- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-142-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00478-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- I. A., J. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, S. N.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės biudžetinė įstaiga „Marijampolės pataisos namai“
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių I. A. ir J. A. apeliacinį skundą dėl 2011-05-31 Visagino m. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-294-844/2011 pagal ieškovių I. A. ir J. A., ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, ir S. N., dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Valstybės biudžetinė įstaiga „Marijampolės pataisos namai“, byloje dalyvaujant Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovės I. A. ir J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai ir S. N. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti I. A. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės 12725,00 Lt turtinę žalą solidariai su atsakovu S. N., iš kurio 12725,00 Lt I. A. naudai priteista 2009-12-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009; priteisti I. A. naudai solidariai iš Lietuvos Respublikos valstybės ir S. N. 5000 Lt neturtinę žalą; priteisti J. A. naudai solidariai iš Lietuvos Respublikos valstybės ir S. N. 5000 Lt neturtinę žalą, pavedant I. A. naudoti šias lėšas uzufrukto teise; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės ieškovės I. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2007-05-11 d. S. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, iš mobilaus ryšio telefono paskambino ieškovės I. A. mažametei dukrai J. A. ir, prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė tikrovės neatitinkantį faktą, kad ieškovė I. A. įkliuvo į policiją ir už paleidimą reikia susimokėti pinigų. Atvykusiai nenustatytai moteriai J. A. perdavė eurais, litais ir latais pinigus, kurių bendra suma 12725 Lt, priklausančius ieškovei I. A.. Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso l priedo 6 p., laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems telefonus turėti draudžiama. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 p., pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius. Nuteistieji gali skambinti tik taksofono aparatu, skambučiai yra registruojami, jų skaičius yra ribojamas, pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Ieškovė teigia, kad jeigu Marijampolės pataisos namai būtų užtikrinę, kad nuteistasis S. N. būdamas laisvės atėmimo vietoje, neturėtų galimybės naudotis mobiliuoju ryšiu, ieškovei nebūtų padaryta jokia žala. 2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš S. N. yra priteista 12725 Lt.žalos, tačiau ji neatlyginta. Žala padaryta dėl S. N. nusikalstamos veikos ir dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuris pasireiškė neužtikrinimu, kad mobilieji telefonai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Nuteistieji neturi teisės elgtis nusikalstamai iš laisvės atėmimo vietų ir valstybė turi pareigą tuo rūpintis ir kontroliuoti. Dėl S. N. nusikalstamos veikos ir dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovei ir jos dukrai J. A. yra padaryta neturtinė žala.
Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2003-07-02, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 p. numatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Šios privalomosios normos buvo numatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV skirsnyje „Nuteistųjų laiškų siuntimo ir gavimo tvarka" bei XVI skirsnyje „Nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka". Į pataisos namus nuteistiesiems draudžiami daiktai (mobilieji telefonai) patenka daugiausiai ne per siuntinius, laiškus bei pasimatymus, o kitais keliais (pvz. peršauti lankais pririšti prie strėlių, distanciniu pulteliu valdomu lėktuvėliu į pataisos namų teritoriją įskraidintas paketas su telefonais, taip pat savadarbiais balionais su prie jų pritvirtintais vamzdžiais, kurie pripildomi oru iki keleto atmosferų slėgio, paketai su telefonais peršaunami iš laisvės į pataisos namus, vykdomi telefonų permetimai per įvairias pataisos namų teritorijos vietas). Siekiant užtikrinti, kad Marijampolės pataisos namuose nepatektų nuteistiesiems turėti draudžiami daiktai, tame tarpe ir mobilūs telefonai, bei jų priedai, per nuteistųjų vykstančius pasimatymus, siunčiamus siuntinius, banderoles su spauda, laiškus, pataisos namuose yra įrengtas bagažo rentgeno kontrolės prietaisas, kurio pagalba yra tikrinami į ilgalaikius pasimatymus atvykstančių asmenų turimi daiktai, visi iš laisvės nuteistiesiems siunčiami laiškai, siuntiniai, banderolės su spauda ir kt. Taip pat pastoviai vykdoma į pataisos namus įeinančių ir iš pataisos namų išeinančių asmenų, pareigūnų kontrolė, kurie visada patikrinami metalo detektoriaus pagalba, esant reikalui atliekamos asmens apžiūros ir kratos, jų turimi daiktai patikrinami bagažo rentgeno kontrolės prietaisu, todėl galimybės, jog mobiliojo ryšio telefonai patenka į pataisos namus per laiškus, siuntinius, nuteistųjų pasimatymus su giminaičiais yra neįmanoma. 