- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1358-881/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- R. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios individualios įmonės „Loreda“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės „Loreda“ savininkės turimą asmeninį turtą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios individualios įmonės (toliau – ir BIĮ) „Loreda“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lideres“ kreipėsi į teismą prašydama leisti nukreipti išieškojimą į BIĮ „Loreda“ savininkės R. M. turimą asmeninį turtą: 1) butą/patalpą-butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 3) ½ dalį negyvenamosios patalpos-garažo (bokso) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius; 4) ½ dalį buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius; 5) transporto priemonę Volkswagen Golf, ident Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. BIĮ „Loreda“ savininkė atsakovė R. M. su bankroto administratorės prašymu nesutiko. Nurodė, kad visas jos asmeninis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankams, užtikrinant asmeninių prievolių vykdymą, todėl prašė klausimą dėl bankroto administratorės prašymo nagrinėti tik gavus kreditorių AB „Swedbank“ ir AS Luminor Bank bei A. V. nuomonę šiuo klausimu. Paaiškino, kad įkeisto turto vertė, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro duomenis, yra ženkliai mažesnė nei hipotekos kreditorių reikalavimai, todėl realizavus įkeistą turtą, gautas pajamas skirstant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, t. y. pirmiausiai apmokant įmonės bankroto administravimo išlaidas, vėliau tenkinant įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, gali susidaryti situacija, jog išieškojimo nukreipimas į bankrutavusios IĮ „Loreda“ savininkės turimą asmeninį turtą bus naudingas tik bankroto administratorei, tačiau ne IĮ „Loreda“ ir R. M. kreditoriams, taip pat bus pabloginta R. M. padėtis, nes bus parduotas paskutinis jos turimas gyvenamasis būstas, o gautų piniginių lėšų nepakaks atsiskaityti net su hipotekos kreditoriais, todėl atsakovės įsiskolinimai padidės. Anot atsakovės, jos asmeninio turto realizavimas įmonės bankroto byloje nėra ekonomiškai tikslingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi BIĮ „Loreda“ bankroto administratorės prašymą patenkino.
4. Teismas paaiškino, kad šioje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Taigi turto perdavimo tvarka, administravimo išlaidų bei kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimai šioje bylos stadijoje nesprendžiami.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis, kuria įmonė buvo pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto, yra įsiteisėjusi. Bankrutavusi IĮ „Loreda“ nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto neturi. Ginčo dėl to, jog įmonės savininkei įteiktas bankroto administratorės siūlymas sudaryti taikos sutartį, nėra. Bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 865 019,75 Eur, taikos sutartis bankroto byloje nesudaryta, su kreditoriais neatsiskaityta, lėšų administravimo išlaidoms padengti nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė R. M. dėtų pastangas bankrutavusios IĮ „Loreda“ kreditorių finansiniams reikalavimams padengti.
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kadangi įmonės turto nepakanka jos prievolėms įvykdyti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 4 dalimi ir ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas nukreipti išieškojimą į bankrutavusios IĮ „Loreda“ savininkės R. M. turimą turtą.
7. Teismas pažymėjo, kad kadangi individualios įmonės bankroto byloje į kreditorių sąrašą yra traukiami tiek individualios įmonės kreditoriai, tiek jos savininko asmeniniai kreditoriai, ir individualios įmonės bankroto byloje tenkinami visų šių kreditorių reikalavimai laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos, aplinkybė, jog atsakovės turtas įkeistas už jos asmenines prievoles, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui.
Atsiliepimas
8. Be to, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015), teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime nurodoma Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostata pagal analogiją negali būti taikoma, kai sprendžiamas klausimas dėl individualios įmonės kreditorių reikalavimų išieškojimo nukreipimo į individualios įmonės savininko turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas formaliai įvertino susidariusią situaciją, nesigilindamas į tai, kad visas apeliantės turimas turtas yra įkeistas, o preliminariai įvertinus galimą turto vertę ir apeliantės turimus asmeninius įsipareigojimus, net realizavus apeliantei priklausantį įkeistą turtą, gautos piniginių lėšų sumos gali neužtekti patenkinti net hipotekos kreditorių reikalavimus. Todėl įkeisto turto realizavimu galimai suinteresuotas yra tik bankroto administratorius, o toks turto pardavimas nėra naudingas nei įmonės, nei asmeniniams apeliantės kreditoriams, pažeidžia ir turto savininkės interesus. Prievolės, pavyzdžiui, AB Swedbank, yra vykdomos ir pradelstų skolų nėra.
