- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2-578-798/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01203-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- A. N., K. N., SEB bankas
- Atsakovas
- AKA PLIUS
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiųjų asmenų A. N., K. N. ir akcinės bendrovės SEB banko atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria leista išieškoti iš bankrutavusios individualios įmonės „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios dalies nekilnojamojo turto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „AKA PLIUS“ iškelta bankroto byla.
2. 2022 m. kovo 31 d. nutartimi nutarta netenkinti nemokumo administratorės prašymo nustatyti ir patvirtinti siūlomą K. N. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainą.
3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. balandžio 12 d. gautas nemokumo administratorės prašymas leisti išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančio nekilnojamojo turto: pastato – sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įtraukti į procesą A. N. ir akcinę bendrovę (toliau – AB) SEB banką pagal 2003 m. spalio 21 d. Sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi prašymą patenkino ir įtraukė į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis A. N. ir AB SEB banką, leido išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
4.1. Kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek įmonės kreditoriams, tiek bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N. ir jo globėjui D. N. buvo siųsti pranešimai dėl taikos sutarties sudarymo, pranešimai jiems įteikti, tačiau atsakovo ir jo globėjo nuomonė pareikšta nebuvo. Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad K. N. priklauso ½ turto – sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, esanti (duomenys neskelbtini), jam palikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15898-558/2016.
4.2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus iš individualios įmonės turto, taip pat nesant galimybių byloje sudaryti taikos sutartį, yra pagrindas leisti išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atskirajame skunde apeliantas K. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismo sprendimu K. N. buvo pripažintas neveiksniu ir jo globėju paskirtas sūnus D. N. Nei iš teismo, nei iš bankroto administratoriaus D. N. nebuvo gavęs jokios informacijos apie galimybę sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, kurią būtų svarstęs.
5.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pastato baigtumas 2003 m. duomenimis buvo 96 proc., o vidutinė rinkos vertė fiksuota 59 951 Eur, tačiau realiai pastatas tokios vertės neturi. 2013 m. vasario 26 d. šiame pastate kilo gaisras. Gaisro metu apdegė namo stogas, pastogė, aprūko mansardoje įrengti kambariai, aplietos visos namo patalpos. Po gaisro namo pirmas aukštas buvo minimaliai kosmetiškai paremontuotas, kad būtų galima jame gyventi. Atlikti kapitalinį remontą, pakeisti apdegusias ir susilpnėjusias stogo konstrukcijas, suremontuoti mansardinio aukšto patalpas, nebuvo finansinių galimybių. Po gaisro susilpnėjo stogo konstrukcijos, dėl ko stogas pradėjo plėsti sienas, sienos yra įtrūkusios. Įtrūkimai toliau plečiasi. Šiame name gyvena A. N. ir K. N. K. N. grįžo į pastatą gyventi po komplikuotai pasibaigusios klubo sąnario keitimo operacijos, dėl ko K. N. buvo ištikusi klinikinė mirtis, K. prarado atmintį ir yra pripažintas neveiksniu asmeniu. Name gyvenantys asmenys neturi galimybių išsikraustyti. Namas, dėl gaisro ir dėl pablogėjusios būklės, realiai yra avarinis ir nelikvidus. Namo neįmanoma pelningai parduoti ir įsigyti kitą (kitus) būstus. Žemės sklypas ant kurio stovi namas, minėtiems asmenims nepriklauso. Taigi, K. skolos išieškojimas iš minėto turto neduos jokios apčiuopiamos naudos, nes turtas yra nelikvidus. Yra nebaigta mokėti paskola, kurią reikės grąžinti. Neveiksnus asmuo K. N. praras vienintelį būstą. Pažymėjo, kad K. N. niekur nedirba, kito nekilnojamojo turto neturi, santaupų taip pat neturi, todėl iš varžytinių pardavus turtą ar jo dalį, K. būtų faktiškai išmestas į gatvę.
5.3. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas bandytų tartis su bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ bankroto administratoriumi dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kas galimai leistų surasti optimalesnį sprendimą šioje komplikuotoje situacijoje. Ankščiau taikos sutarties galimybė bankroto byloje nebuvo svarstoma, nes nebuvo žinoma tokia galimybė.
Šalies argumentai
6. Atskirajame skunde apeliantė A. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir K. N., t. y. dėl realios namo vertės neatitikimo registre nurodomai vertei ir taikos sutarties sudarymo galimybių.
7. Atskirajame skunde apeliantas AB SEB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmė – atmesti bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ nemokumo administratorės G. V. prašymą leisti išieškoti iš bankrutavusios įmonės savininko priklausančio turto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vertinant faktines aplinkybes, mano, kad nutartis negalėjo būti priimta vien dėl tos priežasties, jog bankas nebuvo tinkamai (jokia forma ir jokioje proceso stadijoje) informuotas apie pradėtą įmonės bankroto procesą, nebuvo pranešta apie teisę reikšti kreditorinį reikalavimą skolininko individualios įmonės bankroto procese bei pasisakyti dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.
7.2. Byloje esantis nekilnojamojo turto išrašas atspindi tą faktą, kad įmonės savininkui priklausantis turtas su bendraturte apsunkintas hipoteka. Taip pat 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo turinys atspindi tai, kad pagal 2003 m. spalio 20 d. kredito sutartį, sudarytą su banku, prievolės yra solidarios įmonės savininko ir jo bendraturtės (buvusios sutuoktinės). Nemokumo administratorius disponuodamas informacija apie tai, kad įmonės savininkas turi hipotekinius įsipareigojimus, turėjo pareigą apie bankroto procesą informuoti įmonės savininko kreditorių – banką. Bankas į bankroto byla įtrauktas trečiuoju asmeniu tik skundžiamos nutarties pagrindu, tad neturėjo objektyvios galimybės įgyvendinti savo kaip įmonės savininko kreditoriaus teisių.
7.3. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įstatymas numato imperatyvią sąlygą, kuri turi būti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtą apskritai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Turi būti pateikti įrodymai, jog tokį siūlymą gavo abi potencialios taikos sutarties šalys – įmonės savininkas ir jos kreditoriai. Ginčo situacijoje pastaroji sąlyga neįgyvendinta, o teismas priimdamas nutartį nevertino pastarosios aplinkybės, todėl priimta nutartis turėtų būti panaikinta, nes prašymas realizuoti savininko turtą pateiktas neturint informacijos apie visų kreditorių informavimą / pasiūlymo pateikimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliantų K. N., A. N. ir AB SEB banko atskiruosius skundus bankrutavusi IĮ „AKA PLIUS“, atstovaujama nemokumo administratorės G. V., prašo atskiruosius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ bendra patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma šiuo atveju sudaro 15 061,98 Eur. Bendrovė neturi lėšų, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, iš kurio minėti kreditoriniai reikalavimai galėtų būti padengti.
8.2. Nemokumo administratorė išsiuntė elektroniniu paštu visiems kreditoriams, o D. N. ir individualios įmonės savininkui K. N. registruotu paštu, pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Visi IĮ „AKA PLIUS“ kreditoriai išreiškė pozicijas dėl taikos sutarties sudarymo. Tačiau nei K. N., nei jo globėjas nepateikė jokio atsakymo, pasiūlymo ir pan. Taigi, tiek bendrovės savininkas, tiek jo globėjas žinojo apie pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, kadangi byloje yra duomenys, jog nurodytiems asmenims pranešimas buvo įteiktas. Taigi, atskirojo skundo argumentai dėl to, kad nei K. N., nei jo globėjas nežinojo apie pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo neatitinka tikrovės.
8.3. Pažymėjo, kad teikdami atskiruosius skundus K. N. ir A. N. nepateikė jokio bent preliminaraus taikos sutarties projekto, kurį galima būtų vertinti. Atkreipė dėmesį, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki šios nutarties priėmimo nebuvo gauti jokie IĮ „AKA PLIUS“ dokumentai – kreditorių sąrašai, skolininkų sąrašai, duomenys apie įmonei priklausančias atsargas. Nei įmonės savininkas, nei jo globėjas nebendradarbiavo su nemokumo administratore, neatsiimdavo iš pašto jiems skirtos korespondencijos.