2007 metais Marijampolės pataisos namuose sulaikyti 4 asmenys į pasimatymą su nuteistaisiais atsinešę narkotinių medžiagų. Vienas asmuo buvo sulaikytas į pataisos namų teritoriją bandęs įmesti narkotines medžiagas. 4 asmenys į trumpalaikius pasimatymus nuteistiesiems bandė įnešti mobilaus ryšio telefonų SIM korteles. 2 Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų darbuotojai į pataisos namus nuteistajam bandė įnešti 4 mobilius telefonus, 6 SIM korteles ir 2 telefono įkroviklius. 20 asmenų sulaikyti įvykdę permetimus į pataisos namų teritoriją, kurių metu buvo mesta mobilaus ryšio telefonai, jų priedai, bei alkoholis. Asmenys įvykdę permetimus ir į pasimatymus su nuteistaisiais nešę uždraustus daiktus perduoti Marijampolės PK dėl nubaudimo administracine tvarka. Taip pat bendradarbiaujant su policijos komisariato pareigūnais 2 atvejais organizuotų pasalų metu buvo sulaikyti 3 asmenys į pataisos namų teritoriją bandę permesti mobilaus ryšio telefonus ir jų priedus. Viso 2007 metais užkardant draudžiamų daiktų patekimą pataisos namuose rasta ir paimta 92,476 gr., medžiagų pripažintų narkotinėmis. 208 mobilūs telefonai paimti iš asmenų, kurie bandė perduoti ar permesti į pataisos namų teritoriją ir 381 mobilūs telefonai rasti pataisos namų teritorijoje pas nuteistuosius. Pataisos namuose atlieka bausmę apie 1150 nuteistųjų. Kadangi Marijampolės pataisos namuose nuteistieji atlieka bausmę ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose, kuriuose yra apie 20-250 nuteistųjų, kurie tarpusavyje gali netrukdomai bendrauti, todėl užtikrinti pataisos namų administracijai nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma. Be to dalis (apie 400 nuteistųjų) nuteistųjų dirba Valstybės Įmonėje prie Marijampolės PN, kurios teritorija yra labai didelė apie 20 ha., bei joje yra daug pastatų su įvairiomis patalpomis, kur permetimų su uždraustais nuteistiesiems turėti daiktais laukia nuteistieji. Todėl paimti peršautus ar permestus į pataisos įstaigą uždraustus daiktus pareigūnams yra be galo sunku. Taip pat nurodė, kad Marijampolės pataisos namai yra Marijampolės miesto centre ir prie pat pataisos įstaigos tvoros netrukdomai gali privažiuoti automobiliai, kuriais važiuojantys asmenys, vykdantys uždraustų daiktų peršovimus savadarbėmis patrankomis į pataisos namų teritoriją, įvykdę permetimą gali greitai ir nepastebimai pasišalinti. Siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymo jais prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros. Aplink pataisos namų teritoriją vykdomas pataisos namų pareigūnų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose bei pataisos namuose atlieka kratas. Rengiamos pasalos asmenims vykdantiems permetimus sulaikyti. Nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai. 2010 metais sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai, kurie blokuoja mobilųjį ryšį 20,21, 22-ame būriuose, kur sukoncentruoti nuteistieji galintys užsiimti nusikalstamomis veikomis-sukčiavimais, todėl teiginys, jog pataisos namai savo neveikimu prisidėjo prie pataisos namuose atlikusio laisvės atėmimo bausmę nuteistojo S. N. nusikalstamos veikos vykdymo yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jokių tiesioginių pareigūnų veikų sudariusių nuteistajam S. N. galimybę vykdyti mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamas veikas nebuvo užfiksuota. Nurodė, kad S. N. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose turi visas galimybes dirbti pataisos namuose ir už tai gauti piniginį atlygį, bei tokiu būdu padengti jam teismo nuosprendžiu paskirtą žalos atlyginimą. Kadangi jokių tiesioginių pareigūnų veikų sudariusių nuteistajam S. N. galimybę vykdyti mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamas veikas užfiksuota nebuvo, todėl pataisos namai bendrai su S. N. padaryti žalos ieškovėms negalėjo. Už savo nusikalstamas veikas privalo atsakyti tik S. N..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2011-05-31 Visagino m. apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė.
Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu teismas konstatvo, kad neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, todėl ieškovės pateiktų papildomų įrodyų iš baudžiamosios bylos Nr. 1-278-564/2009, (b.l. 105-164) iš naujo nebeanalizavo.
Teismas sprendė, kad pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, t.y. dėl smurtinių nusikaltimų - nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atsakovo S. N. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie nusikaltimų žmogaus gyvybei ir nusikaltimų žmogaus sveikatai.
Neturtinė žala pagal LR CK 6.271 str. straipsnį atlyginama bendraisiais pagrindais. Teismas nustatė, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijų atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nes šiuo atveju atsakomybė kyla be kaltės.
Teismas nenustatė, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti. To nenustatė ir Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-278-564/2009. Teismas nenustatė, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai būtų padėję S. N. įvykdyti nusikaltimą. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, negali būti sprendžiamas ir valstybės solidarios atsakomybės klausimas.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neįrodė, kad joms buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovė I. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į psichologus, psichiatrus ar į kitus medikus dėl tariamo streso, atsiradusio po minimos nusikalstamos veikos padarymo, nesikreipė, jų išvadų neturi ir todėl jų negali pateikti teismui. Tik paminėjo, kad nusikaltimo padarymo dieną I. A. kvietė greitąją pagalbą į namus ir tai patvirtina byloje jos pateikta pažyma (b.l. 9;82), tačiau joje nėra tiksliai įvardinta streso priežastis, todėl, teismo vertinimu, jis neįrodo neturtinės žalos padarymo fakto. I. A. teismo posėdžio metu paminėjo, kad ir ji ir jos dukra patyrė dvasinių kančių dėl minimo nusikaltimo padarymo, tačiau jos nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų J. A. fizinius ir dvasinius išgyvenimus dėl minimo padaryto nusikaltimo. Teismo vertinimu ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos patyrimo faktą, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų bei šios žalos. Teismas nurodė, kad ašarų ar kitų tradiciškai pasireiškiančių neigiamų emocijų atsiradimo faktas nėra tiesioginis neturtinės žalos patyrimo įrodymas. Ašarojimų gausa negali būti net netiesioginiu įrodymu, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio. Į tai negali būti atsižvelgta nustatant konkrečią piniginės kompensacijos sumą. Taigi, teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovės apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naiją sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad įrodymai iš baudžiamosios bylos patvirtina, jog S. N. iš laisvės atėmimo vietos laisvai skambino žmonėms ir bandė iš jų išvilioti pinigus. Tai patvirtina, kad