Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-1147-643/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-29
Bylos Nr.: eB2-1147-643/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01203-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Byla nutraukta.

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
Atsakovas: individualiai įmonei „AKA PLIUS“, AKA PLIUS
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: SEB bankas

Kategorijos

3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eB2-3116-643/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01203-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei individualiai įmonei „AKA PLIUS“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atsakovei IĮ „AKA PLIUS” iškelti nemokumo bylą.

2. Pareiškime nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 12 491,60 Eur, įsiskolinimas susidarė nuo 2008 m. nesumokėjus pelno ir pridėtinės vertės mokesčio. Įmonės savininko K. N. įsiskolinimas sudaro 2 019,78 Eur. Nurodo, kad buvo atliekami nepriemokos išieškojimo veiksmai, VMI sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolis D. Š. (vykdomosios bylos Nr. 0178/16/01945, 0178/13/00877). Išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas biudžetui nėra dengiamas. Įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, įsiskolinimas VSDFV sudaro 23,65 Eur, vykdomos keturios vykdomosios bylos. Visos įmonės sąskaitos uždarytos, paskutinė įmoka iš antstolių gauta 2019 m. gruodžio 20 d. Antstolių pateikti išieškojimo vykdymo dokumentai patvirtina, kad išieškojimas tiek iš įmonės, tiek iš jos savininko yra nerezultatyvus. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas teigti, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovo pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

4. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

6. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įregistruota 1992 m. rugsėjo 23 d. Veiklos tikslai – statybų plėtra, didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių didmeninė prekyba ir kt. Finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikta.

7. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 21 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 12 491,60 Eur, iš kurios – 5 184,98 Eur pelno mokesčio, o 7 306,62 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, įmonės savininko pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka sudaro 2 019,78 Eur., nepriemoka susidariusi nuo 2008 m. VMI 2012 m. sausio 23 d., 2013 m. kovo 4 d. ir 2016 m. sausio 11 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką, šiuos sprendimus vykdo antstolis, tačiau įsiskolinimas nėra išieškomas. Byloje esančiame antstolio D. Š. 2016 m. balandžio 5 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad vykdant išieškojimo veiksmus nustatyta, kad įmonė veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų neturi, registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. Taip pat nurodyta, kad areštuotos sąskaitos bankuose, tačiau jose piniginių lėšų judėjimo nėra. IĮ savininkas niekur nedirba, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, areštuotos sąskaitos bankuose, tačiau jose piniginių lėšų judėjimo nėra. Iš esmės panašūs duomenys nurodyti ir antstolio G. B. 2018 m. spalio 3 d. pažymoje apie vykdymo eigą. 2017 m. rugpjūčio 22 d. antstolės D. P. išieškojimo negalimumo akte iš skolininko K. N. nurodyta, kad skolininko vardu registruoto turto, lėšų bankuose nerasta, gyvenamosios vietos adresu areštuotino turto neturi.

8. Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu vykdomos 4 vykdomosios bylos VMI naudai. Duomenų, kad atlikti išieškojimo veiksmai būtų buvę veiksmingi, nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Iš VSDFV viešai prieinamų duomenų matyti, kad skola VSDFV sudaro 23,65 Eur, įmonė darbuotojų neturi. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, bylų šiuo metu įmonė neturi.

9. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

10. VĮ „Registrų centrui“ nėra pateikta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, tokių duomenų nepateikta ir teismui, todėl nėra galimybės nustatyti turimą turtą. Iš papildomai byloje pateiktų pažymų, medicininių dokumentų ir A. N. paaiškinimų matyti, kad tokių duomenų nepateikimas yra nulemtas objektyvių aplinkybių, susijusių su įmonės vadovo sveikatos būkle. VMI pateikti duomenys ir viešai prieinama informacija apie įmonę patvirtina, kad įmonės turimi įsipareigojimai vien VMI viršija įmonės turto vertę, kito turto nei įmonė, nei jos vadovas neturi, ši išvada patvirtinama byloje esančiais vykdymo procesuose priimtais dokumentais.

11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1478-407/2020). Įvertinus nurodytus duomenis matyti, kad atsakovė nuo 2008 m. neatsiskaito su tuo pačiu kreditoriumi – VMI, kas taip pat tik patvirtina, kad įmonė realiai veiklos nevykdo, yra negyvybinga. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki.

12. Apibendrinant išdėstytus duomenis matyti, kad atsakovė faktiškai realios veiklos nebevykdo, įsiskolinimai tam pačiam kreditoriui nedengiami. Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Konstatuotina, kad IĮ „AKA PLIUS“ yra nemoki, ji negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriui VMI. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.

13. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

14. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

15. Iškėlus IĮ „AKA PLIUS“ nemokumo (bankroto) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

16. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinkta nemokumo administratorė G. V., kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

17. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Byloje nesant pakankamai duomenų tiksliam baziniam dydžiui apskaičiuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA, vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 3 210 Eur (5 MMA) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.

Dėl bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka

18. Šios nutarties priėmimo dienai nustatyta, kad juridinio asmens turto gali nepakakti bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju atrinktas nemokumo administratorius sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, taigi, bankroto bylos iškėlimas atitinka JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą. Teismas padarė išvadą, jog įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Vadovaujantis JANĮ 23 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalimis spręstina, jog bankroto procesas vykdytinas supaprastinta tvarka.

19. Vykdant bankroto procesą supaprastinta tvarka taikomos JANĮ 68-69 straipsnių nuostatos. Nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos pradedamas juridinio asmens likvidavimas, asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą; kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas, kreditorių susirinkimai nešaukiami (JANĮ 68 straipsnio 1-3 dalys). Juridinio asmens likvidatoriaus funkcijas atlieka nemokumo administratorius įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 84 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas papildomai pažymi, jog įsiteisėjus šiai nutarčiai ir nemokumo įstatymo pagrindu prasidėjus atsakovės likvidavimo procedūrai, teismas gali nurodyti bankroto administratoriui papildomus įpareigojimus (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), kurie būdingi priimant nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

21. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. JANĮ 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Teismas, atsižvelgdamas į aptartame teisiniame reguliavime numatytus terminus, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kurį reikėtų realizuoti vykdant atsakovės likvidavimo procedūrą, sprendžia, kad aptariamu atveju likvidavimo procedūros turėtų vykti operatyviai, todėl įpareigoja atsakovės nemokumo administratorių likvidavimo procedūras, įsiteisėjus šiai nutarčiai, užbaigti per 3 mėnesių terminą (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Teismas pastebi, jog esant objektyviam poreikiui, pagal nemokumo administratoriaus pagrįstą prašymą, aptartas terminas gali būti pratęstas iki JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyto maksimalaus termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26-27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,

nutaria:

iškelti individualiai įmonei „AKA PLIUS“ , įmonės kodas 121578357, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti G. V. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-FA0255).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur (5 MMA) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti individualiai įmonei „AKA PLIUS“ , įmonės kodas 121578357, priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, įpareigoti nemokumo administratorių likvidavimo procedūrą baigti per 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiųsti juridiniam asmeniui IĮ „AKA PLIUS“, nemokumo administratoriui, VMI, Turto arešto aktų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (JANĮ 27 straipsnio 1 dalis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto (JANĮ 27 straipsnio 2 dalis).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė