- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-745-544/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- I. N., E. D.
- Atsakovas
- D. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) D. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-325-1037/2025 patvirtinti taikos sutarties pagal ieškovių I. N. ir E. D. ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaidų netinkamai atliktų rangos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės I. N. ir E. D. (toliau - ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. L. (toliau – ir atsakovas, apeliantas), kuriame prašė: 1) priteisti joms iš atsakovo kiekvienai po 4234,52 Eur; 2) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2025 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino 2025 m. birželio 19 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad Taikos sutarties 3 punktu šalys prašė teismo savarankiškai (savo nuožiūra) išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą, kas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Tokiais atvejais šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nepaisant to, kad šalys nusprendė ginčą baigti taikiai, sudarė ir pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį, atsakovas tiek teismo posėdžių metu, tiek taikos sutartyje pripažino kaltę dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Ieškovių ieškinio pateikimą ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo išimtinai atsakovo elgesys, todėl iš atsakovo ieškovei I. N. buvo priteistos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 3360 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovas D. L. (apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu prašė: atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-325-1037/2025 paduoti; panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria iš jo nutarta priteisti 3 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Prieš pasirašant taikos sutartį po pokalbio su ieškovių atstove buvo patikintas, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos nebus. Vėliau jo advokatas paaiškino, kad nesitikėjo, jog bylinėjimosi išlaidos bus priteistos.
4.2. Jis – paprastas žmogus, neturintis teisinių žinių ir bylinėjimosi patirties, nebuvo prisijungęs prie elektroninės bylos. Galvojo, kad taikos sutartis sudaroma abipusių nuolaidų būdu ir bylinėjimosi išlaidos iš jo priteistos nebus. Šiuo atveju jo atžvilgiu jokių nuolaidų nebuvo padaryta. Negana to, jis savo lėšomis atliko visus gyvenamojo namo stogo sutvarkymo darbus, pats patyrė bylinėjimosi išlaidų, tačiau jam jų niekas nekompensavo. Mano, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas ir jo atžvilgiu pasielgta neteisingai.
Atsiliepimas
2. Ieškovių atstovė advokatė J. V. F. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti šiais motyvais:
5.1. Teismas teisingai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal procesines teisės normas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, civilinę bylą nutraukus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso;
Atsiliepimas
5.2. Atsakovui netinkamai atlikus darbus, ieškovė dėjo maksimalias pastangas, kad susitartų su atsakovu dėl darbų trūkumo šalinimo. Ieškovė, siekdama objektyvumo, net nusamdė darbų vadovą, kuris turėdamas specialių žinių galėjo identifikuoti ir nurodyti darbų trūkumus, tačiau atsakovas su darbų trūkumų apimtimi nesutiko, dėl ko ieškovės dėl atsakovo kaltės turėjo kreiptis į teismą;
5.3. Be to, iš esmės atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu, t. y. darbų broko taisymo darbais (jų apimtimi), vadinasi, ieškovių kreipimasis į teismą buvo teisėtas ir pagrįstas, dėl inicijuoto teisminio proceso nėra ieškovių kaltės;
5.4. Dėl atsakovo kategoriško nesutikimo dėl darbų broko tvarkymo apimties įvyko net trys teismo posėdžiai, dėl ko ieškovė I. N. patyrė išlaidų už advokato pagalbą. Akivaizdu, kad proceso trukmė buvo lemta atsakovo veiksmų;
5.5. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai nėra susiję su CPK 94 straipsnio taikymo sąlygomis, nes jis neįrodinėja nei savo, nei ieškovių kaltės dėl inicijuoto teisminio proceso;
5.6. Priešingai nei teigia atsakovas, sudarydamas Taikos sutartį jis gavo nuolaidų – pats galėjo atlikti darbus, taigi, turėjo galimybę sutaupyti (galėjo papildomai nemokėti už kito asmens darbą, rinktis ekonomiškai medžiagas ir pan.), todėl nebuvo nukrypta nuo lygiateisiškumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties dalies, kuria teismas, tvirtindamas Taikos sutartį, nutarė priteisti iš atsakovo 3360 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. N., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pateikė teismui tvirtinti ieškovių ir atsakovo 2025 m. birželio 19 d. sudarytą taikos sutartį, kurią teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu. Šalys Taikos sutarties 3 punktu prašė teismo savarankiškai (savo nuožiūra) išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą.