Marijampolės pataisos namuose nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, neužtikrina nuteistųjų kontrolės. Taip pat šie įrodymai patvirtina, kad prieš J. A. buvo naudojamas psichologinis smurtas apie 2,5 val., sakoma, kad motinai gresia 8 metai kalėjimo, todėl J. A. galvojo, kad motinos nebepamatys, dėl ko patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, t.y. neturtinę žalą. Apeliantas nurodė, kad pagal CPK 182 str. 3 d. nereikėjo įrodinėti faktų, kad S. N. padarė 12725 Lt turtinę žalą, tačiau visas kitas aplinkybes šioje byloje reikėjo įrodinėti. Apeliantas nesutiko, kad neturtinė žala gali būti atlyginta tik, kai ji padaroma dėl nusikaltimų asmens sveikatai ar gyvybei. Nurodė, kad LR Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarko taisyklių normos laikytini įrodymais, kad Marijampolės pataisos namai neužtikrino, kad nuteistasis neturėtų mobiliojo telefono, kad skambintų tik taksofono aparatu. Apeliantas nurodė, kad yra techninė galimybė užblokuoti mobilųjį ryšį specialiais ryšio blokavimo įrenginiais, tačiau jie sumontuoti tik 2010 m. Teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, atmetus reikalavimus dėl neturtinės žalos. Ieškovės įrodinėjo neturtinės žalos faktą paaiškinimais, nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, specialisto išvadoje esančiu pokalbio turiniu, skambučių išklotine, medicinine pažyma apie greitosios pagalbos kvietimą. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė (dukra) buvo apgaudinėjama, gąsdinama, ji buvo priversta surasti pinigus, kuriuos šeima keletą metų kaupė baldų pirkimui, juos perdavė nepažįstamai moteriai, po to matė motinos išgyvenimus, stresą. Visos šios aplinkybės motinai taip pat sukėlė neigiamas pasekmes, jai sužinojus, kad iš namų pagrobti pinigai, o prieš dukrą 2,5 valandos naudojamas psichologinis smurtas. Minėti įrodymai patvirtina I. A. streso ir greitosios pagalbos iškvietimo priežastis. Tai, kad ieškovėms padaryta neturtinė žala nei vienas iš atsakovų neginčijo. Teismas rėmėsi LAT nutartimi Nr. 3K-3-544/2009 , kuri neturėjo būti taikoma šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas bei trečiasis asmuo Marijampolės pataisos namai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su skundu nesutiko. Nurodė, kad apleliantės remiasi privalomojo bendro pobūdžio normomis. Siekiant užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepateiktų nuteistiesiems, imamasi visų galimų priemonių. Be to, vykdant šias priemones, pas nuteistąjį S. N. taip pat buvo paimta uždraustų daiktų 2006-10-05, 2007-07-17, 2007-08-31. 2010 m. buvo sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai, kurie dar šiuo metu tik bandomi, reguliuojami, bet jie taip pat neužtikrina 100 proc. mobiliojo ryšio neveikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Taigi, šiuo atveju ieškovių pareiga buvo įrodyti neteisėtų veiksmų faktą.
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.