8.4. Nesutikdama su AB SEB banko atskirojo skundo argumentais, nurodė, kad banko interesai šioje byloje pažeisti nebuvo, kadangi bankas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu sprendžiant dėl leidimo išieškoti iš juridinio asmens vadovo turto.
9. Atsiliepime į apeliantų K. N., A. N. ir AB SEB banko atskiruosius skundus kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), prašo atskiruosius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
9.1. Pažymėjo, kad teisė baigti bankroto procesą taikos sutartimi yra suteikta tik įmonei skolininkei (jos savininkui) ir jos kreditoriams. Kaip nurodyta ginčijamoje teismo nutartyje, teismas, spręsdamas dėl leidimo leisti išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininko turto, sprendė tik dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinosi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertino taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šiuo atveju, VMI prie FM nuomone, tinkamai nustatyta, kad nėra duomenų, jog būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus iš individualios įmonės turto, o nemokumo administratorės teismui pateiktame prašyme išduoti leidimą išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto pateikta informacija ir prie šio prašymo pridėti priedai patvirtina, kad pranešimai dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį buvo siunčiami K. N., jo globėjui D. N. ir IĮ „AKA PLIUS“ kreditoriams.
9.2. AB SEB bankas atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį Nr. 3K-3-81-916/2019, kurioje nurodyta, jog individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, individualios įmonės dalyvio kreditoriai turėtų būti traukiami į bankroto bylos procedūras ir turėtų būti sudaroma viena bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos dalyvio kreditorių eilė; tokiu būdu visiems kreditoriams būtų suteikiamos vienodos teisės ir taip būtų išlaikomas individualiosios įmonės, jos savininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyros principas. Pažymėjo, kad šiuo atveju, tik nagrinėjant klausimą dėl bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ pabaigos, buvo nustatyta apie įmonės savininko K. N. turimą turtą, kuris Nekilnojamojo turto registre yra registruotas A. N. vardu. Nesant tokios informacijos, nebuvo pagrindo nuo IĮ „AKA PLIUS“ bankroto pradžios į bylą įtraukti AB SEB banką, kaip šios įmonės ir / ar įmonės savininko kreditorės. Svarbu tai, kad priimta nutartis nepaneigia AB SEB banko teisės šiuo metu, paaiškėjus apeliantės suinteresuotumui bankroto byloje, pateikti prašymą atnaujinti terminą ir patvirtinti jos reikalavimą bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ bankroto byloje.
9.3. Priešingai, nei bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ kreditoriams (įskaitant VMI prie FM), K. N. prievolė AB SEB bankui savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigs. Vadinasi, bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ bankroto procese realizavus K. N. priklausančią pastato dalį, AB SEB bankas neprarastų reikalavimo į nepatenkintą prievolės dalį, juolab, kad ji užtikrinta kitu nekilnojamuoju turtu ir yra solidariai vykdoma su A. N. Atkreipė dėmesį, kad AB SEB bankas nenurodė solidarios prievolės dydžio, o įvertinus prievolės sudarymo terminą, mano, kad dalis prievolės yra padengta. Be to, jos įvykdymui yra įkeistas ir kitas turtas.
Šalies argumentai
9.4. Nemokumo administratorės prašyme išduoti leidimą išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto pateikta informacija ir prie šio prašymo pridėti priedai patvirtina, kad pranešimai dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį buvo išsiųsti K. N. ir jo globėjui D. N. Be to, AB Lietuvos pašto duomenimis, vienas iš šių pranešimų, buvo įteiktas gavėjui 2022 m. kovo 26 d.. Remiantis tuo, darytina išvada kad K. N. ir jo globėjas D. N. apie galimybę sudaryti taikos sutartį IĮ „AKA PLIUS“ bankroto byloje buvo informuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujai pateiktų įrodymų
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė A. N. į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. medicininių dokumentų išrašą; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymą. Rengiantis bylos nagrinėjimui, apeliantė pateikė sodo pastato vertinimo aktą ir reikalingų atlikti remonto darbų sąmatą.