6. Nustatyta, kad ieškovė I. N. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: advokatei J. V. F. 2024 m. rugsėjo 2 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Serija LAA Nr. 1214203 sumokėjo 100 Eur už konsultaciją; už faktinių aplinkybių konstatavimą antstolei G. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. per Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymu Nr. 518 sumokėjo 350 Eur; advokatui V. S. 2024 m. lapkričio 27 d. per AB Šiaulių banką (dabar - AB Artea bankas) mokėjimo nurodymu Nr. 112025254 sumokėjo 1200 Eur (už dokumentų, garso, vaizdo įrašų analizę, ieškinio parengimą); per „Swedbank“, AB 2025 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu advokatei J. V. F. sumokėjo 360 Eur (pagal sąskaitą Nr. 0754 už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, konsultacija, atstovavimą 2025 m. vasario 27 d. parengiamajame posėdyje); per Luminor Bank AS 2025 m. balandžio 9 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 562 advokatei J. V. F. sumokėjo 600 Eur (pagal sąskaitą 0766 už atstovavimą 2025 m. balandžio 14 d. parengiamajame posėdyje, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašymą dėl garso, vaizdo įrašų pateikimo); per „Swedbank“, AB 2025 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu advokatei J. V. F. sumokėjo 600 Eur (pagal sąskaitą Nr.0769 už atstovavimą 2025 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, pasirengimą jam, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2025 m. gegužės 13 prašymą dėl papildomų įrodymų); per Luminor Bank AS 2025 m. birželio 19 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 577 advokatei J. V. F. sumokėjo 150 Eur (pagal sąskaitą 0775 už atstovavimą dėl taikos sutarties, taikos sutarties korekcijas, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikos sutarties patvirtinimo), viso - 3360 Eur.
Dėl byloje taikytinų bylinėjimosi išlaidų nustatymą ir paskirstymą reglamentuojančių CPK normų
7. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: <...> 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; <...> 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu.
8. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
9. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, toliau – Rekomendacijos). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
10. Nagrinėjamu atveju, minėta, Taikos sutarties šalys ieškovės ir atsakovas prašė teismo savarankiškai (savo nuožiūra) išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą (Taikos sutarties 3 punktas). Taigi, Taikos sutarties šalys aiškiai išreiškė savo valią, jog jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Taikos sutartį savo parašais patvirtino tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovas - advokatas G. G., kuriam atsakovas, patvirtindamas, jog su Taikos sutarties sąlygomis sutiko, suteikė teisę pasirašyti Taikos sutartį (2025 m. birželio 19 d. elektroninis laiškas). Taikos sutarties 7 punkte Atsakovas sutiko, kad ieškovės per savo atstovę pateiktų Taikos sutartį patvirtinti teismui.
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nors tokia taikos sutarties nuostata nesusitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų, tačiau ja taip pat neatsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys išreiškia valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Aiškinimas, kad šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo CPK nustatyta tvarka reiškia susitarimą taikyti ir CPK 94 straipsnio 2 dalį, reikštų šalių atsisakymą nuo teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai padarytų tokią sutarties nuostatą beprasmę. Tokiais atvejais šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021).
13. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 ir kt.).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovės į teismą kreipėsi dėl išlaidų, skirtų netinkamai atliktų stogo dengimo darbų trūkumų pašalinimui, priteisimo iš stogo dengimo darbus atlikusio atsakovo D. L.. Iš Taikos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovas pripažino, jog atlikdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbus padarė klaidų (broką), todėl sutiko savo lėšomis ir savo darbu ištaisyti darbo broką (trūkumus) sutartyje aptartomis sąlygomis. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad niekada neprieštaravo trūkumų šalinimui. Taigi, atsakovas pripažino savo atsakomybę dėl stogo dengimo darbų defektų, dėl kurių ištaisymo nepavykus susitarti, ieškovėms teko kreiptis į teismą.
15. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas, vadovavosi aktualia nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovei I. N. turi būti priteistos patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškinio pareiškimą ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo išimtinai atsakovo elgesys, kadangi atsakovas, nors pripažino kaltę dėl netinkamai atliktų darbų, trūkumų neištaisė.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso metu atsakovas naudojosi teisine profesionalia teisine pagalba ir buvo atstovaujamas advokato, todėl turėjo realias galimybes Taikos sutarties sąlygas išsiaiškinti taip, kad jų turinys jam būtų visiškai aiškus ir suprantamas. Vien tai, kad jo interesus atstovaujantis advokatas, neva, jam suteikė klaidingą ar netikslią informaciją dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neatleidžia apelianto nuo teisinių taikos sutarties pasekmių vykdymo ir nešalina jo pareigos, esant kitiems įstatyme numatytiems pagrindams, atlyginti realias ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas kitai šaliai. Tai, kaip buvo įgyvendintas apelianto ir advokato susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, neįvykdė imperatyvios teismui nustatytos pareigos patikrinti, ar visos ieškovės byloje patirtos ir prašomos priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK ir Rekomendacijų reikalavimus, todėl padarė tik iš dalies pagrįstą išvadą, kad visos ieškovės šioje byloje patirtos išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir atlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie ieškovės I. N. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priėjo išvados, kad jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos 2 880 Eur sumai, tai: 2024 m. lapkričio 27 d. sumokėti 1200 Eur už ieškinio parengimą; 2025 m. vasario 13 d. sumokėti 360 Eur pagal sąskaitą Nr. 0754 už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 1 val. 2025 m. vasario 27 d. parengiamajame posėdyje; 2025 m. balandžio 9 d. sumokėti 600 Eur pagal sąskaitą 0766 už 1 val. pasirengimą atstovauti ir atstovavimą 2025 m. balandžio 14 d. parengiamajame posėdyje; 2025 m. gegužės 16 d. sumokėti 600 Eur pagal sąskaitą Nr.0769 už 2 val. atstovavimą 2025 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje ir už 2025 m. gegužės 13 prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą; 2025 m. birželio 19 d. pagal sąskaitą 0775 sumokėti 120 Eur už 1 val. atstovavimą taikos sutarties derybų ir sutarties parengimo procese.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 130 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 350 Eur išlaidų, susijusių su antstolio vykdytu faktinių aplinkybių konstatavimu, nes pastarosios išlaidos nebuvo pagrįstos ir / ar būtinos. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.
20. Nustatyta, kad ieškovė I. N. advokatei J. V. F. 2024 m. rugsėjo 2 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Serija LAA Nr. 1214203 sumokėjo 100 Eur už konsultaciją. Kvite nenurodyta kokio susitarimo pagrindu ir kokiu klausimu konsultacija suteikta. Pagal CPK 57 straipsnio 3 dalį advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu, pagal kuriuos galima nustatyti, kokias teisines paslaugas advokatas įgaliotas teikti atstovaujamam asmeniui, už kurias jis sumokės. Taigi šalis gali reikalauti iš priešingos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tik jeigu tarp jo ir advokato buvo sutartimi pagrįsti atstovavimo santykiai, įforminti pagal CPK 57 straipsnio nuostatas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023). Bylos duomenys rodo, kad sutartis su advokate dėl atstovavimo sudaryta 2024 m. lapkričio 22 d., ieškovių ieškinys atsakovui dėl išlaidų, reikalingų netinkamai atliktų rangos darbų trūkumams pašalinti, ir procesinių palūkanų priteisimo teismui pateiktas 2024 m. gruodžio 4 d.. Tokie duomenys niekaip nepatvirtina, kad minėtos išlaidos yra susijusios su šioje byloje pareikštu ieškiniu ir ieškovės patirtos šioje byloje. Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Todėl minėta 100 Eur suma pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip ieškovės šios bylos procese patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias atlyginti turi pareigą atsakovas.
21. Už faktinių aplinkybių konstatavimą antstolei G. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. per Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymu Nr. 518 ieškovė sumokėjo 350 Eur. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios išlaidos nebuvo būtinos ir jų priteisti ieškovei iš atsakovo nebuvo pakankamo pagrindo. Faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2024 m. rugsėjo 11 d. iki ieškinio pareiškimo teisme (2024 m. gruodžio 4 d.). Protokole nurodyta, kad „Užsakovas I. N. pateikdama prašymą konstatuoti faktines aplinkybes pateikė ir 2024-07-31 Darbų apžiūros aktą, kuriame <....> nurodyti pastato stogo darbų trūkumai/defektai. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad minėtu adresu yra gyvenamasis namas, kuris atitinka Darbų apžiūros akte pateiktas pastato stogo konstrukcijų foto nuotraukas“. Taigi, minėtame protokole neužfiksuoti jokie nauji šiai bylai reikšmingi duomenys ir / ar aplinkybės, ką pagrįstai atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovas. Be to, ieškovė ieškinyje minėtu faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu nesirėmė ir nenurodė, kokias ginčytinas aplinkybes juo įrodinėja. Pagal atsakovo procesinių dokumentų turinį taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovas ginčijo, jog Darbų apžiūros akte pateiktos pastato stogo konstrukcijų fotonuotraukos yra ne nuo ieškovėms priklausančio namo (duomenys neskelbtini)konstrukcijų. Priešingai, atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka užbaigti pradėtus stogo keitimo darbus ir ištaisyti darbų trūkumus, nurodytus 2024 m. liepos 10 d. Darbų apžiūros akte, tik nesutinka su visa trūkumų apimtimi. Taigi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip įrodymų nesirėmė nei teismas, nei šalys. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad minėtos išlaidos nebuvo būtinos ir neišvengiamos dėl šios bylos nagrinėjimo, be jų buvo galima apsieiti, todėl šių išlaidų ieškovei atsakovas atlyginti neprivalo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-814-330/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009, 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023).
22. Pagal 2025 m. birželio 19 d. sąskaitą 0775 ieškovė I. N. sumokėjo 30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už tam tikrų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro tai, kad tokie dokumentai, kaip, pavyzdžiui, prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimas, yra techninio pobūdžio, o jų parengimas iš šalies atstovo nereikalauja specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).
23. Atsakovas nurodė, kad pats patyrė bylinėjimosi išlaidų. Visgi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Kaip ir minėta, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovas iš esmės savo kaltę dėl nekokybiškai atliktų darbų prisiėmė, sutiko darbų trūkumus pašalinti pats, todėl bendrasis principas „pralaimėjęs moka“ ir buvo taikomas atsakovo atžvilgiu.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, tačiau nustatydamas pagrįstų ir būtinų išlaidų dydį tik iš dalies tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų nustatymą ir paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį, kuri keičiama priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinant nuo 3360 Eur iki 2280 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti ir iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.