Utenos apylinkės teismo sprendimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Karlienei, dalyvaujant ieškovei I. A., ieškovės J. A., įstatyminei atstovei I. A., ieškovių atstovui advokatui Nikolaj Semionov, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo valstybinės biudžetinės įstaigos „Marijampolės pataisos namai“ atstovui ir trečiojo asmens valstybinės biudžetinės įstaigos „Marijampolės pataisos namai“ atstovui Edvinui Apynavičiui taip pat trečiojo asmens Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Mieželytei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, kodas (duomenys neskelbtini), ir S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Alytus, dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo byloje yra Valstybės biudžetinė įstaiga „Marijampolės pataisos namai“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Visagine .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas S. N. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškovių ieškinį. Atsiliepimo nepateikimo priežastis teismui nėra žinoma. Atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 100). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Nuosprendyje taip pat paminėta, kad nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai padaryta ir neturtinė žala, tačiau civilinis ieškinys LR BPK 112 str., nustatyta tvarka nepareikštas, konkretaus neturtinės žalos dydžio nenurodė (b.l. 77-79). Byloje yra pateikti duomenys, kad J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra I. A. dukra (b.l. 80; 81). Byloje yra pateikta UAB „Ambulansas“ 2010-03-29, pažyma apie kviestą greitąją medicinos pagalbą, kurioje nurodyta, kad 2007-05-11, adresu (duomenys neskelbtini), Visaginas, buvo kviesta greitoji medicinos pagalba pilietei I. A.. GMP kviesta du kartus: 19 val. 36 min., ir 20 val. 11 min.. Pirmo kvietimo metu nustatyta ūmi stresinė reakcija, suteikta medicininė pagalba ir pacientė palikta vietoje. Antro kvietimo metu nustatyta ūmi stresinė reakcija. Traukulių sindromas, suteikta medicininė pagalba ir pacientė transportuota į Visagino ligoninės priėmimo skyrių (b.l. 9;82).

Pagal LR CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso tvarka įrodinėti nereikia. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo išimtis gali būti nustatyta įstatymo, tačiau nepriklausomai nuo to, kam tenka įrodinėjimo našta, taisyklė dėl neįrodinėtinų aplinkybių galioja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tačiau Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant minėtą proceso teisės normą, taip pat ne kartą konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Ieškovės I. A. pateikti papildomi įrodymai iš baudžiamosios bylos Nr. 1-278-564/2009, (b.l. 105-164) iš naujo nebeanalizuojami, nes jie patikrinti ir įvertinti teismo nuosprendžiu.

LR CK 6.250 str. 1 d., numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 d., numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Kaip ir numato LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo. Čia turima omenyje smurtiniai nusikaltimai.

LR CK 6.271 str. 1 d., numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės.

To paties straipsnio 2 d., numato, kad straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

To paties straipsnio 3 d., numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jo darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t. išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

To paties straipsnio 4 d., numato, kad Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neturtinė žala pagal šį straipsnį atlyginama bendraisiais pagrindais t.y. remiantis LR CK 6.250 str..

Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra tai, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo–valstybė ar savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Žalą, atsiradusią dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė ar savivaldybė iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, nepaisant institucijos darbuotojų kaltės. Viešosios civilinės atsakomybės subjekto ypatumai lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumą, pasireiškiantį tuo, kad šio delikto padarymas suponuoja atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijų atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Taigi ieškovas, reikalaudamas taikyti valdžios institucijų civilinę atsakomybę, turi įrodyti valdžios institucijų neteisėtą aktą, priežastinį ryšį ir žalą (LR CK 6. 246, 6.247 ir 6.249 str.) (2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-574/2009).

Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Naujausioje jurisprudencijoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-12-01, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2009), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienareikšmiškai pripažino ankstesnę bei konkuruojančią neturtinės žalos preziumavimu pagrįstą teismų praktiką ydingą, pažymėdamas, kad LR CK 6.250 str. 2 d., nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, jog jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas tik jeigu įrodytą, kad neturtinė žala padaryta.

