėjo svarią priežastį pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal anoniminiame raštelyje nurodytą transporto priemonės, galimai sukėlusios eismo įvykį, valstybinį numerį nustačius šio automobilio savininkę, tyrimą atliekantis pareigūnas su pastarąja bandė susisiekti, tačiau atsiliepusi moteris pareigūnui pasirodė neblaivi, pareiškė, kad niekur nevažiuos (b. l. 4-5). Nors vėliau apeliantė aiškino, kad nesuprato, jog jai skambino policijos pareigūnas ir tai negali būti pagrindas ją nubausti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykio sukėlimas esant neblaiviai Ž. D. nėra inkriminuotas. Ar įvykio metu apeliantė buvo neblaivi, nėra nustatyta, vien pareigūno subjektyvaus vertinimo neužtenka fakto konstatavimui. Tačiau nustatyti tikslią priežastį ar motyvą, kodėl buvo pasišalinta iš įvykio vietos, straipsnio dispozicija nereikalauja. Tai nėra būtinas sudėties požymis. Asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvai gali būti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį vengimas, vairavimo esant neblaiviam fakto nuslėpimas, nenoras skirti laiko procedūroms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų, motyvų.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad Ž. D., žinodama KET reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, apeliantės veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra prieštaringas, teismas nustatė, kad jos veiksmuose yra ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl šio straipsnio nutraukė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundžiamame nutarime iš tiesų padaryta techninė klaida, nurodant, kad surinkti įrodymai patvirtina ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Tačiau toliau tekste išaiškinta, kodėl teisena dėl minėto straipsnio nutraukiama. Šiems motyvams aukštesnės instancijos teismas pritaria, skundžiamo nutarimo rezoliucinė dalis suformuluota teisingai, todėl aukščiau nurodytas netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris nekeičia nutarimo esmės.
Remiantis išdėstytu, pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą nenustatyta, todėl apeliantės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ž. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.