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas AB SEB bankas į bylą pateikė hipotekos lakštą.
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti įrodymai turėjo būti pateikiami klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi įtraukė į bylą trečiuosius asmenis ir ta pačia nutartimi leido vykdyti išieškojimą iš įmonės vadovo turto, tretieji asmenys neturėjo galimybės pateikti įrodymų nagrinėjant ginčo klausimą pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas pateikiamus įrodymus priima į bylą.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
14. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista vykdyti išieškojimą iš individualios įmonės vadovo turto, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovei IĮ „AKA PLIUS“ iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka. 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, patikslinti 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. gegužės 26 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 14 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kuris 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nebuvo patenkintas.
17. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-823/2021).
18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) šio skirsnio nuostatomis, reguliuojančiomis turto pardavimą.
19. Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.
20. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.
21. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo seka išvada, kad teismas sprendžia tik dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-450/2019; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019; 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1358-881/2019, kt.). Taigi, įstatymas numato imperatyvią sąlygą, kuri turi būti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtą apskritai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Turi būti pateikti įrodymai, jog tokį siūlymą gavo abi potencialios taikos sutarties šalys – įmonės savininkas ir jos kreditoriai. Aplinkybė, ar ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje (JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje) numatyta pareiga buvo įgyvendinta, yra svarbi teismui sprendžiant dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, todėl ji turi būti nustatyta ne formaliai, o įvertinus visus faktinius duomenis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-273-516/2015).
22. Apeliantai K. N. ir A. N. nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tiek įmonės kreditoriams, tiek bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N. ir jo globėjui D. N. buvo siųsti pranešimai dėl taikos sutarties sudarymo. Teigia, kad tokių pranešimų negavo ir nežinojo apie galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau panaikinus teismo nutartį dėtų maksimalias pastangas derybose dėl taikos sutarties.
23. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta. Kaip teisingai nurodė VMI prie FM atsiliepime į apeliantų skundus, nemokumo administratorės prašyme išduoti leidimą išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto pateikta informacija ir prie šio prašymo pridėti priedai patvirtina, kad pranešimai dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį buvo išsiųsti K. N. ir jo globėjui D. N. AB Lietuvos pašto duomenimis, vienas iš šių pranešimų (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas gavėjui 2022 m. kovo 26 d. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai paneigia apeliantų skunduose nurodytus argumentus. Todėl labiau yra tikėtina, kad tiek K. N., tiek jo globėjas D. N. žinojo apie galimybę sudaryti taikos sutartį.
24. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje (JANĮ 79 straipsnio 2 dalyje) numatyta pareiga buvo įgyvendinta neįvertinus visus faktinius duomenis byloje.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad, kaip minėta, Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 14 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kuris 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nebuvo patenkintas. 2022 m. sausio 21 d. byloje gautas VMI prie FM atsiliepimas į prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atsiliepime VMI prie FM nurodė, kad K. N. iki šiol asmenine nuosavybės teise priklauso ½ sodo pastato dalis, palikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15898-558/2016, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl K. N. ir A. N. santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Kartu su šiuo atsiliepimu buvo pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-15898-558/2016 kopija. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad turtas, iš kurio prašoma vykdyti išieškojimą, yra apsunkintas hipoteka. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-15898-558/2016, kuriuo nutraukta K. N. ir A. N. santuoka yra aišku, kad sutuoktiniai turėjo solidarią prievolę AB SEB bankui, kuri po santuokos nutraukimo nemodifikuojama ir ją privalo vykdyti abu sutuoktiniai.
26. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iki klausimo dėl įmonės pabaigos iškėlimo byloje nebuvo žinoma nei apie K. N. turimą turtą, nei apie asmeninius kreditorius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jau nuo 2022 m. sausio 21 d. tiek pirmosios instancijos teismui, tiek nemokumo administratorei turėjo būti žinoma apie dar vieną kreditorių (AB SEB banką). Sutiktina su AB SEB banko atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog iki ginčijamos nutarties priėmimo AB SEB bankas būtų buvęs įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ar informuotas apie bankroto bylos bankrutavusiai IĮ „AKA PLIUS“ iškėlimą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Nors ĮBĮ tiesiogiai neįtvirtinta, kad reikalavimus individualios įmonės bankroto byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai, tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės specifiką, tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties Nr. 3K-3-495-248/2018 24 punktą).
28. Taigi, kaip teisingai nurodė AB SEB bankas skunde, pirmiau nurodytas aiškinimas susijęs su tuo, kad ĮBĮ pagal savo reguliavimo sritį yra specialusis įstatymas, kuriame įtvirtintas imperatyvusis tikslas – užtikrinti įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių teisių ir interesų apsaugą. Kreditoriaus teisių gynimo priemonė, nustatyta CK normų, gali būti taikoma įvertinant ĮBĮ nuostatas ir ypač atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus principus, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo. Siekiant įmonės kreditorių ir įmonės dalyvio kreditorių interesų pusiausvyros, reikia, kad bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriai ir bankrutuojančios individualios įmonės dalyvio, kaip fizinio asmens, kreditoriai būtų traktuojami kaip lygiaverčiai. Todėl, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, individualios įmonės dalyvio kreditoriai turėtų būti traukiami į bankroto bylos procedūras ir turėtų būti sudaroma viena bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos dalyvio kreditorių eilė; tokiu būdu visiems kreditoriams būtų suteikiamos vienodos teisės ir taip būtų išlaikomas individualiosios įmonės, jos savininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyros principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019).
29. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, AB SEB banko įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu ginčijama nutartimi, kuria be kita ko leista išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo nesavalaikis.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp AB SEB banko ir VMI prie FM, nagrinėjant klausimą dėl leidimo išieškoti iš bankrutavusios įmonės savininkui priklausančio turto, kilo ginčas ar AB SEB bankas gali (turėtų) dalyvauti derantis dėl taikos sutarties sąlygų. VMI prie FM nuomone, AB SEB bankas yra asmeninis įmonės vadovo hipotekinis kreditorius, todėl derėtis dėl taikos sutarties sudarymo neturėtų. AB SEB banko nuomone – turėtų. Į šį klausimą atsakymą byloje turėtų pateikti pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai tik atsakius į nurodytą klausimą, gali būti atsakyta ir į kitą klausimą, ar nemokumo administratorė turėjo pareigą siųsti AB SEB bankui siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, ar ne.
31. Pažymėtina, kad tinkamo informavimo apie vykstantį prašymo dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą nagrinėjimą svarbą yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, dėl tokio procesinio sprendimo sukeliamų padarinių, tarp jų nekilnojamojo turto (jo dalies) netekimas.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesudaręs galimybių pasisakyti AB SEB bankui ir A. N. dėl nemokumo administratorės prašymo leisti išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažeidė proceso teises normas ir šalių teisę būti išklausytiems. Atitinkamai pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kadangi AB SEB bankas ir A. N. nesutikimo su prašymu argumentus galėjo išdėstyti tik atskiruosiuose skunduose, todėl jie liko neįvertinti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
33. Taigi, be aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje liko neįvertinti ir K. N. ir A. N. argumentai dėl to, kad išieškojimas iš ginčo turto neduos jokios apčiuopiamos naudos, nes turtas yra nelikvidus dėl jame kilusio gaisro ir jo sukeltų padarinių. Patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre yra nustatyta, kad ginčo turto mokestinės vertė yra 142 000 Eur. Tačiau į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita parodo, kad turtas yra apniokotas gaisro ir jo vertė neatitinka registre nurodomai vertei. Šiuos argumentus ir jų reikšmę nagrinėjamam klausimui turėtų taip pat įvertinti pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria leista išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priimta tinkamai neįvertinus visų, klausimui reikšmingų, aplinkybių, todėl yra pagrindas šią nutarties dalį panaikinti, o klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria leista išieškoti iš bankrutavusios individualios įmonės „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.