Paminėtina, kad pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Atsakovo S. N. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie nusikaltimų žmogaus gyvybei ir nusikaltimų žmogaus sveikatai.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Ši teisė įtvirtinta ir LR CK 6.250 straipsnyje. Jame įvardinti ir neturtinės žalos vertinimo kriterijai: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ši teisės norma taip pat įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Padarytoji žala turi būti neteisėtų asmens (pareigūno) veiksmų ar neveikimo rezultatas, todėl turi egzistuoti tam tikras ryšys tarp pareigūno (pareigūnų) veikos ir atsiradusios žalos. Įrodyti žalą, taip pat ir neteisėtą valstybės pareigūnų veiką, tai yra deliktą, ir priežastinį ryšį tarp tokios veikos ir atsiradusių pasekmių turi ieškovai (CK 6.246-6.248 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai dirbantys Marijampolės pataisos namuose ir prižiūrintys nuteistuosius būtų neveikią taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti. Į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų darbuotojų veiksmų (neveikimo) būtų atlikti tarnybiniai patikrinimai, skirtos drausminės nuobaudos, ir pataisos namų pareigūnų elgesys, tuo metu, kai S. N. skambino ieškovės dukrai baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, Marijampolės pataisos namų administracijos priimtais sprendimais, būtų pripažinti neteisėtais, aplaidžiais, pažeidžiančiais nustatytą tvarką. Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-278-564/2009, nenustatė ir tai net nepaminėjo nuosprendyje, kad tuo metu, kai S. N. skambino ieškovės I. A. dukrai teisminio nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais buvo pripažinti tik S. N. veiksmai ir jis dėl to teismo buvo pripažintas kaltu bei nuteistas laisvės atėmimo bausme ir iš jo ieškovei yra priteista 12725 litų turtinė žala.

Paminėtina, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikšmingas aplinkybes turi įvertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisė normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už jos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti ar jų veiksmuose yra aplaidumo, neveikimo ir ar tai yra nustatyta.

Valstybė yra ypatingas teisės subjektas, kuris per atitinkamas institucijas nustato galimo ir leistino elgesio ribas tam tikrose srityse. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus.

Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą 1-278-564/2009, netyrė ir nevertino Marijampolės pataisos namų darbuotojų, dirbusių pataisos namuose tuo metu, kai nuteistasis S. N. skambino ieškovės dukrai į mobiliojo ryšio telefoną baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, veiksmų teisėtumo (veikimo, neveikimo), tokių netiesėtų veiksmų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmuose nenustatyta ir nagrinėjant šią civilinę bylą. Nenustatyta, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai 2007-05-11, būtų padėję S. N. įvykdyti nusikaltimą, už kurį Marijampolės rajono apylinkės teismas S. N. pripažino kaltu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009. Valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų sąlyga yra būtina civilinei atsakomybei atsirasti pagal LR CK 6.271 str..

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant valstybės pareigūnų kaltės: tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.

Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmuose nenustatyta nesant įrodymų, todėl negali būti sprendžiamas ir Valstybės atsakomybės klausimas dėl solidarinės atsakomybės kartu su S. N. dėl turtinės žalos t.y. 12725 Lt., atlyginimo ieškovei I. A., kuri ieškovei jau yra priteista 2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009.

Ieškovės teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl joms padarytos neturtinės žalos atsiradimo, kurią joms tariamai padarė Lietuvos Respublikos Valstybė ir S. N..

Tokiu būdu, atsižvelgiant į neturtinės žalos prigimties sąlygotą jos pasireiškimų specifiką, teisinėje literatūroje išsakoma pozicija, kad tiesioginiu neturtinės žalos fakto įrodymu galėtų būti tik akivaizdžiai matomi fiziologiniai individo sveikatos pakitimai, tokie kaip nemiga, depresija, emocijų sutrikimai, kurių gilumą, trukmę, formas turėtų konstatuoti tam tikros srities specialistai (psichologai, psichiatrai, kiti medikai). Ieškovė I. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į psichologus, psichiatrus ar į kitus medikus dėl tariamo streso, atsiradusio po minimos nusikalstamos veikos padarymo nesikreipė, jų išvadų neturi ir todėl jų negali pateikti teismui. Tik paminėjo, kad nusikaltimo padarymo dieną I. A. kvietė greitąją pagalbą į namus ir tai patvirtina byloje jos pateikta pažyma (b.l. 9;82), tačiau joje nėra tiksliai įvardinta streso priežastis, todėl nėra galimybės šio pateikto įrodymo vertinti objektyviai, nes neturtinės žalos identifikavimo svarba, turi būti sprendžiama teikiant prioritetą ne iš esmės teisiškai nepagrįstam neturtinės žalos prezumpcijos taikymui, bet kuo nuodugnesniam aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos faktui, nustatyti, kad būtų pasiektas pakankamas įsitikinimas tokios žalos egzistavimu ir reikalavimo dėl jų kompensavimo pagrįstumu.

Sprendžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikėtų vadovautis principu, kad vien tik atitinkamos teisės pažeidimas (neteisėtų veiksmų būvimas) ex officio nereiškia neturtinės žalos padarymo. Nesant įstatyme įtvirtintos neturtinės žalos prezumpcijos, kompensacija už neturtinę žalą gali būti priteisima tik tuo atveju, kai yra nustatytas bei įrodytos tokios žalos padarymo faktas, o įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui.

I. A. teismo posėdžio metu paminėjo, kad ir ji ir jos dukra patyrė dvasinių kančių dėl minimo nusikaltimo padarymo.

Pažymėtina, kad fizinių ir dvasinių kančių patyrimo įrodymu taip pat gali būti ir kitokie duomenys, visų pirma rašytiniai įrodymai-medicinos dokumentai, patvirtinantys fizinės negalios atsiradusios dėl nusikaltimo padarymo, priežastis, trukmę, pobūdį, sunkumą, pasekmes, gydymosi laiką (ligos istorijos, išrašai, nedarbingumo pažymėjimai, medicinos komisijos išvados), taip pat dokumentai, atspindintys dvasinę, emocinę, psichinę nukentėjusiojo savijautą ir negalę (nervų gydytojų, psichologų, psichiatrų dispanserių pažymos) atitinkantys rašytiniams įrodymams keliamus leistinumo ir teisėtumo reikalavimus.

I. A. būdama ieškovės J. A. įstatymine atstove, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų J. A. fizinius ir dvasinius išgyvenimus dėl minimo padaryto nusikaltimo.

Patirta neturtinė žala turi būti įrodoma ir šį įrodinėjimo pareiga tenka pačiam besikreipiančiajam dėl jos atlyginimo bei turtinės pretenzijas žalą padariusiam subjektui reiškiančiam asmeniui. Tokiu būdu yra realizuojamas rungimosi principas civiliniame procese reikalaujantis, kad nukentėjusysis maksimaliai pagrįstų ir įrodytų tiek savo patirtus neturtinius išgyvenimus, tiek prašomą priteisti jų kompensacijos sumą. Ieškovas šiuo atveju turi būti aktyvus proceso dalyvis ir jausti pareigą įrodyti neturtinės žalos patyrimo faktą, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei šios žalos.

Šioje byloje ieškovės I. A. ir J. A. bei jų atstovas nepateikė įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos patyrimo faktą, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų bei šios žalos.

Negalima pasyviai laikyti savaime suprantamu dalyku, jog neteisėtus veiksmus atlikęs subjektas privalo materialiai atsakyti.

Neturtinės žalos, kaip ir turtinio pobūdžio nuostolių įrodinėjimas yra svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo proceso dalis ir įrodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas, kaip ir teikiamų įrodymų chaotiškumas sąlygoja reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimą.

Kadangi išorinė reakcija į patirtas fizines ir dvasines kančias priklauso nuo individualių kiekvieno asmens savybių, tampa akivaizdu, kad ašarų ar kitų tradiciškai pasireiškiančių neigiamų emocijų atsiradimo faktas nėra tiesioginis neturtinės žalos patyrimo įrodymas. Ašarojimų gausa negali būti net netiesioginiu įrodymu sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio. Į tai negali būti atsižvelgta nustatant konkrečią piniginės kompensacijos sumą.

Kalbant apie priežastinį ryšį reikia paminėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrąjį etapą sudaro teisinio priežastinio ryšio nustatymas, kai sprendžiama, ar kilę padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376/2008, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343/2009).

Ieškovė I. A. neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jos ieškinys atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d., iš ieškovės I. A. valstybės naudai priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str., 269 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovių I. A. ir J. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. A., kuri yra ir ieškovės J. A. įstatyminė atstovė-55,54 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.