9.2. Apeliantei priklauso tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kita dalis buto ir garažo priklauso apeliantės motinai, ir visas šis turtas yra įkeistas bankui. Todėl dalies buto ir garažo pardavimas būtų sudėtingas.
9.3. Išieškojimo nukreipimas į bankrutavusios įmonės savininkės turimą asmeninį turtą turi būti derinamas su įmonės ir jos savininkės kreditoriais, ypač hipotekos kreditoriais, ir priimamas ne bendro pobūdžio sprendimas leisti nukreipti išieškojimą į visą asmeninį savininkės turtą, o konkrečiai įvertinus turtą.
9.4. Bankroto administratorius pateikė prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios IĮ „Loreda“ savininkės turimą asmeninį turtą, nederinęs šio klausimo nei su įmonės, nei su asmeniniais apeliantės kreditoriais ir neatsižvelgęs į jų nuomonę, kas paneigia bankroto proceso esmę, kadangi yra ginami ne bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, o prioritetiškai siekiama paties bankroto administratoriaus interesų patenkinimo. Bankroto administratoriaus išlaidos gali būti dengiamos ir iš kito įmonės turto, pavyzdžiui, debitorinių įsiskolinimų.
9.5. Nors šiuo atveju nėra vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, tačiau paskutinio asmens gyvenamojo būsto išsaugojimo klausimas yra ypač aktualus.
Atsiliepimas
10. Bankrutavusios IĮ „Loreda“ bankroto administratorė UAB „Lideres“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atskirajame skunde yra teigiama, kad apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat teigiama, kad čia ir yra jos gyvenamasis būstas, o šiuo adresu buvo siųsti pranešimai / įsakymai dėl bankroto procedūros, taip pat pasiūlymas dėl taikos sutarties, tačiau nei vienas iš jų nebuvo atsiimtas, todėl galima teigti, kad apeliantė tikslingai neatsiiminėjo siųstų pranešimų bei tikslingai vengė bendradarbiauti su bankroto administratoriumi.
10.2. Hipotekos kreditoriai yra pateikę savo finansinius reikalavimus BIĮ „Loreda“ bankroto byloje, jie yra patvirtinti teismo. Hipotekos kreditorių sutikimai leisti ar ne išieškoti iš individualios įmonės savininkės asmeninio turto nėra reikalingi, to įstatymas nenumato. Kreditoriai, įskaitant ir hipotekos kreditorius, tvirtins turto pardavimo tvarką ir kainas, kai šis klausimas bus sprendžiamas kreditorių susirinkime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą (ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis).
14. Kaip yra išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-450/2019; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 576- 330/2019).
15. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad nėra galimybės įvykdyti įmonės prievolių iš jos turto ir bankroto procese nesudaryta taikos sutartis, t. y. įstatyme įtvirtintas sąlygas, kurioms esant leidžiama nukreipti išieškojimą į įmonės savininko asmeninį bei esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino bankroto administratoriaus pateiktą prašymą, o apeliantė, teigdama, kad teismas klausimą išnagrinėjo formaliai, siekia nepagrįstai išplėsti skundžiamos nutarties dalyką.
16. Kaip nurodoma teismų praktikoje, leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik suteikia teisę (leidimą) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019). Vadinasi, šioje proceso stadijoje teismas nevertina ir tokių klausimų kaip turto realizavimo ekonominis tikslingumas ir (ar) sudėtingumas, taip pat nesprendžia dėl išieškojimo galimumo iš konkretaus įmonės savininko turto, nes, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą organizuoja bankroto administratorius, t. y. būtent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas (žr. tą pačią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį).
17. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad, prieš pateikdamas teismui prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininkės turtą, bankroto administratorius turėjo šį klausimą derinti su įmonės bei jos asmeniniais kreditoriais. Kaip teisingai nurodo bankroto administratorius, kreditorių nuomonės ir (ar) sutikimo gavimas įstatyme nėra nustatytas kaip privaloma ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatytos teismo nutarties priėmimo sąlyga. Be to, pareikšti savo nuomonę turto pardavimo klausimais visi kreditoriai, įkaitant ir hipotekos, galės kreditorių susirinkime tvirtindami turto pardavimo tvarką ir kainą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 33 straipsnis).
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.