LR Bausmių vykdymo kodekse numatyta bendro pobūdžio norma, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti mobiliuosius telefonus. 2003-07-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, jog pataisos namų direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nutiestiesiems draudžiama turėti, jiems nepateiktų, taip pat numatyta Nuteistųjų laiškų siuntimo ir gavimo tvarka, Nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pataisos namų pareigūnai nesilaikė numatytos tvarkos, nevykdė Marijampolės pataisos namų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos konkrečios pareigos, kurią vykdant žalos neatsirastų. Be to, iš atsiliepimo į ieškinį bei apeliacinį skundą matyti, jog draudžiamų daiktų kontrolė buvo vykdoma ir konkrečiai S. N. atžvilgiu; taip pat Marijampolės pataisos namų pareigūnai ėmėsi ir kitų prevencinių veiksmų, siekiant užkirti kelią draudžiamų daiktų patekimui į pataisos namų teritoriją, t.y. rengė pasalas, vykdė teritorijos patruliavimą, atliko kratas, įrengė vaizdo stebėjimo kameras ir pan. Atsižvelgtina ir į tai, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistieji atlieka bausmę ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose, gali netrukdomai bendrauti, dėl ko jų nuolatinė priežiūra yra negalima. Taip pat atsižvelgtina į atsiliepime nurodytus argumentus apie specifinius mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos namų atvejus, kurių kontrolė yra objektyviai apsunkinta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mobiliojo ryšio blokavimo įrangos įrengimas pataisos namuose būtų efektyvi atitinkamų nusikaltimų prevencinė priemonė, taip pat nenustatyta, kad 2007 m. pataisos namų pareigūnai turėjo pareigą imtis šių papildomų kontrolės priemonių. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (tame tarpe ir įrodymus iš baudžiamosios bylos – specialisto išvadą, telefoninių pokalbių išklotinę), darytina išvadą, kad pataisos namų pareigūnai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to pagrįstai atmetė ieškinį atsakovo Lietuvos valstybės atžvilgiu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Taigi, šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentu, kad pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama ne tik, kai ji padaryta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai ar gyvybei, bet ir dėl kitų nusikaltimų, tačiau šiuo atveju jos padarymo faktas nepreziumuojamas, o jį turi įrodyti ieškovas.
Baudžiamoje byloje Nr. 1-278-564/2009 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo vadovautis CPK 182 str. 3 p.
Iš 2009-11-05 teismo nuosprendžio, pokalbių išklotinės matyti, kad S. N. naudojo prieš nepilnametę J. A. apgaulę, siekdamas sukelti jai neigiamus padarinius - stresą, baimę dėl motinos likimo, kurių įtakoje nepilnametė perdavė pinigus nepažįstamam žmogui. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neįrodytas neturtinės žalos padarymo J. A. faktas. Akivaizdu, kad J. A. dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą, ko ir siekė nusikaltimą padarę asmenys. Pažymėtina, kad neturinės žalos faktas gali būti įrodinėjamas ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju ieškovės taip pat įrodinėjo žalos padarymo faktą savo paaiškinimais, kurie nėra atsakovų paneigti, yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Taip pat pripažintina, jog nusikaltimo prieš nepilnametę dukrą padarymo faktas ir patirti turtiniai praradimai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus ir ieškovei I. A.. Šį faktą taip pat patvirtina pažyma apie nusikaltimo padarymo dieną (2007-05-11) du kartus ieškovei kviestą greitąją medicinos pagalbą, kuomet buvo nustatyta ūmi stresinė reakcija (b.l. 82). Byloje nėra duomenų, kad tą dieną būtų įvykę ir kiti įvykiai, kurie galėjo sąlygoti ieškovės stresinę būklę, todėl priežastinis ryšys tarp neigiamų pasekmių ir atsakovo veiksmų laikomas įrodytas. Įvertinus ieškovėms kilusias dėl atsakovo S. N. neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, įvertinus tai, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčia, bei vadovaujantis CK 1.5 str., 6.250 str., atsižvelgus į teismų praktikoje priteistiną žalos dydį, iš atsakovo S. N. ieškovėms I. A. ir J. A. priteisiama po 1000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovė J. A. yra nepilnametė, todėl iki jos pilnametystės priteistas lėšas tvarko jos tėvai uzufrukto teise (CK 3.185 str.).
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino materialines teises normas bei vertino byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovių ieškinys atsakovui S. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo, keistinas, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo S. N. ieškovės I. A. naudai proporcingai visų pareikštų reikalavimų patenkintai daliai priteistina 200 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 11, 85, 194), taip pat iš atsakovo S. N. valstybės naudai priteistina 71 Lt žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
2011-05-31 Visagino m. apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo S. N. ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies:
priteisti iš atsakovo S. N. ieškovės I. A. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlygint bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo S. N. ieškovės J. A. naudai 1000 Lt neturinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo S. N. valstybės naudai 71 Lt žyminio mokesčio sumą.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.