Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių I. A. ir J. A. apeliacinį skundą dėl Visagino m. apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-294-844/2011 pagal ieškovių I. A. ir J. A., ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir S. N., dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Valstybės biudžetinė įstaiga Marijampolės pataisos namai, byloje dalyvaujant Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarčių esmė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo dalis atmesti ieškovių I. A. ir J. A., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą I. A., reikalavimus priteisti iš Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą, panaikino ir perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.) ir nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 11 d. atsakovas S. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę VĮ Marijampolės pataisos namuose, iš mobiliojo ryšio telefono paskambino ieškovės I. A. nepilnametei dukteriai ieškovei J. A. ir, prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė tikrovės neatitinkantį faktą, kad J. A. mama I. A. pakliuvo į policiją ir už paleidimą reikia susimokėti. Atvykusiam nenustatytam asmeniui J. A. perdavė eurų, litų ir latų, kurių bendra suma – 12 725,00 Lt, priklausančių ieškovei I. A..

Byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų nevykdymo pareigų, vykdant Bausmių vykdymo kodekso ir Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų, neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala, kai pataisos namų įstaigos pareigūnams teisės aktais buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis, tačiau jie tos pareigos nevykdė.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 str. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 2–4 d.). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012).

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 18 d. nutartyje konstatavo, kad teismas turėjo pasiūlyti atsakovui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimus į ieškinį, t.y. kad buvo imtasi visų galimų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog mobilieji telefonai nepateks nuteistiesiems, esantiems pataisos įstaigos teritorijoje (Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktas, teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktai).

Valstybės biudžetinė įstaiga Marijampolės pataisos namai į bylą pateikė įrodymus (2 t., b.l. 43-55) ir nurodė, kokių ėmėsi priemonių, kad mobilieji telefonai nepatektų nuteistiesiems, esantiems pataisos įstaigos teritorijoje. Informavo, kad Marijampolės pataisos namų bendrasis plotas yra 48 519,30 kv. m ir jos teritorija padalinta į dvi dalis: gyvenamąją zoną (plotas – 16 445,30 kv. m) ir gamybinę zoną (plotas – 32 074 kv. m), o bendras pataisos namų perimetro ilgis apie 1500 metrų ir jo ginkluotą apsaugą visą parą užtikrina pataisos namų pareigūnai. Akcentavo tai, kad didelė problema yra tai, kad Marijampolės pataisos namai yra Marijampolės miesto centre ir prie pat pataisos įstaigos tvoros netrukdomai gali privažiuoti automobiliai, kuriais važiuojantys asmenys, vykdantys uždraustų daiktų peršovimus savadarbėmis patrankomis į pataisos namų teritoriją, įvykdę permetimą gali greitai ir nepastebimai pasišalinti. Pažymėjo, jog siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymo jais prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros, aplink pataisos namų teritoriją vykdomas pataisos namų pareigūnų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose bei pataisos namuose atlieka kratas; rengiamos pasalos asmenims vykdantiems permetimus sulaikyti; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai; 2010 metais sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai. Todėl teiginys, jog pataisos namai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pataisos namuose atlikusio laisvės atėmimo bausmę nuteistojo S. N. nusikalstamos veikos vykdymo yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jokių tiesioginių pareigūnų veikų sudariusių nuteistajam S. N. galimybę vykdyti mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamas veikas nebuvo užfiksuota nei ikiteisminio tyrimo metu nei kitais atvejais.

Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančią medžiagą ir įvertinusi byloje Valstybės biudžetinės įstaigos Marijampolės pataisos namų pateiktus įrodymus bei atsižvelgdama į tai, kad pataisos namuose atlieka bausmę vidutiniškai apie 1150 nuteistųjų ir jie atlieka bausmę ne kameros tipo patalpose (ne po vieną ar kelis asmenis), o bendrabučių tipo pastatuose, kuriuose yra apie 20-250 nuteistųjų, sutinka su pataisos namų administracijos argumentu, kad pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma.

Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė vien dėl to nėra atleidžiama nuo pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.). Netinkamas šių bendro pobūdžio pareigų vykdymas yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti (CK 6.246 str. 1 d.). Taigi, byloje nustačius faktą, kad 2006-10-15 nuteistojo S. N. asmeninių daiktų spintelėje rastas ir paimtas mobilusis telefonas „NOKIA“ 3310“, jo viduje sim „(duomenys neskelbtini)“ kortelė ir tai, kad 2007-05-11 atsakovas S. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę VĮ Marijampolės pataisos namuose, iš mobiliojo ryšio telefono paskambino ieškovės I. A. nepilnametei dukteriai ieškovei J. A., t.y. turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti, bei 2007-08-31 gyvenamojoje zonoje ant nuteistojo S. N. spintelės po medžiagos skiaute buvo rasta sim kortele „(duomenys neskelbtini)“, kurią teisės aktai draudžia turėti, reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir sim kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo paties nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl tokia įstatymo leidėjo nustatyta bausmės paskirtis, lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus.

Todėl aukščiau nurodytos ir apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų, jog Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t.y. neteisėtai (CK 6.246 str. 1 d.).

Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t.y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

Nagrinėjamu bylos atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, o būtent neužtikrinant, kad nuteistasis S. N. neturėtų mobiliųjų telefonų ir sim kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių ieškovams atsiradimo sąlyga. Sprendžiant, ar atsakovo neteisėtas neveikimas nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių, svarbu yra tai, kad mobilieji telefonai ir sim kortelės patenka į atsakovo valdomą pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio atsakovo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją neatlikimo, o dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė negali sistemingai iš viso užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, nes bylos duomenimis VĮ Marijampolės pataisos namams buvo ir yra žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Šioje civilinėje byloje jau nustatyta ir įrodyta, kad ieškovės I. A., J. A. dėl nusikalstamų atsakovo S. N. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą, t. y. neturtinę žalą (CPK 182 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieškovėms kilusias neigiamas pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, įvertinus tai, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčia, bei remiantis teismų praktika analogiškose bylose, iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovių I. A. ir J. A. naudai priteisia po 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovė J. A. yra nepilnametė, todėl iki jos pilnametystės priteistas lėšas tvarko jos tėvai uzufrukto teise (CK 3.185 str.).

Remiantis virš išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino materialines teises normas bei vertino byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovių ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, keistinas ir ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovės I. A. naudai proporcingai visų pareikštų reikalavimų patenkintai daliai priteistina 500,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 11, 85, 194; 2 t., b.l. 6-10).

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies, ir:

priteisti iš Lietuvos Respublikos ieškovės I. A. naudai 1000,00 Lt neturtinei žalai atlygint bei 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos ieškovės J. A. naudai 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.